Paukščių gripas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės ES priemonių

KOKS ŠIOS DIREKTYVOS TIKSLAS?

Šia direktyva nustatomos paukščių gripo kontrolės priemonės, kurių reikia imtis, kai tik įtariamas šios ligos buvimas.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

ES nustato paukščių gripo kontrolės priemones, kurių reikia imtis, kai tik įtariamas šios ligos buvimas.

ES šalys atsako už:

• viruso aptikimo stebėsenos programų vykdymą ir žinių šioje srityje didinimą;
• užtikrinimą, kad apie šios ligos buvimą būtų pranešta kompetentingai institucijai ir kad epidemiologiniai tyrimai vyktų pagal jų nenumatytų atvejų planą, kurį patvirtino Europos Komisija.

Kai įtariamas protrūkis, kompetentinga institucija nedelsdama pradeda tyrimą, kad patvirtintų arba paneigtų ligą atlikdama klinikinį patikrinimą ir imdama mėginius laboratoriniams tyrimams.

Institucija pradeda įtariamo ūkio oficialią stebėseną ir imasi priemonių, įskaitant:

• gyvūnų skaičiaus nustatymą;
• sergančių, nugaišusių ar įtariamų, kad užsikrėtę, gyvūnų registravimą;
• ūkio izoliavimą;
• draudimą įvežti ir išvežti paukščius, paukščių produktus, lesalą ir atliekas;
• asmenų ir transporto priemonių judėjimo ribojimą;
• ūkio dezinfekavimą.

Šios priemonės atšaukiamos tada, kai įtarimas dėl ligos yra oficialiai paneigiamas.

Kompetentingos institucijos taip pat atlieka epidemiologinius tyrimus, siekdamos nustatyti sąlyčio ūkius ir galimą tolesnį viruso paplitimą.

Šioje direktyvoje numatomos specialios priemonės, kurių reikia imtis priklausomai nuo ligos tipo.

Didelio patogeniškumo paukščių gripas (DPPG)

Jei DPPG buvimas patvirtinamas, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų taikomos šios priemonės:

• visi naminiai ir kiti nelaisvėje laikomi paukščiai* turi būti nužudomi;
• visos skerdenos turi būti sunaikinamos esant oficialiai priežiūrai;
• naminiai paukščiai, išperėti iš kiaušinių prieš pradinių priemonių taikymą, turi būti oficialiai prižiūrimi;
• naminių paukščių, kurie buvo paskersti prieš pradedant taikyti pradines priemones, mėsa ir kiaušiniai, surinkti tuo pačiu laikotarpiu, turi būti atsekami ir sunaikinami;
• visos galimai užkrėstos medžiagos turi būti tinkamai apdorojamos;
• mėšlas, srutos (gyvūnų atliekos kartu su kitomis netinkamomis organinėmis medžiagomis), kraikas ir visos medžiagos, kurios gali būti užterštos, turi būti valomi ir dezinfekuojami;
• bet koks gyvūnų judėjimas į ūkį ir išvežimas iš jo turi būti prižiūrimas;
• virusas turi būti izoliuotas naudojant tinkamiausią laboratorinę procedūrą.

Be to, turi būti sukurta „apsaugos zona“, kurios spindulys yra mažiausiai 3 km aplink užkrėstą ūkį, ir „priežiūros zona“, kurios spindulys yra mažiausiai 10 km aplink ūkį. Šiose zonose taikomos priemonės:

• ūkių surašymas;
• oficialaus veterinarijos gydytojo vizitai;
• paukščių, kiaušinių, paukštienos ir skerdenų gabenimo apribojimai.

Šios priemonės taikomos iki išankstinio valymo užbaigimo ne anksčiau kaip po 21 dienos apsaugos zonose ir po 30 dienų priežiūros zonoje.

Mažo patogeniškumo paukščių gripas (MPPG)

Patvirtinus MPPG buvimą, kompetentinga institucija užtikrina, kad būtų taikomos tam tikros priemonės, atsižvelgiant į tinkamą rizikos vertinimą. Priemonės, kurių reikia imtis, skiriasi priklausomai nuo nustatytų kriterijų, įskaitant susijusias rūšis, ūkių skaičių atitinkamoje teritorijoje, skerdyklų vietą ir biologinio saugumo priemones*. Taikytinos priemonės:

• visi ūkyje esantys naminiai paukščiai ir visi kiti nelaisvėje laikomi paukščiai yra arba nužudomi vietoje, arba naikinami tiesiogiai juos pervežant į skerdyklą po izoliavimo ir laboratorinių tyrimų rezultatų, kurie patvirtina ligą. Šie veiksmai turi būti vykdomi laikantis bendrųjų minimalių standartų gyvūnams apsaugoti juos skerdžiant ar nužudant;
• skerdenų ir perinių kiaušinių naikinimas turi būti vykdomas esant oficialiai priežiūrai;
• surinkti periniai kiaušiniai ir naminiai paukščiai, išperinti iš kiaušinių iki priemonių taikymo pradžios, yra oficialiai prižiūrimi;
• maistiniai kiaušiniai, gauti ūkyje iki sunaikinimo, turi būti naikinami arba transportuojami į pakavimo centrą arba į kiaušinių produktų gamybos įmonę;
• bet kokia medžiaga, kuri gali būti užkrėsta, turi būti naikinama;
• mėšlas, srutos, kraikas, pastatai ir visos medžiagos, kurios gali būti užkrėstos, turi būti valomi ir dezinfekuojami;
• naminių rūšių žinduoliams turi būti draudžiama patekti į ūkį arba jį palikti;
• virusas turi būti izoliuotas.

