25.8.2011

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 248/55

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl Pasirengimo sudaryti ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimą. Pilietinės visuomenės indėlis

2011/C 248/09

Pranešėjas: José María ZUFIAUR

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas, vadovaudamasis Darbo tvarkos taisyklių 29 straipsnio 2 dalimi, 2010 m. rugsėjo 16 d. nusprendė parengti nuomonę savo iniciatyva dėl

Pasirengimo sudaryti ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimą. Pilietinės visuomenės indėlis.

Išorės santykių skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2011 m. gegužės 25 d. priėmė savo nuomonę.

472-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2011 m. birželio 15–16 d. (birželio 15 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 89 nariams balsavus už, 1 – prieš ir 3 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   EESRK mano, kad ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimas, jei bus įveiktos esamos kliūtys žemės ūkio, intelektinės nuosavybės ir tvaraus vystymosi srityse, suteiktų didelių galimybių ir būtų visapusiškai naudingas abiem tokio susitarimo šalims šiuo metu, kai vyksta dideli pasaulinio masto veikėjų vaidmenų pokyčiai, susiduriama su pasaulinio masto geostrateginiais, su aplinka, socialiniais reikalais, energetika ir valdymu susijusiais sunkumais bei iškyla būtinybė skubiai įgyvendinti esmines ekonomikos modelio reformas siekiant įveikti nuo XX a. ketvirtojo dešimtmečio prasidėjusią neregėtą sisteminę krizę.

1.2   EESRK mano, kad susitarimą įmanoma sudaryti tik tuo atveju, jei jis bus subalansuotas, naudingas abiem susitarimo šalims ir jei juo nebus paaukotas nė vienas sektorius (žemės ūkio ar pramonės), regionas ar valstybė. Asociacijos susitarimas jokiu būdu neturėtų būti sudaromas netinkamu pagrindu. Todėl Komitetas derybų šalių prašo parodyti politinę valią, būtiną asociacijos susitarimui sudaryti, ir dėti visas pastangas siekiant įveikti skirtumus, kurie iš esmės susiję su pagrindiniu asociacijos susitarimo ramsčiu – prekybos klausimais. Todėl Komitetas ragina šiuo tikslu pasinaudoti visomis galimomis formulėmis ir mechanizmais: pripažinti skirtumus, nustatyti paramos ir kompensavimo priemones, nustatyti išimtis, parengti plėtros planus labiausiai nukentėjusiems sektoriams remti, skatinti investicijas, inovacijų politikos kryptis ir kompensavimą, nustatyti pereinamojo laikotarpio ir būsimų pokyčių sąlygas. Be to, paramos priemonės turėtų apimti visas ES politikos sritis.

1.3   EESRK derybų šalių ir visų pirma Europos Sąjungos prašo apsvarstyti dideles politines ir ekonomines sąnaudas, kurios būtų patirtos nesudarius susitarimo ir nepasinaudojus tokia galimybe.

1.4   EESRK ypač svarbu, kad asociacijos susitarimas būtų plataus užmojo ir apimtų visus ES ir Mercosur šalių santykių aspektus. Šioje srityje svarbu spręsti įmonių patiriamas problemas. Jas išspręsti galima derinant teisės aktus ir atsižvelgiant į ne prekybos kliūčių poveikį. Konkrečiai asociacijos susitarimas turėtų apimti socialinius, su darbu ir aplinka susijusius aspektus, kurie dominuotų visame susitarime. Įtraukus šiuos aspektus turėtų būti užtikrinti ekonominiai santykiai, kurie atitiktų susitarime nustatytus su socialiniais reikalais ir aplinka susijusius tikslus, nepažeidžiant tvarų vystymąsi reglamentuojančių taisyklių ir garantijų. Be to, taip turėtų būti įtvirtintas susitarimo šalių įsipareigojimas paisyti pagrindinių socialinių ir darbo teisių standartų, įskaitant tarptautines deklaracijas, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijų, kuriose nurodyta, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimu negalima pasinaudoti kaip teisėtu lyginamuoju pranašumu vykdant tarptautinę prekybą.

