P6_TC1-COD(2007)0013

Europos Parlamento pozicija, priimta per pirmąjį svarstymą 2008 m. sausio 15 d. siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/…/EB dėl oro uostų rinkliavų

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą ‖,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (3),

(1)

Pagrindinė oro uostų užduotis ir ekonominė veikla – užtikrinti orlaivių aptarnavimą jiems nutūpus iki pakylant, taip pat keleivių ir krovinių aptarnavimą, kad oro vežėjai galėtų teikti oro susisiekimo paslaugas. Šiuo tikslu oro uostai leidžia naudotis įrenginiais ir teikia paslaugas, susijusias su orlaivių skrydžiais ir keleivių bei krovinių aptarnavimu, kurių sąnaudas jie įprastai susigrąžina iš oro uostų rinkliavų. Infrastruktūros ir teikiamų paslaugų rinkliavos turėtų būti nustatomos remiantis ekonominio efektyvumo principu.

(2)	Būtina sukurti bendrą sistemą, reguliuojančią esmines oro uostų rinkliavų ypatybes ir jų nustatymo metodus, nes nesant tokios sistemos oro uostus valdančių institucijų ir oro uostų naudotojų tarpusavio santykiuose gali būti nesilaikoma pagrindinių reikalavimų.

(3)	Ši direktyva turėtų būti taikoma Bendrijoje esantiems oro uostams, didesniems už nustatytą mažiausią dydį, nes mažiems oro uostams valdyti ir finansuoti Bendrijos sistema nereikalinga.

(4)	Rinkliavų už oro navigacijos ir antžeminio aptarnavimo paslaugas surinkimas jau aptartas ‖ Komisijos reglamente (EB) Nr. 1794/2006 (4) ir ‖ Tarybos direktyvoje 96/67/EB (5).

(5)

Oro uostų rinkliavos turėtų būti taikomos be diskriminavimo. Turėtų būti numatyta privaloma oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų reguliarių konsultacijų procedūra, kurią taikydama kiekviena šalis galėtų kreiptis į nepriklausomą reguliavimo instituciją visais atvejais, kai oro uosto naudotojai nesutinka su sprendimu dėl oro uosto rinkliavų arba apmokestinimo sistemos pakeitimo.

(6)

Kiekvienoje valstybėje narėje siekiant užtikrinti jos sprendimų nešališkumą ir tinkamą veiksmingą šios direktyvos taikymą, turėtų būti paskirta arba įsteigta viena nepriklausoma reguliavimo institucija. Ši institucija turėtų turėti visus užduotims atlikti būtinus išteklius – personalą, kompetenciją ir finansines priemones , kad galėtų užtikrinti, jog oro uostai teiks paslaugas ir infrastruktūrą remdamiesi efektyvumo ir ekonomiškumo principais .

(7)

Labai svarbu, kad oro uosto naudotojai iš oro uostą valdančios institucijos reguliariai gautų informaciją apie tai, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuojamos oro uosto rinkliavos. Toks skaidrumas oro vežėjams leistų susipažinti su oro uosto patiriamomis sąnaudomis ir oro uosto investicijų veiksmingumu. Kad oro uostą valdančioji institucija galėtų deramai įvertinti būsimų investicijų poreikius, turėtų būti reikalaujama, kad oro uosto naudotojai su oro uostą valdančiąja institucija laiku pasidalytų savo veiklos prognozėmis, plėtros projektais, specifiniais poreikiais ir pageidavimais.

(8)

Oro uostai turėtų informuoti oro uosto naudotojus apie stambius infrastruktūros projektus, nes nuo jų daug priklauso oro uostų rinkliavų dydis. Tokią informaciją būtina teikti, kad būtų galima stebėti infrastruktūros sąnaudas ir atitinkamame oro uoste užtikrinti galimybes naudotis tinkama ir ekonomiška infrastruktūra.

