EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 02009L0128-20190726
Directive 2009/128/EC of the European Parliament and of the Council of 21 October 2009 establishing a framework for Community action to achieve the sustainable use of pesticides (Text with EEA relevance)Text with EEA relevance
Consolidated text: 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (Tekstas svarbus EEE)Tekstas svarbus EEE
- Date of document:
- 26/07/2019
- Date of effect:
- 26/07/2019
- Author:
- Not available
- Form:
- Konsoliduotas tekstas
- Link
- Link
- Link
- Select all documents mentioning this document
- Consolidation: basic act:
- 32009L0128
02009L0128 — LT — 26.07.2019 — 003.001
Šis tekstas yra skirtas tik informacijai ir teisinės galios neturi. Europos Sąjungos institucijos nėra teisiškai atsakingos už jo turinį. Autentiškos atitinkamų teisės aktų, įskaitant jų preambules, versijos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir pateikiamos svetainėje „EUR-Lex“. Oficialūs tekstai tiesiogiai prieinami naudojantis šiame dokumente pateikiamomis nuorodomis
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/128/EB 2009 m. spalio 21 d. nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo (OL L 309 2009.11.24, p. 71) |
Iš dalies keičiama:
|
|
|
Oficialusis leidinys |
||
|
Nr. |
puslapis |
data |
||
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) Nr. 652/2014 2014 m. gegužės 15 d. |
L 189 |
1 |
27.6.2014 |
|
|
KOMISIJOS DIREKTYVA (ES) 2019/782 Tekstas svarbus EEE 2019 m. gegužės 15 d. |
L 127 |
4 |
16.5.2019 |
|
|
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1243 2019 m. birželio 20 d. |
L 198 |
241 |
25.7.2019 |
|
Pataisyta:
|
Klaidų ištaisymas, OL L 161, 29.6.2010, p. 11 (2009/128/EB,) |
|
|
Klaidų ištaisymas, OL L 167, 19.6.2013, p. 60 (2009/128/EB,) |
EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2009/128/EB
2009 m. spalio 21 d.
nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo
(Tekstas svarbus EEE)
I
SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis
Dalykas
Šia direktyva nustatomi pagrindai siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, sumažinant dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir poveikį žmonių sveikatai bei aplinkai ir skatinant integruotosios kenkėjų kontrolės bei alternatyvių metodų ar priemonių, pvz., necheminių priemonių naudojimo vietoj pesticidų, taikymą.
2 straipsnis
Taikymo sritis
1. Ši direktyva taikoma pesticidams, kurie yra augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta 3 straipsnio 10 punkto a papunktyje.
2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant jokių kitų atitinkamų Bendrijos teisės aktų nuostatų.
3. Šios direktyvos nuostatos netrukdo valstybėms narėms taikyti atsargumo principo ribojant ar uždraudžiant pesticidų naudojimą konkrečiomis sąlygomis arba konkrečiose vietovėse.
3 straipsnis
Sąvokų apibrėžtys
Šioje direktyvoje taikomos šios sąvokų apibrėžtys:
1) profesionalus naudotojas – asmuo, naudojantis pesticidus atlikdamas savo profesinę veiklą, įskaitant operatorius, technikus, darbdavius bei savarankiškai dirbančius asmenis, dirbančius žemės ūkyje ir kituose sektoriuose;
2) platintojas – fizinis ar juridinis asmuo, tiekiantis pesticidus į rinką, įskaitant didmenininkus, mažmenininkus, prekiautojus ir tiekėjus;
3) konsultantas – asmuo, kuris įgijęs pakankamai žinių ir kaip specialistas arba kaip komercines paslaugas teikiantis subjektas, įskaitant, kai tinka, privačius savarankiškai dirbančius asmenis ir viešuosius konsultavimo paslaugų teikėjus, prekybos agentus, maisto produktų gamintojus ar mažmenininkus, konsultuoja kenkėjų kontrolės ir saugaus pesticidų naudojimo klausimais;
4) pesticidų purškimo įranga – aparatas, skirtas konkrečiai pesticidams purkšti ir tokios įrangos veiksmingam funkcionavimui būtini priedai, pavyzdžiui, purkštukai, manometrai, filtrai, sietai ir rezervuarų valymo įtaisai;
5) purškimas iš oro – pesticidų purškimas iš orlaivio (lėktuvo arba sraigtasparnio);
6) „integruotoji kenkėjų kontrolė“ – atidus visų esamų augalų apsaugos metodų svarstymas, o vėliau – tinkamų priemonių, kuriomis stabdomas kenksmingų organizmų populiacijų vystymasis, palaikomas ekonomiškai bei ekologiškai pateisinamas augalų apsaugos produktų ir kitų intervencijos formų naudojimo lygis ir mažinama ar kuo labiau sumažinama grėsmė žmonių sveikatai ir aplinkai, integravimas. Taikant integruotąją kenkėjų kontrolę siekiama auginti sveikas žemės ūkio kultūras kuo mažiau pažeidžiant žemės ūkio ekosistemas ir skatinama taikyti natūralius kenkėjų kontrolės mechanizmus;
7) rizikos rodiklis – rezultatas, gautas atlikus apskaičiavimus pagal metodą, naudojamą pesticidų grėsmei žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai apskaičiuoti;
8) necheminiai metodai – alternatyvūs augalų apsaugos ir kenkėjų kontrolės metodai, naudojami vietoj cheminių pesticidų, pagrįsti žemdirbystės technologijomis, pvz., nurodytomis III priedo 1 punkte, arba fiziniai, mechaniniai ar biologiniai kenkėjų kontrolės metodai;
9) terminai „paviršinis vanduo“ ir „požeminis vanduo“ reiškia tą patį, kaip ir Direktyvoje 2000/60/EB;
10) pesticidas yra:
a) augalų apsaugos produktas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009;
b) biocidinis produktas, kaip apibrėžta 1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 98/8/EB dėl biocidinių produktų pateikimo į rinką ( 1 ).
4 straipsnis
Nacionaliniai veiksmų planai
1. Valstybės narės priima nacionalinius veiksmų planus, siekdamos nustatyti savo kiekybinius uždavinius, tikslus, priemones ir tvarkaraščius, siekiant sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę bei alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo. Šie tikslai gali apimti įvairias didelį susirūpinimą keliančias sritis, pvz., darbuotojų apsaugą, aplinkos apsaugą, likučius, specialių technologijų naudojimą arba naudojimą konkrečioms žemės ūkio kultūroms.
Nacionaliniuose veiksmų planuose taip pat pateikiami rodikliai, pagal kuriuos stebimas augalų apsaugos produktų, kurių sudėtyje yra itin pavojingų veikliųjų medžiagų, naudojimas, ypač jei yra alternatyvių priemonių. Valstybės narės ypatingą dėmesį skiria augalų apsaugos produktams, kurių sudėtyje yra aktyviųjų medžiagų, patvirtintų pagal 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ( 2 ) ir kurie, tvirtinant iš naujo pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009, neatitiks kriterijų, taikomų tvirtinimui, kaip nustatyta to reglamento II priedo 3.6–3.8 punktuose.