1.5   EESRK prašo Mercosur šalių ekonomikos ir socialinių reikalų konsultacinio forumo (FCES) ir paties EESRK, kaip dviejų regionų pilietinei visuomenei atstovaujančių institucijų, dalyvauti derybose atliekant asociacijos susitarimo poveikio vertinimą, teikti atitinkamus pasiūlymus (EESRK nuomone, labai svarbu a priori įvertinti galimo asociacijos susitarimo poveikį ir nustatyti mechanizmus, kurie padėtų ex post įvertinti, kaip laikomasi sutartų klausimų ir kokia jų tolesnė raida), dalyvauti rengiant specialų susitarimo skyrių, skirtą socialinių reikalų, darbo ir aplinkos aspektams, bei būti pasirengusiems dalyvauti sudarant galutinį susitarimą sudarius Jungtinį konsultacinį komitetą iš susitarimo šalių organizuotoms pilietinėms visuomenėms atstovaujančių dviejų institucijų atstovų (1).

2.   Įžanga

2.1   ES ir Mercosur šalių derybos dėl asociacijos susitarimo 2004 m. nutrūko, kadangi labai išsiskyrė derybų šalių pozicijos dėl patekimo į rinkas ir jų lūkesčiai dėl Dohos vystymosi derybų raundo rezultatų. 2009 m. užmegzti neoficialūs ryšiai parodė, kad derybų šalių pozicijos pasikeitė, ir buvo padaryta išvada, kad atsirado nauja galimybė sudaryti susitarimą, tad 2010 m. gegužės mėn. vykusiame ES ir LAKR šalių aukščiausiojo lygio susitikime buvo priimtas sprendimas atnaujinti derybas. Asociacijos susitarimas turi būti plataus užmojo, jame išdėstyta prekybos kryptis turėtų apimti ne tik prekybą prekėmis, bet ir prekybą paslaugomis, investicijas, viešuosius pirkimus, intelektinę nuosavybę (įskaitant kilmės pavadinimus), prekybos palengvinimą, sveikatos ir augalų sveikatos priemones, tvarią prekybą ir vystymąsi, konkurenciją ir prekybos apsaugos priemones.

3.   Asociacijos susitarimo potencialas ir jo atveriamos galimybės

3.1   Atsižvelgiant į tai, kad ES ir Mercosur šalyse kartu sudėjus gyvena daugiau nei 700 mln. gyventojų, o prekybos apimtis kasmet siekia daugiau nei 84 mlrd. EUR, sudarius ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimą atsirastų galimybė sukurti didelę ekonomikos integracijos zoną, kuri galėtų būti naudinga abiem susitarimo šalims ir darytų teigiamą poveikį visų pirma visoms kitoms Lotynų Amerikos šalims.

3.2   Visa ES yra didžiausia pasaulio ekonomika, o Mercosur šalių blokas yra vienas iš šešių didžiausių pasaulio ekonomikų. Be to, tai itin dinamiškas regionas, kurio metiniai ekonomikos augimo rodikliai pastaraisiais metais buvo dideli – iki 7 proc. Brazilijoje ir 9 proc. Argentinoje, Urugvajuje ir Paragvajuje. Be to, Mercosur šalyse plėtojama įvairesnė ekonomikos bazė, kurią sudaro ne tik svarbus žemės ūkio produktų elementas, bet ir auganti pramoninė bazė, turinti daug su technologija ir energetika susijusių išteklių.

