Po Paryžiaus konferencijos: Paryžiaus susitarimo dėl kovos su klimato kaita poveikio vertinimas

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Europos Komisijos komunikatas (COM(2016) 110 final) „Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, poveikis“

KOKS ŠIO KOMUNIKATO TIKSLAS?

• Komunikatu nustatomi pagrindiniai Paryžiaus susitarimo aspektai ir kaip Europos Sąjunga (ES) juos įgyvendina.
• Rodydama pavyzdį, ES skatina tarptautinius partnerius stengtis pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Paryžiaus susitarime išdėstomas pasaulinis veiksmų planas, kaip kovoti su klimato kaita. Juo siekiama:
  • kad pasaulio klimato atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 ^oC, palyginti su ikipramoninio laikotarpio temperatūra, ir siekti, kad temperatūra pakiltų ne daugiau kaip 1,5 ^oC;
  • kas penkerius metus – pirmą kartą 2023 m. – įvertinti pažangą pasauliniu mastu;
  • užtikrinti, kad susitarimą pasirašiusios šalys būtų teisiškai įpareigotos imtis nacionalinių klimato kaitos švelninimo* priemonių;
  • nustatyti geresnes skaidrumo ir atskaitomybės priemones, pagal kurias, be kita ko, reikės kas dvejus metus pateikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų inventorių;
  • teikti finansinę ir kitokią paramą mažiau turtingoms šalims, kad jos galėtų imtis būtinų prisitaikymo prie klimato kaitos* priemonių.
• Susitarimą buvo galima pasirašyti nuo 2016 m. balandžio 22 d. Jis įsigaliojo 2016 m. lapkričio 4 d.
• Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisija 2018 m. pateiks ataskaitą dėl 1,5 ^oC tikslo.
• ES, įgyvendindama Paryžiaus susitarimą:
  • įgyvendins savo projektą „Energetikos sąjunga“, nusigręždama nuo iškastiniu kuru grindžiamos ekonomikos;
  • rems mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą mažo anglies dioksido kiekio inovacijų srityje;
  • naudos ES finansus, kaip antai Europos strateginių investicijų fondą, ir politiką, visų pirma kapitalo rinkų sąjungą, siekdama paskatinti daugiau privačių investicijų;
  • naudos savo patirtį anglies dioksido apmokestinimo srityje, siekdama paskatinti kitas šalis imtis panašių priemonių;
  • skatins visą pilietinę visuomenę – visuomenę, pramonę ir profesines sąjungas, taip pat mažas ir dideles įmones – prisidėti siekiant tikslų;
  • akcentuos klimato politikos svarbą savo plataus masto politikos darbotvarkėje su tarptautiniais partneriais, įskaitant specialią pagalbą besivystančioms šalims;
  • pateiks įvairių pasiūlymų tokiose srityse kaip energijos vartojimo efektyvumas ir atsinaujinančiųjų išteklių energija, kad pasiektų savo 2030 m. klimato ir energetikos tikslus. ES siekia iki 2030 m. vidaus mastu išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 40 %.

KONTEKSTAS

2015 m. gruodžio mėn. Paryžiaus klimato konferencijoje (COP21) 195 šalys priėmė Paryžiaus susitarimą – pirmąjį visuotinį, teisiškai privalomą pasaulinį susitarimą dėl klimato.

Susitarimas įsigaliojo po to, kai jį ratifikavo bent 55 šalys, kurių išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis sudaro bent 55 % pasaulio išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio.

Daugiau informacijos žr.:

• Europos Komisijos interneto svetainės skiltyje „Paryžiaus susitarimas“;
• Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos interneto svetainės skiltyje „Paryžiaus susitarimas“.

* SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Po Paryžiaus konferencijos. Paryžiaus susitarimo poveikio vertinimas, pridedamas prie Tarybos sprendimo dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, pasirašymo Europos Sąjungos vardu“ (COM(2016) 110 final, 2016 3 2)

paskutinis atnaujinimas 21.11.2016