Remiantis tokiais rodikliais ir, jei tinkama, atsižvelgiant į rizikos ar naudojimo mažinimo tikslus, kurie jau pasiekti iki šios direktyvos taikymo pradžios, taip pat nustatomi naudojimo mažinimo tvarkaraščiai ir tikslai, ypač jei naudojimo mažinimas yra tinkama priemonė siekiant rizikos mažinimo, atsižvelgiant į prioritetus, nustatytus pagal 15 straipsnio 2 dalies c punktą. Šie tikslai gali būti tarpiniai arba galutiniai. Valstybės narės naudojasi visomis būtinomis priemonėmis, skirtomis šiems tikslams pasiekti.
Rengdamos ir persvarstydamos savo nacionalinius veiksmų planus, valstybės narės atsižvelgia į numatomų priemonių poveikį sveikatai, socialinį bei ekonominį poveikį ir poveikį aplinkai, į konkrečias nacionalines, regionines ir vietos sąlygas ir į visas atitinkamas suinteresuotųjų subjektų grupes. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose apibūdina, kaip jos įgyvendins priemones pagal 5–15 straipsnius, kad būtų pasiekti šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti tikslai.
Nacionaliniuose veiksmų planuose atsižvelgiama į planuojamas priemones, numatytas pagal kitus Bendrijos teisės aktus dėl pesticidų naudojimo, pvz., į priemones, planuojamas pagal Direktyvą 2000/60/EB.
►C1 2. Ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. valstybės narės ◄ Komisijai ir kitoms valstybėms narėmis pateikia savo nacionalinius veiksmų planus.
Nacionaliniai veiksmų planai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir apie visus esminius nacionalinių veiksmų planų pakeitimus nedelsiant pranešama Komisijai.
►C1 3. Ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikia ◄ valstybių narių praneštos informacijos, susijusios su nacionaliniais veiksmų planais, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Ataskaitoje išvardijami naudoti metodai ir pateikiamos išvados, susijusios su įvairių rūšių tikslų, kuriais siekiama mažinti riziką ir pesticidų naudojimą, nustatymu.
►C1 Ne vėliau kaip 2018 m. lapkričio 26 d. Komisija pateikia ◄ patirties, kurią sukaupė valstybės narės, įgyvendindamos nacionalinius tikslus, nustatytus pagal 1 dalį siekiant šios direktyvos tikslų, ataskaitą Europos Parlamentui ir Tarybai. Jei reikia, kartu su ataskaita gali būti pateikiami atitinkami teisėkūros pasiūlymai.
4. Komisija jai pagal 2 dalį pateiktą informaciją skelbia visuomenei tinklavietėje.
5. Rengiant ir keičiant nacionalinius veiksmų planus taikomos Direktyvos 2003/35/EB 2 straipsnio nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo.
II
SKYRIUS
MOKYMAS, PESTICIDŲ PARDAVIMAS, INFORMAVIMAS IR INFORMUOTUMO DIDINIMAS
5 straipsnis
Mokymas
1. Valstybės narės užtikrina, kad visiems profesionaliems naudotojams, platintojams ir konsultantams būtų prieinamas tinkamas mokymas, kurį organizuotų kompetentingų institucijų paskirtos įstaigos. Tokį mokymą sudaro pirminis ir papildomas mokymas siekiant atitinkamai įgyti ir atnaujinti reikalingas žinias.
Mokymas rengiamas taip, kad būtų užtikrinta, jog tokie naudotojai, platintojai ir konsultantai, atsižvelgiant į skirtingas jų funkcijas ir pareigas, įgytų pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.
►C1 2. Ne vėliau kaip 2013 m. lapkričio 26 d. valstybės narės sukuria ◄ pažymėjimų sistemas ir paskira už jų įgyvendinimą atsakingas kompetentingas institucijas. Šie pažymėjimai įrodo bent tai, kad profesionalūs naudotojai, platintojai ir konsultantai, dalyvaudami mokymuose ar kitais būdais, įgijo pakankamai žinių apie I priede išvardytus dalykus.
Pažymėjimų sistemoje numatomi su pažymėjimų išdavimu, atnaujinimu ir panaikinimu susiję reikalavimai ir tvarka.
3. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas I priedas.
6 straipsnis
Pesticidų pardavimo reikalavimai
1. Valstybės narės užtikrina, kad platintojai turėtų pakankamai darbuotojų, turinčių 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Tokie asmenys turi galėti pardavimo metu suteikti pirkėjams atitinkamą informaciją apie pesticidų naudojimą, grėsmę sveikatai ir aplinkai bei saugumo instrukcijas, skirtas tai atitinkamų produktų rizikai valdyti. Itin smulkiems platintojams, parduodantiems tik produktus neprofesionaliam naudojimui, gali būti taikoma išimtis, jei jie nepardavinėja pesticidų junginių, priskiriamų nuodingiems, labai nuodingiems, kancerogeniniams, mutageniniams ar toksiškiems reprodukcijai pagal 1999 m. gegužės 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB dėl pavojingų preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų derinimo ( 3 ).
2. Valstybės narės imasi būtinų priemonių siekdamos apriboti pesticidų, kuriuos leista profesionaliai naudoti, pardavimą parduodant juos tik asmenims, turintiems 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą.
3. Valstybės narės reikalauja, kad platintojai, parduodantys pesticidus neprofesionaliems naudotojams, suteiktų bendro pobūdžio informaciją apie pesticidų naudojimo keliamą grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai, visų pirma apie pavojų, poveikį, tinkamą saugojimą, tvarkymą, purškimą ir saugų šalinimą laikantis Bendrijos teisės aktų dėl atliekų, taip pat apie didelio pavojaus nekeliančias alternatyvas. Valstybės narės gali reikalauti, kad pesticidų gamintojai pateiktų tokią informaciją.
4. 1 ir 2 dalyse numatytos priemonės įdiegiamos ne vėliau kaip 2015 m. lapkričio 26 d.
7 straipsnis
Informavimas ir informuotumo didinimas
1. Valstybės narės imasi priemonių plačiajai visuomenei informuoti ir skatinti bei palengvinti informavimo bei informuotumo didinimo programas ir tikslios bei subalansuotos informacijos apie pesticidus prieinamumą plačiajai visuomenei, visų pirma apie dėl jų naudojimo kylančią grėsmę ir galimą ūmų ir ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams bei aplinkai ir apie necheminių priemonių naudojimą.
2. Valstybės narės parengia sistemas, skirtas informacijai apie ūmaus apsinuodijimo pesticidais atvejus, taip pat, jei tai įmanoma, apie ilgalaikio apsinuodijimo raidą rinkti tarp grupių, kurios gali reguliariai patirti pesticidų poveikį, pvz., operatoriai, žemės ūkio darbuotojai ar žmonės, gyvenantys netoli vietovių, kuriose purškiami pesticidai.
