Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas subsidiarumo principas. Šis principas būtinas Europos Sąjungos (ES) veikimui, konkrečiai – ES sprendimų priėmimui. Visų pirma joje nustatoma, kada ES yra kompetentinga priimti teisės aktus. Jis taikomas kartu su kitais dviem principais, kurie taip pat laikomi svarbiais Europos sprendimų priėmimui: suteikimo ir proporcingumo principai.
Lisabonos sutartimi persvarstytas Mastrichto sutartyje įtvirtintas subsidiarumo principas, nustatant jo taikymo kontrolės mechanizmus:
- Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo taip pat apibrėžiamas subsidiarumo principo įgyvendinimas;
- Protokolas (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentųvaidmens ES sprendimų priėmime.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Subsidiarumo apibrėžtis

Subsidiarumo principu siekiama nustatyti intervencijos lygį, kuris yra svarbus pasidalijamosios kompetencijos tarp ES ir ES valstybių narių srityse. Tai gali būti susiję su veiksmais ES, nacionaliniu arba vietos lygmenimis. Visais atvejais ES gali įsikišti tik tuomet, jei ji turi galimybę veikti efektyviau nei valstybės narės atitinkamais nacionaliniu arba vietos lygmenimis.
Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo išskiriami trys kriterijai, kuriais siekiama nustatyti pageidavimą vykdyti intervenciją ES mastu:
- Ar veiksmai turi tarpvalstybinių aspektų, kurių valstybės narės negali išspręsti?
- Ar nacionaliniai veiksmai arba neveikimas gali prieštarauti sutarties reikalavimams?
- Ar veiksmai ES lygmeniu turi aiškių pranašumų?
Subsidiarumo principu taip pat siekiama suartinti ES ir jos piliečius užtikrinant, kad, jei būtina, veiksmų bus imtasi vietos lygmeniu.

Papildymas suteikimo ir proporcingumo principais

Europos Sąjungos sutarties 5 punkte paaiškinamas kompetencijos pasidalijimas tarp ES ir valstybių narių. Jame pirmiausia nurodytas suteikimo principas, pagal kurį ES turi tik tas kompetencijas, kurios jai suteiktos pagal sutartis.
Subsidiarumo ir proporcingumo principai yra suteikimo principo rezultatas. Jais nustatoma kiek ES gali naudotis kompetencijomis, kurios jai suteiktos sutartimis.
Pagal proporcingumo principą, priemonės, kurias įgyvendina ES siekdama sutartimis nustatytų tikslų, turi apsiriboti tuo, kas būtina.
Todėl ES gali imtis veiksmų politikos srityje tik tuomet, jeigu:
- veiksmas yra šiomis sutartimis ES suteikiamų kompetencijų dalis (suteikimo principas);
- su valstybėmis narėmis pasidalijamųjų kompetencijų kontekste, ES lygmuo yra pats svarbiausias siekiant sutartimis nustatytų tikslų (subsidiarumo principas);
- veiksmo turinys ir forma neviršija to, kas būtina siekiant sutartimis nustatytų tikslų (proporcingumo principas).

Subsidiarumo principo stebėsena

Lisabonos sutartimi minėtas protokolas buvo reformuotas siekiant pagerinti ir sustiprinti stebėseną.

Subsidiarumo principo kontrolės mechanizmai buvo nustatyti Protokolu (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo ir Protokolu (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens ES.
Protokolu (Nr. 2), nustatytu Amsterdamo sutartimi, numatomas tam tikrų įsipareigojimų laikymasis rengiant teisės aktų projektus. Taigi, prieš teikdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, išskyrus ypatingos skubos atvejus, Europos Komisija privalo visapusiškai konsultuotis ir, jei reikia, atsižvelgti į numatomų veiksmų regioninius ir vietos aspektus. Šios konsultacijos suteikia galimybę Komisijai rinkti nuomones iš nacionalinių ir vietos institucijų bei pilietinės visuomenės apie pasiūlymo dėl teisės akto poreikį, ypač atsižvelgiant į subsidiarumo principą.
Šiuo protokolu taip pat nustatomas įsipareigojimas Komisijai teisės aktų projektus pateikti kartu su išsamiu pareiškimu, demonstruojančiu atitikimą subsidiarumo ir proporcingumo principams.

Lisabonos sutartimi pagal Protokolą (Nr. 1) papildoma dar viena reforma – nacionaliniai parlamentai glaudžiai susieti su subsidiarumo principo stebėsena. Nacionaliniai parlamentai atlieka dvejopą stebėseną:

jie turi teisę prieštarauti teisės aktų projektams. Jie gali atmesti pasiūlymą prieš Komisiją dėl teisės akto, jei mano, kad nesilaikoma subsidiarumo principo.
Jie gali užginčyti teisėkūros procedūra priimtą aktą prieš Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, jei mano, kad nesilaikoma subsidiarumo principo.

Lisabonos sutartimi Europos regionų komitetas susiejamas su subsidiarumo principo stebėsena. Komitetas, taip pat kaip nacionaliniai parlamentai, gali Teisingumo Teisme užginčyti teisėkūros procedūra priimtą aktą, jei jis neatitinka subsidiarumo principo.

Kiekvienais metais Komisija rengia metinę ataskaitą apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą ir santykius su nacionaliniais parlamentais, o įgyvendindama geresnio reglamentavimo iniciatyvą skelbia metines subsidiarumo ir proporcingumo ataskaitas.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. I antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos. 5 straipsnis (ES sutarties ex 5 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 18).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija – Protokolas (Nr. 2) dėl subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymo (OL L 202, 2016 6 7, p. 206–209).

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija Protokolas (Nr. 1) dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje (OL L 202, 2016 6 7, p. 203–205).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos ataskaita: 2020 m. metinė ataskaita apie subsidiarumo ir proporcingumo principų taikymą ir santykius su nacionaliniais parlamentais (COM(2021) 417 final, 2021 7 23).

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnis reglamentavimas – geresni rezultatai. ES darbotvarkė“ (COM(2015) 215 final, 2015 5 19).

paskutinis atnaujinimas 17.05.2024

Top

All