Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 02022R0127-20230113

    Consolidated text: 2021 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2022/127, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg_del/2022/127/2023-01-13

    02022R0127 — LT — 13.01.2023 — 001.003


    Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis

    ►B

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/127

    2021 m. gruodžio 7 d.

    kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis

    (OL L 020 2022.1.31, p. 95)

    Iš dalies keičiamas:

     

     

    Oficialusis leidinys

      Nr.

    puslapis

    data

    ►M1

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/57 2022 m. spalio 31 d.

      L 5

    7

    6.1.2023

    ►M2

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2023/1309 2023 m. balandžio 26 d.

      L 162

    3

    28.6.2023




    ▼B

    KOMISIJOS DELEGUOTASIS REGLAMENTAS (ES) 2022/127

    2021 m. gruodžio 7 d.

    kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2116 papildomas mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų, finansų valdymo, sąskaitų patvirtinimo, užstatų ir euro naudojimo taisyklėmis



    I SKYRIUS

    Mokėjimo agentūros ir kitos įstaigos

    1 straipsnis

    Mokėjimo agentūrų akreditavimo sąlygos

    1.  

    Valstybės narės mokėjimo agentūromis akredituoja departamentus ar įstaigas, kurios atitinka šioje dalyje nustatytas sąlygas bei 2 ir 3 dalyse nurodytus kriterijus. Mokėjimo agentūros, valdančios išlaidas ir vykdančios jų kontrolę, kaip numatyta Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 1 dalyje, savo atliekamų mokėjimų ir informacijos teikimo bei saugojimo atžvilgiu teikia pakankamas garantijas, kad:

    a) 

    Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų rūšių intervencinių priemonių atveju išlaidos atitiktų atitinkamą produktą, apie kurį pranešta, ir tai, kad jis buvo gautas pagal taikomas valdymo sistemas;

    b) 

    išmokos būtų teisėtos ir reguliarios, kiek tai susiję su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentuose (ES) Nr. 228/2013 ( 1 ), (ES) Nr. 229/2013 ( 2 ), (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014 ( 3 ) nustatytomis priemonėmis;

    c) 

    atlikti mokėjimai būtų tiksliai ir išsamiai užregistruoti sąskaitose;

    d) 

    būtų atliktos Sąjungos teisės aktuose nustatytos patikros;

    e) 

    reikiami dokumentai būtų pateikti per Sąjungos taisyklėse nustatytą laiką ir jose nustatyta forma;

    f) 

    dokumentai, įskaitant elektroninius dokumentus, kaip apibrėžta Sąjungos taisyklėse, būtų prieinami ir saugomi taip, kad būtų užtikrintas jų išsamumas, galiojimas ir įskaitomumas per ilgesnį laiką.

    2.  

    Kad būtų akredituota, mokėjimo agentūra turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, atitinkančias I priede nustatytus kriterijus, susijusius su:

    a) 

    vidaus aplinka;

    b) 

    kontrolės veikla;

    c) 

    informacija ir ryšiais;

    d) 

    stebėsena.

    3.  
    Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į mokėjimo agentūros dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

    2 straipsnis

    Koordinavimo įstaigų akreditavimo sąlygos

    1.  
    Vadovaujantis Reglamento (ES) 2021/2116 10 straipsnio 1 dalimi, jei akredituojama daugiau kaip viena mokėjimo agentūra, atitinkama valstybė narė koordinavimo įstaigomis akredituoja departamentus ar įstaigas, kurie atitinka 2 dalyje nustatytas sąlygas bei 3 ir 4 dalyse nurodytus kriterijus. Ta valstybė narė oficialiu ministerijos lygmens aktu priima sprendimą dėl koordinavimo įstaigos akreditavimo, įsitikinusi, kad tos įstaigos administracinė tvarka užtikrina, kad ji yra pajėgi atlikti tame straipsnyje nurodytas užduotis.
    2.  

    Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga užtikrina, kad:

    a) 

    Komisijai skirtos deklaracijos būtų pagrįstos informacija, gauta iš tinkamai patvirtintų šaltinių;

    b) 

    Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje nurodyta metinė veiklos rezultatų ataskaita patektų į Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos nuomonės taikymo sritį, o ją perduodant prie jos pridedama valdymo deklaracija, kurioje pateikiamas visas ataskaitos dokumentų rinkinys;

    c) 

    Komisijai skirtos deklaracijos būtų tinkamai patvirtintos prieš perdavimą;

    d) 

    egzistuotų tinkama audito seka, kad būtų galima pagrįsti Komisijai perduodamą informaciją;

    e) 

    gautos ir perduotos informacijos įrašas būtų saugiai laikomas kompiuterinėje rinkmenoje.

    3.  
    Kad būtų akredituota, koordinavimo įstaiga turi turėti administracinę organizacinę struktūrą ir vidaus kontrolės sistemą, susijusią su metinės veiklos rezultatų ataskaitos rengimu, kuri atitiktų kompetentingos institucijos nustatytus reikalavimus dėl taikomų procedūrų, ypač II priede nustatytų informavimo ir komunikacijos kriterijų.
    4.  
    Valstybės narės gali nustatyti daugiau akreditavimo kriterijų, kuriuos taikant būtų atsižvelgta į koordinavimo įstaigos dydį, atsakomybę ir kitas konkrečias ypatybes.

    3 straipsnis

    Su valstybės intervencija susijusios mokėjimo agentūros pareigos

    1.  
    Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 1 dalyje nurodytos mokėjimo agentūros, laikydamosi šio reglamento III priede ir, atitinkamais atvejais, žemės ūkio sektorių teisės aktuose nustatytų sąlygų, visų pirma minėtame priede nustatytų minimalių tikrinimo dažnių, valdo su jų atsakomybei tenkančiomis viešojo saugojimo intervencijos priemonėmis susijusias operacijas ir užtikrina jų kontrolę.

    Mokėjimo agentūros gali deleguoti įgaliojimus, susijusius su valstybės intervencinėmis priemonėmis, intervencinėms agentūroms, atitinkančioms šio reglamento I priedo 1.D punkte nustatytas patvirtinimo sąlygas, arba veikti per kitas mokėjimo agentūras.

    2.  

    Mokėjimo agentūros arba intervencinės agentūros, nepažeisdamos savo bendros su viešuoju saugojimu susijusios atsakomybės, gali:

    a) 

    patikėti tam tikrų viešojo saugojimo priemonių valdymą fiziniams arba juridiniams asmenims, saugantiems supirktus žemės ūkio produktus (toliau – saugotojai);

    b) 

    įgalioti fizinius arba juridinius asmenis atlikti tam tikras konkrečias užduotis, numatytas žemės ūkio sektorių teisės aktuose.

    Jei mokėjimo agentūros patiki minėtą valdymą pirmos pastraipos a punkte nurodytiems saugotojams, tas valdymas vykdomas pagal saugojimo sutartis, remiantis IV priede nustatytomis pareigomis ir bendraisiais principais.

    3.  

    Su viešuoju saugojimu susijusios mokėjimo agentūrų pareigos visų pirma yra šios:

    a) 

    vesti kiekvieno produkto, kuriam taikoma viešojo saugojimo intervencijos priemonė, atsargų apskaitą ir tvarkyti finansines sąskaitas, atsižvelgiant į operacijas, atliekamas laikotarpiu nuo atitinkamų metų spalio 1 d. iki kitų metų rugsėjo 30 d. (toliau – ataskaitiniai metai);

    b) 

    nuolat atnaujinti saugotojų, su kuriais sudarytos viešojo saugojimo sutartys, sąrašą. Šiame sąraše pateikiamos nuorodos, pagal kurias galima tiksliai nustatyti visas saugojimo vietas, jų pajėgumą, sandėlių, šaldytuvų ir silosinių skaičių, jų planus ir schemas;

    c) 

    Komisijai pateikti tipines viešojo saugojimo sutartis, produktų perėmimo, saugojimo ir išvežimo iš saugotojų sandėlių taisykles bei saugotojų atsakomybę reglamentuojančias taisykles;

    d) 

    centralizuotai elektroniniu būdu tvarkyti visų atsargų apskaitą, pateikiant duomenis apie visas saugojimo vietas, visus produktus ir visus skirtingų produktų kiekius ir savybes, kiekvienu atveju nurodant svorį (prireikus grynąjį ir bendrąjį) arba tūrį;

    e) 

    pagal Sąjungos ir nacionalinės teisės aktus atlikti visas su intervencinių produktų saugojimu, laikymu, vežimu ar perdavimu susijusias operacijas, nepažeidžiant pirkėjų, kitų operacijoje dalyvaujančių mokėjimo agentūrų ir visų kitų šiuo tikslu pagal nurodymą veikiančių asmenų atsakomybės;

    f) 

    visus metus nereguliariais intervalais ir be išankstinio įspėjimo atlikti patikras intervencinių atsargų laikymo vietose. Tačiau, jei nekeliamas pavojus kontrolės tikslui, iš anksto įspėti galima, bet pranešama turi būti griežtai prieš trumpiausią būtiną laikotarpį. Pranešama ne anksčiau kaip prieš 24 valandas, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus;

    g) 

    pagal 4 straipsnį atlikti metinę inventorizaciją.

    Kai valstybėje narėje vieno ar kelių produktų viešojo saugojimo sąskaitas tvarko kelios mokėjimo agentūros, prieš pateikiant atitinkamus duomenis Komisijai, pirmos pastraipos a ir d punktuose nurodytos atsargų apskaita ir finansinės sąskaitos valstybėje narėje konsoliduojamos.

    4.  

    Mokėjimo agentūros užtikrina:

    a) 

    kad produktai, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, būtų tinkamai laikomi, – bent kartą per metus tikrindamos saugomų produktų kokybę;

    b) 

    intervencinių atsargų nepažeistumą.

    5.  

    Mokėjimo agentūros nedelsdamos informuoja Komisiją apie:

    a) 

    atvejus, kai pratęsus produkto saugojimo laiką gali kilti pavojus jo kokybei;

    b) 

    gaivalinių nelaimių nulemtus kiekybinius produkto nuostolius arba jo kokybės pablogėjimą.

    Pirmoje pastraipoje nurodytais atvejais Komisija priima atitinkamą sprendimą:

    a) 

    dėl pirmos pastraipos a punkte nurodytų atvejų – laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 229 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

    b) 

    dėl pirmos pastraipos b punkte nurodytų atvejų – laikydamasi Reglamento (ES) 2021/2116 102 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros;

    6.  
    Mokėjimo agentūros atsako už finansinius netinkamo produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencijos priemonės, laikymo padarinius, visų pirma tuos, kurių priežastis – netinkami saugojimo metodai. Nepažeidžiant teisės apskųsti saugotojus, mokėjimo agentūros finansiškai atsako už savo prievolių arba pareigų nevykdymą.
    7.  
    Mokėjimo agentūros užtikrina, kad Komisijos pareigūnai ar jos įgalioti asmenys visada turėtų galimybę susipažinti (elektroniniu būdu arba mokėjimo agentūrų patalpose) su viešojo saugojimo apskaita ir visais dokumentais, sutartimis ir bylomis, kurie parengti arba gauti atliekant intervencijos operacijas.

    4 straipsnis

    Inventorizacija

    1.  
    Kiekvienais ataskaitiniais metais mokėjimo agentūros atlieka kiekvieno produkto, kuriam taikytos Sąjungos intervencijos priemonės, inventorizaciją.

    Jos palygina šios inventorizacijos rezultatus su apskaitos duomenimis. Nustatyti kiekių skirtumai ir sumos, susidariusios dėl kokybės skirtumų, nustatytų per patikras, įtraukiami į apskaitą vadovaujantis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 47 straipsnio 3 dalies a punktą nustatytomis taisyklėmis.

    2.  
    Taikant 1 dalį, trūkstami kiekiai, susidarę dėl įprastinių saugojimo operacijų, turi atitikti skirtumą tarp teorinių atsargų pagal apskaitos aprašą ir tikrųjų fizinių atsargų, kurios nustatomos vykdant 1 dalyje numatytą inventorizaciją, arba į apskaitą įtrauktų atsargų, kurių fizinės atsargos sandėlyje yra pasibaigusios, ir jiems taikomi V priede nustatyti leistini nuokrypiai.



    II SKYRIUS

    Finansų valdymas

    5 straipsnis

    Vėliausio mokėjimo termino nesilaikymas

    1.  
    Po vėliausio mokėjimo termino gavėjui atliktos išmokos gali būti laikomos tinkamomis finansuoti pagal 2–6 dalyse nustatytas aplinkybes ir sąlygas.
    2.  
    Jeigu Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) išlaidos pagal 5 straipsnio 2 dalį arba Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) išlaidos pagal 6 straipsnį, skirtos Reglamento (ES) 2021/2116 65 straipsnio 2 dalyje nurodytoms intervencinėms priemonėms, patirtos pasibaigus Sąjungos teisėje nustatytam terminui, sudaro 5 % ar mažiau visų laikantis EŽŪGF ir EŽŪFKP terminų patirtų išlaidų, mėnesinės arba tarpinės išmokos nemažinamos.

