29.10.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 317/1

(1)

pakankami geros kokybės vandens ištekliai – pirmenybinis klausimas ir visos Europos ir netgi pasaulio socialinis klausimas;

(2)

strategijos „Europa 2020“ pavyzdinėje iniciatyvoje, pristatytoje 2011 m. sausio 26 d. Komisijos komunikate „Strategijos Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Tausiai išteklius naudojanti Europa“ (1), primenama, kad vanduo – svarbus gamtos išteklius, kuriuo grindžiamas Europos ir pasaulio ekonomikos veikimas ir mūsų gyvenimo kokybė. Be to, pavyzdinėje iniciatyvoje, pristatytoje 2010 m. spalio 6 d. Komisijos komunikate „Strategijos Europa 2020“ pavyzdinė iniciatyva „Inovacijų sąjunga“ (2), pripažįstama, jog vanduo – vis svarbesnis socialinis klausimas ir pirmenybinė inovacijų sritis, siekiant užtikrinti, kad Sąjunga galėtų pasiekti savo vandens politikos tikslus ir kartu užtikrinti gerą ekologinę ir cheminę vandens būklę, reikiamą jo kiekį ir tvarų vandens naudojimą, taip pat mažinti vandens naudojimą, didinti vandens tiekimo saugumą ir skatinti Europos vandens sektoriaus pirmavimą pasaulyje;

(3)

manoma, kad per artimiausius 20 metų atotrūkis tarp vandens poreikio ir išteklių pasaulyje smarkiai išaugs. Norint tinkamai spręsti šį sudėtingą vandens pasiūlos ir paklausos derinimo klausimą, nustatyti prioritetus siekiant spręsti vandens trūkumo ar nepakankamų išteklių problemą, taip pat užtikrinti ilgalaikį mūsų vandens ekosistemų tvarumą, būtina dėti bendras pastangas, kurti stiprią mokslinę ir techninę bazę, o kartu visapusiškai atsižvelgti į vietos geografines, politines, socialines-ekonomines ir kultūrines sąlygas. Tuo tikslu Europos Komisija rengia 2012 m. Europos vandenų veiksmų planą, kuriame bus išdėstytos priemonės, skirtos užtikrinti, kad ES būtų pakankamai ir geros kokybės vandens visoms tinkamoms reikmėms tenkinti;

(4)

esama pavojaus, kad iki 2015 m. nebus užtikrinta daugelio Europos gėlo vandens telkinių gera ekologinė būklė, kaip nustatyta 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/60/EB, nustatančioje Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (3). Šį pavojų lemia keletas skirtingų veiksnių ir sunkumų, kaip pabrėžė Europos aplinkos agentūra 2010 m. Aplinkos būklės ataskaitoje. Vandens tarša išlieka visuomenės sveikatos problema, ypač įvertinant tokius veiksnius kaip nauji teršalai, tam tikruose Europos vandenyse randamų cheminių medžiagų poveikis ir galimas mikrobiologinės taršos pavojus;

(5)

manoma, kad dėl klimato kaitos poveikio Europos vandens ekosistemoms dažniau trūks vandens, sausros ne tik padažnės, bet ir bus didesnės, visų pirma Viduržemio jūros regiono šalyse, o potvynių pavojus bus didesnis didelėje Europos dalyje;

(6)

dėl intensyvaus žemės ūkio, kurio paskirtis – pagaminti daugiau maisto ir biomasės, gali padidėti gėlo vandens poreikis drėkinimo tikslams, todėl vandens ištekliai būtų naudojami dar sparčiau. Kad drėkinimas būtų efektyvesnis, vandens suvartojama mažiau, o vandeningųjų sluoksnių valdymas ir apsauga būtų tvarūs, reikėtų sparčiai parengti racionalaus vandens naudojimo priemones;

(7)

aktyvesnis urbanizacijos procesas, aplinkos užstatymas, įskaitant navigacijos ir energetikos infrastruktūrą, lemia hidromorfologinius pokyčius, kurie veikia paviršiaus ir gruntinio vandens telkinius, buveines ir kitus biologinės įvairovės aspektus. Labiau integruotas planavimas būtų labai naudingas. Jis turėtų būti pagrįstas patikimomis stebėsenos sistemomis ir kompleksiškesniu žemėnaudos pokyčių ir vandens sistemų priežastinių ryšių vertinimu;

(8)

Europos vandens infrastruktūra tampa vis pažeidžiamesnė dėl dėvėjimosi, kasinėjimų daromos žalos, nepakankamos priežiūros ar dėl per didelio apkrovimo. Turima informacijos, kad tam tikrose Europos dalyse vandens nuotėkis iš tiekimo sistemų yra didelis – transportuojamo vandens nuostoliai sudaro nuo 5 iki 40 %;

(9)

Europos vandens sektorius labai svarbus ekonominiu požiūriu – jis kasmet vidutiniškai auga 5 %, o jo kasmetė apyvarta – apie 80 mlrd. EUR; tai trečdalis pasaulio vandens rinkos. Aktyvesnis strateginis bendradarbiavimas Europos lygmeniu vandens mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje gali padėti pasiekti mokslinį ir technologinį proveržį, kuris leistų padidinti Europos konkurencingumą tarptautinėse rinkose, padėtų Europoje pereiti prie efektyvesnio vandens naudojimo ekonomikos ir taip pasiekti atnaujintą strategijos „ES2020“ tikslą – sukurti pažangesnę, tvaresnę ir labiau integruotą ekonomiką;

(10)

norint spręsti socialinius, aplinkos ir ekonominius klausimus, susijusius su vandens naudojimo problemomis, būtina stiprinti mokslinę ir technologinę Europos žinių bazę;