3. Siekdama užtikrinti informacijos palyginamumą, ►C1 Komisija, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. parengia ◄ strateginį gairių dokumentą dėl pesticidų naudojimo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai stebėsenos ir tyrimo.
III
SKYRIUS
PESTICIDŲ PURŠKIMO ĮRANGA
8 straipsnis
Naudojamos įrangos techninė apžiūra
1. Valstybės narės užtikrina profesionaliai naudojamos pesticidų purškimo įrangos reguliarią techninę apžiūrą. Laikotarpis tarp techninių apžiūrų neturi būti ilgesnis nei penkeri metai iki 2020 m., o vėliau – ne ilgesnis nei treji metai.
►C1 2. Ne vėliau kaip 2016 m. lapkričio 26 d. valstybės narės užtikrina, ◄ kad pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra būtų atlikta bent vieną kartą. Po šios dienos profesionaliai naudoti bus leidžiama tik tą pesticidų purškimo įrangą, kurios tinkamumas patvirtintas techninės apžiūros metu.
Nauja įranga tikrinama bent vieną kartą per 5 metus po pirkimo.
3. Valstybės narės, nukrypdamos nuo 1 ir 2 dalių bei atsižvelgdamos į grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimą, įskaitant įrangos naudojimo masto įvertinimą, gali:
a) pesticidų purškimo įrangai, kuri nenaudojama pesticidams purkšti, rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai ir papildomai labai retais atvejais naudojamai pesticidų purškimo įrangai, kuri įtraukta į 4 straipsnyje numatytus nacionalinius veiksmų planus, taikyti skirtingus tvarkaraščius ir nustatyti skirtingus laikotarpius tarp techninių apžiūrų;
Niekada nelaikoma, kad labai retais atvejais naudojama ši papildoma pesticidų purškimo įranga:
i) traukiniuose ar orlaiviuose sumontuota purškimo įranga;
ii) ilgesni nei 3 m purkštuvai su sija, įskaitant sumontuotus sėjai skirtoje įrangoje;
b) netaikyti techninės apžiūros rankinei ar ant nugaros nešiojamai pesticidų purškimo įrangai. Šiuo atveju valstybės narės užtikrina, kad operatoriai būtų informuoti apie būtinybę reguliariai keisti priedus, apie konkrečią riziką, susijusią su ta įranga, taip pat kad operatoriai būtų apmokyti tinkamai naudoti tą purškimo įrangą pagal 5 straipsnį.
4. Techninės apžiūros metu patikrinama, ar pesticidų purškimo įranga atitinka II priede išvardytus atitinkamus reikalavimus, kad būtų užtikrintas aukštas žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygis.
Laikoma, kad pesticidų purškimo įranga, atitinkanti pagal 20 straipsnio 1 dalį parengtus suderintus standartus, atitinka ir pagrindinius sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimus.
5. Profesionalūs naudotojai, remdamiesi 5 straipsnyje numatytuose atitinkamuose mokymo kursuose įgytomis žiniomis, reguliariai atlieka pesticidų purškimo įrangos kalibravimą ir techninius patikrinimus.
6. Valstybės narės paskiria už techninių apžiūrų sistemų įdiegimą atsakingas įstaigas ir apie tai praneša Komisijai.
Kiekviena valstybė narė nustato pažymėjimų sistemas, pagal kurias būtų galima patikrinti, ar atlikta techninė apžiūra, ir pripažįsta kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus pagal 4 dalyje nurodytus reikalavimus, kai laikotarpis po paskutinės kitoje valstybėje narėje atliktos techninės apžiūros yra lygus laikotarpiui tarp techninių apžiūrų, taikomam jos pačios teritorijoje, arba yra trumpesnis.
Valstybės narės stengiasi pripažinti kitose valstybėse narėse išduotus pažymėjimus, jeigu įvykdomos 1 dalyje nurodytos sąlygos dėl laikotarpių tarp techninių apžiūrų.
7. Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas II priedas.
IV
SKYRIUS
KONKRETŪS METODAI IR NAUDOJIMO BŪDAI
9 straipsnis
Purškimas iš oro
1. Valstybės narės užtikrina, kad purškimas iš oro būtų uždraustas.
2. Nukrypstant nuo 1 dalies, purškimas iš oro gali būti leidžiamas tik specialiais atvejais, jeigu įvykdomos šios sąlygos:
a) nėra jokių veiksmingų alternatyvių priemonių, arba šis purškimo būdas yra akivaizdžiai pranašesnis dėl mažesnio poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, palyginti su pesticidų purškimu nuo žemės paviršiaus;
b) valstybė narė yra aiškiai patvirtinusi, kad atitinkamus pesticidus galima purkšti iš oro, kai prieš tai buvo atliktas konkretus purškimo iš oro rizikos vertinimas;
c) purškimą iš oro vykdantis operatorius turi turėti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytą pažymėjimą. Pereinamuoju laikotarpiu, kol pažymėjimų sistemos dar neįdiegtos, valstybės narės gali priimti kitokį pakankamų žinių turėjimo įrodymą;
d) įmonė, atsakinga už purškimo iš oro vykdymą, turi institucijos, kompetentingos suteikti leidimus naudoti įrangą ir orlaivius pesticidų purškimui iš oro, leidimą;
e) jei vietovė, kuri bus purškiama, yra labai arti vietovių, kurios atviros visuomenei, suteikiant patvirtinimą įtraukiamos specialios rizikos valdymo priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad nebūtų neigiamo poveikio pašalinių stebėtojų sveikatai. Vietovė, kuri bus purškiama, neturi būti labai arti gyvenamųjų vietovių;
f) nuo 2013 m. orlaiviuose turi būti sumontuota įranga, kuri yra geriausia esama technologija, siekiant sumažinti purškalų dreifą.
3. Valstybės narės paskiria institucijas, kompetentingas nustatyti konkrečias sąlygas, kuriomis galima vykdyti purškimą iš oro, nagrinėti prašymus pagal 4 dalį ir viešai paskelbti informaciją apie žemės ūkio kultūras, vietoves, aplinkybes ir konkrečius purškimui taikomus reikalavimus, įskaitant oro sąlygas, kuriomis gali būti leidžiama purkšti iš oro.
Patvirtinime kompetentingos institucijos nurodo būtinas gyventojų ir pašalinių stebėtojų įspėjimo laiku bei greta purškiamos vietovės esančios teritorijos aplinkos apsaugos priemones.