    Jeigu EŽŪGF ar EŽŪFKP išlaidos, patirtos pasibaigus Sąjungos teisėje nustatytiems terminams, viršija atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP 5 % ribą, visos kitos pavėluotai patirtos išlaidos mažinamos laikantis šių taisyklių:

    a) 

    dėl EŽŪGF išlaidų:

    i) 

    išlaidos, patirtos pirmą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 10 %,

    ii) 

    išlaidos, patirtos antrą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 25 %,

    iii) 

    išlaidos, patirtos trečią mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 45 %,

    iv) 

    išlaidos, patirtos ketvirtą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 70 %,

    v) 

    išlaidos, patirtos vėliau nei ketvirtą mėnesį po mokėjimo termino pabaigos mėnesio, sumažinamos 100 %;

    b) 

    dėl EŽŪFKP išlaidų:

    i) 

    išlaidos, patirtos tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, liepos 1 d.–spalio 15 d., mažinamos 25 %;

    ii) 

    išlaidos, patirtos tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, spalio 16 d.–gruodžio 31 d., mažinamos 60 %;

    iii) 

    išlaidos, patirtos po tų metų, kuriais mokėjimo terminas pasibaigė, gruodžio 31 d., mažinamos 100 %.

    3.  

    Nukrypstant nuo 2 dalies, taikomos šios sąlygos:

    a) 

    jei ne vėliau kaip N + 1 metų spalio 15 d. EŽŪGF atveju ir ne vėliau kaip iki N + 1 metų gruodžio 31 d. EŽŪFKP atveju už N kalendorinius metus sumokėtų intervencinių priemonių tiesioginių išmokų forma arba EŽŪFKP išlaidų atveju nebuvo išnaudota visa 2 dalies pirmoje pastraipoje numatyta ribinė suma ir jei tos ribinės sumos likutis viršija 2 %, jis sumažinamas iki 2 %;

    b) 

    N + 1 finansiniais metais intervencinėms priemonėms tiesioginių išmokų forma skirtos išmokos (išskyrus išmokas, numatytas Reglamentuose (ES) Nr. 228/2013 ir (ES) Nr. 229/2013) už N - 1 arba ankstesnius kalendorinius metus, sumokėtos pasibaigus mokėjimo terminui, galės būti finansuojamos EŽŪGF lėšomis tik tuo atveju, jei visa N + 1 finansiniais metais sumokėtų intervencinių priemonių tiesioginių išmokų forma suma, prireikus pakoreguota iki sumų, kurioms dar nepritaikytas Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnyje numatytas koregavimo koeficientas, neviršija viršutinės ribos, nustatytos Reglamento (ES) 2021/2115 V priede N kalendoriniams metams, vadovaujantis to reglamento 87 straipsnio 1 dalimi;

    c) 

    a arba b punkte nurodytas ribas viršijančios išlaidos sumažinamos 100 %.

    Kai tikrinama, ar įvykdyta šios dalies pirmos pastraipos b punkte nustatyta sąlyga, į Reglamento (ES) 2021/2116 17 straipsnio 3 dalyje nurodytų kompensacijų sumas neatsižvelgiama.

    4.  
    Komisija taiko kitokią nei nurodyta 2 ir 3 dalyse laiko skalę ir (arba) mažesnį sumažinimą arba visiškai jo netaiko, jei taikant tam tikras intervencijas ar priemones susidarė išimtinės valdymo sąlygos arba jei valstybės narės pateikia pagrįstas priežastis.

    Tačiau pirma pastraipa netaikoma 3 dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą ribą viršijančioms išlaidoms.

    5.  
    Kiekvienais finansiniais metais tikrinama, ar laikomasi mokėjimo termino, susijusio su išlaidomis, patirtomis iki spalio 15 d.

    Į visus mokėjimo termino praleidimus atsižvelgiama ne vėliau kaip priimant Reglamento (ES) 2021/2116 53 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

    6.  
    Šiame straipsnyje nurodyti sumažinimai taikomi nedarant poveikio vėlesniam sprendimui dėl metinio veiklos rezultatų patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje, ir atitikties patvirtinimo procedūrai, nurodytai to reglamento 55 straipsnyje.

    6 straipsnis

    Anksčiausios mokėjimo datos nesilaikymas

    EŽŪGF išlaidų atveju, jeigu valstybėms narėms leidžiama mokėti išankstines išmokas, neviršijant tam tikros didžiausios sumos, iki Sąjungos teisėje nustatytos anksčiausios mokėjimo datos, šios išlaidos laikomos išlaidomis, tinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis. Visos šią didžiausią sumą viršijančios išlaidos laikomos netinkamomis finansuoti Sąjungos lėšomis, išskyrus tinkamai pagrįstus atvejus, kai tam tikroms intervencijoms ar priemonėms taikomos išskirtinės valdymo sąlygos arba kai valstybės narės nurodo pagrįstas priežastis. Tokiais atvejais didžiausią sumą viršijančios išlaidos yra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis, pritaikius 10 % sumažinimą.

    Į atitinkamą sumažinimą atsižvelgiama ne vėliau kaip priimant Reglamento (ES) 2021/2116 53 straipsnyje nurodytą sprendimą dėl sąskaitų patvirtinimo.

    7 straipsnis

    Mokėjimo agentūrų skiriamos kompensacijos

    1.  
    Komisija pagal sprendimą dėl mėnesinių išmokų, kuris turi būti priimamas pagal Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalį, nustato likutį, iš kiekvienos valstybės narės mėnesinėse deklaracijose deklaruotų išlaidų atėmusi asignuotųjų įplaukų sumą, kurią ta valstybė narė nurodė savo išlaidų deklaracijose. Šis kompensavimas prilygsta atitinkamų pajamų surinkimui.

    Dėl asignuotųjų įplaukų susidariusiais įsipareigojimų asignavimais ir mokėjimų asignavimais galima pradėti naudotis, kai tos pajamos priskiriamos biudžeto eilutėms.

    2.  
    Jei, prieš išmokant pagalbą, su kuria yra susiję pažeidimų ar aplaidumo atvejai, Reglamento (ES) 2021/2116 45 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sumos buvo išlaikytos, jos atimamos iš atitinkamų išlaidų sumos.
    3.  
    Atitinkamo laikotarpio išlaidų deklaracijoje EŽŪFKP mokėtina suma sumažinama iš paramos gavėjų kiekvienu ataskaitiniu laikotarpiu pagal valstybės narės BŽŪP strateginį planą susigrąžintų EŽŪFKP įnašo sumų dydžiu.
    4.  
    Didesnės arba mažesnės sumos, kurios nustatomos, kai taikytina, atliekant metinį finansinį patvirtinimą, gali būti pakartotinai panaudotos finansavimui iš EŽŪFKP ir pridedamos prie EŽŪFKP įnašo sumos (arba iš jos atimamos) tuomet, kai po sprendimo dėl sąskaitų patvirtinimo rengiama pirmoji deklaracija.
    5.  
    EŽŪGF teikiamas finansavimas turi atitikti išlaidas, apskaičiuojamas remiantis mokėjimo agentūros pateikta informacija (atėmus visas pajamas, gautas taikant intervencijos priemones), patvirtintas naudojant Komisijos įdiegtą kompiuterinę sistemą ir mokėjimo agentūros įrašytas į jos išlaidų deklaraciją.

    8 straipsnis

    Vėlyvas Sąjungos biudžeto priėmimas

    1.  
    Jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, mėnesinės išmokos, nurodytos Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnyje, ir tarpiniai mokėjimai, nurodyti to reglamento 32 straipsnyje, atliekami proporcingai patvirtintiems asignavimams pagal skyrius, kaip kiekvienos valstybės narės deklaruotų išlaidų procentinė dalis, atitinkamai EŽŪGF ir EŽŪFKP, neviršijant Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 16 straipsnyje nustatytų ribų.

    Sprendimuose dėl vėlesnių mokėjimų Komisija atsižvelgia į valstybėms narėms nesumokėtų sumų likutį.

    2.  
    EŽŪFKP atveju, jei Sąjungos biudžetas nepriimamas iki biudžetinių metų pradžios, Reglamento (ES) 2021/2116 29 straipsnyje nurodytų biudžetinių įsipareigojimų atveju pirmosios metinės dalinės išmokos priėmus valstybių narių BŽŪP strateginius planus mokamos laikantis tų planų priėmimo eiliškumo. Su vėlesnėmis metinėmis dalinėmis išmokomis susiję biudžetiniai įsipareigojimai vykdomi laikantis valstybių narių BŽŪP strateginių planų, su kuriais susiję atitinkami įsipareigojimai įvykdyti, eiliškumo. Komisija gali prisiimti su valstybių narių BŽŪP strateginiais planais susijusius dalinius metinius įsipareigojimus, jei turimų įsipareigojimų asignavimų kiekis yra ribotas. Kai atsiranda papildomų asignavimų įsipareigojimų, pirmiausia įvykdomi likę su tais planais susiję įsipareigojimai.

    9 straipsnis

    Mėnesinių išmokų atidėjimas

    Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnyje nurodytos mėnesines išmokos valstybėms narėms, kurios to reglamento 90 straipsnio 1 dalies c punkto i ir ii papunkčiuose nurodytą informaciją pateikia per vėlai arba joje yra neatitikimų, kuriuos reikia papildomai patikrinti, gali būti atidedamos. Komisija laiku informuoja atitinkamas valstybes nares apie savo ketinimą atidėti mokėjimus.

    10 straipsnis

    Išmokų mokėjimo sustabdymas atsižvelgiant į metinį sąskaitų patvirtinimą

    1.  

    Jeigu Komisija sustabdo Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų mokėjimą pagal to reglamento 40 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą, taikomos šie išmokų mokėjimų sustabdymo lygiai:

    a) 

    jei valstybė narė iki kovo 1 d. nepateikia Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų – 1 % bendros mėnesinių išmokų sumos, nurodytos to Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje;

    b) 

    jei valstybė narė iki balandžio 1 d. nepateikia Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų – 1,5 % bendros mėnesinių išmokų sumos, nurodytos to Reglamento 21 straipsnio 3 dalyje.

    2.  
    Sustabdymas panaikinamas pateikus visus atitinkamus dokumentus, nurodytus Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 2 dalyje.

    11 straipsnis

    Išmokų mokėjimo sustabdymas atsižvelgiant į veiklos rezultatų patvirtinimą

    1.  
    Jeigu Komisija sustabdo Reglamento (ES) 2021/2116 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų mėnesinių išmokų arba to reglamento 32 straipsnyje nurodytų tarpinių išmokų mokėjimą pagal to reglamento 40 straipsnio 2 dalį po Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto veiklos rezultatų patvirtinimo, sustabdymo norma turi atitikti sumažinimo normos, taikomos pagal Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalį, ir 50 procentinių punktų skirtumą, padaugintą iš 2. Taikomas ne mažesnis kaip 10 % sustabdymo lygis.
    2.  
    1 dalyje nurodyti sustabdymai nedaro poveikio Reglamento (ES) 2021/2116 53 ir 55 straipsniams.

    12 straipsnis

    Rengiant išlaidų deklaracijas taikomas valiutos kursas

    1.  
    Remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 94 straipsnio 4 dalimi, euro neįsivedusios valstybės narės EŽŪGF skirtose išlaidų deklaracijose taiko tą patį valiutos kursą, kuris buvo taikomas atliekant mokėjimus paramos gavėjams arba gaunant įplaukas, laikantis šio reglamento V skyriaus ir žemės ūkio sektorių teisės aktų.
    2.  
    EŽŪFKP atveju euro zonai nepriklausančios valstybės narės, rengdamos savo išlaidų deklaracijas, kiekvienai mokėjimo ar susigrąžinimo operacijai taiko Europos Centrinio Banko nustatytą priešpaskutinį mėnesio, einančio prieš operacijų įrašymą į mokėjimo agentūros sąskaitas, valiutos kursą.
    3.  
    Sprendimuose dėl sąskaitų patvirtinimo, nurodytuose Reglamento (ES) 2021/2116 53 ir 54 straipsniuose, ir atitikties patvirtinimo procedūroje, nurodytoje to reglamento 55 straipsnyje, taikomas pirmas valiutos kursas, kurį Europos Centrinis Bankas nustato po sąskaitų patvirtinimo įgyvendinimo aktų priėmimo dienos.
    4.  
    Kitais nei 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais, taip pat operacijų, kurių operacinis įvykis nenustatytas ES teisėje, atveju euro neįsivedusioms valstybėms narėms taikytinas valiutos kursas yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų pajamų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.



    III SKYRIUS

    Sąskaitų patvirtinimas ir kitos patikros

    13 straipsnis

    Sumažinimų taikymo atliekant veiklos rezultatų patvirtinimą kriterijai ir metodika

    1.  
    Siekdama priimti sprendimą pagal Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalį dėl iš Sąjungos lėšų gaunamų sumų sumažinimo, Komisija vertina valstybės narės deklaruotas intervencinei priemonei skirtas metines išlaidas palygindama su atitinkamais rezultatais, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnio 1 dalyje nurodytoje metinėje veiklos rezultatų ataskaitoje, pateiktoje pagal to reglamento 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos b punktą, 10 straipsnio 1 dalies b punktą bei Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnį.
    2.  
    Jei deklaruojamomis išlaidomis nepasiekiamas tam tikras rezultatas atitinkamais finansiniais metais ir jeigu valstybė narė anksčiau nepaaiškino tokių nuokrypių, susijusių su produkcija ir realizuotomis vienetų sumomis, pagal Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnio 5–9 dalis arba jeigu pagrindimo dėl nuokrypių nepakanka, valstybė narė per Komisijos nustatytus laikotarpius pateikia papildomus pagrindimus. Pagrindimai apima deklaruotas išlaidas, kai atitinkamais biudžetiniais metais negaunamas atitinkamas produktas.
    3.  
    Valstybės narės pateikiamame pagrindime turi būti atitinkama informacija, kuria paaiškinamas nuokrypis, susijęs su vieneto sumos lygmeniu ir atitinkamu laikotarpiu. Pagrindime pateikiama kiekybinė informacija ir, jei reikia, kokybiniai paaiškinimai.