3.3   Europos Sąjunga yra didžiausia Mercosur šalių prekybos partnerė, antroje vietoje – Jungtinės Amerikos Valstijos. 2010 m. ES importas iš Mercosur šalių iš viso siekė apie 44 mlrd. EUR, o eksportas – daugiau nei 40 mlrd. EUR. Reikėtų pabrėžti, kad ES eksportas į Mercosur šalis jau dabar prilygsta eksportui į Indiją ir net yra didesnis nei eksportas į Kanadą ir Pietų Korėją. Be to, ES investicijos Mercosur šalyse didesnės nei investicijos Kinijoje, Indijoje ir Rusijoje kartu paėmus.

3.4   Daugeliu atvejų ES ir Mercosur šalių ekonomika viena kitą papildo, tai aiškiai rodo tarp jų vykstančios prekybos modelis, kai ES iš esmės eksportuoja pagamintas prekes, gamybos priemones, transporto įrenginius ir chemijos produktus, o importuoja maistą ir energetikos produktus. Tačiau tiek vienos, tiek kitos pusės prekybos tendencijos sparčiai kinta. Pavyzdžiui, ES labai padidino eksportuojamų perdirbtų žemės ūkio produktų kiekį, o Brazilijos įmonės savo ruožtu 2007–2008 m. Europoje investavo daugiau nei Europos įmonės investavo Brazilijoje. Todėl asociacijos susitarimo sudarymas užtikrintų didžiules galimybes sukurti gerovę.

3.5   Asociacijos susitarimas su Mercosur šalimis leistų ES stiprinti savo ekonominius ir geopolitinius ryšius su strateginiu partneriu. Sudariusi dviejų regionų susitarimą, ES pralenktų kitus tarptautinius konkurentus, pavyzdžiui, JAV ir Kiniją. Be to, asociacijos susitarimu būtų remiama prekybos neapimanti strateginė partnerystė su Brazilija – šalimi, kuri yra ypač svarbi tarptautinių santykių geopolitinėje sistemoje, nes priklauso dviem pagrindiniams besiformuojančios ekonomikos šalių interesus koordinuojantiems mechanizmams – BRIC ir IBSA blokams (2). Dėl viso to būtų užtikrinta didesnė žemyno, turinčio svarbiausių energetikos, maisto ir vandens išteklių, kurie XXI a. taps gyvybiškai svarbūs, integracija, visų pirma Pietų Amerikos, o paskui – ir visos Lotynų Amerikos. Tad apskritai asociacijos susitarimas galėtų padėti sušvelninti Atlanto vandenyno regiono ekonomikos ir geopolitikos silpnėjimą, palyginti su Ramiojo vandenyno regionu.

4.   Kliūtys asociacijos susitarimui ir jo trūkumai

4.1   Tačiau, nepaisant neginčijamų ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimo pranašumų, tokios rūšies susitarimo ypatumus, dėl kurių kyla sunkumų, būtų galima trumpai apibūdinti taip: 1) derybų darbotvarkės, t. y. prekybai skirtos susitarimo dalies, sudėtingumas, 2) struktūriniai trūkumai, darantys neigiamą poveikį Mercosur šalių integracijai, taigi ir laisvajai prekybai, 3) su socialiniais reikalais ir aplinka susiję asociacijos susitarimo aspektai, 4) derybų šalių politinės valios sudaryti susitarimą laipsnis ir noras aptarti visas galimas kompensavimo mechanizmų, kurie būtų nustatyti susitarime arba kitose priemonėse, panaudojimo galimybes tam, kad būtų įmanoma jį sudaryti. Pastarieji du dalykai aptariami atitinkamai 5 ir 7 šios nuomonės punktuose.