4. Profesionalus naudotojas, kuris nori purkšti pesticidus iš oro, kompetentingai institucijai pateikia prašymą dėl purškimo plano patvirtinimo, kartu pateikdamas įrodymą, kad įvykdytos 2 ir 3 dalyse nurodytos sąlygos. Prašymas dėl pesticidų purškimo iš oro pagal patvirtintą purškimo planą pateikiamas kompetentingai institucijai laiku. Jame pateikiama informacija apie numatomą purškimo laiką, taip pat apie naudojamų pesticidų kiekius ir rūšį.
Valstybės narės gali nustatyti, kad jeigu atsakymas apie priimtą sprendimą dėl prašymo leisti purkšti pesticidus iš oro pagal patvirtintą purškimo planą nepateikiamas per kompetentingų institucijų nustatytą laikotarpį, laikoma, jog prašymas patenkintas.
Ypatingomis aplinkybėmis, pvz., kai yra susidariusios neatidėliotinos aplinkybės arba ypatingai sunki padėtis, taip pat galima pateikti patvirtinti pavienius prašymus dėl purškimo iš oro. Kai tai yra pateisinama, kompetentingos institucijos turi galimybę taikyti pagreitintą procedūrą, siekdamos patikrinti, ar įvykdytos 2 ir 3 dalyje nurodytos sąlygos, prieš leisdamos purkšti iš oro.
5. Vykdydamos atitinkamą stebėseną valstybės narės užtikrina, kad būtų laikomasi 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų.
6. Kompetentingos institucijos saugo duomenis apie prašymus ir patvirtinimus, kaip nurodyta 4 dalyje, ir leidžia visuomenei susipažinti su juose esančia reikšminga informacija, pvz., apie vietovę, kuri bus purškiama, numatytą purškimo dieną ir laiką, taip pat pesticidų rūšį, kaip reikalaujama pagal taikytiną nacionalinę ar Bendrijos teisę.
10 straipsnis
Informacija visuomenei
Valstybės narės į savo nacionalinius veiksmų planus gali įtraukti nuostatas dėl asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl purškalų dreifo, informavimo.
11 straipsnis
Konkrečios vandens aplinkos ir geriamojo vandens apsaugos priemonės
1. Valstybės narės užtikrina, kad būtų patvirtintos atitinkamos priemonės vandens aplinkai ir geriamajam vandeniui nuo pesticidų poveikio apsaugoti. Tos priemonės remia atitinkamas Direktyvos 2000/60/EB ir Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 nuostatas ir yra su jomis suderinamos.
2. 1 dalyje nurodytas priemones sudaro:
a) pirmenybės teikimas pesticidams, kurie nėra klasifikuojami kaip pavojingi vandens aplinkai pagal Direktyvą 1999/45/EB ir kurių sudėtyje nėra prioritetinių pavojingų medžiagų, kaip nustatyta Direktyvos 2000/60/EB 16 straipsnio 3 dalyje;
b) pirmenybės teikimas veiksmingiausiems purškimo metodams, pavyzdžiui, nedideliu purškalų dreifu pasižyminčios pesticidų purškimo įrangos naudojimui, visų pirma purškiant aukštąsias žemės ūkio kultūras, pavyzdžiui, apynius ir sodų bei vynuogynų kultūras;
c) švelninančių priemonių, kurios kuo labiau sumažina taršos už tikslinės teritorijos ribų riziką, susidarančią dėl purškalų dreifo, drenažinio nutekėjimo ir nuotėkio, naudojimas. Šios priemonės apima atitinkamo dydžio buferinių zonų, skirtų apsaugoti netikslinius vandens gyvūnus, ir apsaugos zonų, skirtų paviršiniam bei požeminiam vandeniui, iš kurio išgaunamas geriamasis vanduo, kuriose pesticidai negali būti naudojami ar saugomi, sukūrimą;
d) kuo didesnis purškimo ant arba šalia kelių, geležinkelio linijų, labai pralaidžių paviršių arba kitos infrastruktūros šalia paviršinio ar požeminio vandens, arba ant nepralaidžių paviršių, kai yra didelė nuotėkio į paviršinį vandenį ar nuotekų sistemas rizika, sumažinimas arba panaikinimas.
12 straipsnis
Pesticidų naudojimo arba rizikos konkrečiose vietovėse sumažinimas
Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į būtinus higienos ir visuomenės sveikatos reikalavimus bei biologinę įvairovę arba atitinkamų rizikos vertinimų rezultatus, užtikrina, kad tam tikrose konkrečiose vietovėse būtų naudojama kuo mažiau pesticidų arba būtų uždrausta juos naudoti. Taikomos tinkamos rizikos valdymo priemonės ir visų pirma naudojami didelio pavojaus nekeliantys augalų apsaugos produktai, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1107/2009, ir biologinės kontrolės priemonės. Atitinkamos konkrečios vietovės yra:
a) vietovės, kuriose lankosi plačioji visuomenė arba pažeidžiamos grupės, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 3 straipsnyje, pavyzdžiui, viešieji parkai ir sodai, sporto ir rekreacijos aikštynai, mokyklų aikštynai ir vaikų žaidimų aikštelės, taip pat vietos, esančios labai arti sveikatos priežiūros įstaigų;
b) saugomos teritorijos, kaip apibrėžta Direktyvoje 2000/60/EB, arba kitos teritorijos, nurodytos siekiant nustatyti būtinas apsaugos priemones pagal direktyvų 79/409/EEB ir 92/43/EEB nuostatas;
c) neseniai pesticidais apdorotos vietovės, kuriose lankosi ar į kurias gali patekti žemės ūkio darbuotojai.
13 straipsnis
Pesticidų tvarkymas bei saugojimas ir jų pakuočių bei likučių apdorojimas
1. Valstybės narės patvirtina būtinas priemones, skirtas užtikrinti, kad toliau išvardytos profesionalių naudotojų ir, kai tinka, platintojų atliekamos operacijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ar aplinkai:
a) pesticidų saugojimas, tvarkymas, skiedimas ir maišymas prieš naudojimą;
b) pesticidų pakuočių ir likučių tvarkymas;
c) po purškimo rezervuaruose likusių jų mišinių šalinimas;
d) naudotos įrangos plovimas po purškimo;
e) pesticidų likučių ir jų pakuočių surinkimas ar šalinimas pagal Bendrijos teisės aktus atliekų srityje.
2. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių dėl pesticidų, kuriuos leista naudoti neprofesionaliems naudotojams, kad būtų išvengta pavojingų tvarkymo operacijų. Šios priemonės gali apimti nedidelio toksiškumo pesticidų ir naudoti paruoštų mišinių naudojimą bei talpų arba pakuočių dydžio apribojimus.
3. Valstybės narės užtikrina, kad profesionaliam naudojimui skirtų pesticidų saugojimo vietos būtų suprojektuotos taip, jog būtų išvengta nepageidaujamo pesticidų išsiskyrimo. Ypatingas dėmesys skiriamas vietovei, dydžiui ir statybos medžiagoms.