(9)

Atsiradus pigias skrydžių paslaugas teikiantiems oro vežėjams, juos aptarnaujantiems oro uostams turėtų būtų leista taikyti rinkliavas, atitinkančias jų infrastruktūrą ir (arba) paslaugų lygį, nes oro vežėjai turi teisę iš oro uosto reikalauti kainą atitinkančios kokybės paslaugų. Tačiau galimybė naudotis skirtingo lygio infrastruktūra ir paslaugomis turėtų būti suteikiama be diskriminavimo visiems to pageidaujantiems oro vežėjams. Jei paklausa viršija pasiūlą, tokia galimybė turėtų būti suteikta remiantis oro uostą valdančiosios institucijos nustatytais objektyviais ir nešališkais kriterijais. Bet kuris rinkliavų diferencijavimas ir (arba) didinimas turėtų būti skaidrus, objektyvus ir grindžiamas aiškiais kriterijais. Diferencijuojant galėtų būti skatinama atidaryti naujus maršrutus ir tai skatintų plėtrą tų regionų, kurių nepalanki geografinė ir gamtinė padėtis, įskaitant ir atokiausius regionus.

(10)

Kadangi Bendrijoje saugumo sąnaudos ir atitinkamos rinkliavos joms padengti nustatomos skirtingais metodais, tuose Bendrijos oro uostuose, kuriuose į rinkliavas šios sąnaudos įtraukiamos, būtina suderinti apmokestinimo už jas principus. Tokiuose oro uostuose rinkliava turėtų būti siejama su faktinėmis saugumo užtikrinimo sąnaudomis tinkamai naudojant iš valstybės gaunamą finansavimą ir valstybės pagalbą, skirtą saugumo sąnaudoms finansuoti, o paslaugos turėtų būti teikiamos už savikainą nesiekiant pelno. Iš oro uosto rinkliavų gautos pajamos, skirtos oro uostų saugumo užtikrinimo sąnaudoms padengti, turėtų būti naudojamos išimtinai saugumo priemonėms įgyvendinti.

(11)	Už sumokamas rinkliavas oro uosto naudotojams turėtų būti suteiktos nustatyto nekintamo lygio paslaugos. Tą turėtų užtikrinti oro uostą valdančioji institucija ir oro uosto naudotojams oro uoste atstovaujančios asociacijos ar asociacijų reguliariai sudaromu susitarimu dėl paslaugos lygio.

(12)	Ši direktyva nepažeidžia Sutarties, visų pirma jos 81–89 straipsnių, taikymo.

(13)

Atsižvelgiant į tai, kad pačios valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, nes nacionaliniu lygiu vienodų oro uostų rinkliavų sistemų neįmanoma nustatyti visoje Bendrijoje, o šiuos tikslus dėl veiklos apimties ir poveikio galima geriau pasiekti Bendrijos lygiu, Bendrija gali imtis priemonių vadovaudamasi Sutarties 5 straipsnyje įteisintu subsidiarumo principu. Pagal minėtame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą ši direktyva neperžengia šiems tikslams pasiekti būtinų ribų,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Dalykas

1.   Šia direktyva nustatomi bendrieji oro uosto rinkliavų principai, taikytini Bendrijos oro uostuose. Tai neriboja oro uostą valdančios institucijų laisvės pasirinkti vadinamąją bendro pajamų ir išlaidų skaičiavimo ar atskiro pajamų ir išlaidų skaičiavimo, arba mišrią sistemą .

2.   Ši direktyva taikoma visiems oro uostams, esantiems teritorijose, kurioms taikoma Sutartis, ir atviriems komerciniams vežimams, kuriuose per metus aptarnaujama ne mažiau 5 mln. keleivių arba daugiau kaip 15 proc. viso konkrečioje valstybėje narėje, kurioje įsikūręs oro uostas, per metus aptarnaujamų keleivių skaičiaus.

Jei reikia, valstybės narės po to, kai nacionalinė konkurencijos tarnyba atlieka išsamų tyrimą, taip pat gali taikyti šią direktyvą kitiems oro uostams.

Ši direktyva taikoma visiems oro uostų tinklams ir visiems tinkluose dalyvaujantiems oro uostams, esantiems teritorijose, kurioms taikomos sutarties nuostatos.

Valstybės narės skelbia jų teritorijoje esančių oro uostų, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos, sąrašą. Šis sąrašas rengiamas remiantis Eurostato duomenimis ir kasmet atnaujinamas.

Ši direktyva netaikoma rinkliavoms už oro navigacijos ir oro uosto navigacijos paslaugas, vadovaujantis ‖ Reglamentu(EB) Nr. 1794/2006‖ arba rinkliavoms, renkamoms už antžemines paslaugas, nurodytas ‖ Direktyvos 96/67/EB ‖ priede, arba rinkliavoms, skirtoms paramos neįgaliems keleiviams ar ribotos judėsenos keleiviams finansuoti pagal 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1107/2006 dėl neįgalių asmenų ir ribotos judėsenos asmenų teisių keliaujant oru (6).