    Valstybė narė taip pat pateikia paaiškinimus dėl taisomųjų veiksmų, kurių jau imtasi siekiant ištaisyti nuokrypį ir užkirsti kelią jo pasikartojimui, masto ir poveikio.

    Jeigu valstybė narė negali pagrįsti nuokrypių pagal 2 dalį, ji gali pagrįsti jų dalį.

    4.  
    Jei valstybė narė nepateikia tinkamai pagrįstų nuokrypių priežasčių arba jei Komisija mano, kad pagrindimo pagal 2 ir 3 dalis nepakanka arba kad pagrindimas apima tik dalį nuokrypių, Komisija sumažina atitinkamas sumas, gaunamas iš Sąjungos lėšų. Apie savo nuomonę Komisija atskiru pranešimu praneša valstybei narei.
    5.  
    Šiame straipsnyje nurodyti sumažinimai taikomi nedarant poveikio vėlesniam sprendimui dėl atitikties patvirtinimo, nurodyto Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnyje.

    14 straipsnis

    Pataisų taikymo atliekant atitikties patvirtinimą dėl išlaidų, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2021/2115, arba dėl specialiųjų išmokų už medvilnę ir ankstyvo išėjimo į pensiją paramos kriterijai ir metodika

    1.  
    Siekdama priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnio 1 dalį, Komisija atskiria sumas arba jų dalis, kurios, kaip nustatyta, buvo neteisėtai išleistos, nuo sumų, nustatytų taikant ekstrapoliuotojo arba fiksuoto dydžio pataisas.

    Kad būtų nustatytos sumos, kurios gali nebūti finansuojamos Sąjungos lėšomis tuo atveju, kai nustatoma, kad patirtos išlaidos, kurioms netaikomas Reglamentas (ES) 2021/2115 ir kurios buvo patirtos dėl specialiosios išmokos už medvilnę ar ankstyvo išėjimo į pensiją paramos pagal to reglamento III antraštinės dalies II skyriaus 3 skirsnio 2 poskirsnį ir 155 straipsnio 2 dalį, neatitinka Sąjungos teisės, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį.

    2.  
    Komisija sprendimą nefinansuoti Sąjungos lėšomis grindžia neteisėtai išleistų sumų nustatymu, tik jei tos sumos gali būti nustatytos proporcingomis pastangomis. Jei Komisija negali proporcingomis pastangomis nustatyti neteisėtai išleistų sumų, valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį neatitiktis. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant taikytiną teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos atskiros sumos, kurios dėl tos neatitikties nėra tinkamos finansuoti.
    3.  
    Kai pagal 2 dalį nėra įmanoma nustatyti neteisėtai išleistų sumų, Komisija gali nustatyti sumas, kurios nėra finansuotinos Sąjungos lėšomis, taikydama ekstrapoliuotąsias pataisas. Kad Komisija galėtų nustatyti atitinkamas sumas, valstybės narės, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, gali nurodyti Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos skaičiavimą, atliktą statistinėmis priemonėmis ekstrapoliuojant reprezentatyvios tokių atvejų imties patikrų rezultatus. Imtis sudaroma iš tiriamosios visumos, kuriai, kaip būtų galima pagrįstai manyti, galėjo padaryti poveikį nustatyta neatitiktis.
    4.  

    Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pagal 2 ir 3 dalis pateiktus rezultatus, Komisija turi turėti galimybę:

    a) 

    įvertinti metodus, kurie taikomi nustatant sumą arba ekstrapoliuojant ir kuriuos valstybės narės turi aiškiai aprašyti;

    b) 

    patikrinti 3 dalyje nurodytos imties reprezentatyvumą;

    c) 

    patikrinti jai pateiktus nustatymo arba ekstrapoliacijos turinį ir rezultatus;

    d) 

    gauti pakankamų ir tinkamų audito įrodymų, susijusių su pagrindiniais duomenimis.

    5.  

    Taikydamos ekstrapoliuotojo dydžio pataisas, kaip nustatyta 3 dalyje, valstybės narės gali naudoti tvirtinančiosios įstaigos patvirtintus mokėjimo agentūrų kontrolės statistinius duomenis arba klaidų lygio vertinimą, kurį ta įstaiga parengė atlikdama Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje nurodytą auditą, jei:

    a) 

    Komisiją tenkina tvirtinančiųjų įstaigų darbas – audito strategija ir jo turinys, apimtis bei atlikto audito kokybė;

    b) 

    tvirtinančiųjų įstaigų darbo apimtis atitinka aptariamą atitikties patvirtinimo tyrimą, visų pirma kalbant apie priemones arba sistemas;

    c) 

    atliekant vertinimus buvo atsižvelgta į nuobaudų, kurios turėjo būti pritaikytos, sumą.

    6.  
    Jei nesilaikoma 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų, kuriomis remiantis nustatomos Sąjungos lėšomis nefinansuotinos sumos, arba jei nefinansuotinų sumų remiantis tomis dalimis nustatyti neįmanoma, Komisija taiko atitinkamas fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos biudžeto patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

    Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą neatitikties tipą. Šiuo tikslu kontrolės trūkumai skirstomi į trūkumus, susijusius su pagrindinėmis arba su papildomomis kontrolės priemonėmis:

    a) 

    pagrindines kontrolės priemones sudaro administracinės patikros ir patikros vietoje, reikalingos norint nustatyti, ar pagalba atitinka reikalavimus ir ar taikomas atitinkamas sumažinimas ir nuobaudos;

    b) 

    papildomas kontrolės priemones sudaro visa kita administracinė veikla, reikalinga norint tinkamai išnagrinėti mokėjimo prašymus.

    Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli neatitikties atvejai, iš kurių kiekvienu reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

    7.  

    Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į vieną ar kelias toliau nurodytas aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

    a) 

    netaikoma viena ar kelios pagrindinės kontrolės priemonės arba jos taikomos taip prastai ar taip retai, kad jomis negalima veiksmingai nustatyti mokėjimo prašymo tinkamumo arba užkirsti kelią pažeidimams;

    b) 

    nustatomi trys arba daugiau tos pačios kontrolės sistemos trūkumai,

    c) 

    nustatoma, kad valstybės narės kontrolės sistema netaikoma arba turi didelių trūkumų, ir esama įrodymų apie plataus masto pažeidimus ir aplaidumą kovojant su neteisėta veikla ar sukčiavimu;

    d) 

    nustatomi panašūs trūkumai tame pačiame valstybės narės sektoriuje per tyrimą, atliekamą po tyrimo, per kurį jie buvo pirmą kartą nustatyti ir apie juos pranešta valstybei narei, tačiau atsižvelgiant į taisomąsias arba kompensacines priemones, kurių valstybė narė jau ėmėsi.

    8.  
    Jei valstybė narė pateikia tam tikros objektyvios informacijos, kuri neatitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų, tačiau kuria įrodoma, kad didžiausia galima prarasti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija, priimdama sprendimą dėl sumų, kurios neatitinka finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, taiko mažesnį fiksuotą dydį.
    9.  
    Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip neatitinkančią finansavimo Sąjungos lėšomis reikalavimų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos bei į EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitas įrašytos sumos.

    15 straipsnis

    Pataisų taikymo atliekant išlaidų, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2021/2115, atitikties patvirtinimo procedūrą kriterijai ir metodika

    1.  
    Siekdama priimti sprendimą dėl Sąjungos lėšomis nefinansuotinų sumų pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnio 1 dalį, Komisija remiasi savo išvadomis ir atsižvelgia į informaciją, kurią valstybės narės pateikė vykstant atitikties patvirtinimo procedūrai pagal to reglamento 55 straipsnio 3 dalį. Sąjungos lėšomis nefinansuotina suma turi kuo labiau atitikti faktinius finansinius nuostolius arba riziką Sąjungos biudžetui.
    2.  
    Jei Komisija nustato, kad patirtos išlaidos neatitiko Sąjungos teisės, Komisija gali nustatyti nefinansuotinas sumas taikydama fiksuoto dydžio pataisas, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį bei dydį ir į jos atliktą Sąjungos patiriamos finansinės žalos rizikos vertinimą.

    Fiksuoto dydžio pataisa nustatoma visų pirma atsižvelgiant į nustatytą didelio trūkumo tipą. Šiuo tikslu atsižvelgiama į valdymo sistemų elementus, kuriuos paveikė dideli trūkumai.

    Jei atliekant tą pačią atitikties patvirtinimo procedūrą nustatomi keli dideli trūkumai, dėl kurių kiekvienu atveju reikėtų taikyti skirtingas fiksuoto dydžio pataisas, pritaikoma tik didžiausia fiksuoto dydžio pataisa.

    3.  

    Nustatydama fiksuoto dydžio pataisų lygį Komisija visų pirma atsižvelgia į vieną ar kelias toliau nurodytas aplinkybes, kuriomis įrodomas didesnis trūkumų mastas, keliantis didesnę grėsmę prarasti Sąjungos biudžeto lėšas:

    a) 

    nustatomi didelis vieno arba kelių valdymo sistemų elementų trūkumai;

    b) 

    nustatoma, kad valstybės narės valdymo sistemos elementas netaikomas ir esama įrodymų apie plataus masto pažeidimus ir aplaidumą kovojant su neteisėta veikla ar sukčiavimu,

    c) 

    nustatomi panašūs trūkumai tame pačiame valstybės narės sektoriuje per tyrimą, atliekamą po tyrimo, per kurį jie buvo pirmą kartą nustatyti ir apie juos pranešta valstybei narei, tačiau atsižvelgiant į taisomąsias arba kompensacines priemones, kurių valstybė narė jau ėmėsi.

    4.  
    Jei valstybė narė įrodo, kad didžiausia galima prarasti EŽŪGF ir EŽŪFKP lėšų suma neviršytų sumos, mažesnės nei suma, gauta taikant siūlomą fiksuotą dydį, tuomet Komisija gali taikyti mažesnį fiksuotą dydį arba tvirtinančiosios įstaigos atliktą valdymo sistemų vertinimą atlikdama Reglamento (ES) 2021/2116 12 straipsnyje nurodytą auditą, kad to reglamento 55 straipsnyje nurodytos atitikties procedūros metu nustatytų sumas, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis.
    5.  
    Prireikus valstybės narės gali, laikydamosi atliekant atitikties patvirtinimo procedūrą Komisijos nustatytų terminų, pateikti duomenis apie tų sumų patikrinimą, atliktą nagrinėjant visus atskirus atvejus, kuriems galėjo padaryti poveikį trūkumas. Turi būti patikrintos visos išlaidos, patirtos pažeidžiant Sąjungos teisę ir finansuotos iš Sąjungos biudžeto. Pateikiant duomenis nurodomos visos sumos, kurios dėl tos neatitikties Sąjungos teisei nėra tinkamos finansuoti. Kitu atveju valstybės narės gali pateikti rizikos vertinimą, paremtą statistiškai pagrįsta ir reprezentatyvia tiriamosios visumos, kurią paveikė trūkumas, imtimi, jeigu valstybės narės negali proporcingai apskaičiuoti nepagrįstai išleistų sumų. Tvirtinančioji įstaiga patvirtina valstybės narės atliktą trūkumo vertinimą.
    6.  
    Kad galėtų atsižvelgti į valstybių narių pateiktus rezultatus, nurodytus 5 dalyje, Komisija įvertina pateiktą tikrinimo metodą, turinį ir rezultatus arba ekstrapoliaciją. Jei Komisijai priimtinas pateikto tikrinimo arba ekstrapoliavimo metodas, turinys ir rezultatai, ji naudoja valstybių narių pagal 5 dalį pateiktus rezultatus, kad nustatytų sumas, kurios nėra tinkamos finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį.
    7.  
    Iš sumos, kurią Komisija savo sprendimu patvirtina kaip netinkamą finansuoti Sąjungos lėšomis pagal Reglamento (ES) 2021/2116 55 straipsnį, gali būti atimamos iki atitinkamos datos, kurią Komisija nustato atlikdama atitikties patvirtinimo procedūrą, iš paramos gavėjų susigrąžintos bei į EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitas įrašytos sumos.

    ▼M1



    IIIa SKYRIUS

    Specialios išankstinių išmokų mokėjimo sąlygos

    15a straipsnis

    Specialios Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 3a dalyje nurodytų išankstinių išmokų mokėjimo sąlygos

    1.  
    Reglamento (ES) 2021/2116 44 straipsnio 3a dalyje nurodytų išankstinių išmokų suma neviršija 80 % patvirtintos veiksmų programos arba, kai aktualu, Reglamento (ES) 2021/2115 55 ir 58 straipsniuose nurodytų intervencinių priemonių numatomų išlaidų.
    2.  
    1 dalyje nurodytos išankstinės išmokos mokamos tik kai pateikiamas užstatas, bent jau prilygstantis išankstinės išmokos sumai.

    ▼B



    IV SKYRIUS

    Užstatai



    1 Skirsnis

    Taikymo sritis ir vartojami terminai

    16 straipsnis

    Taikymo sritis

    Šis skyrius taikomas visais atvejais, kai žemės ūkio sektorių teisės aktuose numatomas užstatas, nepriklausomai nuo to, ar vartojamas konkretus terminas „užstatas“.

    Šis skyrius netaikomas užstatams, teikiamiems siekiant užtikrinti, kad būtų mokami importo ir eksporto muitai, nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 952/2013 ( 4 ).

