10.8.2013

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 232/21

---

Paraiškos paskelbimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų 50 straipsnio 2 dalies a punktą

2013/C 232/07

Šiuo paskelbimu suteikiama teisė pareikšti prieštaravimą paraiškai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1151/2012 (1) 51 straipsnį.

BENDRASIS DOKUMENTAS

TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 510/2006

dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos  (2)

„DITHMARSCHER KOHL“

EB Nr.: DE-PGI-0005-01015-18.07.2012

SGN ( X ) SKVN ( )

1.   Pavadinimas

„Dithmarscher Kohl“

2.   Valstybė narė arba trečioji šalis

Vokietija

3.   Žemės ūkio produkto arba maisto produkto aprašymas

3.1.   Produkto rūšis

1.6 klasė.

Švieži arba perdirbti vaisiai, daržovės ir grūdai

3.2.   Produkto, kuriam taikomas 1 punkte nurodytas pavadinimas, aprašymas

„Dithmarscher Kohl“ yra baltagūžiai kopūstai (lot. Brassica oleracea convar capitata L.) ir raudongūžiai kopūstai (lot. Brassica oleracea convar capitata var. rubra L.), priklausantys bastutinių (bot. Cruciferae arba Brassicaceae) šeimai.

Ditmaršene auginamų rūšių kopūstams būdingi ploni gūžės sluoksniai, traški konsistencija, nedidelis kotas ir sodrus subalansuotas skonis. Baltagūžių rūšių kopūstai pasižymi sodria žalia spalva iki pat gilesnių gūžės sluoksnių, raudongūžių – sodria raudonai violetine spalva su baltais intarpais. Visų rūšių kopūstai gerai išsilaiko.

Ditmaršeno daržininkystės konsultacinė organizacija Gemüsebauberatungsring Dithmarschen e.V. kasmet atlieka rūšių bandymus ir rekomenduoja tas, kurios turi pirmiau nurodytas rūšių savybes.

Kopūstai yra skroteliniai augalai, kurių lapai, nužydėjus augalui ir susiformavus vaisiui, sunyksta. Ūgliai žemi, jų lapai, dėl trumpų tarpubamblių susitelkę glaudžiai vienas prie kito, neišsiskleidžia, nors lapalakščiai vystosi sparčiai. Ir baltųjų, ir raudonųjų kopūstų gūžės yra labai kompaktiškos, nes dėl lėto ir subalansuoto augimo tarp gūžės sluoksnių patenka nedaug oro. Gūžių būna plokščiai apvalių, plokščiai išgaubtų, apvalių, aukštėjančių apvalių, baliono formos ir ovalių.

Raudongūžiuose ir baltagūžiuose kopūstuose gausu skaidulinių ir mineralinių medžiagų, pavyzdžiui, kalio ir geležies, todėl mitybos fiziologijos požiūriu jie yra labai vertingi.

3.3.   Žaliavos (taikoma tik perdirbtiems produktams)

—

3.4.   Pašarai (taikoma tik gyvūniniams produktams)

—

3.5.   Specialūs gamybos veiksmai, atliktini nustatytoje geografinėje vietovėje

Visi gamybos veiksmai – nuo kopūstų sodinimo iki paruošimo ir laikymo – atliekami nustatytoje geografinėje vietovėje. Nuimant derlių gūžės nupjaunamos ranka ir atsargiai sudedamos į dideles dėžes. Tam reikia patirties ir įgudimo, nes gūžę įspaudus pablogėtų jos išsilaikymo savybės. Į dideles dėžes sukrauti kopūstai įprastame, papildomai nevėsinamame sandėlyje laikomi iki maždaug vasario mėn., vėsinamame sandėlyje esant 0,5 °C temperatūrai – iki liepos mėn. Kopūstai paruošiami nuėmus derlių arba baigus laikyti. Tuomet dar kartą nupjaunamas kotas ir nuimami viršutiniai lapai.

3.6.   Specialios pjaustymo, trynimo, pakavimo ir kt. taisyklės

—

3.7.   Specialios ženklinimo etiketėmis taisyklės

—

4.   Glaustas geografinės vietovės apibūdinimas

Ditmaršeno apskritis yra viena iš dviejų Šlėzvigo-Holšteino, šiauriausios Vokietijos federacinės žemės, vakarinės pakrantės apskričių. Ditmaršeną iš visų pusių supa vanduo: šiaurėje – Eiderio upė, rytuose – Kylio kanalas, pietuose – Elbės upė, vakaruose – Šiaurės jūra.