Ši direktyva nepažeidžia valstybių narių teisės taikyti papildomas teisės aktais nustatyto reguliavimo priemones, nesuderinamas su šia direktyva, ar kitas atitinkamas Bendrijos teisės nuostatas visų jos teritorijoje įsisteigusių oro uosto valdymo institucijų atžvilgiu… Šios priemonės visų pirma gali apimti rinkliavų sistemų ir (arba) rinkliavų dydžio tvirtinimą, atsižvelgiant į konkurencijos įstatymą.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šioje direktyvoje:

a)

„oro uostas“ – specialiai orlaiviams tūpti, kilti ir manevruoti pritaikytas sausumos plotas, įskaitant pagalbinius įrenginius, kurių gali prireikti minėtoms procedūroms atlikti laikantis orlaivių eismo ir paslaugų reikalavimų, įskaitant pagalbinius komerciniams skrydžiams, vykdomiems teikiant vežimo paslaugas, reikalingus įrenginius;

b)

„oro uostą valdanti institucija“ – institucija, kurios tikslas – kartu vykdant kitokią veiklą arba, priklausomai nuo aplinkybių, tokios veiklos nevykdant – pagal nacionalinės teisės aktus ar įstatymus valdyti ir tvarkyti oro uosto arba oro uostų tinklo infrastruktūrą, koordinuoti ir kontroliuoti įvairių atitinkamuose oro uostuose dirbančių oro uosto arba oro uostų tinklo veiklos vykdytojų veiklą;

c)	„oro uosto naudotojas“ – bet kuris fizinis ar juridinis asmuo, atsakingas už keleivių, pašto ir (arba) krovinių skraidinimą iš atitinkamo oro uosto arba į jį;

d)

„oro uostų rinkliava“ – rinkliava, kurią oro uosto naudotojai ir (arba) keleiviai sumoka oro uostą valdančiai institucijai už naudojimą jai priklausančios infrastruktūros ar jos pačios suteikiamų paslaugų, susijusių su orlaivių tūpimu, kilimu, apšvietimu, stovėjimu, taip pat keleivių aptarnavimu ir krovinių tvarkymu;

e)

„saugumo rinkliava“ – rinkliava, renkama susigrąžinti visas būtinų saugumo priemonių, skirtų civilinei aviacijai apsaugoti nuo neteisėtų išpuolių , apibrėžtų 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 2320/2002, nustatančiame civilinės aviacijos saugumo bendrąsias taisykles (7) , sąnaudas ar jų dalį;

f)	„oro uostų tinklas“ – valstybėje narėje esančių oro uostų, kuriuos administruoja vienas kompetentingos nacionalinės įstaigos paskirtas oro uostų operatorius, visuma.

3 straipsnis

Nediskriminavimas

Valstybės narės užtikrina, kad taikant oro uosto rinkliavas nebus diskriminuojami oro uosto naudotojai ar oro keleiviai.

Ši nuostata neturėtų trukdyti daryti rinkliavų pakeitimų, susijusių su objektyviais ir skaidriais visuotinės svarbos tikslais.

4 straipsnis

Oro uostų tinklas

Siekdamos užtikrinti, kad naudojimosi oro uostais oro uostų tinkle išlaidos būtų susietos su aptarnaujamų keleivių skaičiumi, valstybės narės gali leisti oro uostą valdančiai bendrovei taikyti bendrą skaidrią rinkliavų sistemą visiems atitinkamam tinklui priklausantiems oro uostams. Leidimas gali būti suteiktas tik tuo atveju, jei neiškreipiama konkurencija tarp skirtingose valstybėse narėse esančių oro uostų, pvz., turizmo srityje. Ginčo atveju ieškovas, remdamasis atitinkamais EB teisės aktais dėl konkurencijos, gali pateikti skundą Komisijai.