    17 straipsnis

    Šiame skyriuje vartojami terminai

    Šiame skyriuje:

    a) 

    kompetentinga institucija – šalis, įgaliota priimti užstatą, arba šalis, įgaliota pagal atitinkamą reglamentą nuspręsti, ar užstatas turi būti grąžintas;

    b) 

    kompleksinis užstatas – kompetentingai institucijai teikiamas užstatas, kuriuo užtikrinama, kad bus įvykdytas daugiau kaip vienas įsipareigojimas;

    c) 

    atitinkama užstatu užtikrinamos sumos dalis – užstatu užtikrinamos sumos dalis, atitinkanti dydį, su kuriuo susijusio reikalavimo nesilaikoma.



    2 Skirsnis

    Reikalavimas pateikti užstatą

    18 straipsnis

    Atsakinga šalis

    Užstatą teikia šalis, atsakinga už tai, kad būtų sumokėta mokėtina pinigų suma, jeigu įpareigojimas neįvykdomas, arba užstatas teikiamas tokios šalies vardu.

    19 straipsnis

    Reikalavimo pateikti užstatą netaikymas

    1.  

    Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu šalis, atsakinga už įsipareigojimo vykdymą, yra:

    a) 

    valstybinė įstaiga, atsakinga už valdžios institucijos funkcijų vykdymą, arba

    b) 

    privati įstaiga, kuri, prižiūrima valstybės, vykdo a punkte nurodytas funkcijas.

    2.  
    Kompetentinga institucija gali netaikyti reikalavimo pateikti užstatą, jeigu užstatu užtikrinamos sumos vertė yra mažesnė nei 500 EUR. Tokiu atveju atitinkama šalis raštu įsipareigoja sumokėti netaikyto užstato dydžio sumą, jei atitinkamas įsipareigojimas neįvykdomas.

    Taikant pirmą pastraipą, apskaičiuojama visus su ta pačia operacija susijusius įsipareigojimus atitinkanti užstato vertė.

    20 straipsnis

    Užstatams taikomos sąlygos

    1.  
    Kompetentinga institucija atsisako priimti arba gali reikalauti pakeisti užstatą, kurį ji laiko netinkamu ar nepakankamu arba kuris pateiktas nepakankamam laikotarpiui.
    2.  
    Jeigu grynieji pinigai įmokami atliekant pervedimą, jie nelaikomi užstatu tol, kol kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.
    3.  
    Čekis nurodytai sumai, kurios mokėjimą garantuoja finansinė institucija, tuo tikslu pripažinta atitinkamos valstybės narės kompetentingos institucijos, yra laikomas piniginiu užstatu. Kompetentinga institucija neprivalo pateikti čekio apmokėti, kol užtikrinamas laikotarpis nepriartės prie pabaigos.

    Kitas nei pirmoje pastraipoje nurodytas čekis yra laikomas užstatu tik tuo atveju, kai kompetentinga institucija įsitikina, jog gali disponuoti ta suma.

    4.  
    Visus finansų įstaigos taikomus mokesčius padengia užstatą teikianti šalis.
    5.  
    Piniginį užstatą teikiančiai šaliai palūkanos nemokamos.

    21 straipsnis

    euro naudojimas

    1.  
    Užstatai įforminami eurais.
    2.  
    Jei užstatas priimamas euro neįsivedusioje valstybėje narėje, užstato vertė eurais konvertuojama į galiojančią nacionalinę valiutą vadovaujantis V skyriumi. Užstatą atitinkanti įmoka ir pažeidimų ar reikalavimų nesilaikymo atveju išskaičiuotina suma ir toliau nustatomos eurais.

    22 straipsnis

    Laiduotojas

    1.  
    Nuolatinė oficialiai įregistruota laiduotojo gyvenamoji vieta arba buveinė turi būti Sąjungoje ir, pagal Sutarties nuostatas dėl laisvės teikti paslaugas, jis pripažįstamas valstybės narės, kurioje pateikiamas užstatas, kompetentingos institucijos. Laiduotojas įsipareigoja pateikdamas rašytinę garantiją.
    2.  

    Rašytinėje garantijoje nurodoma bent ši informacija:

    a) 

    įsipareigojimas arba, jei pateikiamas kompleksinis užstatas, įsipareigojimų, kurių įvykdymas užtikrinamas sumokant tam tikrą pinigų sumą, grupė (-ės);

    b) 

    didžiausias finansinis įsipareigojimas, kurį prisiima laiduotojas;

    c) 

    patvirtinimas, kad laiduotojas solidariai su šalimi, atsakinga už įsipareigojimo įvykdymą, įsipareigoja kompetentingai institucijai pareikalavus per 30 dienų sumokėti bet kokią sumą, kuri neviršija garantijoje nurodytos sumos, kai tik paskelbiama, kad užstatas negrąžinamas.

    3.  
    Jeigu rašytinis kompleksinis užstatas jau buvo pateiktas, kompetentinga institucija nustato procedūrą, kuri turi būti taikoma priskiriant visą kompleksinį užstatą ar jo dalį konkrečiam įsipareigojimui.

    23 straipsnis

    Force majeure sąlygos taikymas

    Už užstatu užtikrinto įsipareigojimo vykdymą atsakingas asmuo, teigiantis, kad įsipareigojimas neįvykdytas dėl force majeure aplinkybių, kompetentingoms institucijoms priimtinu būdu įrodo, kad taikytina force majeure sąlyga. Jeigu kompetentinga institucija pripažįsta force majeure atvejį, įsipareigojimas panaikinamas tik užstato grąžinimo tikslais.



    3 Skirsnis

    Kitų 4 skirsnyje nenurodytų užstatų grąžinimas ir negrąžinimas

    24 straipsnis

    Užstatų negrąžinimas

    1.  
    Reglamento (ES) 2021/2116 64 straipsnio 1 dalyje nurodytas įpareigojimas yra pagrindinis reglamento, kuriuo jis nustatomas, reikalavimas atlikti veiksmą arba susilaikyti nuo jo.
    2.  
    Jeigu įsipareigojimas nevykdomas ir nėra nustatytas jo įvykdymo terminas, užstatas negrąžinamas, kai kompetentinga institucija nustato, kad įsipareigojimas neįvykdytas.
    3.  
    Jeigu nustatytas tam tikras terminas, iki kurio įsipareigojimas turi būti įvykdytas, o jis įvykdytas tik pasibaigus tam terminui, užstatas negrąžinamas.

    Tokiu atveju iš karto negrąžinama 10 % užstato, o likusiai sumai taikomas papildomas procentinis dydis:

    a) 

    2 % už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus terminui, jei įsipareigojimas susijęs su produktų importavimu į trečiąją šalį;

    b) 

    5 % už kiekvieną kalendorinę dieną pasibaigus terminui, jei įsipareigojimas susijęs su produktų išvežimu iš Sąjungos muitų teritorijos.

    ▼M1

    4.  
    Jei įsipareigojimas įvykdomas laiku, o jo įvykdymo įrodymus reikia pateikti iki nustatyto termino, pasibaigus tam terminui iš užstato, kuriuo užtikrinamas to įsipareigojimo vykdymas, sumos už kiekvieną kalendorinę dieną išskaičiuojama suma taikant formulę 0,2/nustatytas terminas (dienomis) ir vadovaujantis 26 straipsniu.

    ▼B

    Jeigu pirmoje pastraipoje nurodytas įrodymas yra panaudota arba nebegaliojanti importo ar eksporto licencija, negrąžinama užstato dalis yra 15 %, jei tas įrodymas pateikiamas pasibaigus pirmoje pastraipoje nurodytam nustatytam terminui, bet ne vėliau kaip 730-ą kalendorinę dieną po licencijos galiojimo pabaigos datos. Po tų 730 kalendorinių dienų negrąžinama visa likusi užstato dalis.

    5.  
    Negrąžintino užstato suma suapvalinama iki pirmosios mažesnės sumos sveiko skaičiaus eurais arba galiojančia nacionaline valiuta.

    25 straipsnis

    Užstatų grąžinimas

    1.  
    Kai, remiantis pagal konkrečias Sąjungos taisykles pateiktais įrodymais, nustatoma, kad įpareigojimas įvykdytas arba kad dalis užstato negrąžinta pagal Reglamento (ES) 2021/2116 64 straipsnio 2 dalį ir šio reglamento 24 straipsnį, užstatas arba, kai taikytina, likusi užstato dalis nedelsiant grąžinama.
    2.  
    Paprašius dalis užstato grąžinama, jei pateikti atitinkami su produkto kiekio dalimi susiję įrodymai, su sąlyga, kad ta dalis nėra mažesnė už mažiausią reglamente, kuriuo reikalaujama užstato, nurodytą kiekį, arba, jei jis nenurodytas, už valstybės narės nustatytą kiekį.
    3.  
    Jeigu laikotarpis, per kurį reikia pateikti įrodymus, reikalingus tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, nenustatytas, toks laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo nurodyto termino, iki kurio turi būti įvykdytas užstatu užtikrintas įsipareigojimas. Jeigu įsipareigojimo, dėl kurio buvo pateiktas užstatas, įvykdymo terminas nenurodytas, įrodymų, reikalingų tam, kad būtų grąžinta užstatu užtikrinama suma, pateikimo laikotarpis yra 365 kalendorinės dienos nuo visų įsipareigojimų įvykdymo dienos.

    Pirmoje pastraipoje nustatytas laikotarpis neviršija 1 095 kalendorinių dienų nuo užstato priskyrimo tam tikram įsipareigojimui.

    26 straipsnis

    Ribiniai dydžiai

    1.  
    Visa negrąžinama suma neturi viršyti 100 % atitinkamos užstatu užtikrinamos sumos dalies.
    2.  
    Kompetentinga institucija gali nesinaudoti teise negrąžinti mažesnės kaip 100 EUR sumos, jeigu įstatymais ir kitais teisės aktais panašiems atvejams yra nustatytos panašios nacionalinės nuostatos.



    4 Skirsnis

    Su išankstinėmis išmokomis susiję užstatai

    ▼M1

    27 straipsnis

    Taikymo sritis

    Šis skirsnis taikomas visais atvejais, kai specialiose Sąjungos taisyklėse numatyta, kad tam tikra suma gali būti išmokėta iš anksto iki pagalbai ar naudai gauti nustatyto įpareigojimo įvykdymo.

    ▼B

    28 straipsnis

    Užstatų grąžinimas

    1.  

    Užstatas grąžinamas:

    a) 

    arba tuo atveju, kai nustatoma galutinė teisė į sumą, skirtą kaip išankstinė išmoka;

    b) 

    arba tuo atveju, kai grąžinama skirta suma, pridėjus specialiose Sąjungos taisyklėse numatytus priedus.

    ▼M1

    1a.  
    Kartu su prašymais grąžinti užstatą, susijusį su išankstinėmis išmokomis, pateikiami patvirtinamieji dokumentai, įrodantys galutinę teisę į skirtą sumą arba tai, kad skirta suma ir visos specialiose Sąjungos taisyklėse numatytos sumos buvo grąžintos.

    ▼B

    2.  
    Jeigu pasibaigus galutiniam terminui, iki kurio reikia įrodyti galutinę teisę į skirtą sumą, nepateikiami tokios teisės įrodymai, kompetentinga institucija nedelsdama taiko užstato negrąžinimo procedūrą.

    Tačiau, jeigu tai numatyta specialiose Sąjungos taisyklėse, įrodymus dar galima pateikti praėjus šiam terminui, ir tokiu atveju grąžinama dalis užstato.



    V SKYRIUS

    euro naudojimas

    29 straipsnis

    Prekyba su trečiosiomis šalimis

    1.  
    Su importu susijusių sumų ir eksporto mokesčių, nustatytų eurais su bendra žemės ūkio politika susijusiame Sąjungos teisės akte ir valstybėse narėse taikomų nacionaline valiuta, perskaičiavimo kursas lygus pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 53 straipsnio 1 dalį taikomam kursui.
    2.  
    Su prekyba su trečiosiomis šalimis susijusiuose Sąjungos žemės ūkio teisės aktuose kainoms bei sumoms taikomą valiutos kursą lemiančiu operaciniu įvykiu laikomas muitinės deklaracijos priėmimas.
    3.  
    Kai apskaičiuojama standartinė vaisių ir daržovių importo vertė, siekiant nustatyti įvežimo kainą, valiutos kursą, taikomą reprezentacinėms kainoms, naudojamoms minėtai standartinei vertei ir sumažinimo sumai apskaičiuoti, lemiantis operacinis įvykis yra diena, su kuria siejamos reprezentacinės kainos.

    30 straipsnis

    Specialios pagalbos rūšys

    1.  
    Kai skiriama pagalba už parduodamų produktų kiekius arba už specialios paskirties produktus, nepažeidžiant 32–33 straipsnių, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmasis veiksmas, kuriuo, atitinkamam veiklos vykdytojui perėmus produktus, užtikrinamas tinkamas tų produktų panaudojimas ir kuris yra privalomas siekiant gauti pagalbą.
    2.  
    Skiriant privataus saugojimo pagalbą, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji laikotarpio, už kurį skiriama toje pačioje sutartyje numatyta pagalba, diena.
    3.  
    Skiriant šio straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 32 bei 33 straipsniuose nenurodytą pagalbą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis paraiškų pateikimo terminas.

    31 straipsnis

    Vyno sektorius

    1.  

    Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji finansinių metų, kuriais skirta toliau nurodyta parama, diena:

    a) 

    Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodyta vynuogynų restruktūrizavimo ir konversijos parama;

    b) 

    laikina ir proporcingai mažėjanti parama, skirta Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos l punkte nurodytų savitarpio pagalbos fondų steigimo administracinėms išlaidoms padengti;

    c) 

    derliaus draudimas nuo pajamų praradimo dėl Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos d punkte nurodytų nepalankių klimato reiškinių, prilyginamų gaivalinėms nelaimėms, ir nepalankių klimato reiškinių bei dėl gyvūnų, augalų ligų ar kenkėjų antplūdžių padarytos žalos.

