Šis susitarimas sudarytas siekiant pagerinti ES valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose. Sudarant susitarimą taip pat buvo siekiama nustatyti perdavimo tvarką* ir taip paspartinti įtariamųjų ir nuteistųjų perdavimą bei užtikrinti pakankamą Europos arešto orderių vykdymo kontrolę.
Susitarimo šalys įsipareigoja gerbti pagrindines teises, saugoti asmens duomenis ir atsisakyti perduoti asmenį, kai jį prašoma perduoti dėl diskriminuojančių priežasčių. Šalys taip pat išreiškia abipusį pasitikėjimą viena kitos teisinėmis sistemomis ir gebėjimu užtikrinti teisingą bylos nagrinėjimą.
Atsižvelgiant į susitarimo sudarymą Sprendimu 2006/697/EB patvirtinamas susitarimo pasirašymas ES vardu.
Sprendimu 2014/835/ES patvirtinamas susitarimas dėl perdavimo tvarkos tarp valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Arešto orderis

Arešto orderis gali būti išduotas už veikas, baustinas laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas – ne mažiau kaip 12 mėnesių, arba, kai bausmė jau paskirta arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas, – ne mažiau kaip keturi mėnesiai.
Arešto orderyje nurodoma prašomo perduoti asmens tapatybė, išduodančioji institucija, skirta bausmė ir nusikalstamos veikos pobūdis. Arešto orderis yra perduodamas iš karto, kai surandamas prašomas perduoti asmuo, ir paskelbiamas Šengeno informacinėje sistemoje (SIS), o jeigu to padaryti negalima – perduodamas Interpolui.
Jeigu asmuo sutinka būti perduotas, galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo turėtų būti priimtas per dešimt dienų nuo sutikimo davimo. Kitais atvejais galutinis sprendimas dėl arešto orderio vykdymo turėtų būti priimtas per 60 dienų nuo arešto. Tam tikromis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas 30 dienų.

Dvigubas baudžiamumas

Jeigu nusikalstama veika baudžiama ne mažiau kaip trejų metų laisvės atėmimo bausme, šalys gali paskelbti, kad nereikalauja taikyti dvigubo baudžiamumo* sąlygos. Dvigubo baudžiamumo sąlygos galima netaikyti 32 kategorijų nusikalstamai veikai, tačiau tik tada, jei už ją skiriama ne mažiau kaip trejų metų bausmė.

Tokios nusikalstamos veikos yra:

dalyvavimas nusikalstamame susivienijime,
terorizmas,
prekyba žmonėmis,
seksualinis vaikų išnaudojimas ir vaikų pornografija,
neteisėta prekyba narkotikais ir psichotropinėmis medžiagomis,
neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis,
korupcija,
sukčiavimas, įskaitant sukčiavimą, kuris turi poveikį ES finansiniams interesams,
nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimas,
valiutos, įskaitant eurą, padirbinėjimas,
kompiuteriniai nusikaltimai,
nusikaltimai aplinkai, įskaitant neteisėtą prekybą nykstančiomis gyvūnų ir nykstančiomis augalų rūšimis ir veislėmis,
pagalba neteisėtai atvykti į šalį ir apsigyventi joje,
nužudymas, sunkus sveikatos sužalojimas,
neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais,
žmonių pagrobimas, neteisėtas laisvės atėmimas ir įkaitų ėmimas,
rasizmas ir ksenofobija,
organizuotas arba ginkluotas apiplėšimas,
neteisėta prekyba kultūros vertybėmis, įskaitant antikvarines vertybes ir meno kūrinius,
apgaulė,
reketavimas ir turto prievartavimas,
gaminių klastojimas ir piratavimas,
administracinių dokumentų klastojimas ir prekyba jais,
mokėjimo priemonių klastojimas,
neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis,
neteisėta prekyba branduolinėmis ar radioaktyviosiomis medžiagomis,
prekyba vogtomis transporto priemonėmis,
išžaginimas,
tyčinis padegimas,
Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai priklausantys nusikaltimai,
neteisėtas orlaivių arba laivų užgrobimas,
sabotažas.

Arešto orderio nevykdymo pagrindai

Privalomi atsisakymo vykdyti arešto orderį pagrindai

Teisminės institucijos gali atsisakyti vykdyti arešto orderį šiais atvejais:

nusikalstamai veikai taikoma amnestija;
asmuo jau nuteistas už tą pačią veiką ir bausmę atliko arba atlieka;
asmuo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn dėl savo amžiaus.

Kiti atsisakymo vykdyti arešto orderį pagrindai

Valstybės gali atsisakyti vykdyti arešto orderį, jeigu:

veika valstybėje, kurioje prašoma vykdyti arešto orderį, t. y. vykdančiojoje valstybėje, nėra laikoma nusikalstama (išskyrus veiką, susijusią su mokesčiais, muitais ir valiutų keitimu);
asmuo vykdančiojoje valstybėje yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tą pačią veiką;
valstybėje už tą pačią veiką yra priimtas galutinis teismo sprendimas, pagal kurį teismo procesas toliau negali būti vykdomas;
vykdančiosios valstybės institucijos yra nusprendusios netraukti asmens baudžiamojon atsakomybėn arba sustabdyti teismo procesą;
pagal vykdančiosios valstybės teisės aktus prašomą perduoti asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba bausti yra draudžiama;
prašomas perduoti asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ar gyventojas ir toji valstybė imasi vykdyti bausmę;
nusikalstama veika padaryta ne išduodančiojoje valstybėje arba pagal tos valstybės teisę už tokias nusikalstamas veikas baudžiamojon atsakomybėn traukti neleidžiama.