5 straipsnis

Konsultacijos ir teisinės gynimo priemonės

1.    Valstybės narės užtikrina, kad visuose oro uostuose , kuriems taikoma ši direktyva, bus nustatyta privaloma▐ oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų konsultacijų procedūra, taikoma oro uosto rinkliavų sistemai ir tokių rinkliavų dydžiui, įskaitant paslaugos, kurią už oro uosto rinkliavą teikia uostą valdanti institucija, kokybę. Valstybės narės užtikrina, kad šios konsultacijos vyksta prieš oro uostą valdančioms institucijoms ar oro uostų naudotojams pareiškiant ketinimą nustatyti oro uostų rinkliavas ar atlikti esminių oro uostų rinkliavų struktūros ar dydžio pakeitimų. Jeigu tarp oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų sudarytas daugiametis susitarimas, konsultacijos vyksta pagal šio susitarimo nuostatas.

2.    Valstybės narės užtikrina, kad visais įmanomais atvejais oro uostų rinkliavų sistemos ar rinkliavų dydžiai bus keičiami bendru oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų sutarimu. Šiuo tikslu oro uostą valdanti institucija siūlymą keisti oro uosto rinkliavų sistemą ar oro uostų rinkliavų dydį kartu su siūlomų keitimų pagrindimu pateikia oro uosto naudotojams ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki jų įsigaliojimo. Bet kurio oro uosto naudotojo prašymu oro uostą valdanti institucija konsultuojasi dėl siūlomų pakeitimų su oro uosto naudotojais ir prieš priimdama galutinį sprendimą atsižvelgia į jų nuomonę. Oro uostą valdanti institucija savo galutinį sprendimą paskelbia per tinkamą laikotarpį iki jo įsigaliojimo. Jei oro uostą valdanti institucija ir oro uosto naudotojai nesutaria dėl siūlomų pakeitimų, oro uostą valdanti institucija pagrindžia, kodėl priėmė tokį oro uosto naudotojų nuomonės neatitinkantį sprendimą.

3.    Valstybės narės užtikrina, kad nesutarus dėl oro uosto rinkliavų oro uostą valdanti institucija arba oro uosto naudotojai, jeigu atitinkamuose oro uostuose jie atstovauja mažiausiai dviems vienai nuo kitos nepriklausomoms oro linijų bendrovėms, arba mažiausiai 10 proc. atitinkamo oro uosto metinio skrydžių skaičiaus, arba metinio keleivių skaičiaus, galėtų prašyti nepriklausomą reguliavimo instituciją įsikišti ir ištirti, ar oro uosto rinkliavų sistemos arba oro uosto rinkliavų dydžio pakeitimas yra pateisinamas.

Pagal 12 straipsnio nuostatas paskirta arba įsteigta nepriklausoma reguliavimo institucija:

a)	numatytų sprendimo procedūrą ginčų tarp oro uostą valdančios institucijos ir oro uosto naudotojų arba oro uosto naudotojų atstovų dėl oro uosto rinkliavų dydžio arba struktūros, įkaitant klausimus, susijusius su paslaugų kokybe;

b)	apibrėžtų sąlygas, pagal kurias galima būtų išspręsti ginčus;

c)	apibrėžtų kriterijus, pagal kuriuos ginčai būtų nagrinėjami.

Šios sąlygos ir kriterijai yra nediskriminuojantys, skaidrūs ir suderinti su teisės aktų dėl konkurencijos ir šios direktyvos nuostatomis.

Oro uosto rinkliavų sistemos arba oro uosto rinkliavų dydžio pakeitimo tyrimas neturi sustabdančio poveikio.

4.     Oro uosto naudotojas pateikia prima facie įrodymų, kad konkretus oro uostas ėmėsi priemonių ir pažeidė EB konkurencijos teisės aktų nuostatas.

5.     Tai neturi pažeisti jokios galiojančios ginčų išsprendimo ar įstatymų nustatytos skundų teikimo procedūr os.

6 straipsnis

Skaidrumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija kiekvienam oro uosto naudotojui arba oro uosto naudotojų atstovams ar asociacijoms kartą per metus pateiks informaciją apie komponentus, kuriais remiantis nustatomas visų oro uoste mokamų rinkliavų dydis. Šią informaciją sudaro bent jau šie duomenys:

a)	už imamą rinkliavą įvairių teikiamų paslaugų ir suteikiamos infrastruktūros sąrašas;

b)	rinkliavų nustatymui taikomi metodai nurodant, ar buvo naudojama vadinamoji bendro pajamų ir išlaidų skaičiavimo ar atskiro pajamų ir išlaidų skaičiavimo, arba mišrioji sistemą ;