    2.  
    Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos c punkte nurodytų neprinokusio derliaus nuėmimo operacijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią įvykdoma neprinokusio derliaus nuėmimo operacija.
    3.  
    Kai vyno gamybos šalutiniai produktai distiliuojami laikantis Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 VIII priedo II dalies D skirsnyje ir Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos g punkte nustatytų apribojimų, valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pirmoji finansinių metų, kuriais pristatomas šalutinis produktas, diena.
    4.  
    Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos b, e ir m punktuose nurodytų investicijų atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.
    5.  
    Reglamento (ES) 2021/2115 58 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos f, h, i, j ir k punktuose nurodytų rūšių intervencinių priemonių atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra Europos Centrinio Banko nustatytas priešpaskutinis mėnesio, einančio prieš mėnesį, kurio išlaidų arba asignuotųjų įplaukų deklaracija buvo pateikta, valiutos kursas.

    ▼M1

    31a straipsnis

    Bitininkystės programos

    Sumų, išmokėtų kaip pagalba pagal bitininkystės programas pagal Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 55 straipsnį, atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra tų metų, kuriais atliekamas mokėjimas, sausio 1 d.

    ▼B

    32 straipsnis

    Pagalbos sumos ir išmokos, susijusios su mokykloms skirtos programos įgyvendinimu

    Pagalbos, skiriamos įgyvendinant mokykloms skirtą programą, nurodytą Reglamento (ES) Nr. 1308/2013 II dalies I antraštinės dalies II skyriaus I skirsnyje, atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra sausio 1 d. prieš atitinkamus mokslo metus.

    33 straipsnis

    Struktūrinio arba aplinkosauginio pobūdžio parama

    Kaimo plėtros paramos, mokamos pagal Reglamento 2021/2115 III antraštinės dalies IV skyrių, ir išmokų, susijusių su priemonėmis, patvirtintomis pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013, atveju valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra tų metų, kuriais priimamas sprendimas skirti pagalbą, sausio 1 d.

    Tačiau tais atvejais, kai pagal Sąjungos taisykles pirmoje pastraipoje nurodytos sumos išmokamos per kelerius metus, kiekvienai metinei sumos daliai taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra tų metų, kuriais išmokama atitinkama sumos dalis, sausio 1 d.

    34 straipsnis

    Kitos sumos ir kainos

    30–33 straipsniuose nenurodytoms kainoms ar sumoms arba su tomis kainomis susijusioms sumoms, Sąjungos teisės aktuose arba rengiant konkursą išreikštoms eurais, taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra diena, kurią vykdomas vienas iš šių teisinių veiksmų:

    a) 

    pirkimo atveju – kai gaunama galiojanti paraiška;

    b) 

    pardavimo atveju – kai gaunama galiojanti paraiška;

    c) 

    produktų pašalinimo iš rinkos atveju – pašalinimo diena;

    d) 

    derliaus nenuėmimo ir neprinokusio vynuogių derliaus nuėmimo atveju – diena, kurią derlius nenuimamas arba nuimamas neprinokęs derlius;

    e) 

    transporto, perdirbimo arba viešojo saugojimo išlaidų bei lėšų, skirtų tyrimams pagal konkursą, atveju – galutinis pasiūlymų pateikimo terminas;

    f) 

    kainų, sumų ir pasiūlymų registravimo rinkoje atveju – diena, su kuria susijusi užregistruota kaina, suma arba pasiūlymas;

    g) 

    nuobaudų už žemės ūkio teisės aktų nesilaikymą atveju – akto, kuriuo kompetentinga institucija konstatuoja pažeidimus, data.

    35 straipsnis

    Išankstinių išmokų mokėjimas

    Išankstinių išmokų mokėjimo atveju galioja tas pats valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis, kaip ir su tomis išankstinėmis išmokomis susijusių kainų arba sumų atveju, jei išankstinių išmokų mokėjimo metu tas įvykis jau yra įvykęs; kitais atvejais operacinis įvykis yra išankstinės išmokos nustatymo eurais diena, o jei tai nepadaryta – jos išmokėjimo diena. Valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis išankstinių išmokų atveju galioja nepažeidžiant atitinkamų kainų arba sumų valiutos kursą lemiančio operacinio įvykio taikymo tų kainų arba sumų visumai.

    36 straipsnis

    Užstatai

    Užstatams taikomą valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra užstato pateikimo diena.

    Tačiau taikomos šios išimtys:

    a) 

    teikiant su išankstinėmis išmokomis susijusius užstatus galioja toks pat valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis, kaip nustatant išankstinės išmokos sumą, jei tas įvykis įvyksta iki užstato sumokėjimo;

    b) 

    teikiant su pasiūlymais konkursams susijusius užstatus valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra pasiūlymo pateikimo diena;

    c) 

    teikiant su pasiūlymų įgyvendinimu susijusius užstatus valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra galutinis pasiūlymų pateikimo terminas.

    37 straipsnis

    Valiutos kurso nustatymas

    Kai valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis nustatomas pagal Sąjungos teisės aktus, taikomas vėliausias valiutos kursas, Europos Centrinio Banko nustatytas prieš mėnesio, kurį įvyko operacinis įvykis, pirmą dieną.

    Tačiau taikomas toks valiutos kursas:

    a) 

    šio reglamento 29 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais, kai valiutos kursą lemiantis operacinis įvykis yra muitinės deklaracijos priėmimas, taikomas Reglamento (ES) Nr. 952/2013 53 straipsnio 1 dalyje nurodytas valiutos kursas;

    b) 

    intervencinių išlaidų, patirtų dėl viešojo saugojimo operacijų, atveju taikomas valiutos kursas, nustatytas taikant Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 906/2014 3 straipsnio 2 dalį ( 5 );

    38 straipsnis

    Operacijų tikrinimas

    Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyriuje nurodytos sumos eurais atitinkamais atvejais konvertuojamos į nacionalinę valiutą taikant pirmąją metų, kuriais prasideda tikrinimo laikotarpis, darbo dieną galiojantį valiutos kursą, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.



    VI SKYRIUS.

    Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos

    ▼M2

    39 straipsnis

    Pereinamojo laikotarpio nuostatos

    1.  
    Jeigu pagal Reglamentą (ES) Nr. 1306/2013 akredituota mokėjimo agentūra prisiima atsakomybę už išlaidas, už kurias ji anksčiau nebuvo atsakinga, su naująja atsakomybe susijusi akreditacija suteikiama iki 2023 m. sausio 1 d.
    2.  
    Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 907/2014 VI priede išvardytoms priemonėms netaikoma Reglamento (ES) 2021/2116 IV antraštinės dalies III skyriuje nustatyta tikrinimo sistema.

    ▼B

    40 straipsnis

    Panaikinimas

    Deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 907/2014 panaikinamas nuo 2023 m. sausio 1 d.

    Tačiau:

    ▼M2

    a) 

    To deleguotojo reglamento 5 straipsnis, 5a straipsnis, 7 straipsnio 3 ir 4 dalys, 10 straipsnis, 11 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnis, 13 straipsnis ir 41 straipsnio 5 dalis toliau taikomi:

    i) 

    patirtoms išlaidoms ir išmokėtoms išmokoms įgyvendinant paramos schemas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1307/2013 ( 6 ) 2022 kalendoriniais metais ir anksčiau;

    ii) 

    priemonėms, įgyvendintoms iki 2022 m. gruodžio 31 d. pagal reglamentus (ES) Nr. 228/2013, (ES) Nr. 229/2013, (ES) Nr. 1308/2013 ir (ES) Nr. 1144/2014;

    iii) 

    pagalbos schemoms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2117 ( 7 ) 5 straipsnio 6 dalies pirmos pastraipos c punkte ir 5 straipsnio 7 dalyje, kiek tai susiję su patirtomis išlaidomis ir išmokėtomis išmokomis vykdant veiksmus, įgyvendinamus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1308/2013 po 2022 m. gruodžio 31 d. ir iki tų pagalbos schemų galiojimo pabaigos, ir

    iv) 

    EŽŪFKP atveju – paramos gavėjų patirtoms išlaidoms ir mokėjimo agentūros išmokėtoms išmokoms įgyvendinant kaimo plėtros programas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1305/2013.

    ▼B

    b) 

    To reglamento 13 straipsnis toliau taikomas pagal Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 54 straipsnį vykdomiems lėšų susigrąžinimams.

    41 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Jis taikomas nuo 2023 m. sausio 1 d.

    Tačiau 39 straipsnis taikomas nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

    Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.




    I PRIEDAS

    1 straipsnio 2 dalyje nurodyti mokėjimo agentūrų akreditavimo kriterijai

    1.    VIDAUS APLINKA

    A)    Organizacinė struktūra

    Mokėjimo agentūros organizacinė struktūra turi būti tokia, kad būtų galima vykdyti šias pagrindines su EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidomis susijusias funkcijas:

    i) 

    leisti atlikti mokėjimus ir juos kontroliuoti, siekiant nustatyti, kad paramos gavėjui mokėtina suma atitiktų Sąjungos taisykles, visų pirma vykdant administracinę kontrolę ir patikras vietoje;

    ii) 

    išmokėti paramos gavėjams (arba jų teisių perėmėjams) patvirtintą sumą arba, kaimo plėtros atveju, Sąjungos bendrai finansuojamą dalį;

    iii) 

    tvarkyti apskaitą, kad visi mokėjimai būtų, naudojant informacinę sistemą, įregistruoti atskirose EŽŪGF ir EŽŪFKP išlaidoms skirtose mokėjimo agentūros sąskaitose, ir rengti Komisijai skirtas periodines išlaidų suvestines, įskaitant mėnesio (EŽŪGF atveju), ketvirčio (EŽŪFKP atveju) ir metines deklaracijas. Mokėjimo agentūros sąskaitose taip pat registruojamas fondų lėšomis finansuojamas turtas, visų pirma susijęs su intervencinėmis atsargomis, nepatvirtintomis išankstinėmis išmokomis, užstatais ir skolininkais;

    iv) 

    Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšių atveju, mokėjimo agentūros organizacine struktūra taip pat užtikrinama, kad Reglamento (ES) 2021/2116 54 straipsnyje nurodyto metinio veiklos rezultatų patvirtinimo ir Reglamento (ES) 2021/2115 134 straipsnyje nurodytos daugiametės veiklos rezultatų stebėsenos rezultatų rodiklių ataskaitos būtų teikiamos siekiant įrodyti, kad laikomasi Reglamento (ES) 2021/2116 37 straipsnio.

    Mokėjimo agentūros organizacinėje struktūroje numatoma aiškiai paskirstyti įgaliojimus ir atsakomybę visais veiklos lygmenimis ir atskirti pirmos pastraipos i, ii ir iii punktuose nurodytas funkcijas, kurias vykdančių darbuotojų pareigos nurodomos organizacinėje schemoje. Į ją įtraukiamos techninės tarnybos ir 4 punkte nurodyta vidaus audito tarnyba.

    B)    Žmogiškųjų išteklių standartas

    Mokėjimo agentūra turi įrodyti, kad yra įsipareigojusi laikytis sąžiningumo ir etinių vertybių. Visų lygių vadovybės nurodymai, veiksmai ir elgesys turi būti pagrįsti sąžiningumu ir etinėmis vertybėmis. Sąžiningumas ir etinės vertybės nustatomos elgesio standartuose ir suprantamos visais organizacijos lygmenimis, taip pat suprantamos užsakomųjų paslaugų teikėjams ir naudos gavėjams. Turi būti nustatyti procesai, skirti įvertinti, ar asmenys ir subjektai laikosi elgesio standartų, ir laiku šalinti nukrypimus. Mokėjimo agentūra taip pat turi įrodyti, kad yra įsipareigojusi pritraukti, ugdyti ir išlaikyti kompetentingus asmenis, atsižvelgdama į savo tikslus.

    Visų pirma agentūra užtikrina, kad:

    i) 

    vykdyti veiklą būtų skiriami atitinkami žmogiškieji ištekliai, o skirtingų lygmenų veiklai vykdyti pakaktų reikiamų techninių įgūdžių;

    ii) 

    pareigos būtų paskirstytos taip, kad vienas pareigūnas būtų atsakingas tik už vienos funkcijos – leidimo atlikti mokėjimą išdavimo, mokėjimo atlikimo arba atsiskaitymo už sumas, įrašytas į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas – vykdymą, ir kad pareigūnas vykdytų bet kurią iš šių funkcijų su priežiūra;

    iii) 

    kiekvieno pareigūno pareigos, įskaitant jo finansinių įgaliojimų ribas, būtų nurodytos jo darbo aprašyme; Pastarosios gali būti apibrėžtos sistemoje;

    iv) 

    visų veiklos lygių darbuotojai būtų tinkamai mokomi, įskaitant informuotumo apie sukčiavimą gerinimą, ir su finansine atsakomybe susijusias pareigas užimantiems darbuotojams būtų taikomas rotacijos principas arba sustiprinta jų kontrolė;

    v) 

    asmenų, turinčių įtakos ir užimančių su finansine atsakomybe pareigas mokėjimo agentūroje ir už jos ribų, atžvilgiu būtų imamasi tinkamų priemonių siekiant išvengti ir nustatyti galimą interesų konflikto, kaip apibrėžta Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 61 straipsnyje, riziką, susijusią su mokėjimo agentūros funkcijų vykdymu. Kilus interesų konflikto rizikai, taikomos priemonės, užtikrinančios, kad tas straipsnis būtų taikomas.