4.1.1   Prekybos srityje sunkumai yra gerai žinomi. Iš Europos perspektyvos iš esmės minėti sunkumai susiję su Mercosur šalių žemės ūkio produktų sektoriumi, kaip rodo neseniai Komisijos atlikti poveikio vertinimai (3). Konkrečiai kalbant, baiminamasi itin didelio neigiamo poveikio cukraus, jautienos, vištienos ir kiaulienos, vaisių ir daržovių sektoriuose. Vis dar manoma, kad itin proteguojamos pramoninės prekės (automobiliai, chemijos produktai) ir kai kurie perdirbti žemės ūkio produktai (įskaitant vyną); yra rizika, kad bus nesilaikoma kilmės nuorodų apsaugos taisyklių; itin menkai užtikrintas maisto saugą ir aplinką reglamentuojančių taisyklių įgyvendinimas, trūksta visiško skaidrumo sudarant viešojo pirkimo sutartis. Po paskutinių derybų raundų derybų šalių pozicijos tapo palankesnės susitarimui dėl prekybos ir tvaraus vystymosi bei su kilmės taisyklėmis susijusių dalykų.

4.1.2   Mercosur šalys taip pat mano, kad žemės ūkis yra svarbiausia sritis. Pasibaigus pereinamiesiems laikotarpiams, 2004 m. Europa siūlė liberalizuoti 86,25 proc. viso žemės ūkio prekių importo. Šiuo atveju veikiausiai bus deramasi dėl aukštesnės ribos. Derybas palengvina galimybė nustatyti kvotas. Europos žemės ūkio sektorių nurodytos grėsmės būtų šiek tiek išsklaidytos, jei į derybas dėl asociacijos susitarimo būtų įtrauktas reikalavimas, kad Europos produktai ir iš Mercosur šalių importuojami produktai pagrįstai atitiktų tuos pačius standartus, t. y. aplinkos, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir kt. Kita vertus, asociacijos susitarimas neturėtų padidinti ES priklausomybės nuo maisto produktų, ir reikėtų numatyti reikiamas priemones, kad būtų išvengta intensyvaus ir nelabai tvaraus žemės ūkio modelio. Atrodo, kad didesnė tikimybė susitarti dėl pramoninių produktų, kuriems kliūtys ne tokios didelės, pavyzdžiui, ES ir Korėjos susitarimas dėl automobilių pramonės. Galiausiai kitoms sritims, pavyzdžiui, intelektinei nuosavybei, kurios kai kurioms Mercosur šalims, pavyzdžiui, Brazilijai, yra itin opios, galėtų būti taikomos būsimų pokyčių ir pereinamojo laikotarpio sąlygos remiantis tuo, dėl ko susitarta PPO. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad be kitų iniciatyvų, būtų galima parengti intelektinės nuosavybės programą, kuri paskatintų technologijų perdavimą ir padėtų sukurti veiksmingą patentų sistemą ES ir Mercosur šalyse, kurią būtų galima išplėsti į visą Lotynų Ameriką.

4.1.3   EESRK mano, kad, nepaisant sunkumų, iš esmės šiuo metu sąlygos sudaryti subalansuotą abiem darybų šalims naudingą susitarimą yra geresnės, palyginti su ankstesnėmis, ir dėl to nenukentėtų nė vienas sektorius, regionas ar šalis (4).

4.2   Struktūriniai Mercosur šalių trūkumai istoriškai buvo didžiausia kliūtis sudaryti asociacijos susitarimą. Visų pirma tai Mercosur šalių bendri tinklai ir struktūros, kurių nepakanka tris kartus už ES didesnei teritorijai, žemas vidaus regiono prekybos lygis (15 proc. Mercosur šalyse, 45 proc. Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos zonos (NAFTA) šalyse, 66 proc. ES) ir prekybos tarp regionų dominavimas, nebaigta kurti muitų sąjunga, ribotas makroekonomikos politikos krypčių koordinavimas ir regionų institucijų trūkumai.

