EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

ES ir jos valstybių narių interesų apsauga nuo ES nepriklausančių šalių ekonominės prievartos

ES ir jos valstybių narių interesų apsauga nuo ES nepriklausančių šalių ekonominės prievartos

 

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos

KOKS ŠIO REGLAMENTO TIKSLAS?

Reglamentu nustatomos Europos Sąjungos (ES) veiksmų taisyklės ir procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti veiksmingą ES ir jos valstybių narių interesų apsaugą nuo trečiosios šalies (ES nepriklausančios šalies) ekonominės prievartos. Pagrindinis tikslas – atgrasyti ES nepriklausančias šalis nuo ekonominės prievartos. Ekonominės prievartos atveju siekiama reaguoti į ekonominę prievartą, kad ji būtų sustabdyta.

Juo nustatoma sistema, pagal kurią ES turėtų reaguoti:

  • nagrinėdama ir nustatydama ekonominės prievartos atvejus;
  • bendradarbiaudama su ES nepriklausančia šalimi, kad tam tikrais atvejais būtų nutraukta prievarta;
  • imdamasi priemonių prieš prievartą kaip kraštutinės priemonės tam tikrais atvejais;
  • reikalaudama atlyginti ekonominės prievartos ES arba jos valstybėms narėms padarytą žalą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

  • 1)

    Nagrinėjimas ir nustatymas

    Ekonominė prievarta yra tada, kai ES nepriklausanti šalis taiko arba grasina taikyti priemonę, turinčią įtakos prekybai ar investicijoms, siekdama užkirsti kelią ES ar valstybei narei nutraukti, pakeisti ar priimti tam tikrą teisės aktą arba pasiekti, kad ES ar valstybė narė jį nutrauktų, pakeistų ar priimtų, ir taip kišasi į teisėtą ES ar valstybės narės suverenumą.

    Nustatydamos, ar ES nepriklausančios šalies priemonė laikytina ekonomine prievarta pagal pirmiau nurodytas sąlygas, Europos Komisija ir Europos Sąjungos Taryba atsižvelgia į šias aplinkybes:

    • jos intensyvumą, padarinių sunkumą, taikymo dažnį, trukmę, aprėptį ir mastą, įskaitant jos poveikį prekybos ar investicijų santykiams su ES, ir dėl jos ES arba valstybės narės patiriamą spaudimą;
    • ar ES nepriklausanti šalis nuosekliomis intervencijomis siekia, kad ES, valstybei narei arba trečiajai valstybei būtų sukliudyta imtis konkrečių veiksmų ar siekia, kad ES, valstybė narė ar kita ES nepriklausanti šalis atliktų konkrečius veiksmus;
    • kiek ta priemone pažeidžiama ES ar valstybės narės suverenumo sritis;
    • ar ES nepriklausanti šalis veikia remdamasi teisėtais tarptautiniu mastu pripažintais motyvais;
    • ar ES nepriklausanti šalis, prieš taikydama savo priemonę, rimtai ir sąžiningai bandė išspręsti atitinkamą klausimą tarptautiniu koordinavimu ar sprendimų priėmimu dvišalių santykių pagrindu arba tarptautiniame forume.

    Komisija savo iniciatyva arba gavusi tinkamai pagrįstą prašymą gali išnagrinėti bet kurią ES nepriklausančios šalies priemonę. Komisijos nagrinėjimas paprastai turi būti baigtas per keturis mėnesius. Komisija atlieka tyrimą remdamasi pagrįsta informacija, surinkta savo iniciatyva arba gauta iš bet kurio patikimo šaltinio, įskaitant valstybes nares ir suinteresuotąsias šalis.

    Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktu nustato, ar yra ekonominė prievarta. Šiam veiksmui atlikti Taryba turi ne daugiau kaip aštuonias savaites. Taryba gali užtrukti ilgiau nei aštuonias savaites (bet iš esmės ne ilgiau nei dešimt savaičių), jei ji informuoja Komisiją apie vėlavimo priežastis. Taryba taip pat gali nuspręsti, kad ES reikalauja, jog prievartą taikanti šalis atlygintų ekonomine prievarta padarytą žalą.