5.   Ryšys su geografine vietove

5.1.   Geografinės vietovės ypatumai

Ditmaršenas ypač tinka kopūstams auginti. Šio regiono klimatą lemia jo padėtis – prie pat Šiaurės jūros. Vyrauja atlantinis klimatas – švelnios žiemos ir vasaros, daugiausia kritulių iškrenta augimui svarbiausiais mėnesiais – liepą ir rugpjūtį (maždaug 80 mm per mėnesį). Šiame auginimo regione nešąla dažniausiai iki spalio pabaigos, todėl kopūstų gūžes į sandėlius galima sukrauti optimaliai šaltomis sąlygomis (5–12 °C) ir nepaliestas šalnų. Sodinimo mėnesiais – balandį ir gegužę – taip pat vyrauja optimalus švelnus klimatas. Pagal daugelio metų vidurkį Ditmaršene maždaug 270 dienų per metus pučia stipresnis kaip 4 balų pagal Boforto skalę vėjas. Dėl vėjo oras dažnai keičiasi, vyrauja tiesiai nuo Šiaurės jūros atslenkančio vakarų oro masės.

Šis auginimo regionas išsiskiria ypač geromis dirvožemio savybėmis. Čia vyraujančias kalkingas maršas, kurias 2009 m. „Metų dirvožemio kuratoriumas“ (Kuratorium Boden des Jahres) titulavo „Metų dirvožemiu“ (Boden des Jahres), suformavo reguliarūs potvyniai, sunešę druskingus, kalkingus, gausius organinių medžiagų mineralų sluoksnius. Užtvankų statymas ir sausinimas nulėmė sluoksnių aeraciją ir druskų išplovimą. Taip pakrantės juostoje iš dumblinų ir kalkingų jūros sąnašų susiformavo vadinamosios kalkingos maršos (karbonatų kiekis iki 9 %). Kalkingos maršos yra derlingos dėl sliekų (iki 500 kvadratiniame metre), kuriems labai reikia kalcio, ir didelių maistingųjų medžiagų išteklių. Kalkingos maršos visame pasaulyje priskiriamos prie apskritai derlingiausių dirvožemių. Dėl didelių maistingųjų medžiagų išteklių, tai yra nuosėdose susikaupusių organinių medžiagų ir mažai sudūlėjusių mineralų, bei labai geros vandens sulaikymo gebos, kartu su žmonių reguliuojamu požeminio vandens balansu, šio tipo dirvožemis yra viena iš pagrindinių sėkmingo ir plataus masto kopūstų auginimo šiame regione sąlygų. Dėl gerų dirvožemio savybių auginama kultūra yra labai sveika. Dirvožemio pH siekia 7,2–7,5, todėl šiame regione beveik nepasitaiko kopūstinio gumbagrybio. Plasmodiophora brassicae užkratas dažniausiai aptinkamas drėgname, šarminiame, linkusiame užpelkėti dirvožemyje. Didėjant pH lygiui, maždaug nuo 7,2, naujų infekcijos atvejų beveik nepasitaiko. Tai yra svarbi didelio kopūstų auginimo paplitimo Ditmaršene sąlyga.

Pradėjus šiame regione auginti kopūstus nuo pat pradžių buvo atliekami moksliniai tyrimai ir vedamos naujos rūšys. Ditmaršeno kopūstų rūšys, pavyzdžiui, Kalorama, Storema ar Reguma – galūnė „-ma“ reiškia Ditmaršeno vietovę Marnę – pasižymi geromis išsilaikymo savybėmis ir sveikumu. Gemüsebauberatungsring Dithmarschen e.V. kasmet leidinyje Dithmarscher Gemüse-Info (informacinis leidinys apie Ditmaršeno daržoves) skelbia gūžinių kopūstų rūšių demonstracijos rezultatus. Kiekvienais metais atliekami daugiau kaip 100 rūšių bandymai ir taip gaunama informacija apie jų vienodumą, derlių ir sveikumą, taip pat įvertinami gūžės vidaus kokybė ir vertingumas.