4.2.1   Per pastaruosius metus, ypač nuo 2003 m., dėl, atrodė, artėjančio ES ir Mercosur susitarimo sudarymo įgyto pagreičio itin atsigavo Mercosur šalių regionų integracijos procesas, įskaitant iniciatyvas nustatyti bendras politikos kryptis energetikos, naftos ir dujų išteklių eksploatavimo ir komunikacijos infrastruktūrų sukūrimo srityse, baigti formuoti bendrą Argentinos ir Brazilijos automobilių pramonės politiką ir įsteigti Mercosur šalių struktūrinės konvergencijos fondą (FOCEM). Taip pat buvo patvirtintas strateginis planas pusiausvyrai vidaus rinkoje užtikrinti, o Paragvajui ir Urugvajui nustatytos lengvatinio režimo ir diferencijuotos priemonės.

4.2.2   Be to, 2000 m. Mercosur šalių vyriausybės įsteigė Makroekonomikos stebėjimo grupę keletui makroekonomikos konvergencijos rodiklių stebėti ir bendroms tokių rodiklių panaudojimo metodikoms parengti.

4.2.3   Visa tai padėjo išplėsti regiono vidaus prekybą, pagerinti gamybos kokybę ir pritraukti naujus tiesioginių užsienio investicijų srautus.

4.2.4   Be to, Mercosur šalių politinė svarba pastaraisiais metais didėjo. Mercosur šalyse buvo įsteigti arbitražo ir kasaciniai teismai, iš administracinio sekretoriato jos tapo techniniu sekretoriatu, jos pasirašė žmogaus teisių protokolą, įsteigė Mercosur šalių parlamentą (PARLASUR) ir paskyrė savo pirmąjį vyriausiąjį generalinį įgaliotinį. Tačiau ekonomikos integracijos procesas tebėra silpnas, kyla daug prekybos ginčų, institucijų raidos etapas tebėra labai ankstyvas.

4.2.5   Vertėtų paminėti, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. Mercosur šalys pagaliau priėmė naują Bendrąjį muitinės kodeksą (jį sudaro beveik 200 straipsnių), kuriuo panaikinamas dvigubas bendras išorės tarifas (CET), mokamas už iš vienos šalies į kitą vežamus produktus. Todėl būtina nustatyti bendrą prekybos politiką ir suderinti kitus elementus, pavyzdžiui, specialią importo tvarką ir prekybos apsaugos priemones. Be to, reikės tarpusavyje sujungti muitinių valdymo IT sistemas ir sukurti CET pajamų surinkimo ir paskirstymo mechanizmą. Ši pažanga muitų sąjungos srityje yra ypač svarbus ES ir Mercosur šalių derybas palengvinantis veiksnys.

4.2.6   Asociacijos susitarimo sudarymas galėtų pagreitinti visą Mercosur šalių ekonominės integracijos procesą, vidaus rinkos reguliavimą ir institucijų konsolidavimą.

5.   Asociacijos susitarimo poveikis ir kompensavimo priemonės

5.1   Išorės institucija atliko Europos Komisijos užsakytą ES ir Mercosur šalių prekybos liberalizavimo poveikio visam asociacijos susitarimui ir trims konkretiems sektoriams (žemės ūkio, automobilių pramonės ir miškininkystės) tyrimą. Tyrime analizuojamas galimas teigiamas ir neigiamas asociacijos susitarimo poveikis ir siūlomos priemonės bei rekomendacijos, kaip sustiprinti teigiamą ir sušvelninti neigiamą poveikį (arba jo išvengti) visam susitarimui ir konkretiems analizuotiems sektoriams.

5.2   EESRK rekomenduoja derybų šalims atsižvelgti į šias paramos priemones rengiant prekybai skirtas susitarimo dalis bei įtraukti bendradarbiavimo aspektus ir bendras ES ir Mercosur šalių programas. Komitetas taip pat mano, kad šiuos aspektus reikėtų įtraukti į per derybas dėl asociacijos susitarimo svarstomą Mercosur šalių ekonomikos ir socialinių reikalų konsultacinio forumo (toliau – ESCF) ir EESRK reikalavimų sąrašą.