14 straipsnis
Integruotoji kenkėjų kontrolė
1. Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių siekdamos skatinti kenkėjų kontrolę naudojant mažai pesticidų, kai įmanoma teikdamos pirmenybę necheminiams metodams, kad profesionalūs pesticidų naudotojai iš visų tai konkrečiai kenkėjų problemai spręsti naudotinų veiklos būdų ir produktų teiktų pirmenybę veiklos būdams ir produktams, kurie kelia mažiausią grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Kenkėjų kontrolė naudojant mažai pesticidų apima integruotąją kenkėjų kontrolę bei ekologinį ūkininkavimą pagal 2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ( 4 ).
2. Valstybės narės sukuria būtinas sąlygas integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti arba remia tokių sąlygų sukūrimą. Visų pirma jos užtikrina, kad profesionalūs naudotojai būtų tinkamai informuoti ir turėtų tinkamus įrankius, leidžiančius vykdyti kenkėjų stebėseną ir priimti sprendimus, bei galėtų pasinaudoti konsultacijų paslaugomis integruotosios kenkėjų kontrolės klausimais.
3. Ne vėliau kaip 2013 m. birželio 30 d. valstybės narės Komisijai pateikia ataskaitą apie 1 ir 2 dalių įgyvendinimą ir visų pirma apie tai, ar sudarytos būtinos sąlygos integruotajai kenkėjų kontrolei įgyvendinti.
4. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose aprašo, kaip jos užtikrina, kad visi profesionalūs naudotojai ne vėliau kaip 2014 m. sausio 1 d. įgyvendintų III priede išdėstytus integruotosios kenkėjų kontrolės bendruosius principus.
Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas III priedas.
5. Valstybės narės nustato atitinkamas paskatas, skirtas paskatinti profesionalius naudotojus savanoriškai įgyvendinti konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires. Viešosios institucijos ir (arba) organizacijos, atstovaujančios konkretiems profesionaliems naudotojams, gali parengti tokias gaires. Valstybės narės savo nacionaliniuose veiksmų planuose nurodo tas gaires, kurias jos laiko atitinkamomis ir tinkamomis.
V
SKYRIUS
RODIKLIAI, ATASKAITŲ TEIKIMAS IR INFORMACIJOS MAINAI
15 straipsnis
Rodikliai
1. Nustatomi suderinti rizikos rodikliai, kaip nurodyta IV priede. Tačiau valstybės narės be suderintų rodiklių gali toliau naudoti esamus nacionalinius rodiklius arba nustatyti kitus tinkamus rodiklius.
Komisijai pagal 20a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais, siekiant atsižvelgti į mokslo ir technikos pažangą, iš dalies keičiamas IV priedas.
2. Valstybės narės:
a) apskaičiuoja 1 dalyje nurodytus suderintus rizikos rodiklius remdamosi statistiniais duomenimis, surinktais pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos, kartu su kitais susijusiais duomenimis;
b) nustato tam tikrų veikliųjų medžiagų naudojimo tendencijas;
c) nustato prioritetus, pavyzdžiui, veikliosios medžiagos, žemės ūkio kultūros, regionai ar praktika, kuriems reikia skirti ypač daug dėmesio, arba gerą praktiką, kuri gali būti naudojama kaip pavyzdys siekiant šios direktyvos tikslų sumažinti pesticidų naudojimo keliamą grėsmę bei poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai bei skatinti parengti ir įdiegti integruotąją kenkėjų kontrolę ir alternatyvius metodus ar priemones, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo pesticidų naudojimo.
3. Valstybės narės Komisijai ir kitoms valstybėms narėms pateikia pagal 2 dalį atliktų vertinimų rezultatus ir viešai paskelbia šią informaciją.
4. Komisija apskaičiuoja rizikos rodiklius Bendrijos lygiu naudodama statistinius duomenis, surinktus pagal Bendrijos teisės aktus dėl augalų apsaugos produktų statistikos, ir kitus susijusius duomenis, kad nustatytų pesticidų naudojimo keliamos rizikos tendencijas.
Komisija taip pat naudojasi šiais duomenimis ir šia informacija, kad įvertintų pažangą, padarytą įgyvendinant kitų Bendrijos politikos krypčių, kuriomis siekiama sumažinti pesticidų poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, tikslus.
Visuomenė gali susipažinti su rezultatais juos paskelbus tinklavietėje, kuri nurodyta 4 straipsnio 4 dalyje.
16 straipsnis
Ataskaitų teikimas
Komisija reguliariai teikia ataskaitas Europos Parlamentui ir Tarybai apie įgyvendinant šią direktyvą padarytą pažangą, prireikus kartu pateikdama pasiūlymus dėl pakeitimų.
VI
SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
17 straipsnis
Sankcijos
Valstybės narės nustato sankcijas, taikytinas už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus, ir imasi visų priemonių, būtinų jų įgyvendinimui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.
►C1 Valstybės narės praneša Komisijai apie šias nuostatas ne vėliau kaip 2012 m. lapkričio 26 d. ir ◄ nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius pakeitimus.
18 straipsnis
Informacijos ir pažangiosios patirties mainai
Komisija pateikia informacijos ir pažangiosios patirties tausiojo pesticidų naudojimo ir integruotosios kenkėjų kontrolės srityje mainų klausimą aptarti teminės strategijos dėl tausiojo pesticidų naudojimo ekspertų grupėje kaip prioritetą.
19 straipsnis
Mokesčiai ir rinkliavos
1. Valstybės narės, nustatydamos mokestį arba rinkliavą, gali susigrąžinti išlaidas, susijusias su darbu, kurį jos atlieka vykdydamos įsipareigojimus pagal šią direktyvą.
2. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodyto mokesčio arba rinkliavos dydis būtų nustatytas skaidriai ir atitiktų faktinę atlikto darbo kainą.
20 straipsnis
Standartizavimas
1. Šios direktyvos 8 straipsnio 4 dalyje nurodyti standartai nustatomi vadovaujantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus, reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarką ( 5 ), 6 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka.
Prašymas parengti šiuos standartus gali būti pateikiamas pasikonsultavus su 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu komitetu.
2. Nuorodas į standartus Komisija skelbia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
3. Jeigu valstybė narė arba Komisija mano, kad standartas ne visiškai atitinka reikalavimus, kuriuos jis apima, Komisija arba atitinkama valstybė narė perduoda nagrinėti šį klausimą remiantis Direktyvos 98/34/EB 5 straipsniu įsteigtam komitetui ir išdėsto savo argumentus. Tas komitetas nedelsdamas pateikia savo nuomonę.
Atsižvelgusi į to komiteto nuomonę Komisija nusprendžia Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje skelbti, neskelbti, skelbti su apribojimais, palikti, palikti su apribojimais arba panaikinti nuorodas į atitinkamą suderintą standartą.
Komisija praneša apie tai atitinkamai Europos standartizacijos įstaigai ir prireikus paprašo peržiūrėti atitinkamus suderintus standartus.
20a straipsnis
Įgaliojimų delegavimas
1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.
