Helsinkio konvencija: kaip apsaugoti tarptautinius vandentakius ir ežerus nuo taršos

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Sprendimas 95/308/EB dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos sudarymo

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija

KOKS ŠIO SPRENDIMO IR KONVENCIJOS TIKSLAS?

Sprendimu 95/308/EB Europos bendrija (dabartinė ES) jungiasi prie Tarpvalstybinių vandentakių* ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, UNECE vandenų konvencija).

1992 m. ji buvo pasirašyta Helsinkyje, todėl yra vadinama Helsinkio konvencija.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

• Pagrindinis Konvencijos tikslas yra nustatyti dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo sistemą siekiant:
  • apsisaugoti nuo vandens taršos ir ją kontroliuoti prie valstybių sienų;
  • užtikrinti racionalų ir teisingą tarptautinių vandens išteklių naudojimą.
• Šalys imasi visų reikiamų priemonių, susijusių su tarpvalstybiniais vandenimis, siekdamos:
  • išvengti faktinės ar galimos vandenų taršos, ją riboti ir sumažinti;
  • užtikrinti ekologiškai pagrįstą ir racionalų vandens išteklių valdymą, jų išsaugojimą bei aplinkos apsaugą, įskaitant, jei reikia, ekosistemų atkūrimą;
  • užtikrinti racionalų ir teisingą išteklių naudojimą.
• Šalys privalo:
  • vadovautis prevenciniu principu, pagal kurį priemonės neturi būti atidėliojamos, remiantis tuo, kad moksliniai tyrimai galutinai nenustatė priežastinio ryšio tarp konkrečių medžiagų ir taršos;
  • taikyti principą „teršėjas moka“, kuriuo vadovaujantis išlaidas, susijusias su priemonėmis išvengti taršos, ją riboti ir mažinti, apmoka teršėjas;
  • valdyti vandens išteklius taip, kad dabartinės kartos poreikiai būtų tenkinami neatimant galimybės būsimoms kartoms tenkinti savuosius;
  • parengti tarpvalstybinių vandenų stebėsenos programas;
  • bendradarbiauti tarpusavyje, visų pirma keičiantis informacija ir tiriant bei plėtojant veiksmingus metodus, kuriais siekiama išvengti tarpvalstybinės taršos, ją riboti ir mažinti;
  • remti atitinkamas tarptautines pastangas rengiant normas, kriterijus bei procedūras, susijusius su atsakomybe dėl taršos.
• Šios priemonės:
  • turi būti taikomos, kiek įmanoma, taršos šaltinyje;
  • neturi nei tiesiogiai, nei netiesiogiai sukelti kitų aplinkos komponentų taršos.
• Dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose turi būti numatyti šie klausimai:
  • duomenų rinkimas ir registrų sudarymas;
  • bendrų stebėsenos programų rengimas;
  • ribinių nuotėkų išmetimų normų ir bendrų vandens kokybės tikslų nustatymas;
  • skelbimo ir perspėjimo apie pavojų procedūrų nustatymas;
  • naudojimasis poveikio aplinkai vertinimais.
• Susitariančios šalys privalo:
  • paprašytos teikti savitarpio pagalbą;
  • informuoti visuomenę apie tarpvalstybinių vandenų būklę ir priemones, kurių imamasi.
• Konvencija buvo iš dalies pakeista, leidžiant prie jos prisijungti ne Europos šalims. Dalinis pakeitimas įsigaliojo 2013 m. vasario 6 d. Jis priimtas Sprendimu 2013/790/ES. Nuo 2016 m. kovo mėn. prie konvencijos gali prisijungti visos JT valstybės narės.

ĮSIGALIOJIMO DATA

Konvencija įsigaliojo 1996 m. spalio 6 d.

KONTEKSTAS

Dauguma aplinkosaugos problemų gali tapti tarpvalstybinio ar pasaulinio pobūdžio. Štai kodėl Lisabonos sutartyje (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 191 straipsnyje) numatyta, kad ES skatintų tarptautines priemones, leidžiančias spręsti regionines ar pasaulines aplinkosaugos problemas.

ES gali vesti derybas ir pasirašyti tarptautinius aplinkos susitarimus. Ji jau yra pasirašiusi susitarimus daugelyje sričių Jungtinių Tautų iniciatyva arba regioniniu ar subregioniniu lygmeniu. ES yra ratifikavusi šešias konvencijas, susijusias su vandeniu.

Daugiau informacijos žr.:

• Daugiašaliai aplinkos susitarimai (Europos Komisija);
• Apie UNECE vandenų konvenciją (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, UNECE);
• Vandenų konvencijos įgyvendinimo vadovas (Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisija, UNECE).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

1995 m. liepos 24 d. Tarybos sprendimas 95/308/EB dėl Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencijos sudarymo Bendrijos vardu (OL L 186, 1995 8 5, p. 42–58)

Tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo konvencija (OL L 186, 1995 8 5, p. 44–58)

Vėlesni Konvencijos daliniai pakeitimai buvo įtraukti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 10.07.2020