5.3   EESRK mano, kad, norint palengvinti derybas dėl asociacijos susitarimo, į jį būtų galima įtraukti būsimų pokyčių sąlygas tam, kad kai kuriuos dviejų regionų susitarimo aspektus būtų galima išplėsti vėlesniuose etapuose.

5.4   EESRK mano, kad atliekant poveikio vertinimą turėtų būti teikiama daugiau reikšmės, pirma, susitarimo šalies partnerės ekspertų ir organizacijų dalyvavimui ir, antra, pavojų socialinei sričiai ir aplinkai nustatymui, kurie šiuo metu laikomi tik ekonomikos vertinimą (5) papildančiais dalykais, įskaitant susitarimo paskatintos turto koncentracijos ir netolygaus jo pasiskirstymo klausimą.

6.   Asociacijos susitarime numatytas tvarus vystymasis

6.1   EESRK mano, kad viso ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimo rengimas turėtų apimti su socialiniais reikalais, darbu ir aplinka susijusius aspektus kaip sudedamąją susitarimo, kuriuo siekiama skatinti abiejų blokų tvarų vystymąsi, dalį. Tai turėtų papildyti asociacijos susitarimo ekonominius ir prekybinius aspektus.

6.1.1   Tai atitinka oficialias ES ir Mercosur valdymo organų pozicijas (6), kuriomis remiamas prekybos liberalizavimas ir su socialiniais reikalais ir aplinka susiję įsipareigojimai bei veiksmai.

6.1.2   Taigi, EESRK norėtų, kad į asociacijos susitarimą būtų įtraukti su socialiniais reikalais ir aplinka susiję reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint užtikrinti, kad prekyba ir ekonominiais santykiais būtų skatinama ekonominė ir socialinė sanglauda, jie atitiktų tvaraus vystymosi strategiją ir stiprintų vietos gamybos struktūros (MVĮ, socialinės ekonomikos ir mikroįmonių) konkurencingumą turint omenyje jų pajėgumą kurti darbo vietas.

6.1.3   EESRK mano, kad su socialiniai ir aplinkos aspektai turi įtakos visam asociacijos susitarimui. Komitetas mano, kad specialus susitarimo prekybos skyrius turėtų apimti aspektus, susijusius su žmogaus teisių, darbo teisių, socialinių ir aplinkos teisių apsauga, ir būti skirtas su prekyba ir tvariu vystymusi susijusiems klausimams, kurie apimtų

—	neteisėtai įsigytų produktų (pavyzdžiui, žuvies ir medienos) pašalinimą iš prekybos srautų,

—	sąžiningos prekybos ir įmonių socialinės atsakomybės iniciatyvų įtraukimą į prekybos ir investavimo programas,

—	įsipareigojimo periodiškai stebėti prekybos santykių poveikį socialiniams reikalams ir aplinkai prisiėmimą,

—	draudimą nukrypti nuo socialinius reikalus arba aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų siekiant užkirsti kelią nesąžiningai įgytam pranašumui vykdant tarptautinę prekybą,

—	užkirsti kelią miškų kirtimui.

7.   ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimo strateginiai elementai

7.1   Lemiama politinė valia ypač svarbi, pirma, rengiant ir skatinant sudaryti asociacijos susitarimą, kuris yra ne tik laisvosios prekybos susitarimas, bet ir bendras strateginis susitarimas, abiem pusėms teikiantis ilgalaikę naudą plėtrai, saugumui, migracijai ir aplinkai kilusių sunkumų atžvilgiu. Antra, ji svarbi siekiant panaudoti visus nustatytus mechanizmus tam, kad, kaip į dviejų regionų derybų pagrindinius veiksnius, būtų atsižvelgta į abiejų regionų skirtumus, sumažintas neigiamas liberalizavimo poveikis kai kuriems sektoriams, vėl paspartintas Mercosur šalių integracijos procesas ir užtikrintas socialinis dalyvavimas bei skaidrumas.

7.2   Asociacijos susitarimas suteikia puikią galimybę artėti prie abiem regionams svarbių bendrų strateginių tikslų įgyvendinimo.