Pagrindinės teisės

Susitarime nurodyta, kad jame gerbiamos pagrindinės teisės ir pagrindiniai teisiniai principai, įtvirtinti Europos žmogaus teisių konvencijoje arba Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje.

Jame taip pat nurodyta, kad jokia jo nuostata neturėtų būti aiškinama kaip draudžianti atsisakyti perduoti asmenį:

kai asmenį prašoma perduoti dėl jo lyties, rasės, religijos, etninės kilmės, pilietybės, kalbos, politinių įsitikinimų ar seksualinės orientacijos;
kai to asmens padėtis gali būti pažeista dėl bet kurios iš tų priežasčių.

Išimtis dėl politinės nusikalstamos veikos

Vykdančioji valstybė negali atsisakyti vykdyti arešto orderį motyvuodama tuo, kad ji nusikalstamą veiką laiko politine. Tačiau šalys gali šią nuostatą taikyti tik nusikalstamoms veikoms, nurodytoms Direktyvoje (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu ir 1977 m. Europos konvencijos dėl kovos su terorizmu 1 ir 2 straipsniuose.

Perdavimo tvarka

Areštuojamas asmuo jį areštuojant turi būti informuotas apie arešto orderio turinį, galimybę sutikti būti perduotam išduodančiajai institucijai ir teisę į advokato ir vertėjo pagalbą.
Asmuo gali būti laikomas laisvės atėmimo vietoje arba, jeigu imamasi priemonių užtikrinti, kad asmuo nepasislėptų, laikinai paleistas.
Apklausa vykdoma pagal vykdančiosios valstybės teisę sutartomis sąlygomis.
Asmuo gali savanoriškai sutikti, kad būtų perduotas, jeigu duodamas sutikimą visapusiškai suvokia to pasekmes.
Jeigu įmanoma, asmuo turėtų būti perduotas per dešimt dienų nuo sprendimo vykdyti arešto orderį priėmimo dienos arba nuo institucijų sutartos perdavimo datos.
Vykdančioji institucija areštuoja ir perduoda turtą, kuris gali būti reikalingas kaip įrodymas arba kurį asmuo įsigijo nusikalstamos veikos būdu.
Šalys leidžia tranzitu per savo teritoriją pervežti perduodamą asmenį, jeigu joms suteikiama visa informacija apie arešto orderį.

Išlaidos

Visas išlaidas padengia išduodančioji valstybė, išskyrus su arešto orderio vykdymu susijusias išlaidas, patirtas vykdančiosios valstybės teritorijoje.

Ginčai ir peržiūra

Apie visus ginčus turėtų būti pranešta posėdžiaujantiems šalių vyriausybių atstovams ir visi ginčai turėtų būti išspręsti per šešis mėnesius.

Šalys stebi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Islandijos bei Norvegijos kompetentingų teismų teisminės praktikos raidą ir peržiūri susitarimą ne vėliau kaip praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Susitarimas įsigaliojo 2019 m. lapkričio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Europos arešto orderis (Europos e. teisingumo portalas).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

Perdavimo tvarka: tvarka, leidžianti valstybei perduoti asmenį kitai valstybei, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba vykdyti laisvės atėmimo bausmę ar sprendimą dėl įkalinimo.

Dvigubas baudžiamumas: ekstradicijos ir asmenų perdavimo teisės norma, pagal kurią valstybės gali atsisakyti vykdyti ekstradiciją arba perduoti asmenis, jeigu veika, kuri valstybėje, prašančioje ekstradicijos arba asmens perdavimo, laikoma baudžiamąja, bet valstybėje, kurios prašoma įvykdyti ekstradiciją arba perduoti asmenį, baudžiamąja laikoma nebūtų.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimas dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos (OL L 292, 2006 10 21, p. 2–19)

2006 m. birželio 27 d. Tarybos sprendimas 2006/697/EB dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos pasirašymo (OL L 292, 2006 10 21, p. 1)

2014 m. lapkričio 27 d. Tarybos sprendimas 2014/835/ES dėl Europos Sąjungos ir Islandijos Respublikos bei Norvegijos Karalystės susitarimo dėl perdavimo tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių ir Islandijos bei Norvegijos sudarymo (OL L 343, 2014 11 28, p. 1–2)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Pranešimas dėl Europos Sąjungos, Islandijos ir Norvegijos susitarimo dėl perdavimo tvarkos įsigaliojimo (OL L 230, 2019 9 6, p. 1)

2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6–21)

paskutinis atnaujinimas 06.05.2021

Top