    C)    Rizikos vertinimas

    Mokėjimo agentūra užtikrina, kad:

    i) 

    būtų nustatyti mokėjimo agentūros tikslai, kad būtų galima nustatyti ir įvertinti su tais tikslais susijusią riziką;

    ii) 

    būtų nustatyta su jos tikslų įgyvendinimu susijusi rizika, įskaitant galimus pažeidimus ar sukčiavimą, ir atlikta tos rizikos analizė, kuria remiantis nustatoma, kaip rizika turėtų būti valdoma;

    iii) 

    kalbant apie galimo sukčiavimo riziką, būtų parengta kovos su sukčiavimu strategija, kuri apima kovos su sukčiavimu ir bet kokia neteisėta veikla, kenkiančia Sąjungos finansiniams interesams, priemones. Šios priemonės apima sukčiavimo prevenciją, nustatymą ir tyrimo sąlygas, taip pat žalos atlyginimo ir atgrasymo priemones, taikant proporcingas ir atgrasančias sankcijas;

    iv) 

    būtų įgyvendintos rizikos prevencijos ir mažinimo priemonės;

    v) 

    būtų nustatyti ir įvertinti pokyčiai, kurie galėtų turėti didelį poveikį vidaus kontrolės sistemai;

    vi) 

    būtų reguliariai peržiūrimos rizikos vertinimo ir nustatytos rizikos prevencijos arba mažinimo priemonės.

    D)    Delegavimas

    D.1) Jeigu mokėjimo agentūra perduoda kurią nors iš savo užduočių kitai įstaigai pagal Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 1 dalį, laikomasi tokių reikalavimų:

    i) 

    mokėjimo agentūra ir įstaiga turi raštu sudaryti susitarimą, kuriame, be perduotų užduočių, nurodomas informacijos ir patvirtinamųjų dokumentų, kuriuos reikia pateikti mokėjimo agentūrai, pobūdis bei galutinė pateikimo data. Susitarimas turi būti toks, kad mokėjimo agentūra galėtų atitikti akreditavimo kriterijus;

    ii) 

    mokėjimo agentūra visais atvejais išlieka atsakinga už veiksmingą atitinkamų fondų valdymą. Ji yra visiškai atsakinga už pagrindinių sandorių teisėtumą ir tvarkingumą, įskaitant Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taip pat už atitinkamų išlaidų deklaravimą Komisijai ir atitinkamų ataskaitų rengimą;

    iii) 

    aiškiai apibrėžta kitos įstaigos atsakomybė ir pareigos, ypač susijusios su kontrole ir atitikties Sąjungos taisyklėms tikrinimu;

    iv) 

    mokėjimo agentūra užtikrina, kad kita įstaiga turėtų veiksmingas sistemas, kurias taikydama užtikrintų tinkamą savo užduočių vykdymą;

    v) 

    kita įstaiga mokėjimo agentūrai aiškiai patvirtina, kad ji atlieka savo užduotis, ir apibūdina taikomas priemones;

    vi) 

    mokėjimo agentūra reguliariai persvarsto perduotas užduotis, siekdama įsitikinti, kad darbas atliekamas tinkamai ir kad laikomasi Sąjungos taisyklių.

    D.2) D.1 punkto i, ii, iii ir v papunkčiuose nustatytos sąlygos mutatis mutandis taikomos tais atvejais, kai kita įstaiga vykdo mokėjimo agentūros funkcijas kaip dalį savo įprastų užduočių pagal nacionalinės teisės aktus.

    2.    KONTROLĖ

    A)    Leidimo išmokėti prašomą mokėjimą išdavimo procedūros

    Mokėjimo agentūra patvirtina procedūras, užtikrinančias, kad būtų laikomasi šių taisyklių:

    i) 

    mokėjimo agentūra nustato išsamias mokėjimo prašymų priėmimo, įregistravimo ir tvarkymo procedūras, įskaitant visų naudotinų dokumentų ir informacinės sistemos aprašą;

    ii) 

    kiekvienas už leidimų išdavimą atsakingas pareigūnas turi turėti išsamų kontrolinį atliktinų tikrinimų sąrašą ir prie mokėjimo prašymų pridedamuose patvirtinamuosiuose dokumentuose patvirtinti, kad tokie tikrinimai buvo atlikti. Patvirtinimas gali būti elektroninis. Pateikiamas įrodymas, kad darbą sistemingai, remdamasis, pvz., imtimi, sistema arba planu, peržiūri aukštesnio rango pareigūnas;

    iii) 

    išmokėti prašomą sumą leidžiama tik pakankamai patikrinus, ar laikomasi Sąjungos taisyklių;

    iv) 

    šios patikros – remiantis atitinkamu reglamentu dėl konkrečios priemonės, pagal kurią prašoma išmokėti pagalbą, būtinos patikros, taip pat Reglamento (ES) 2021/2116 59 straipsnyje nustatytos patikros, būtinos siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams arba nustatyti tokius atvejus, ypač atsižvelgiant į galimą riziką. EŽŪFKP atveju nustatomos papildomos procedūros, skirtos patikrinti, ar laikytasi pagalbos skyrimo sąlygų, įskaitant sutarčių sudarymą, ir ar laikytasi visų Sąjungos taisyklių, įskaitant nustatytąsias BŽŪP strateginiame plane;

    v) 

    mokėjimo agentūros vadovai atitinkamu lygmeniu reguliariai ir laiku informuojami apie atliktų administracinių patikrų ir patikrų vietoje rezultatus, kad, prieš išmokant prašomą mokėjimą būtų galima atsižvelgti į tokių patikrų pakankamumą;

    vi) 

    atliktas darbas išsamiai aprašomas ataskaitoje, pridedamoje prie kiekvieno mokėjimo prašymo arba mokėjimo prašymų rinkinio, arba, atitinkamais atvejais, vienų prekybos metų ataskaitoje. Prie šios ataskaitos pridedamas patvirtintų mokėjimo prašymų tinkamumo ir atlikto darbo pobūdžio, apimties ir ribų patvirtinimas. Tai gali būti daroma elektroninėmis priemonėmis. EŽŪFKP atveju taip pat pridedamas patvirtinimas, kad laikytasi pagalbos skyrimo kriterijų, įskaitant sutarčių sudarymą, ir kad laikytasi visų Sąjungos taisyklių, ypač nustatytųjų BŽŪP strateginiame plane. Tuo atveju, kai fizinės ar administracinės patikros nėra išsamios, bet atliekamos atrinkus kai kuriuos mokėjimo prašymus, nurodomi atrinkti mokėjimo prašymai, apibūdinamas atrankos metodas, informuojama apie visų patikrinimų ir priemonių, kurių buvo imtasi dėl neatitikimų ir pažeidimų, rezultatus. Patvirtinamųjų popierinių arba elektroninių dokumentų turi pakakti užtikrinti, kad buvo atliktos visos reikiamos patvirtintų mokėjimo prašymų tinkamumo patikros;

    vii) 

    jei popierinius arba elektroninius dokumentus, susijusius su leidimais išmokėti prašomą mokėjimą ir atlikta kontrole, pasilieka kitos įstaigos, tos įstaigos ir mokėjimo agentūra nustato procedūras, kuriomis užtikrinama, kad šie dokumentai arba elektroniniai duomenų registrai būtų saugomi ir mokėjimo agentūra galėtų juos gauti.

    B)    Mokėjimo procedūros

    Mokėjimo agentūra patvirtina procedūras, reikalingas užtikrinti, kad mokėjimai būtų atliekami tik į paramos gavėjų arba į jų teisių perėmėjų banko sąskaitas. Mokėjimas atliekamas per mokėjimo agentūros banką arba, atitinkamais atvejais, valstybinę mokėjimo įstaigą per penkias darbo dienas nuo išlaidų įrašymo į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas. Patvirtinamos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nepervesti mokėjimai nebūtų deklaruojami EŽŪGF arba EŽŪFKP kaip kompensuotini. Jeigu tokie mokėjimai jau buvo deklaruoti EŽŪGF arba EŽŪFKP, jie turi būti grąžinti tiems fondams teikiant kito mėnesio arba ketvirčio deklaracijas arba ne vėliau kaip teikiant metines ataskaitas. Grynais pinigais nemokama. Leidimą išduodantis pareigūnas ir (arba) jo vadovas leidimo išdavimą gali patvirtinti elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinamas tinkamas šių priemonių saugumo lygis, o pasirašančiojo tapatybė įtraukiama į elektroninį registrą.

    C)    Apskaitos procedūros

    Mokėjimo agentūra patvirtina tokias procedūras:

    i) 

    apskaitos procedūras, kuriomis užtikrinama, kad mėnesio (EŽŪGF), ketvirčio (EŽŪFKP) ir metinės deklaracijos būtų išsamios, tikslios ir parengtos laiku ir kad bet kokios klaidos ar praleidimai būtų pastebėti ir ištaisyti, visų pirma, reguliariai tikrinant ir suderinant;

    ii) 

    intervencinio saugojimo apskaitą, kuria užtikrinama, kad kiekviename etape nuo pasiūlymo priėmimo iki gaminio fizinio realizavimo būtų tiksliai ir neatidėliojant įforminami kiekiai ir susijusios išlaidos, kad jie būtų įregistruoti priskiriant kiekvienai konkrečiai partijai ir teisingai sąskaitai ir laikantis taisyklių, ir užtikrinama, kad bet kuriuo metu bet kurioje laikymo vietoje būtų galima nustatyti atsargų kiekį ir pobūdį.

    D)    Veiklos rezultatų ataskaitų teikimo procedūros

    Reglamente (ES) 2021/2115 nurodytų intervencinių priemonių rūšių atveju, mokėjimo agentūra užtikrina, kad veiktų skaitmeninių duomenų apie kiekvieną mokėjimo prašymą ir veiksmą rinkimo, registravimo ir saugojimo informacinė sistema. Be to, sistemoje pateikiami duomenys apie visus atitinkamus kiekvienos intervencinės priemonės produkto rodiklius, siekiant užtikrinti, kad metinėse veiklos rezultatų ataskaitose būtų nurodyta, jog išlaidos patirtos pagal Reglamento (ES) 2021/2116 37 straipsnį, taip pat rezultatų rodiklių duomenys, įskaitant siektinas ir tarpines reikšmes.

    E)    Išankstinių išmokų ir užstatų procedūros

    Patvirtinamos procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti, kad:

    i) 

    išankstinių išmokų mokėjimai apskaitos arba papildomuose dokumentuose būtų nurodomi atskirai;

    ii) 

    garantijos būtų priimamos tik iš šio reglamento IV skyriaus reikalavimų besilaikančių ir atitinkamų valdžios institucijų patvirtintų finansų įstaigų, jos galiotų iki patvirtinimo arba kol jų pareikalaujama paprastu mokėjimo agentūros prašymu;

    iii) 

    išankstinės išmokos būtų patvirtinamos per nustatytus terminus, o tos, kurios dar nepatvirtintos, būtų nedelsiant nustatomos ir nedelsiant būtų pareikalaujama garantijų.

    F)    Skolų procedūros

    Visi A–E skirsniuose numatyti kriterijai mutatis mutandis taikomi mokesčiams, negrąžintiems užstatams, kompensuotiems mokėjimams, asignuotosioms įplaukoms ir kt., kuriuos mokėjimo agentūra turi surinkti EŽŪGF ir EŽŪFKP vardu.

    Mokėjimo agentūra sukuria visų mokėtinų sumų pripažinimo ir tokių skolų įrašymo į vieną skolininkų apskaitos knygą sistemą. Skolininkų knyga reguliariai tikrinama ir imamasi veiksmų negrąžintoms skoloms susigrąžinti.

    G)    Audito seka

    Mokėjimo agentūra gali naudotis informacija, susijusia su leidimų išmokėti prašomą mokėjimą išdavimo, jų apskaitos ir mokėjimo, veiklos rezultatų ataskaitų, išankstinių išmokų tvarkymo, užstatų ir skolų patvirtinamaisiais dokumentais, kad visuomet užtikrintų pakankamai išsamią audito seką.

    3.    INFORMACIJA IR RYŠIAI

    A)    Komunikacija

    Mokėjimo agentūra patvirtina būtinas procedūras, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas Sąjungos taisyklių, o ypač galiojančios pagalbos normų, pasikeitimas būtų užregistruojamas, o nurodymai, duomenų bazės ir kontroliniai sąrašai laiku atnaujinami.

    B)    Informacinių sistemų saugumas

    Informacinių sistemų saugumas sertifikuojamas pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standarto 27001 reikalavimus: „Informacijos saugumo valdymo sistemos. Reikalavimai“ (angl. Information Security management systems – Requirements).

    Jei Komisija leidžia, valstybės narės gali sertifikuoti savo informacinių sistemų saugumą pagal kitus pripažintus standartus, jeigu tais standartais užtikrinamas ne žemesnis saugumo lygis nei nustatytasis standartu ISO 27001.

    Pirma ir antra pastraipos netaikomos mokėjimo agentūroms, atsakingoms už ne didesnės nei 400 mln. EUR metinės išlaidų sumos valdymą ir kontrolę, jei atitinkama valstybė narė pranešė Komisijai apie savo sprendimą vietoj to taikyti vieną iš šių standartų:

    — 
    Tarptautinės standartizacijos organizacijos standartą 27002 „Informacijos saugumo kontrolės priemonių praktikos nuostatai“ (angl. Code of practice for Information Security controls);
    — 
    Federalinės Informacinių technologijų saugumo tarnybos (vok. Bundesamt für Sicherheit in der Informationstechnik) standartą „IT apsaugos pagrindų vadovas“ (vok. IT-Grundschutzhandbuch, angl. IT Baseline Protection Manual (BSI));
    — 
    Informacinių sistemų audito ir kontrolės asociacijos standartą „Informacinių ir susijusių technologijų kontrolės tikslai“ (angl. Control objectives for Information and related Technology (COBIT)).