Taip plačiai keičiantis praktine patirtimi tiesiai auginimo vietoje ūkiams suteikiamos tinkamiausios konsultacijos, taip pat atsižvelgiama į regiono ypatumus. Rezultatas – produktas natūraliai apsaugomas nuo ligų, pvz., juodojo puvinio.

5.2.   Produkto ypatumai

Derlingas Ditmaršeno dirvožemis ir švelnus klimatas – puikios sąlygos sudedamųjų dalių požiūriu ypač subalansuotiems kopūstams augti. Jų skonis sodrus, tačiau harmoningas, konsistencija traški ir šviežia.

Dėl sveikumo augant – mažai ligų ir kenkėjų – „Dithmarscher Kohl“ ypač tinka ilgai laikyti. Visame pasaulyje svarbiausios ligos, kaip antai kopūstinis gumbagrybis (Plasmodiophora brassicola), fuzariozinis vytulys (Fusarium oxysporum) ir kopūstų gyslų bakteriozė (Xanthomonas campestris), dėl ypatingų dirvožemio savybių (pH > 7) ir klimato (per žema vidutinė temperatūra) Ditmaršene beveik neturi jokios reikšmės. Lapų ligų, tokių kaip juodoji dėmėtligė (Alternaria brassicae) ir žiedinė dėmėtligė (Mycosphaerella brassicola), taip pat pasitaiko taip retai, kad kopūstų, kurie nėra skirti ilgai laikyti, visai nereikia purkšti fungicidais. Taip pat yra ir su kenkėjais. Pavyzdžiui, kopūstinio baltasparnio (Aleyrodes proletella) ir tripsų (Thrips tabaci) dėl vėsaus klimato čia beveik nepasitaiko. Todėl Lennox rūšies kopūstai auginami beveik išimtinai Ditmaršene, nes kitų vietovių laukuose jie nebūtų pakankamai sveiki. Lennox kopūstai puikiai išsilaiko, todėl ši rūšis Ditmaršene vis dar yra pagrindinė kopūstų rūšis.

„Dithmarscher Kohl“ nėra sezoninė daržovė, ji vartotojams prieinama visus metus tokios pat geros kokybės ir yra labai naudinga sveikatai.

„Dithmarscher Kohl“ gūžės, priešingai negu užaugintos kitose, šiltesnėse vietovėse, yra labai tankios, nes dėl lėto, subalansuoto augimo tarp gūžės sluoksnių patenka nedaug oro. Būtent dėl šios savybės šie kopūstai gerai išsilaiko.

Be plačiai žinomo antioksidacinio poveikio, kopūstuose „Dithmarscher Kohl“ yra didesnis už vidutinį mineralinių medžiagų kiekis. Tai paaiškėjo atlikus Ditmaršeno daržininkystės sąjungos Gemüseanbauerverband Dithmarschen e.V. užsakytus tyrimus. Iš jų matyti, kad šiuose kopūstuose kalcio ir visų pirma geležies yra daugiau negu, remiantis literatūroje nurodytais duomenimis, įprastai randama gūžiniuose kopūstuose. Pavyzdžiui, pagal literatūros duomenis (pvz., nurodytus informaciniame leidinyje Weiß- und Rotkohl (Baltagūžiai ir raudongūžiai kopūstai), Bayerische Landesanstalt für Landwirtschaft (Bavarijos žemės ūkio tarnyba) 100 g šviežių baltagūžių kopūstų yra 45 mg kalcio. 100 g Ditmaršene užaugintų šviežių baltagūžių kopūstų yra 50–70 mg kalcio. Remiantis literatūros duomenimis, 100 g šviežių baltagūžių kopūstų įprastai yra 0,5 mg geležies. 100 g Ditmaršene užaugintų šviežių baltagūžių kopūstų yra 0,6–1,6 mg geležies. Tai lemia taip pat dideli abiejų šių mineralų kiekiai Ditmaršeno dirvožemyje, ypač čia vyraujančiose kalkingose maršose.

5.3.   Priežastinis geografinės vietovės ir produkto, kuriam suteikta SKVN, kokybės ar savybių arba geografinės vietovės ir kurios nors produkto, kuriam suteikta SGN, savybės, gero vardo ar kitos ypatybės ryšys

Dėl palankaus klimato ir optimalių dirvožemio sąlygų nustatytoje geografinėje vietovėje susiklosčiusios ilgalaikės kopūstų auginimo tradicijos ir su tuo susijusi ypatinga kopūstų kultūra Ditmaršene nulėmė, kad šioje vietovėje užauginti gūžiniai kopūstai kaip tradicinis regiono produktas tarp vartotojų turi ypač gerą vardą.