(11)

nors visoje Europoje ir vykdomi aukštos kokybės moksliniai tyrimai, dabartinė Europos vandens mokslinių tyrimų padėtis atrodo gana sudėtinga, o pati sritis – per daug suskaidyta. Daugelis Europos, nacionaliniu ir regioniniu lygmens mokslinių tyrimų tinklų ir organizacijų savo vandens mokslinių tyrimų strategines darbotvarkes rengia palyginti izoliuotai, dėl to vykdant mokslinių tyrimų veiklą pasitaiko dubliavimosi ar konkuravimo, o jos mastas dažnai būna nepakankamas;

(12)

atsižvelgiant į tai, kad dauguma Europos vandens baseinų yra kelių valstybių teritorijoje, būtinas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kad būtų sukaupta pakankamai kompetencijos, užtikrintas pakankamas veiklos ir institucinių gebėjimų mastas ir taip paskatinta efektyviau naudoti Europos mokslinių tyrimų potencialą ir priimti suderinamus tarpvalstybinius sprendimus;

(13)

mokslinių tyrimų, susijusių su tema „Aprūpinimo vandeniu problemos besikeičiančiame pasaulyje“, bendras programavimas padėtų koordinuoti šios srities mokslinius tyrimus ir sukurti visapusiškai veikiančią Europos gėlo vandens mokslinių tyrimų erdvę, užtikrinti Europos pirmavimą ir mokslinių tyrimų konkurencingumą šioje srityje, taip pat siekti Sąjungos vandens politikos tikslų;

(14)

2010 m. gegužės 26 d. posėdyje (4) Konkurencijos taryba pripažino, kad „Aprūpinimo vandeniu problemos besikeičiančiame pasaulyje“ yra sritis, kurioje bendras programavimas labai padėtų padidinti pavienių valstybių narių mokslinių tyrimų veiksmų vertę. Todėl ji priėmė išvadas, kuriose pripažino būtinybę imtis bendro programavimo iniciatyvos gėlo vandens srityje ir paragino Komisiją prisidėti prie jos rengimo. Be to, Taryba dar kartą patvirtino, kad bendrą programavimą vykdo valstybės narės, o Komisija tik padeda šią veiklą vykdyti;

(15)

vandens moksliniai tyrimai yra viena iš svarbiausių Sąjungos mokslinių tyrimų pagrindų programos sričių, kuriai tenka svarbus strateginis vaidmuo Europos politikos procese, atsižvelgiant į pasaulinį su vandeniu susijusių uždavinių mastą. Šios bendro programavimo iniciatyvos veiksmai turi būti glaudžiai koordinuojami su Sąjungos septintąja bendrąja programa ir su būsimomis šios srities Sąjungos programomis, visų pirma su mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrąja programa „Horizontas 2020“ (2014–2020);

(16)

tarnybų darbiniame dokumente pateiktoje nacionalinių mokslinių tyrimų veiklos analizėje patvirtinama, kad būtina geriau koordinuoti veiklą, siekiant padidinti mokslinių tyrimų efektyvumą ir poveikį, taip pat vengti dubliavimosi ir tuo tikslu kurti bendrą strateginę darbotvarkę;

(17)

kad Komisija galėtų atsiskaityti Europos Parlamentui ir Tarybai apie visų bendro programavimo iniciatyvų įgyvendinimo pažangą, valstybės narės Komisijai turės reguliariai teikti pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas,

1.

Valstybės narės skatinamos kurti bendrą viziją, kaip bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus mokslinių tyrimų srityje Sąjungos lygmeniu būtų galima padėti spręsti šį uždavinį – sukurti Europos ir užsienio valstybių darnios ekonomikos tausias vandens sistemas ir pasinaudoti tokios bendros vizijos teikiamomis galimybėmis.

2.

Valstybės narės skatinamos parengti bendrą strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, kurioje būtų nustatyti vidutinės trukmės ir ilgalaikiai gėlo vandens mokslinių tyrimų poreikiai ir tikslai. Į strategiją turėtų būti įtrauktas įgyvendinimo planas, kuriame būtų nustatyti prioritetai bei terminai ir nurodyti darbotvarkės įgyvendinimo veiksmai, priemonės ir ištekliai.

3.

Valstybės narės skatinamos imtis toliau išvardytų veiksmų, kurie būtų strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės ir įgyvendinimo plano dalis:

4.

Valstybės narės raginamos išsaugoti veiksmingą bendrą vandens mokslinių tyrimų valdymo struktūrą, kuri padėtų nustatyti bendras bendradarbiavimo ir koordinavimo sąlygas, taisykles bei procedūras ir stebėti, kaip įgyvendinama strateginė mokslinių tyrimų darbotvarkė.

5.

Valstybės narės raginamos pagal Tarybos bendro programavimo aukšto lygio grupės parengtas bendro programavimo pagrindinių sąlygų gaires kartu įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, be kita ko, vykdyti nacionalines mokslinių tyrimų programas.

6.

Valstybės narės skatinamos kartu su Komisija įvertinti galimas Komisijos iniciatyvas, kurios padėtų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti strateginę mokslinių tyrimų darbotvarkę, ir koordinuoti veiklą, vykdomą pagal bendrą programą ir kitas šios srities Sąjungos iniciatyvas.

7.

Valstybės narės raginamos palaikyti glaudžius santykius su Tarptautinio bendradarbiavimo mokslo ir technologijų srityje strateginiu forumu (SFIC), kad būtų plėtojamas ir įgyvendinamas galimas tarptautinis strateginės mokslinių tyrimų darbotvarkės aspektas, taip pat su trečiosiomis šalimis derinti ir joms pritaikyti SFIC iniciatyvas.

8.

Valstybės narės raginamos reguliariai teikti Komisijai metines pažangos, padarytos įgyvendinant šią bendro programavimo iniciatyvą, ataskaitas.