  • 2)

    Bendradarbiavimas

    Komisija nagrinėja galimybes užmegzti ryšius su prievartą taikančia šalimi, kad būtų nutrauktas prievartos taikymas ir, jei reikia, atlyginta žala. Bendradarbiavimas su prievartą taikančia trečiąja šalimi turi būti grindžiamas sąžiningomis tos ES nepriklausančios šalies pastangomis.

  • 3)

    ES atsakomosios priemonės

    Komisijos įgyvendinimo aktais ES nustato atsakomąsias priemones, kai tenkinamos visos trys sąlygos:

    • pastangos (pvz., bendravimas su prievartą taikančia trečiąja šalimi) nedavė rezultatų per pagrįstą laikotarpį (t. y. ES nepriklausanti šalis nenutraukė ekonominės prievartos arba, kai taikoma, neatlygino žalos);
    • ES atsakomosios priemonės yra būtinos ES ir valstybių narių interesams ir teisėms konkrečiu atveju apsaugoti, atsižvelgiant į turimas galimybes;
    • ES atsakomosios priemonės atitinka ES interesus.

    Galimos kovos su ekonomine prievarta priemonės:

    • naujų arba padidintų muitų nustatymas;
    • eksporto ir importo apribojimai, įskaitant eksporto kontrolę;
    • tranzitu gabenamoms prekėms taikomos priemonės arba prekėms taikomos vidaus priemonės;
    • tiekėjų, prekių ar paslaugų pašalinimas iš viešųjų pirkimų arba balų koregavimo taikymas prekių ar paslaugų konkursuose;
    • priemonės, turinčios įtakos prekybai paslaugomis;
    • priemonės, turinčios įtakos tiesioginių užsienio investicijų patekimui į ES;
    • intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ar komercinio naudojimo apribojimai;
    • bankininkystės, draudimo, patekimo į ES kapitalo rinkas ir kitų finansinių paslaugų veiklos apribojimai;
    • nauji arba didesni cheminių medžiagų patekimo į ES rinką apribojimai;
    • nauji arba didesni prekių, kurioms taikomi ES sanitarijos ir fitosanitarijos teisės aktai, patekimo į ES rinką apribojimai.

    Šios priemonės gali būti prilyginamos ES tarptautinių įsipareigojimų nevykdymui prievartą taikančios ES nepriklausančios šalies atžvilgiu, jei ekonominė prievarta yra tarptautiniu mastu neteisėtas veiksmas.

    Komisija remiasi objektyviais kriterijais, pagal kuriuos atrenkamos ir rengiamos tinkamos ES atsakomosios priemonės. Specialioje nuostatoje išdėstytas ES interesų, susijusių su ES atsakomosiomis priemonėmis, nustatymas.

    ES atsakomosios priemonės gali būti bendro pobūdžio arba taikomos asmenims, susijusiems su prievartą taikančios ES nepriklausančios šalies vyriausybe.

    Komisijos įgyvendinimo akte dėl ES atsakomųjų priemonių numatyta:

    • juo nustatomas priemonių taikymo terminas (paprastai per tris mėnesius), išskyrus atvejus, kai prievartą taikanti ES nepriklausanti šalis nutraukia ekonominę prievartą ir prireikus atlygina ES padarytą žalą. Šis terminas turi būti pratęstas dar kartą, jei yra patikimos informacijos, kad prievartą taikanti ES nepriklausanti šalis jau imasi veiksmų prievartai nutraukti, kad Komisija galėtų tai nustatyti;
    • juo Komisija įpareigojama paraginti prievartą taikančią ES nepriklausančią šalį nedelsiant nutraukti prievartą ir prireikus atlyginti žalą, pasiūlyti derėtis dėl sprendimo su trečiąja šalimi ir pranešti trečiajai šaliai, kad ES atsakomosios priemonės bus taikomos, jei nebus nutraukta ekonominė prievarta ir nebus atlyginta žala;
    • išimtiniais atvejais ES atsakomosios priemonės bus taikomos be išankstinio Komisijos raginimo prievartą taikančiai šaliai nutraukti prievartą ir atlyginti žalą, taip pat be pranešimo apie priemonių taikymą, jei tai būtina, visų pirma dėl priemonių veiksmingumo;
    • jei ekonominė prievarta pasireiškia grasinimu taikyti priemones, darančias poveikį prekybai ar investicijoms, ES atsakomosios priemonės gali būti taikomos tik nuo tos dienos, kai grasinimas įgyvendinamas.