    4.    STEBĖSENA

    A)    Nuolatinė stebėsena vykdant vidaus kontrolės

    Vidaus kontrolė apima bent šias sritis:

    i) 

    techninių tarnybų ir įstaigų, įgaliotų vykdyti kontrolę ir kitas funkcijas, kuriomis užtikrinamas tinkamas taisyklių, gairių ir procedūrų įgyvendinimas, stebėseną;

    ii) 

    sistemos pokyčių inicijavimą, siekiant pagerinti bendrą kontrolės sistemą;

    iii) 

    mokėjimo prašymų ir mokėjimo agentūrai pateiktų prašymų peržiūrą, taip pat kitą informaciją apie įtariamus pažeidimus;

    iv) 

    stebėsenos procedūras, kurių tikslas – užkirsti kelią sukčiavimui ir pažeidimams arba nustatyti tokius atvejus, visų pirma mokėjimo agentūros kompetencijai priklausančiose BŽŪP išlaidų srityse, kurioms būdinga didelė sukčiavimo arba kitų sunkių pažeidimų rizika.

    Nuolatinė stebėsena įtraukiama į įprastą ir nuolatinę mokėjimo agentūros veiklą. Agentūros kasdienė veikla ir vykdoma kontrolė nuolatos stebima visais lygmenimis, siekiant užtikrinti pakankamai išsamią audito seką.

    B)    Atskiri vertinimai, kuriuos atlieka vidaus audito tarnyba

    Mokėjimo agentūra patvirtina procedūras, užtikrinančias, kad būtų laikomasi šių taisyklių:

    i) 

    vidaus auditą atliekanti tarnyba yra nepriklausoma nuo kitų mokėjimo agentūros departamentų ir yra tiesiogiai atskaitinga mokėjimo agentūros direktoriui;

    ii) 

    vidaus audito tarnyba tikrina, ar agentūros patvirtintomis procedūromis tinkamai užtikrinama, kad būtų patikrinta, ar laikomasi Sąjungos taisyklių, ir kad sąskaitos būtų tikslios, išsamios ir pateiktos laiku. Patikrinimai gali apsiriboti atrinktomis priemonėmis ir sandorių imtimis, jeigu audito plane užtikrinama, jog visos svarbios sritys, įskaitant ir už leidimų išdavimą atsakingus departamentus, būtų patikrintos per ne ilgesnį kaip penkerių metų laikotarpį;

    iii) 

    vidaus audito tarnyba savo darbą atlieka pagal tarptautinius audito standartus, fiksuoja tai audito dokumentuose ir pateikia išvadas mokėjimo agentūros vadovybei ataskaitų bei rekomendacijų pavidalu.




    II PRIEDAS

    2 straipsnio 3 dalyje nurodytų koordinavimo įstaigų akreditavimo kriterijai, susiję su metinės veiklos rezultatų ataskaitos rengimu

    1.    INFORMACIJA IR RYŠIAI

    A)    Komunikacija

    Koordinavimo įstaiga patvirtina būtinas procedūras, siekdama užtikrinti, kad kiekvienas Sąjungos teisės aktų pakeitimas būtų registruojamas ir kad instrukcijos bei duomenų bazės būtų laiku atnaujinamos.

    B)    Informacinių sistemų saugumas

    Informacinių sistemų saugumas sertifikuojamas pagal Tarptautinės standartizacijos organizacijos (ISO) standarto 27001 reikalavimus: „Informacijos saugumo valdymo sistemos. Reikalavimai“ (angl. Information Security management systems – Requirements).

    Jei Komisija leidžia, valstybės narės gali sertifikuoti savo informacinių sistemų saugumą pagal kitus pripažintus standartus, jeigu tais standartais užtikrinamas ne žemesnis saugumo lygis nei nustatytasis standartu ISO 27001. Kai mokėjimo agentūra veikia kaip koordinavimo įstaiga, jos sertifikavimas atitinka šią sąlygą.




    III PRIEDAS

    Mokėjimo agentūrų pareigos, nurodytos 3 straipsnio 1 dalyje

    I.    MOKĖJIMO AGENTŪRŲ PAREIGOS

    A.    Patikros

    1.    Periodiškumas ir reprezentatyvumas

    Kiekvienas saugojimo punktas tikrinamas ne rečiau kaip kartą per metus, laikantis II dalyje nustatytų taisyklių, visų pirma siekiant išsiaiškinti šiuos aspektus:

    a) 

    informacijos apie viešąjį saugojimą rinkimo procedūrą;

    b) 

    ar vietoje saugomi saugotojo apskaitos duomenys sutampa su mokėjimo agentūrai perduotais duomenimis;

    c) 

    fizinis buvimas nustatomas atliekant pakankamai reprezentatyvų fizinį patikrinimą, per kurį tikrinamos bent II dalyje nurodytos procentinės dalys ir iš kurio rezultatų galima daryti išvadą, kad visi atsargų apskaitoje nurodyti kiekiai faktiškai yra sandėlyje;

    d) 

    kokybės patikros atliekamos vizualiai, uostant ir (arba) atliekant organoleptines patikras, o iškilus abejonėms, atliekant išsamią analizę.

    2.    Papildomos patikros

    Jeigu fizinio patikrinimo metu nustatomas nukrypimas, pagal tą patį metodą reikia patikrinti intervenciniame sandėlyje saugomo kiekio papildomą procentinę dalį. Prireikus per patikrinimą gali būti pasverti visi tikrinamoje partijoje arba saugykloje esantys produktai.

    B.    Patikrinimo ataskaitos

    1. Mokėjimo agentūros vidaus patikrinimų įstaiga arba mokėjimo agentūros įgaliota įstaiga parengia kiekvienos atliktos patikros arba fizinio patikrinimo ataskaitą.

    2. Ataskaitoje nurodomi bent šie duomenys:

    a) 

    saugotojo pavadinimas, patikrintos saugyklos adresas ir patikrintų partijų apibūdinimas;

    b) 

    patikrinimo pradžios ir pabaigos diena bei laikas;

    c) 

    patikrinimo vieta bei saugojimo, pakavimo ir prieigos sąlygų aprašas;

    d) 

    išsamūs patikrinimą atliekančių asmenų tapatybės duomenys, jų profesinė kvalifikacija bei įgaliojimai;

    e) 

    taikytos tikrinimo priemonės ir tūrio nustatymo procedūros, pavyzdžiui, matavimo metodai, skaičiavimai, tarpiniai ir galutiniai rezultatai bei išvados;

    f) 

    kiekvienos saugomos partijos arba produktų rūšies kiekis, nurodytas mokėjimo agentūros apskaitos knygoje, bei kiekis, nurodytas saugyklos apskaitos knygoje, ir nustatyti šių dviejų knygų skirtumai;

    g) 

    kiekvienos fiziškai patikrintos partijos ar produktų rūšies atveju – f punkte nurodyta informacija ir vietoje patikrintas kiekis, galimi neatitikimai, partijos arba produktų rūšies numeris, paletės, dėžės, silosinės, cisternos ar kitos saugojimo talpyklos, svoris (jei taikoma, grynasis ir bendrasis svoris) arba tūris;

    h) 

    saugotojo pareiškimas, jei aptinkama neatitikimų ar skirtumų;

    i) 

    ataskaitos parengimo vieta ir data bei ataskaitą parengusio asmens, saugotojo arba jo atstovo parašai;

    j) 

    informacija apie išsamesnį patikrinimą, atliekamą nustačius nukrypimų; nurodoma šio išsamesnio patikrinimo metu tikrinto saugomų atsargų kiekio procentinė dalis, nustatyti neatitikimai ir pateikti paaiškinimai.

    3. Ataskaitos nedelsiant siunčiamos už mokėjimo agentūros sąskaitų tvarkymą atsakingos tarnybos vadovui.

    Iš karto po to, kai gaunama ataskaita, mokėjimo agentūros sąskaitos pataisomos atsižvelgiant į nustatytus neatitikimus ir skirtumus.

    4. Su ataskaitomis gali susipažinti Komisijos darbuotojai ir jos įgalioti asmenys.

    5. Mokėjimo agentūra parengia apibendrinamąjį dokumentą, kuriame nurodo:

    a) 

    atliktas patikras, atskirai nurodydama fizinius patikrinimus (inventorizaciją),

    b) 

    patikrintą kiekį,

    c) 

    nustatytus su mėnesinėmis ir metinėmis ataskaitomis susijusius nukrypimus ir jų priežastis.

    Patikrintas kiekvieno atitinkamo produkto kiekis ir su juo susiję nukrypimai nurodomi svorio arba tūrio vienetais ir procentine viso saugomo kiekio dalimi.

    Šiame apibendrinamajame dokumente atskirai nurodomos patikros, atliktos saugomų produktų kokybei įvertinti. Dokumentas Komisijai perduodamas kartu su Reglamento (ES) 2021/2116 9 straipsnio 3 dalies pirmos pastraipos a punkte nurodytomis metinėmis ataskaitomis.

    II.    FIZINIO PATIKRINIMO PROCEDŪRA, TAIKOMA ATSKIRUOSE BŽŪP SEKTORIUOSE ATLIEKANT I DALYJE NURODYTAS PATIKRAS

    A.    Sviestas

    1. Atrinkta ketinamų tikrinti partijų imtis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

    2. Atrinktų partijų buvimas ir sudėtis tikrinami vietoje:

    a) 

    pagal pirkimo arba įvežimo kvitus identifikuojant partijų ir dėžių kontrolinius numerius,

    b) 

    sveriant paletes (vieną iš dešimties) ir dėžes (vieną dėžę iš paletės),

    c) 

    vizualiai tikrinant dėžės turinį (vienoje paletėje iš penkių),

    d) 

    tikrinant pakuotės būklę.

    3. Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikrinimo ataskaitoje.

    B.    Nugriebto pieno milteliai

    1. Atrinktas ketinamų tikrinti partijų kiekis turi atitikti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

    2. Atrinktų partijų buvimas ir sudėtis tikrinami vietoje:

    a) 

    pagal pirkimo arba įvežimo kvitus identifikuojant partijų ir maišų kontrolinius numerius,

    b) 

    sveriant paletes (vieną iš dešimties) ir maišus (vieną iš dešimties),

    c) 

    vizualiai tikrinant maišo turinį (vienoje paletėje iš penkių),

    d) 

    tikrinant pakuotės būklę.

    3. Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikros ataskaitoje.

    C.    Javai ir ryžiai

    1.   Fizinio patikrinimo procedūra

    Patikrinimas atliekamas taip:

    a) 

    Tikrintinuose aruoduose ar saugojimo patalpose saugomų grūdų arba ryžių kiekis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomų grūdų arba ryžių kiekio.

    Atranka atliekama pagal mokėjimo agentūros atsargų apskaitos duomenis, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

    b) 

    Fizinis patikrinimas:

    i) 

    grūdų arba ryžių buvimo atrinktuose aruoduose arba saugojimo patalpose tikrinimas,

    ii) 

    grūdų arba ryžių identifikaciniai duomenys,

    iii) 

    saugojimo sąlygų patikrinimas ir produktų, saugomų Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2016/1238 ( 8 ) numatytomis sąlygomis, kokybės patikra,

    iv) 

    grūdų arba ryžių saugojimo vietos ir identifikacinių duomenų palyginimas su saugyklos dokumentais,

    v) 

    saugomų atsargų kiekių įvertinimas pagal mokėjimo agentūros iš anksto patvirtintą metodą, kurio aprašas pateikiamas agentūros pagrindinėje buveinėje.

    2.   Procedūra aptikus neatitikimus

    Tikrinant tūrį leidžiamas tam tikras nuokrypis.

    Jeigu atliekant fizinį grūdų ir ryžių patikrinimą buvo nustatyta, kad silosinėje arba sandėlyje ant plokščio pagrindo saugomų produktų svoris nuo apskaitoje nurodyto svorio skiriasi 5 % arba daugiau, taikomos IV priedo II skirsnyje nustatytos taisyklės.

    Jeigu grūdai arba ryžiai saugomi sandėlyje, užuot įrašius kiekį, nustatytą įvertinus tūrį, gali būti įrašomas kiekis, nustatytas pasvėrus produktus tuomet, kai jie buvo atvežti saugoti, jei apskaičiuoto tūrio tikslumo laipsnis nėra pakankamas, o skirtumas tarp šių dviejų verčių nėra labai didelis.

    Mokėjimo agentūra tokia galimybe gali pasinaudoti tuomet, kai tai pateisinama dėl susiklosčiusių aplinkybių; ji atsižvelgia į konkretų atvejį ir prisiima visą atsakomybę. Tai ji nurodo patikrinimo ataskaitoje, naudodamasi tokiu orientaciniu pavyzdžiu:



    GRŪDAI. ATSARGŲ PATIKRA

    Produktas:

    Saugotojas: Saugykla, silosinė:

    Talpyklos numeris:

    Data:

    Partija

    Kiekis, nurodytas atsargų apskaitoje

    a)   Atsargos silosinėje



    Kameros Nr.

    Specifikacijoje nurodytas tūris m3 (A)

    Užregistruotas laisvasis tūris m3 (B)

    Saugomų grūdų tūris m3 (A-B)

    Užregistruotas savitasis svoris kg/hl = 100

    Grūdų arba ryžių svoris

     

     

     

     

     

     

    Iš viso (a): …

    b)   Atsargos sandėlyje ant plokščio pagrindo



     

    Saugojimo patalpos Nr.