2. 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.
3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 5 straipsnio 3 dalyje, 8 straipsnio 7 dalyje, 14 straipsnio 4 dalyje ir 15 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.
4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros ( 6 ) nustatytais principais.
5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.
6. Pagal 5 straipsnio 3 dalį, 8 straipsnio 7 dalį, 14 straipsnio 4 dalį ir 15 straipsnio 1 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.
21 straipsnis
Komiteto procedūra
1. Komisijai padeda pagal 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras ( 7 ), 58 straipsnį įsteigtas Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas.
▼M3 —————
▼M1 —————
23 straipsnis
Perkėlimas į nacionalinę teisę
1. Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini šiai direktyvai įgyvendinti ne vėliau kaip 2011 m. lapkričio 26 d.
Valstybės narės, priimdamos šias nuostatas, jose daro nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.
24 straipsnis
Įsigaliojimas
Ši direktyva įsigalioja kitą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
25 straipsnis
Adresatai
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
I PRIEDAS
5 straipsnyje nurodyto mokymo dalykai
1. Visi susiję teisės aktai dėl pesticidų ir jų naudojimo.
2. Esami nelegalūs (suklastoti) augalų apsaugos produktai ir jų keliama grėsmė bei tokių produktų atpažinimo metodai.
3. Su pesticidais siejamas pavojus bei rizika ir jų nustatymo bei kontrolės būdai, visų pirma:
a) žmonėms (operatoriams, gyventojams, pašaliniams stebėtojams, į pesticidais apdorotas vietoves patenkantiems žmonėms, taip pat produktus, apdorotus pesticidais, tvarkantiems ar valgantiems žmonėms) kylanti grėsmė ir kaip ją padidina veiksniai, pavyzdžiui, rūkymas;
b) apsinuodijimo pesticidais simptomai ir pirmosios pagalbos priemonės;
c) netiksliniams augalams, naudingiems vabzdžiams, laukinei gamtai, biologinei įvairovei ir aplinkai apskritai kylanti grėsmė.
4. Bendros žinios apie integruotosios kenkėjų kontrolės strategijas bei metodus, integruoto žemės ūkio kultūrų valdymo strategijas bei metodus, ekologinio ūkininkavimo principus, biologinės kenkėjų kontrolės metodus, informacija apie bendruosius principus ir konkrečiai žemės ūkio kultūrai ar konkrečiam sektoriui nustatytas integruotosios kenkėjų kontrolės gaires.
5. Palyginamojo vertinimo inicijavimas naudotojų lygmeniu, siekiant padėti profesionaliems naudotojams iš visų leistų naudoti produktų, skirtų konkrečiai kenkėjų problemai konkrečioje situacijoje, pasirinkti pačius tinkamiausius pesticidus, pasižyminčius mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.
6. Priemonės kuo labiau sumažinti grėsmę, kylančią žmonėms, netiksliniams organizmams ir aplinkai: saugi darbo praktika saugant, tvarkant ir maišant pesticidus bei šalinant tuščias pakuotes, kitas užterštas medžiagas ir koncentruotų ar praskiestų pesticidų perteklių (įskaitant mišinius rezervuaruose); rekomendacijos, kaip kontroliuoti poveikį operatoriui (asmens apsaugos įranga).
7. Rizika pagrįstos programos, kuriose atsižvelgiama į vietos vandens gavybos ypatybes, pvz., klimatą, dirvožemio ir žemės ūkio kultūrų rūšį bei reljefą.
8. Pesticidų purškimo įrangos paruošimo darbui procedūros, įskaitant įrangos kalibravimą, ir jos naudojimo procedūros, keliančios kuo mažesnį pavojų naudotojui, kitiems žmonėms, netikslinėms gyvūnų bei augalų rūšims, biologinei įvairovei ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius.
9. Pesticidų purškimo įrangos naudojimas bei jos priežiūra ir specialūs purškimo metodai (pavyzdžiui, purškimas mažais kiekiais ir purkštukai, nuo kurių purškalų dreifas yra nedidelis), taip pat techninės naudojamų purkštuvų apžiūros tikslai ir purškimo kokybės gerinimo būdai. Konkreti rizika, susijusi su rankinės ar ant nugaros nešiojamos pesticidų purškimo įrangos naudojimu, ir atitinkamos rizikos valdymo priemonės.
10. Skubūs veiksmai žmonių sveikatai ir aplinkai, įskaitant vandens išteklius, apsaugoti atsitiktinio nuotėkio ir taršos atvejais bei susidarius ypatingoms oro sąlygoms, dėl kurių gali kilti pesticidų pasklidimo rizika.
11. Specialios priežiūros priemonės saugomose teritorijose, nustatytose pagal Direktyvos 2000/60/EB 6 ir 7 straipsnius.
12. Sveikatos stebėsena ir galimybės informuoti apie bet kokius nelaimingus atsitikimus ar tariamus nelaimingus atsitikimus.
13. Pesticidų naudojimo apskaitos vedimas vadovaujantis atitinkamais teisės aktais.
II PRIEDAS
Su pesticidų purškimo įrangos technine apžiūra susiję sveikatos bei saugos ir aplinkos apsaugos reikalavimai
Pesticidų purškimo įrangos techninė apžiūra apima visus aspektus, kurie yra svarbūs siekiant aukšto lygio saugos ir žmonių sveikatos bei aplinkos apsaugos. Visapusišką purškimo operacijos veiksmingumą reikėtų užtikrinti tinkamu prietaisų ir įrangos veikimu, kad būtų garantuojama, jog bus pasiekta toliau nurodytų tikslų.
Pesticidų purškimo įranga turi veikti patikimai ir būti tinkamai naudojama pagal paskirtį, užtikrinant, kad pesticidai būtų tiksliai dozuojami ir paskirstomi. Įranga turi būti tokios būklės, kad ją būtų galima saugiai, lengvai ir pilnai užpildyti bei ištuštinti, ir kad būtų išvengta pesticidų nuotėkio. Turi būti įmanoma nesunkiai ir visiškai įrangą išvalyti. Turi būti užtikrintas saugus įrangos veikimas, turi būti galimybė ją valdyti ir nedelsiant sustabdyti iš operatoriaus sėdėjimo vietos. Prireikus reguliavimas turi būti paprastas, tikslus ir toks, kurį galima pakartoti.
Aspektai, kuriems reikėtų skirti ypatingą dėmesį:
1. Galios perdavimo dalys
Galios perdavimo velenų apsauga ir galios jungties apsauga turi būti sumontuota ir geros būklės, o apsauginių priemonių ir judančių ar besisukančių galios perdavimo dalių veikimas neturi būti trukdomas, kad būtų užtikrinta operatoriaus apsauga.
2. Siurblys
Siurblio galingumas turi būti pritaikytas prie įrangos parametrų, ir siurblys turi tinkamai veikti, kad būtų užtikrintas stabilus ir patikimas pesticidų purškimo tempas. Iš siurblio neturi būti jokio nuotėkio.