Vėjo ir klimato sąlygos suteikia du esminius kopūstų auginimo šiame regione pranašumus. Pirmasis yra tai, kad dėl dažnos oro kaitos iškrenta reikalingas kritulių kiekis, todėl augalai per visą vegetacijos laikotarpį pakankamai aprūpinami vandeniu, o dėl gero Ditmaršene vyraujančių kalkingų maršų drėgmės imlumo dirvožemyje sulaikoma pakankamai vandens. Antrasis esminis oro nulemtas pranašumas yra vėjo kryptis. Dažniausias – vakarų vėjas, todėl čia natūraliai mažai kenkėjų. Dėl nuo Šiaurės jūros plūstančio „sveiko oro“ kopūstus kur kas mažiau negu kitose vietovėse puola kenkėjai, pavyzdžiui, kopūstinis baltukas. Dar svarbiau, kad čia nedaug grybų sporų, todėl naudojama mažai augalų apsaugos preparatų ir vis tiek pasiekiamos geros išsilaikymo savybės. Dėl klimato nulemto lėto augimo kopūstai suka sunkias, tvirtas gūžes, kurios dėl palyginti mažų oro intarpų puikiai išsilaiko ir yra traškios.

Kopūstų auginimo Ditmaršene tradicijos siekia daugiau kaip 100 metų. 1888 m. laikraštyje pasirodęs Gliukštadto daržovių fabriko (Glückstädter Gemüsefabrik) kvietimas tiekti daržoves daržininkui Eduardui Lasui (Eduard Laß) buvo paskata Veselburene pradėti auginti kopūstus. Nuo to laiko „Dithmarscher Kohl“ tebeauginami šiame regione, o jų ekonominė reikšmė nuolat didėjo. Nustatytoje geografinėje vietovėje įsisteigę augintojai savo kopūstų auginimo žinias ir patirtį daugiau kaip 120 metų perduoda iš kartos į kartą. Šios žinios ir patirtis užtikrina geriausią kokybę, kuri yra sėkmingo pardavimo pagrindas. Ditmaršenas, kurio kopūstų auginimo plotas užima 2 500 ha, yra viena didžiausių tarpusavyje susijusių kopūstų auginimo vietovių Europoje. „Dithmarscher Kohl“ regionui yra svarbus ekonominis veiksnys, taip pat turi didelę turistinę ir kulinarinę reikšmę. Šie ryšiai, susiję su kopūstų auginimo Ditmaršene istorija, išsamiai aprašyti literatūroje (žr. Kohlgeschichte(n) — Aus dem Anbaugebiet hinter Dithmarschens Deich (Kopūstų istorija (-os) – iš sodinimo vietovės už Ditmaršeno užtvankos), Klaus Gille, leidykla Verlag Boyens & Co).

Gausybė kopūstams „Dithmarscher Kohl“ skirtų renginių ir kasmetinė derliaus nuėmimo šventė pritraukia daugybę turistų iš daug tolimesnių negu Ditmaršenas regionų: „Dithmarscher Kohl“ dienos (Dithmarscher Kohltage) žinomos ir už regiono ribų, į šią šventę į Ditmaršeną kasmet suplūsta daugiau kaip 300 000 lankytojų (šaltinis: Dithmarschen feiert den Kohl (Ditmaršene – kopūstų šventė), Hamburgo dienraštis Hamburger Abendblatt, 2006 m. rugsėjo 20 d.). Ekonomikos, politikos, administracijos atstovai, daugybė susivienijimų ir sąjungų bei piliečiai organizuoja daugybę renginių ir kopūstų derliaus nuėmimą kiekvienais metais paverčia šešias dienas trunkančia rudens pramoga. Tradicinėje gūžių nupjovimo procedūroje – garbingi svečiai kartu su augintojais laukuose nupjauna pirmąsias gūžes ir taip atidaro „Dithmarscher Kohl“ dienas – daug metų dalyvauja Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės ministras pirmininkas ir Ditmaršeno apskrities pirmininkas. Daugelis gastronomijos įmonių per „Dithmarscher Kohl“ dienas ir už regiono ribų ruošia ypatingus šių kopūstų patiekalus. Ši tradicija gyva jau daug metų – pirmosios „Dithmarscher Kohl“ dienos įvyko 1987 m.