c)	bendra oro uosto sąnaudų struktūra , susijusi su įrenginiais ir paslaugomis, kurių sąnaudoms padengti numatomos oro uosto rinkliavos , jei tai svarbu apskaičiuojant oro uosto rinkliavas ir būtina nurodyti metinėse ataskaitose ;

d)	visų oro uoste renkamų rinkliavų kategorijų pajamos ir sąnaudos;

e)	pajamos iš valstybės pagalbos lėšų, taip pat kitų dotacijų ir subsidijų, palyginti su pajamomis iš oro uosto rinkliavų;

f)	oro uostui suteikta valstybės ir regioninė pagalba, taip pat viešasis finansavimas pagal su viešaisiais interesais susijusius įsipareigojimus;

g)	bendras darbuotojų, teikiančių paslaugas, už kurias imamos rinkliavos, skaičius;

h)	oro uosto pateikiamos▐ eismo didėjimo ir pagrindinių investicijų prognozės;

i)	faktinis oro uosto infrastruktūros ir įrangos naudojimas per tam tikrą laikotarpį;

j)	bet kokių didelių investicijų numatomi rezultatai, t. y. jų poveikis oro uosto pajėgumams ir paslaugų kokybei .

2.   Valstybės narės užtikrina, kad oro uosto naudotojai valdančiajai institucijai prieš numatomą oro uosto rinkliavos dydžio arba oro uosto rinkliavos nuostatų pakeitimą, arba naujų rinkliavų nustatymą teiks informaciją apie:

a)	eismo prognozes;

b)	savo orlaivių parko sudėtį ir numatomą naudojimą;

c)	plėtros projektus atitinkamame oro uoste;

d)	savo reikalavimus atitinkamame oro uoste.

3.    Informacija, pateikta vadovaujantis 1 ir 2 dalimis , laikoma konfidencialia ir atitinkamai tvarkoma. Jai taikomos nacionalinių teisės aktų nuostatos dėl duomenų konfidencialumo. Jei oro uosto akcijos kotiruojamos akcijų biržoje, būtina laikytis biržos teisinių nuostatų.

4.     Remiantis atitinkamomis konfidencialumo užtikrinimo taisyklėmis, nepriklausomai reguliavimo institucijai suteikiama galimybė susipažinti su visa informacija, kuri jai reikalinga savo veiklai vykdyti.

7 straipsnis

Nauja infrastruktūra

Valstybės narės užtikrina, kad prieš galutinai patvirtindama naujos infrastruktūros projektus, oro uostą valdanti institucija konsultuosis su oro uosto naudotojais. Daugiausia penkerius metus iki tol, kol investicijos pradeda veikti, oro uostą valdanti institucija gali pasinaudoti išankstiniu finansavimu, jei nustatytos oro uosto rinkliavos.

Oro uostą valdanti institucija gali iš anksto finansuoti naujos infrastruktūros kūrimą atitinkamai padidindama oro uosto rinkliavą. Būtinos sąlygos:

a)	oro uosto naudotojams suteikiama skaidri informacija dėl oro uosto rinkliavos padidinimo apimties ir laikotarpio;

b)	visos papildomos įplaukos turi būti panaudojamos vien tik planuojamai infrastruktūrai kurti;

c)	reikia turėti visus reikalingus leidimus iš valstybinių įstaigų.

8 straipsnis

Kokybės standartai

1.    Kad veikla oro uoste būtų sklandi ir naši ir kad oro uostas galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, valstybės narės užtikrina, kad oro uostą valdanti institucija ir oro uoste oro uosto naudotojams atstovaujanti asociacija ar asociacijos, remdamosi 9 straipsnyje numatytomis rinkliavų diferencijavimo nuostatomis, derybų keliu sieks sudaryti susitarimus paslaugų kiekviename etape, dėl paslaugų, kurios teikiamos oro uosto terminale (terminaluose), kokybės lygio, ir dėl oro uosto naudotojų laiku teikiamos tikslios informacijos apie savo numatomą veiklą, minėtą 6 straipsnio 2 dalyje. Toks susitarimas sudaromas bent kartą per dvejus metus ir apie jį pranešama kiekvienos valstybės narės nepriklausomai reguliavimo institucijai.

