Vaikų teisės ir ginkluoti konfliktai

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

ES gairės dėl vaikų ir ginkluotų konfliktų

SANTRAUKA

KAM SKIRTOS ŠIOS GAIRĖS?

Šiomis gairėmis ES yra įpareigojama šalinti trumpalaikes, vidutinės trukmės ir ilgalaikes ginkluotų konfliktų pasekmes vaikams.

Jomis siekiama įtikinti viso pasaulio šalių vyriausybes bei organizacijas taikyti humanitarinę teisę ir gerbti žmogaus teises, kurios apsaugo vaikus nuo ginkluotų konfliktų poveikio.

Gairėmis taip pat siekiama nutraukti vaikų dalyvavimą ginkluotosiose pajėgose ir užkirsti kelią nebaudžiamumui už nusikaltimus prieš vaikus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Tarybos žmogaus teisių darbo grupė (COHOM) kartu su atitinkamomis šalimis nustato, kur reikalinga pagalba, pagal ES misijų vadovų, karinių vadų ir ES specialiųjų įgaliotinių ataskaitas, Jungtinių Tautų (JT) ataskaitas bei rekomendacijas ir Europos Komisijos informaciją apie ES finansuojamus projektus vaikų ir ginkluotų konfliktų (bei jų pasekmių) srityje.
Siekdama skatinti ir apsaugoti per ginkluotus konfliktus nukentėjusius vaikus, ES naudojasi veiksmų priemonėmis santykiuose su ne ES šalimis, kaip antai diplomatinėmis iniciatyvomis, politiniu dialogu, daugiašaliu bendradarbiavimu ir mokymu vaikų apsaugos bei krizių valdymo srityse.
Jos įgyvendinamos pagal šių gairių peržiūrėtą įgyvendinimo strategiją.
ES investavo į savo gebėjimų vaikų apsaugos srityje stiprinimą, pavyzdžiui, per 2014 m. bendrą iniciatyvą su Jungtinių Tautų vaikų fondu (UNICEF) „Vaiko teisių priemonių rinkinys: vaiko teisių įtraukimas į vystomąjį bendradarbiavimą“ . ES taip pat remia 2014 m. pradėtą kampaniją „Vaikai, ne kareiviai“ ir prie jos prisideda. Kampanijos tikslas – iki 2016 m. nutraukti vaikų verbavimą ir naudojimą konfliktuose.

KONTEKSTAS

Remiantis UNICEF, vienas iš dešimties pasaulio vaikų gyvena nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusiose vietovėse. Tai kelia pavojų jų išlikimui, vystymuisi ir gyvenimo galimybėms. Šiai problemai spręsti yra priimta tarptautinių teisės aktų, įskaitant Vaiko teisių konvenciją, kurios Fakultatyviniu protokolu siekiama kovoti su situacijomis, kai vaikai nukenčia nuo ginkluotų konfliktų.

ES ir ES šalys siekia atsižvelgti į savo veiksmus ir juos koordinuoti su kitais organais, kaip antai JT Generalinio Sekretoriaus specialiuoju atstovu vaikų ir ginkluotų konfliktų klausimais ir JT Saugumo Tarybos Vaikų ir ginkluotų konfliktų darbo grupe, taip kuo labiau padidinant jų poveikį. Kiti susiję žmogaus teisių standartai ir humanitarinės teisės dokumentai, kurie taikomi ES veiksmams siekiant apsaugoti nuo ginkluotų konfliktų nukentėjusius vaikus, yra išvardyti šių gairių priede.