3. Maišymas
Maišikliai turi užtikrinti tinkamą maišymą, kad rezervuare esančio skysto purškimo mišinio koncentracija visame rezervuare būtų vienoda.
4. Purškimo skysčio rezervuaras
Purškimo rezervuarai, įskaitant rezervuaro turinio rodiklį, pripildymo įtaisus, įpylimo angos sietus ir filtrus, išleidimo ir plovimo sistemas ir maišiklius, turi veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta atsitiktinio nuotėkio, netolygaus koncentracijos pasiskirstymo ir poveikio operatoriui tikimybė, ir kad liktų kuo mažiau likučių.
5. Matavimo, kontrolės ir reguliavimo sistemos
Visi matavimo, įjungimo ir išjungimo, slėgio ir (arba) srovės reguliavimo įtaisai turi būti tinkamai kalibruoti bei veikti tiksliai, ir neturi būti jokio nuotėkio. Įrangos veikimo metu turi būti lengva patikrinti slėgį ir slėgio reguliavimo prietaisų veikimą. Slėgio reguliavimo prietaisais turi būti palaikomas nuolatinis darbinis slėgis ir nuolatinis siurblio sukimasis, siekiant užtikrinti stabilų pesticidų purškimo tempą.
6. Vamzdžiai ir žarnos
Vamzdžiai ir žarnos turi būti tinkamos būklės, kad įvykus gedimui būtų išvengta skysčio srauto pertrūkių ar atsitiktinio nuotėkio. Naudojant įrangą pačiu didžiausiu slėgiu, iš vamzdžių ar žarnų neturi būti jokio nuotėkio.
7. Filtravimas
Siekiant išvengti nevienalyčio ar netolygaus purškimo, įrengiami filtrai turi būti geros būklės, o tinklelio akučių dydis turi būti suderintas su ant purkštuvo tvirtinamų purkštukų dydžiu. Kur tai taikoma, turi teisingai veikti indikacinė sistema, pranešanti apie filtro užsikimšimą.
8. Purkštuvas su sija (naudojamas įrangoje, purškiančioje pesticidus, horizontaliai įtaisant siją, esančią arti žemės ūkio kultūrų ar kitų apipurškiamų objektų)
Purkštuvas su sija turi būti geros būklės ir būti stabiliai įtvirtintas visomis kryptimis. Turi tiksliai veikti fiksavimo ir reguliavimo sistemos ir nenumatytų judesių slopinimo bei nuolydžio kompensaciniai prietaisai.
9. Purkštukai
Purkštukai turi tinkamai veikti, kad nustojus purkšti nelašėtų. Siekiant užtikrinti purškimo tolygumą, kiekvieno atskiro purkštuko purškimo srovė neturi labai nukrypti nuo gamintojo pateiktose duomenų lentelėse nurodytų purškimo srovės normų.
10. Paskirstymas
Kur tai taikoma, purškiant į šonus ir vertikaliai (jei purškiamos aukštosios žemės ūkio kultūros), purškiamas mišinys tiksliniame plote turi būti paskirstomas tolygiai.
11. Ventiliatorius (įrangoje, kurioje pesticidai paskirstomi oro srautu)
Ventiliatorius turi būti geros būklės ir užtikrinti stabilų ir patikimą oro srauto tiekimą.
III PRIEDAS
Integruotosios kenkėjų kontrolės bendrieji principai
1. Kenksmingų organizmų prevenciją ir (arba) slopinimą reikėtų užtikrinti arba remti pasitelkiant, be kitų, visų pirma šias priemones:
— sėjomainą,
— tinkamų kultivavimo metodų naudojimą (pvz., sėklos guoliavietės formavimą, sėjos laiką ir tankumą, įsėlius, dirvosauginį žemės dirbimą, genėjimą ir tiesioginę sėją),
— kai tinkama, atsparių veislių ir standartinių ir (arba) sertifikuotų sėklų ir sodinamųjų medžiagų naudojimą,
— subalansuotos tręšimo, kalkinimo bei irigacijos ir (arba) drenažo praktikos taikymą,
— kenksmingų organizmų plitimo prevenciją taikant higienos priemones (pvz., reguliariai plaunant agregatus ir įrangą),
— svarbių naudingų organizmų apsaugą ir stiprinimą, pavyzdžiui, taikant tinkamas augalų apsaugos priemones arba naudojant ekologines infrastruktūras gamybos vietose ir už jų.
2. Turi būti vykdoma kenksmingų organizmų stebėsena naudojant tinkamus metodus ir priemones, jei jų esama. Šios tinkamos priemonės turėtų apimti, kai tai įmanoma, tam tikros srities pastabas, moksliškai pagrįstus įspėjimus, prognozes ir ankstyvos diagnozės sistemas, taip pat turėtų būti remiamasi profesionaliai kvalifikuotų konsultantų patarimais.
3. Remdamasis stebėsenos rezultatais profesionalus naudotojas turi nuspręsti, ar taikyti augalų apsaugos priemones ir kada jas taikyti. Priimant sprendimus ypač svarbu remtis tiksliomis ir moksliškai pagrįstomis ribinėmis vertėmis. Kai įmanoma, prieš apdorojant būtina atsižvelgti į konkrečiam regionui, konkrečioms vietovėms, konkrečioms žemės ūkio kultūroms ir konkrečioms klimato sąlygoms nustatytus kenksmingų organizmų ribinius lygius.
4. Pirmenybė turi būti teikiama tvariems biologiniams, fiziniams ir kitiems necheminiams metodams vietoje metodų, pagal kuriuos naudojami chemikalai, jei šios alternatyvos užtikrina pakankamą kenkėjų kontrolę.
5. Purškiami pesticidai turi būti kuo labiau konkrečiai pritaikyti tikslui ir pasižymėti mažiausiu šalutiniu poveikiu žmonių sveikatai, netiksliniams organizmams ir aplinkai.
6. Profesionalus naudotojas turėtų užtikrinti, kad naudojamų pesticidų ir kitų intervencijos formų mastas neviršytų būtinybės, pavyzdžiui, mažinti dozes, purkšti rečiau ar ne visoje teritorijoje, laikant, kad augalams kylančios rizikos lygis yra priimtinas, ir kad jis nedidintų kenksmingų organizmų populiacijų atsparumo vystymosi rizikos.
7. Tais atvejais, kai turima informacijos apie atsparumo augalų apsaugos priemonėms riziką ir kai dėl kenksmingų organizmų lygio ant žemės ūkio kultūrų pesticidus būtina purkšti kelis kartus, reikėtų taikyti esamas kovos su atsparumu strategijas, kad purškiami produktai būtų naudojami veiksmingai. To siekiant gali prireikti naudoti įvairius pesticidus bei skirtingus jų panaudojimo būdus.