2.    Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei susitarimo dėl paslaugų kokybės lygio nėra, kiekviena šalis galės prašyti, kad įsikištų nepriklausomą reguliavimo institucija.

9 straipsnis

Rinkliavų skirtumai

1.    Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad, siekdama teikti tikslines paslaugas ar leisti naudotis konkrečiais terminalais ar terminalo dalimis, oro uostą valdanti institucija galėtų keisti konkrečių oro uosto paslaugų, terminalų ar terminalo dalių kokybę bei apimtį. Oro uosto rinkliavų dydį galima keisti pagal tokių paslaugų kokybę ir apimtį. Jos taip pat gali būti skirtos atitikčiai aplinkosaugos reikalavimams didinti, kovai su triukšmu arba kitoms visuotinės svarbos reikmėms, jei apmokestinama remiantis pagrįstumo, objektyvumo ir skaidrumo principais.

Valstybės narės taip pat užtikrina, kad oro uostai tą pačią paslaugą apmokestintų ta pačia rinkliava. Oro uostą valdanti institucija gali suteikti oro uosto naudotojams rinkliavų nuolaidas, atsižvelgiant į naudojamos paslaugos kokybę, jei ši nuolaida gali būti suteikta bet kuriam oro uosto naudotojui remiantis viešumo, skaidrumo ir objektyvumo principais. Institucija gali suteikti nuolaidas naudotojams, atidarantiems naujus maršrutus, jei šios nuolaidos taip pat tuo pačiu būdu gali būti suteiktos bet kuriam oro uosto naudotojui remiantis viešumo ir nediskriminavimo principais ir EB teisės aktų dėl konkurencingumo nustatyta tvarka.

2.    Valstybės narės užtikrina, kad bet kuriam oro uosto naudotojui, norinčiam pasinaudoti tikslinėmis paslaugomis arba konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi tokios paslaugos būtų suteiktos ir jis galėtų pasinaudoti tokiu terminalu ar terminalo dalimi.

Tuo atveju, jei gauti tikslines paslaugas ir (arba) naudotis konkrečiu terminalu ar terminalo dalimi pageidauja daugiau naudotojų nei leidžia pajėgumai, tokios paslaugos suteikiamos remiantis svarbiais, objektyviais, skaidriais ir nešališkais kriterijais.

10 straipsnis

Saugumo rinkliavos

Saugumo rinkliavos naudojamos tik saugumo sąnaudoms padengti ir jų neviršija. Neturi būti siekiama gauti pelno iš saugumo rinkliavos. Šios sąnaudos nustatomos taikant kiekvienoje valstybėje narėje visuotinai priimtus ekonomiškumo ir darbo našumo, taip pat apskaitos ir vertinimo principus. Valstybės narės užtikrina, kad išlaidos būtų sąžiningai išdalytos įvairioms kiekvieno oro uosto naudotojų grupėms. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad būtų atsižvelgiama visų pirma į:

—	saugumo veiklai skirtų įrenginių ir patalpų sąnaudų, įskaitant jų nuvertėjimą, finansavimą;

—	saugumo personalo ir veiklos išlaidas , išskyrus trumpalaikes sustiprintas saugumo priemones ; tokioms priemonėms, nustatytoms remiantis nacionaliniais teisės aktais dėl ypatingo pavojaus įvertinimo ir susijusioms su papildomomis išlaidomis, neturėtų būti taikomos šios direktyvos nuostatos;

—	valdžios institucijų saugumui skirtas dotacijas ir subsidijas.

Saugumo rinkliavos, surinktos konkrečiame oro uoste, naudojamos tik šio oro uosto saugumo sąnaudoms padengti. Oro uostų tinklo atveju saugumo rinkliavos naudojamos tik šio oro uostų tinklo saugumo sąnaudoms padengti.

11 straipsnis

Griežtesnių saugumo priemonių taikymo išlaidos

Sąnaudas saugumo priemonėms, kurios yra griežtesnės už apibrėžtąsias Reglamente (EB) Nr. 2320/2002, padengia valstybės narės.