Be to, konkrečios priemonės turi būti taikomos vadinamojoje „apribojimų zonoje“, kuri turi būti nustatyta bent 1 km spinduliu aplink užkrėstą zoną.

Šioje zonoje taikomos priemonės:

• komercinių ūkių surašymas ir tyrimai;
• naminių paukščių, kitų nelaisvėje laikomų paukščių ir kiaušinių gabenimo valdymas.

Šios priemonės taikomos tam tikrą laikotarpį, kuris priklauso nuo kompetentingos institucijos sprendimo.

Kitų rūšių užkrėtimas

Patvirtinus paukščių gripo protrūkį ūkyje, patikrinami tame ūkyje esantys žinduoliai, konkrečiai kiaulės, kurie gali būti užsikrėtę, o institucija gali leisti šias kiaules pervežti į kitus ūkius arba į skerdyklas, jei tolesni tyrimai rodo, kad viruso plitimo rizika yra nedidelė.

Valymas, dezinfekavimas ir pulko atkūrimas

ES šalys turi užtikrinti, kad viskas, kas gali būti užkrėsta, įskaitant ūkius, skerdyklas, transporto priemones ir kitą įrangą, būtų išvalyta ir dezinfekuota. Pulko atkūrimas ūkyje gali būti vykdomas praėjus 21 dienai po galutinio valymo ir dezinfekavimo.

Diagnostikos procedūros

Direktyva 2006/437/EB priimtame diagnostiniame vadove yra nustatyti reikalavimai, kriterijai ir procedūros, taikytini diagnostiniams tyrimams ir klinikiniams tyrimams po skerdimo (žr. „Susiję dokumentai“). Šie veiksmai vykdomi tik įgaliotose nacionalinėse laboratorijose.

Kiekviena ES šalis paskiria nacionalinę kontrolinę laboratoriją, bendradarbiaujančią su ES kontroline laboratorija (nauja laboratorija bus paskirta 2019 m. sausio 1 d.), kuri yra atsakinga už suderintų diagnostinių procedūrų koordinavimą (pvz., kasmet atlieka patikrinimus) ir Komisijos bei ES šalių konsultavimą dėl paukščių gripo.

Vakcinacija

Priklausomai nuo ligos aplinkybių ir rizikos vertinimo rezultatų, ES šalys gali nuspręsti pradėti neatidėliotiną ar prevencinę naminių paukščių ir nelaisvėje laikomų paukščių vakcinaciją pagal vakcinacijos planą, kurį Komisija turi patvirtinti iš anksto. Ūkiai, kuriuose laikomi vakcinuoti paukščiai, turi būti griežtai prižiūrimi, ypač jei naudojama neatidėliotina vakcinacija. Direktyvoje pateikiamos šių priemonių taikymo gairės ir siūloma galimybė įsteigti vakcinų bankus.

Komiteto procedūra

Komisijai padeda Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinis komitetas, kuris valdo priemones, susijusias su paukščių gripu. Be to, šis komitetas gali nustatyti prevencinio biologinio saugumo priemones.

Panaikinimas

Ši direktyva bus panaikinta ir pakeista naujuoju ES reglamentu (ES) 2016/429 (Gyvūnų sveikatos teisės aktu) nuo 2021 m. balandžio 21 d.

NUO KADA TAIKOMA ŠI DIREKTYVA?

Direktyva taikoma nuo 2006 m. vasario 3 d. ES šalys turėjo ją perkelti į savo teisę ne vėliau kaip 2007 m. liepos 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

• Paukščių gripas (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2005 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyva 2005/94/EB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių ir panaikinanti Direktyvą 92/40/EEB (OL L 10, 2006 1 14, p. 16–65)

Vėlesni Direktyvos 2005/94/EB daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2017 m. vasario 14 d. Komisijos įgyvendinimo sprendimas (ES) 2017/263 dėl rizikos mažinimo ir sustiprintų biologinio saugumo priemonių bei ankstyvo ligos nustatymo sistemų, susijusių su naminių paukščių užsikrėtimo labai patogenišku paukščių gripu nuo laukinių paukščių pavojumi (OL L 39, 2017 2 16, p. 6–11)

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“) (OL L 84, 2016 3 31, p. 1–208)

Žr. konsoliduotą versiją.

2010 m. birželio 25 d. Komisijos sprendimas 2010/367/ES dėl paukščių gripo stebėsenos naminių ir laukinių paukščių populiacijose programų įgyvendinimo valstybėse narėse (OL L 166, 2010 7 1, p. 22–32)

2007 m. vasario 16 d. Komisijos sprendimas 2007/118/EB, nustatantis išsamias taisykles, susijusias su alternatyviu identifikavimo ženklu pagal Tarybos direktyvą 2002/99/EB (OL L 51, 2007 2 20, p. 19–21)

2007 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos sprendimas 2007/598/EB dėl priemonių labai patogeniško paukščių gripo, galinčio plisti tarp kitų paukščių, laikomų valstybių narių zoologijos soduose, patvirtintose įstaigose, institutuose ar centruose, prevencijai (OL L 230, 2007 9 1, p. 20–26)

2006 m. birželio 14 d. Komisijos sprendimas 2006/415/EB dėl tam tikrų apsaugos priemonių, susijusių su labai patogenišku paukščių gripu, kurį Bendrijos naminiams paukščiams sukelia gripo viruso H5N1 potipis, ir panaikinantis Sprendimą 2006/135/EB (OL L 164, 2006 6 16, p. 51–60)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 09.04.2018