8. Remdamasis duomenimis apie pesticidų naudojimą ir kenksmingų organizmų stebėsenos rezultatais, profesionalus naudotojas turėtų patikrinti, ar taikytos augalų apsaugos priemonės buvo sėkmingos.
IV PRIEDAS
1 SKIRSNIS
Suderinti rizikos rodikliai
Suderinti rizikos rodikliai išvardyti šio priedo 2 ir 3 skirsniuose.
2 SKIRSNIS
Suderintas rizikos rodiklis Nr. 1. Pavojumi pagrįstas suderintas rizikos rodiklis, grindžiamas pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų, esančių augalų apsaugos produktuose, kiekiu
|
1. |
Šis rodiklis grindžiamas statistiniais duomenimis apie pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų, esančių augalų apsaugos produktuose, kiekį, apie kurį Komisija (Eurostatas) informuojama pagal Reglamento (EB) Nr. 1185/2009 I priedą (statistika apie pesticidų pateikimą rinkai). Šie duomenys suskirstyti į 4 grupes, kurios padalintos į 7 kategorijas. |
|
2. |
Apskaičiuojant suderintą rizikos rodiklį Nr. 1, taikomos šios bendrosios taisyklės: a) suderintos rizikos rodiklis Nr. 1 turi būti apskaičiuojamas pagal 1 lentelėje nustatytą veikliųjų medžiagų suskirstymą į 4 grupes ir 7 kategorijas; b) 1 grupei (A ir B kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 ( 8 ) priedo D dalyje išvardytos medžiagos; c) 2 grupei (C ir D kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalyje išvardytos medžiagos; d) 3 grupei (E ir F kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje išvardytos medžiagos; e) 4 grupei (G kategorijai) priskiriamos veikliosios medžiagos – medžiagos, kurios nėra patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl nėra išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede; f) taikomi 1 lentelės vi eilutėje nurodyti svoriniai koeficientai. |
|
3. |
Suderintas rizikos rodiklis Nr. 1 apskaičiuojamas metinį rinkai pateiktų kiekvienos grupės (1 lentelė) veikliųjų medžiagų kiekį padauginant iš atitinkamo pavojaus svorinio koeficiento, nustatyto vi eilutėje, vėliau skaičiavimo rezultatai susumuojami. |
|
4. |
Galima apskaičiuoti kiekvienos grupės ir kategorijos (1 lentelė) rinkai pateiktų veikliųjų medžiagų kiekius.
1 lentelė Veikliųjų medžiagų suskirstymas ir pavojaus svoriniai koeficientai, skirti apskaičiuoti suderintą rizikos rodiklį Nr. 1
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Nustatoma, kad bazinė suderinto rizikos rodiklio Nr. 1 vertė yra 100, jis atitinka pagal pirmiau pateiktus skaičiavimus gautų 2011–2013 m. laikotarpio rezultatų vidurkį. |
|
6. |
Suderinto rizikos rodiklio Nr. 1 rezultatas išreiškiamas remiantis bazine verte. |
|
7. |
Valstybės narės ir Komisija pagal Direktyvos 2009/128/EB 15 straipsnio 2 ir 4 dalis apskaičiuoja ir paskelbia kiekvienų kalendorinių metų suderintą rizikos rodiklį Nr. 1 ne vėliau kaip per 20 mėnesių nuo tų metų, kurių suderintas rizikos rodiklis Nr. 1 yra skaičiuojamas, pabaigos. |
3 SKIRSNIS
Suderintas rizikos rodiklis Nr. 2. Suderintas rizikos rodiklis, pagrįstas autorizacijų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičiumi
|
1. |
Šis rodiklis grindžiamas augalų apsaugos produktų autorizacijų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičiumi, apie kurį Komisija informuojama pagal to reglamento 53 straipsnio 1 dalį. Šie duomenys suskirstyti į 4 grupes, kurios padalintos į 7 kategorijas. |
|
2. |
Apskaičiuojant suderintą rizikos rodiklį Nr. 2, taikomos šios bendrosios taisyklės: a) suderintas rizikos rodiklis Nr. 2 turi būti pagrįstas autorizacijų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičiumi. Jis apskaičiuojamas pagal šio skirsnio 2 lentelėje nustatytą veikliųjų medžiagų suskirstymą į 4 grupes ir 7 kategorijas; b) 1 grupei (A ir B kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo D dalyje išvardytos medžiagos; c) 2 grupei (C ir D kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo A ir B dalyje išvardytos medžiagos; d) 3 grupei (E ir F kategorijoms) priskiriamos veikliosios medžiagos – Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priedo E dalyje išvardytos medžiagos; e) 4 grupei (G kategorijai) priskiriamos veikliosios medžiagos – medžiagos, kurios nėra patvirtintos pagal Reglamentą (EB) Nr. 1107/2009 ir todėl nėra išvardytos Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 540/2011 priede; f) taikomi šio skirsnio 2 lentelės vi eilutėje nurodyti svoriniai koeficientai. |
|
3. |
Suderintas rizikos rodiklis Nr. 2 apskaičiuojamas kiekvienos grupės atveju (2 lentelė) augalų apsaugos produktų autorizacijų, suteiktų pagal Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsnį, skaičių padauginant iš atitinkamo pavojaus svorinio koeficiento, nustatyto vi eilutėje, vėliau skaičiavimo rezultatai susumuojami.
2 lentelė Veikliųjų medžiagų suskirstymas ir pavojaus svoriniai koeficientai, skirti apskaičiuoti suderintą rizikos rodiklį Nr. 2
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Nustatoma, kad bazinė suderinto rizikos rodiklio Nr. 2 vertė yra 100, jis atitinka pagal pirmiau pateiktus skaičiavimus gautų 2011–2013 m. laikotarpio rezultatų vidurkį. |
|
5. |
Suderinto rizikos rodiklio Nr. 2 rezultatas išreiškiamas remiantis bazine verte. |
|
6. |
Valstybės narės ir Komisija pagal Direktyvos 2009/128/EB 15 straipsnio 2 ir 4 dalis apskaičiuoja ir paskelbia kiekvienų kalendorinių metų suderintą rizikos rodiklį Nr. 2 ne vėliau kaip per 20 mėnesių nuo tų metų, kurių suderintas rizikos rodiklis Nr. 2 yra skaičiuojamas, pabaigos. |
( 1 ) OL L 123, 1998 4 24, p. 1.
( 2 ) OL L 230, 1991 8 19, p. 1.
( 3 ) OL L 200, 1999 7 30, p. 1.
( 4 ) OL L 189, 2007 7 20, p. 1.
( 5 ) OL L 204, 1998 7 21, p. 37.
( 6 ) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.
( 7 ) OL L 31, 2002 2 1, p. 1.
( 8 ) 2011 m. gegužės 25 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 540/2011, kuriuo dėl patvirtintų veikliųjų medžiagų sąrašo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1107/2009 (OL L 153, 2011 6 11, p. 1).