12 straipsnis

Nepriklausoma reguliavimo institucija

1.    Valstybės narės paskiria arba įsteigia nepriklausomą nacionalinę reguliavimo instituciją, kuri užtikrintų teisingą priemonių, būtinų šiai direktyvai vykdyti, taikymą ir užtikrintų, kad būtų vykdomos 5 bei 8 straipsniuose nurodytos užduotys . Ši institucija gali būti ta pati, kuriai valstybė patikėjo papildomų teisės aktais nustatyto reguliavimo priemonių, numatytų 1 straipsnio 2 dalyje, taikymą, įskaitant apmokestinimo sistemos ir (arba) rinkliavų dydžio patvirtinimą, su sąlyga, kad bus laikomasi 3 dalies reikalavimų.

2.    Nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija gali šios direktyvos nuostatų arba jų dalies vykdymą pavesti nepriklausomoms regioninėms reguliavimo institucijoms (jei jos vykdomos remiantis tais pačiais standartais), tačiau ji turi vykdyti kontrolę. Nepriklausoma nacionalinė reguliavimo institucija ir toliau lieka atsakinga už teisingą šios direktyvos nuostatų taikymą. 3 dalies nuostatos taikomos ir nepriklausomoms regioninėms reguliavimo institucijoms.

3   . Valstybės narės garantuoja nepriklausomos reguliavimo institucijos nepriklausomumą užtikrindamos, kad teisiškai ji bus atskirta nuo bet kurios oro uostą valdančiosios institucijos bei oro vežėjo, jos funkcijos taip pat bus nuo jų nepriklausomos. Valstybės narės, kuriose oro uostai, oro uostą valdančiosios institucijos ar oro vežėjai yra jų nuosavybė ar jų kontroliuojami, užtikrina veiksmingą struktūrinį teisės aktais vykdomo reguliavimo funkcijos atskyrimą nuo veiklos, susijusios su nuosavybe ar kontrolės vykdymu. Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausoma reguliavimo institucija savo įgaliojimus vykdys nešališkai ir skaidriai.

4   . Valstybės narės Komisijai praneša nepriklausomos reguliavimo institucijos pavadinimą ir adresą, jai paskirtas užduotis ir atsakomybę bei priemones, kurių imtasi vykdant šio straipsnio 3 dalį.

5   . Atlikdama pageidavimo dėl oro uosto rinkliavų lygio arba jų struktūros pakeitimų, kaip apibrėžta 5 straipsnyje, įvertinimą, nepriklausoma reguliavimo institucija turi turėti teisę pareikalauti atitinkamos informacijos iš suinteresuotųjų šalių ir turi konsultuotis su suinteresuotosiomis ir kitomis susijusiomis šalimis ir siekti priimti atitinkamą sprendimą. Ji priima sprendimą kiek įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Ji turi paskelbti sprendimą ir jo priėmimo priežastis. Sprendimai yra privalomi.

6   . Nepriklausoma reguliavimo institucija skelbia metines savo veiklos ataskaitas.

13 straipsnis

Ataskaita ir taisymas

1.    Komisija ne vėliau kaip …  (8) pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą apie šios direktyvos veikimą , kurioje įvertina padarytą pažangą siekiant šios direktyvos tikslų, ir prireikus pateikia deramus pasiūlymus.

2.    Valstybės narės ir Komisija bendradarbiauja taikydamos šią direktyvą, visų pirma rinkdamos informaciją 1 dalyje minėtai ataskaitai.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

1.    Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip … (9)įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie juos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant.

2.    Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Įsigaliojimas ir adresatai

Ši direktyva įsigalioja kitą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 10, 2008 1 15, p. 35.

(2)  OL C 305, 2007 12 15, p. 11.

(3)  2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento pozicija.

(4)  2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1794/2006, nustatantis bendrąją mokesčių už oro navigacijos paslaugas sistemą (OL L 341, 2006 12 7, p. 3).

(5)  1996 m. spalio 15 d. Tarybos direktyva 96/67/EB dėl patekimo į Bendrijos oro uostuose teikiamų antžeminių paslaugų (OL L 272, 1996 10 25, p. 36). Direktyva su pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).

(6)  OL L 204, 2006 7 26, p. 1.

(7)  OL L 355, 2002 12 30, p. 1. Reglamentas su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 849/2004 (OL L 158, 2004 4 30, p. 1. Pataisyta versija OL L 229, 2004 6 29, p. 3).

(8)  4 metai nuo šios direktyvos įsigaliojimo.

(9)  18 mėnesių nuo šios direktyvos paskelbimo.