7.3   Pirma, tuomet, kai ekonominė ir politinė galia iš Atlanto vandenyno zonos persikelia į Ramiojo vandenyno zoną, juo būtų nustatytos tarptautinio dalyvavimo ekonomikoje ir politikoje užtikrinimo priemonės. Mercosur šalys nėra sudariusios susitarimų su Jungtinėmis Valstijomis arba galingiausiomis Azijos valstybėmis, tačiau yra pasirašiusios laisvosios prekybos susitarimus su Čile ir Andų bendrijos narėmis. Be to, Venesuela šiuo metu rengiasi tapti bloko nare. Už Pietų Amerikos regiono ribų Mercosur šalys yra pasirašiusios susitarimus, įskaitant laisvosios prekybos susitarimus, su Pietų Afrika, Indija, Pakistanu, Turkija, Egiptu, Maroku ir Izraeliu. Savo ruožtu ES yra sudariusi dvišalius susitarimus su Meksika, Čile, Centrine Amerika, Peru, Kolumbija, Pietų Afrika, Karibų jūros valstybėmis ir Pietų Korėja. Trumpai tariant, ES ir Mercosur šalių asociacijos susitarimas leistų sukurti dviejų regionų bloką, kuris turėtų didelę galią naujoje pasaulio arenoje.

7.3.1   Asociacijos susitarimas taip pat būtų labai svarbus siekiant užtikrinti didesnę viso Lotynų Amerikos regiono integraciją. Itin didelė tikimybė, kad susitarimas pritrauks kitas Lotynų Amerikos ir Karibų subregionų grupes bei kai kurias šalis, pavyzdžiui, Meksiką ir Čilę. Dviejų regionų – 27 ES valstybių narių ir 33 Lotynų Amerikos ir Karibų jūros valstybių – strateginis aljansas taptų itin stiprus daugiašalėse institucijose. Jis darytų didesnę įtaką G 20, kuriam priklauso trys Lotynų Amerikos šalys (Brazilija, Meksika ir Argentina) ir penkios Europos šalys (Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Italija ir Ispanija) bei pati ES.

7.3.2   Galiausiai, sudariusi asociacijos susitarimą su Mercosur šalimis, ES galėtų įgyti strateginę sąjungininkę siekdama tapti apsaugotos gamtos visuotine propaguotoja. Šiuo metu aplinka yra vienas iš valstybėms narėms, plačiajai visuomenei ir daugiašalei sistemai ypač rūpimų dalykų. ES yra „žaliosios“ politikos ir technologijų pradininkė. Gamtos ištekliai yra vienas pagrindinių Lotynų Amerikos ir konkrečiai Mercosur šalių pranašumų, tačiau šis regionas yra vienas iš regionų, kuriems ypač didelę grėsmę kelia klimato kaita dėl, be kita ko, tam tikros intensyvaus žemės ūkio praktikos.

7.3.3   Jei šiam tikslui bus pakankamai pritarta, susitarimą reikėtų papildyti svarbiais straipsniais, skirtais energetikai, aplinkai, mokslui, technologijoms ir inovacijoms. Vystomajam bendradarbiavimui skirtoje dalyje šios sritys turėtų būti nurodytos kaip prioritetinės. Pagal ES mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros šeštąją bendrąją programą daug projektų įgyvendinta dalyvaujant Mercosur narėms. Toks bendradarbiavimas dabar turėtų tapti asociacijos susitarimo dalimi. Didelės lėšos (50 mlrd. EUR), skiriamos pagal septintąją bendrąją programą, galėtų būti didelė pagalba.

8.   Pilietinė visuomenė ir asociacijos susitarimas

8.1   EESRK mano, kad tarpregioninis derybų pobūdis ir asociacijos susitarimo turinys yra pagrindinis bei išskirtinis šių derybų elementas ir yra ekonominių santykių pasaulyje, kuris tampa vis atviresnis prekybai, gairė.