Per Ditmaršeną vingiuojantis turistinis kelias Deutsche Kohlstraße (Vokietijos kopūstų kelias) taip pat padeda visų pirma ne aktyvaus kopūstų sezono metu turistus ir besidominčius lankytojus supažindinti su šiuo produktu ir jo gaminiais. Šis kelias veda per visą Ditmaršeno apskritį, pro daugybę lankytinų ir sustojimo vietų, kuriose lankytojai gali tiesiogiai pakalbėti su ūkininkais ir įvairiais būdais sužinoti viską apie kopūstus. Galima apsilankyti sandėliavimo ir ruošimo vietose arba Veselbureno „kopūstų Koliziejuje“Kohlosseum Wesselburen (į vokiečių kalbos žodį Kolosseum (Koliziejus) įterpus raidę „h“ gaunamas žodis Kohlosseum (vok. Kohl – kopūstas). Čia įsikūrusiame „Dithmarscher Kohl“ muziejuje su kopūstų rauginimo gamykla ir ūkininkų turgumi kasmet apsilanko tūkstančiai smalsuolių.

Per „Dithmarscher Kohl“ dienas regiono ūkininkės išrenka dvi jaunas moteris iš Ditmaršeno apskrities, kurios vienus metus kaip „Dithmarscher Kohl“„regentės“ (Dithmarscher Kohl-Regentinnen) oficialiai reprezentuoja „Dithmarscher Kohl“ dienas. „Dithmarscher Kohl“„regenčių“ užduotis toli gražu neapsiriboja tik veikla savo federacinėje žemėje. Pavyzdžiui, jos reguliariai reprezentuoja „Dithmarscher Kohl“ renginiuose, kaip antai Berlyno „Tarptautinėje žaliojoje savaitėje“ (Internationale Grüne Woche), dalyvauja daugybėje susitikimų su spaudos, radijo ir televizijos atstovais. Taip „Dithmarscher Kohl“ garsinami toli už regiono ribų.

2009 m. atlikta reprezentatyvi vartotojų apklausa įrodo, kad kopūstai „Dithmarscher Kohl“ Šlėzvige-Holšteine ne tik plačiai žinomi – apie juos nurodė žinantys maždaug 80 % apklaustųjų, bet ir turi gerą vardą tarp vartotojų kaip aukštos kokybės produktas. Tai matyti ir iš to, kad 37 % apklaustųjų teigė esantys pasirengę už kopūstus „Dithmarscher Kohl“ mokėti daugiau negu už panašius kitose vietovėse užaugintus kopūstus.

Pirmiau apibūdintos Ditmaršene vyraujančios gamtinės sąlygos, ypač atlantinis klimatas – pakankamai kritulių, mažai šalčio, daug vėjo – ir geros dirvožemio savybės (kalkingos maršos) daug lėmė, kad nustatytoje geografinėje vietovėje auginami kopūstai ir kad ši tradicija gyvuoja jau daugiau kaip 100 metų, o Ditmaršenas tapo viena iš didžiausių tarpusavyje susijusių kopūstų auginimo vietovių Europoje. Vystant šią tradiciją, auginimo vietoje sukaupta didelė veislių vedimo ir kopūstų auginimo praktinė patirtis, kuri taip pat prisideda prie aukštos kokybės kopūstų išauginimo Ditmaršene. Šios aplinkybės nulėmė, kad Ditmaršenas dėl čia auginamų kopūstų žinomas už regiono ribų, o „Dithmarscher Kohl“ kaip tradicinis regiono produktas dėl savo geografinės kilmės turi ypač gerą vardą tarp vartotojų. Įvairiais turistiniais, kulinariniais ir informaciniais renginiais, skirtais „Dithmarscher Kohl“, dar labiau sustiprinamas šio produkto žinomumas ir geras vardas.

Nuoroda į paskelbtą specifikaciją

(Reglamento (EB) Nr. 510/2006 5 straipsnio 7 dalis (3))

http://register.dpma.de/DPMAregister/geo/detail.pdfdownload/30500

---

(1)  OL L 343, 2012 12 14, p. 1.

(2)  Pakeistas Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012.

(3)  Žr. 2 išnašą.

---