    Reglamente numatyta, kad Komisija turi rinkti informaciją, siekdama sužinoti nuomones ir informaciją apie tinkamas priemones, taikytinas konkrečiu atveju. Tai veiksminga galimybė suinteresuotosioms šalims pateikti savo nuomonę, į kurią Komisija turi atsižvelgti atrinkdama ir rengdama atitinkamas priemones.

    Komisija, priimdama įgyvendinimo aktą, gali sustabdyti, iš dalies pakeisti arba nutraukti ES atsakomųjų priemonių taikymą reglamente nustatytais atvejais. Nedelsiant taikytini įgyvendinimo aktai galimi esant tinkamai pagrįstoms privalomoms skubos priežastims.

    Komisija, konsultuodamasi su prievartą taikančia šalimi, gali toliau stengtis išspręsti šį klausimą, taip pat gali sustabdyti ES atsakomųjų priemonių taikymą.

  • 4)

    Tarptautinis bendradarbiavimas

    Tarptautinis bendradarbiavimas su kitomis ES nepriklausančiomis šalimis gali būti taikomas viso proceso metu ir kartu su kitomis pastangomis spręsti ekonominės prievartos klausimą atskirais atvejais. Konsultacijos ir bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi atitinkama informacija ir atsako koordinavimą arba gali vykti atitinkamuose tarptautiniuose forumuose.

  • 5)

    Horizontaliosios taisyklės

    Reglamentu Komisijai suteikiami deleguotieji įgaliojimai iš dalies keisti II priede pateiktas kilmės ir pilietybės taisykles.

    Jame numatoma įsteigti bendrą informacinį punktą suinteresuotosioms šalims, nustatomos konfidencialaus informacijos tvarkymo taisyklės, o Komisija įpareigojama atlikti peržiūrą ir teikti ataskaitas.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2023 m. gruodžio 27 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2023 m. lapkričio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/2675 dėl Sąjungos ir jos valstybių narių apsaugos nuo trečiųjų valstybių taikomos ekonominės prievartos (OL L, 2023/2675, 2023 12 7)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. I antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos. 3 straipsnis (ES sutarties ex 2 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 17)

Europos Sąjungos sutarties suvestinė redakcija. V antraštinė dalis – Bendrosios nuostatos, susijusios su Sąjungos išorės veiksmais, ir konkrečios nuostatos, susijusios su bendra užsienio ir saugumo politika. 1 skyrius – Bendrosios nuostatos dėl Sąjungos išorės veiksmų. 21 straipsnis (OL C 202, 2016 6 7, p. 28–29)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Penktoji dalis – Sąjungos išorės veiksmai. II antraštinė dalis – Bendra prekybos politika. 207 straipsnis (EB sutarties ex 133 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 140–141)

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija. Penktoji dalis – Sąjungos išorės veiksmai. V antraštinė dalis – Tarptautiniai susitarimai. 218 straipsnis (EB sutarties ex 300 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 144–146)

1996 m. lapkričio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2271/96 saugantis nuo trečiosios šalies priimtų teisės aktų eksteritorialaus taikymo poveikio ir tuo grindžiamų ar iš to kylančių veiksmų (OL L 309, 1996 11 29, p. 1–6)

Vėlesni Reglamento (EB) Nr. 2271/96 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pagrindinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

paskutinis atnaujinimas 09.02.2024

Top