8.2   EESRK dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą derybų procese ir įgyvendinant asociacijos susitarimą laikytis skaidrumo ir dalyvavimo principų. Todėl vykstant deryboms Komitetas norėtų realiu laiku gauti išsamią informaciją ir turėti galimybę susisiekti su derybininkais tam, kad galėtų perduoti ESCF ir EESRK pasiūlymus.

8.3   EESRK taip pat prašo leisti dalyvauti atliekant poveikio vertinimus, kad jis galėtų teikti rekomendacijas apie priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias neigiamam prekybos liberalizavimo poveikiui kai kuriems sektoriams arba toks poveikis būtų sumažintas, ir ragina pasirašius susitarimą įsteigti techninio pobūdžio stebėsenos centrą, kuris nuolat vertintų asociacijos susitarimo poveikį ekonomikai, socialiniams reikalams bei aplinkai ir pasiūlytų realių priemonių.

8.4   Remdamiesi EESRK ir ESCF bendromis pozicijomis ir iki 2004 m. vedant derybas iš anksto sutartais dalykais, raginame įsteigti pilietinės visuomenės jungtinį konsultacinį komitetą pagal asociacijos susitarimą, kurį sudarytų vienodas EESRK ir ESCF atstovų skaičius ir kuris prisiimtų privalomus konsultavimo įsipareigojimus visais asociacijos susitarime išvardytais klausimais, įskaitant prekybos skyrių ir tvaraus vystymosi stebėseną.

8.5   EESRK nuomone, į asociacijos susitarimą būtina įtraukti socialinį aspektą, kad tai būtų ne tik prekybos aspektus apimantis asociacijos susitarimas, kurio bendras tikslas – didinti socialinę sanglaudą. Konkrečiai kalbant, socialinis aspektas turėtų apimti susitarimo poveikį užimtumui, vietos gyventojų ir nepalankiausioje padėtyje esančių žmonių interesų apsaugą, žmogaus teisių propagavimą ir pagarbą joms, aplinkos apsaugą, imigrantų ir apskritai darbuotojų teises. Šiuo atžvilgiu jis turėtų apimti tarptautines deklaracijas, pavyzdžiui, Tarptautinės darbo organizacijos deklaracijas, kuriose nurodyta, kad pagrindinių principų ir teisių darbe pažeidimu negalima remtis ar pasinaudoti siekiant teisėto lyginamojo pranašumo tarptautinėje prekyboje. Taigi, būsimas susitarimas turėtų padėti kurti kokybiškas darbo vietas, užtikrinti geresnes darbuotojų socialines sąlygas ir žymiai prisidėti prie teisingesnio turto paskirstymo.

---

(1)  Žr. 2011 m. kovo 22 d. FCES ir EESRK pasirašytą Asunsjono deklaraciją dėl derybų dėl ES ir MERCOSUR susitarimo sudarymo, http://www.eesc.europa.eu/resources/docs/2011_decl_es.pdf.

(2)  BRIC: Brazilija, Rusija. Indija, Kinija. IBSA: Indija, Brazilija, Pietų Afrika.

(3)  Europos Komisijos žemės ūkio generalinis direktoratas ir Jungtinis tyrimų centras, 2011 m. balandžio mėn.

(4)  Kaip nurodė valstybių ir vyriausybių vadovai per 2010 m. gegužės mėn. ES ir Mercosur aukščiausio lygio susitikimą.

(5)  Tvarumo poveikio vertinimas ir ES prekybos politika. Evelyne Pichenot (OL C 218, 2011 7 23, p. 14-18).

(6)  2006 m. liepos mėn. Mercosur šalių socialinių reikalų ministrų Buenos Airių deklaracija. 2005 m. vasario mėn. ir 2006 m. vasario mėn. Europos Vadovų Tarybos susitikimai.

---