    Saugojimo patalpos Nr.

    Saugojimo patalpos Nr.

    Užimamas plotas …

    Aukštis …

    m2

    m2

    m2

    m3

    m3

    m3

     

    … m

     

    … m

     

    … m

     

    Pataisos …

    … m3

    … m3

    … m3

    Tūris …

    … m3

    … m3

    … m3

    Savitasis svoris …

    … kg/hl

    … kg/hl

    … kg/hl

    Bendras svoris

    … tonos

    … tonos

    … tonos

    Iš viso (b): …

    Bendras svoris saugykloje: …

    Skirtumas nuo apskaitoje nurodyto svorio: …

    Procentais: …

    …, [data]

    … (Spaudas ir parašas)

    Mokėjimo agentūros tikrintojas:

    D.    Jautiena ir veršiena

    1. 

    Atrinkta ketinamų tikrinti partijų imtis turi sudaryti ne mažiau kaip 5 % viso viešai saugomo kiekio. Tikrintinos partijos atrenkamos pagal mokėjimo agentūros apskaitos duomenis prieš vykstant į saugyklą, tačiau saugotojas apie tai nėra informuojamas.

    2. 

    Atrinktų partijų buvimo ir jų sudėties tikrinimas vietoje. Tikrinimas apima:

    a) 

    mėsos su kaulais:

    i) 

    partijų identifikavimą ir gabalų skaičiaus tikrinimą;

    ii) 

    20 % įvairių sukapotos mėsos gabalų ir (arba) rūšies svorio tikrinimą;

    iii) 

    vizualų įpakavimo būklės patikrinimą;

    b) 

    mėsos be kaulų:

    i) 

    partijų ir palečių identifikavimą bei dėžių skaičių patikrinimą;

    ii) 

    10 % palečių arba talpyklų svorio patikrinimą;

    iii) 

    kiekvienos pasvertos paletės 10 % dėžių svorio patikrinimą;

    iv) 

    vizualų dėžių turinio bei kiekvienoje dėžėje esančių pakuočių būklės patikrinimą.

    Atrenkant paletes atsižvelgiama į skirtingas saugomos pjaustytos mėsos rūšis.

    3. 

    Fiziškai patikrintų partijų ir nustatytų trūkumų aprašas pateikiamas patikrinimo ataskaitoje.




    IV PRIEDAS

    Pareigos ir bendrieji principai, susiję su saugotojų atsakomybe, įtrauktini į 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų mokėjimo agentūrų ir saugotojų saugojimo sutartis

    I.    BENDROSIOS SAUGOTOJŲ PAREIGOS

    Saugotojai yra atsakingi už produktų, kuriems taikomos Sąjungos intervencinės priemonės, tinkamą laikymą. Jie atsako už finansinius tokio reikalavimo nesilaikymo padarinius.

    Jie pasirūpina, kad kiekvienoje saugojimo vietoje būtų prieinamas sandėlio planas bei duomenys apie kiekvienos silosinės ar saugojimo patalpos matmenis.

    Grūdai ir ryžiai turi būti saugomi taip, kad būtų įmanoma patikrinti jų tūrį.

    II.    PRODUKTŲ KOKYBĖ

    Jeigu dėl prastų arba netinkamų saugojimo sąlygų pablogėjo saugomų intervencinių produktų kokybė, nuostolius padengia saugotojas; šios išlaidos įtraukiamos į viešojo saugojimo sąskaitas kaip nuostoliai, kuriuos lėmė produkto kokybės pablogėjimas dėl saugojimo sąlygų.

    III.    TRŪKSTAMAS KIEKIS

    1. Saugotojas yra atsakingas už visus saugomo kiekio ir mokėjimo agentūrai teikiamose atsargų ataskaitose nurodytų duomenų neatitikimus.

    2. Jeigu trūkstamas kiekis yra didesnis už tą, kuris atitinka leistiną (-us) nuokrypį (-ius), kaip nurodyta 4 straipsnyje, III priedo II dalies C skirsnio 2 punkte ir V priede arba žemės ūkio sektorių teisės aktuose, tai visą šį kiekį kaip neidentifikuotus nuostolius padengia saugotojas. Jeigu saugotojai nesutinka dėl trūkstamo kiekio, jie gali reikalauti produktą pasverti arba išmatuoti, tačiau šios operacijos išlaidas padengia patys, nebent būtų nustatyta, kad deklaruotas kiekis iš tikrųjų yra sandėlyje arba kad skirtumas neviršija leistino (-ų) nuokrypio (-ių); tokiu atveju svėrimo arba matavimo išlaidas padengia mokėjimo agentūra.

    III priedo II dalies C skirsnio 2 punkte nustatyti leistini nuokrypiai taikomi nepažeidžiant kitų šio punkto pirmoje pastraipoje nurodytų leistinų nuokrypių.

    IV.    PATVIRTINAMIEJI DOKUMENTAI IR MĖNESINĖ BEI METINĖ DEKLARACIJOS

    1.    Patvirtinamieji dokumentai ir mėnesinės deklaracijos

    a) 

    Saugotojas privalo turėti su produktų atvežimu, saugojimu ir išvežimu susijusius dokumentus, pagal kuriuos rengiamos metinės ataskaitos; dokumentuose nurodoma bent ši informacija:

    i) 

    saugojimo vieta (prireikus – aruodo arba cisternos identifikaciniai duomenys),

    ii) 

    iš ankstesnio mėnesio perkeltas kiekis,

    iii) 

    atvežtos ir išvežtos partijos,

    iv) 

    atsargos laikotarpio pabaigoje.

    Pagal šiuos dokumentus turi būti įmanoma tiksliai nustatyti bet kuriuo metu saugomą kiekį, ypač atsižvelgiant į pirkimo ir pardavimo sutartis, kurios buvo sudarytos, tačiau kuriose nurodytos atsargos dar nebuvo atvežtos arba išvežtos.

    b) 

    Dokumentus, susijusius su produktų atvežimu, saugojimu ir išvežimu, saugotojas ne rečiau kaip kartą per mėnesį perduoda mokėjimo agentūrai kartu su mėnesine atsargų ataskaita. Mokėjimo agentūrą šie dokumentai turi pasiekti anksčiau nei dešimtą mėnesio, einančio po mėnesio, kurio atsargų ataskaita teikiama, dieną.

    c) 

    Mėnesinės atsargų ataskaitos pavyzdys (orientacinis pavyzdys) pateikiamas toliau. Šį pavyzdį mokėjimo agentūros saugotojams perduoda elektroninėmis priemonėmis.



    Mėnesinė atsargų ataskaita

    Produktai:

    Saugotojas:

    Saugykla: Nr.:

    Adresas:

    Mėnuo:

    Partija

    Aprašas

    Kiekis (kg, tonomis, dėžėmis, vienetais, ir pan.)

    Data

    Pastabos

    Įvežimas

    Išvežimas

     

    Perkeltas kiekis

     

     

     

     

     

    Perkeltinas kiekis

     

     

     

    (Spaudas ir parašas)

    Vieta ir data:

    Vardas, pavardė:

    2.    Metinė deklaracija

    a) 

    Metinę atsargų deklaraciją saugotojas parengia remdamasis 1 punkte apibūdintomis mėnesinėmis ataskaitomis. Ji mokėjimo agentūrai atsiunčiama ne vėliau kaip spalio 15 d., pasibaigus ataskaitiniams metams.

    b) 

    Metinėje atsargų deklaracijoje pateikiama kiekvieno produkto ir kiekvienoje saugojimo vietoje saugomo kiekio suvestinė nurodant kiekvieno produkto kiekį, partijų numerius (išskyrus grūdų), atvežimo į sandėlį metus bei nustatytų nukrypimų paaiškinimas.

    c) 

    Metinės atsargų deklaracijos pavyzdys (orientacinis pavyzdys) pateiktas toliau.

    Šį pavyzdį mokėjimo agentūros saugotojams perduoda elektroninėmis priemonėmis.



    Metinė atsargų ataskaita

    Produktai:

    Saugotojas:

    Saugykla: Nr.:

    Adresas:

    Metai:

    Partija

    Aprašas

    Apskaitoje nurodytas kiekis ir (arba) svoris

    Pastabos

     

     

     

     

    (Spaudas ir parašas)

    Vieta ir data:

    Vardas, pavardė:

    V.    KOMPIUTERIZUOTA ATSARGŲ APSKAITA IR DUOMENŲ TEIKIMAS

    Viešojo saugojimo sutartyse, kurias sudaro mokėjimo agentūra ir saugotojas, turi būti nuostatų, kuriomis galima užtikrinti Sąjungos teisės aktų laikymąsi.

    Sutartyse nustatomi tokie reikalavimai:

    a) 

    turi būti tvarkoma kompiuterizuota intervencinių atsargų apskaita,

    b) 

    nuolatines prekes turi būti įmanoma paimti tiesiogiai ir nedelsiant,

    c) 

    bet kuriuo momentu turi būti įmanoma gauti visus dokumentus, susijusius su atsargų atvežimu, saugojimu ir išvežimu, bei saugotojo turimus apskaitos dokumentus ir įrašus, parengtus pagal šį reglamentą,

    d) 

    mokėjimo agentūros bei Komisijos pareigūnams ir jų deramai įgaliotiems asmenims turi būti suteikta nuolatinė prieiga prie tų dokumentų.

    VI.    MOKĖJIMO AGENTŪRAI PATEIKIAMŲ DOKUMENTŲ FORMA IR TURINYS

    IV skirsnyje nurodytų dokumentų forma ir turinys nustatomi pagal Reglamento (ES) 2021/2116 92 straipsnį.

    VII.    DOKUMENTŲ SAUGOJIMAS

    Su visomis viešojo saugojimo operacijomis susijusius patvirtinamuosius dokumentus saugotojas, nepažeisdamas atitinkamų nacionalinių nuostatų, saugo visą laikotarpį, kuriuo pagal taisykles, priimtas remiantis Reglamento (ES) 2021/2116 92 straipsniu, reikalaujama atlikti sąskaitų patvirtinimo procedūras.




    V PRIEDAS

    4 straipsnio 2 dalyje nurodytos leistino nuokrypio ribos

    1. 

    Kiekio nuostolių, patiriamų dėl įprastinių pagal taisykles atliekamų saugojimo operacijų, atveju, kiekvienam žemės ūkio produktui, kuriam taikoma viešojo saugojimo priemonė, leistini šie nuokrypiai:

    a) 

    grūdams 0,2 %;

    b) 

    žaliaviniams ryžiams, kukurūzams 0,4 %;

    c) 

    nugriebto pieno milteliams 0,0 %;

    d) 

    sviestui 0,0 %

    e) 

    galvijienai 0,6 %.

    2. 

    Leistinų galvijienos iškaulinėjimo nuostolių procentinis dydis yra 32. Toks procentinis dydis taikomas visiems per ataskaitinius metus iškaulinėtų produktų kiekiams.

    3. 

    1 punkte nurodyti leistini nuokrypiai apskaičiuojami kaip procentinė per atitinkamus ataskaitinius metus atvežtų saugoti ir perimtų kiekių (pridėjus tų metų pradžioje saugomus kiekius) faktinio svorio (be pakuotės) dalis.

    Šie leistini nuokrypiai taikomi atliekant fizinius atsargų patikrinimus. Leisti nuokrypiai kiekvienam produktui apskaičiuojami remiantis mokėjimo agentūros saugomų kiekių visuma.

    Faktinis svoris atvežant ir išvežant apskaičiuojamas iš užregistruoto svorio atimant standartinį pakuotės svorį, nurodytą įvežimo sąlygose, o jei tokios sąlygos nenustatytos, atimant mokėjimo agentūros naudojamą vidutinį pakuotės svorį.

    4. 

    Leistinas nuokrypis neapima nuostolių, išreikštų pakuočių arba užregistruotų vienetų skaičiumi.

    5. 

    Apskaičiuojant 1 ir 2 punktuose numatytus leistinus nuokrypius, neatsižvelgiama į dėl vagysčių ar kitų įmanomų nustatyti priežasčių patirtus nuostolius.



    ( 1 ) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 247/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 23).

    ( 2 ) 2013 m. kovo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 229/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės mažosioms Egėjo jūros saloms ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1405/2006 (OL L 78, 2013 3 20, p. 41).

    ( 3 ) 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1144/2014 dėl informacijos apie žemės ūkio produktus tiekimo ir jų pardavimo skatinimo priemonių, įgyvendinamų vidaus rinkoje ir trečiosiose šalyse, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3/2008 (OL L 317, 2014 11 4, p. 56).

    ( 4 ) 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL L 269, 2013 10 10, p. 1).

    ( 5 ) 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) Nr. 906/2014, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1306/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos išlaidų (OL L 255, 2014 8 28, p. 1).

    ( 6 ) 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013 12 20, p. 608).

    ( 7 ) 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2117, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas, (ES) Nr. 1151/2012 dėl žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemų, (ES) Nr. 251/2014 dėl aromatizuotų vyno produktų apibrėžties, aprašymo, pateikimo, ženklinimo ir geografinių nuorodų apsaugos ir (ES) Nr. 228/2013, kuriuo nustatomos specialios žemės ūkio priemonės atokiausiems Sąjungos regionams (OL L 435, 2021 12 6, p. 262).

    ( 8 ) 2016 m. gegužės 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/1238, kuriuo papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1308/2013 nuostatos dėl valstybės intervencijos ir paramos privačiajam sandėliavimui,(OL L 206, 2016 7 30, p. 15).

    Top