Reglamentu nustatomas vertinimo ir stebėsenos mechanizmas, kuriuo siekiama užtikrinti, kad Šengeno erdvės šalys veiksmingai taikytų Šengeno acquis ir išlaikytų tinkamai veikiančią Šengeno erdvę. Šiuo komunikatu siekiama:

padėti išlaikyti Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ir Šengeno asocijuotų šalių tarpusavio pasitikėjimą;
stiprinti laisvą judėjimą ES;
užtikrinti saugumą ir pagrindinių teisių apsaugą.

Visos valstybės narės tam tikru mastu dalyvauja erdvėje be vidaus sienų kontrolės. Šiuo metu visą Šengeno acquis taiko 23 valstybės narės, taip pat keturios Europos laisvosios prekybos asociacijos šalys – Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija ir Šveicarija – kaip Šengeno asocijuotosios šalys. Bulgarija, Kipras ir Rumunija pagal savo stojimo aktus netrukus taps Šengeno erdvės dalimi. Nuo 2023 m. sausio 1 d. Kroatijai visapusiškai taikomas Šengeno acquis (Tarybos sprendimas (ES) 2022/2451). Airija nepriklauso Šengeno erdvei, nors dalyvauja tose acquis dalyse, kurios susijusios su policijos ir teismų bendradarbiavimu, įskaitant Šengeno informacinę sistemą.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Bendradarbiavimas

Valstybės narės, Europos Sąjungos Taryba ir Europos Komisija turi visapusiškai bendradarbiauti, kad užtikrintų veiksmingą reglamento įgyvendinimą, ir išsamiai informuoti Europos Parlamentą apie svarbius pokyčius. Tarpusavio santykių pobūdis ir aktyvus valstybių narių dalyvavimas yra vieni iš pagrindinių Šengeno vertinimo bruožų.

Vertinimai ir stebėsena

Vertinimai, kai kurie iš jų gali būti atliekami per trumpą laiką, gali būti:

atliekami pirmą kartą;
periodiniai;
neprograminiai:
- siekiant įvertinti prie vidaus sienų taikytinos Šengeno acquis taikymą,
- dėl sisteminių problemų, kurios galėtų turėti reikšmingą neigiamą poveikį erdvei, įskaitant grėsmes viešajai tvarkai ar vidaus saugumui,
- kai valstybė narė šiurkščiai nesilaiko savo pareigų arba gali būti šiurkščių pagrindinių teisių pažeidimų;
teminiai, vertinant, kaip taikomi teisės aktų pakeitimai ar nauja politika.

Stebėsena apima:

valstybių narių pateiktų veiksmų planų ir tolesnių veiksmų ataskaitų peržiūrą;
pakartotinius vizitus;
tikrinamuosius vizitus.

Vertinimo ir stebėsenos veikla gali būti vykdoma rengiant vizitus ir naudojantis klausimynais arba išimties tvarka taikant kitus nuotolinius metodus.

Bendradarbiavimas su ES įstaigomis ir agentūromis

Komisija bendradarbiauja su ES įstaigomis ir agentūromis, visų pirma su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex), Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūra (eu-LISA) ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra (FRA).

Komisija gali prašyti ES įstaigų pateikti statistinius duomenis arba rizikos analizes, kad būtų geriau informuojama apie galimas būsimas grėsmes ir užtikrinamas ES vidaus saugumas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2019/1896.

Bendradarbiavimas su Frontex ir Europolu

Frontex pateikia metinę rizikos analizę, apimančią atitinkamus integruoto sienų valdymo aspektus, kad padėtų vykdyti metinę vertinimo programą, įskaitant kitų metų iš anksto nepraneštus vertinimus, ir pateikia rekomendacijas dėl:

konkrečių išorės sienos atkarpų;
konkrečių sienos perėjimo punktų;
konkrečių objektų, siekiant įvertinti Direktyvos 2008/115/EB laikymąsi dėl nelegaliai esančių ES nepriklausančių šalių piliečių grąžinimo (žr. santrauką).

Europolas teikia ekspertines žinias, analizę, ataskaitas ir kitą informaciją.

Vertinimo programos

Komisija, pasikonsultavusi su ES institucijomis ir remdamasi rizikos analize bei kita informacija, nustato:

septynerių metų daugiametę vertinimo programą, kurios metu kiekvienai valstybei narei atliekamas vienas periodinis vertinimas, o prireikus – teminiai ir neprograminiai vertinimai;
metinę vertinimo programą.

Vertinimo grupės

Vertinimus atlieka nedidelės grupės, sudarytos iš valstybių narių ekspertų, Komisijos atstovų ir ES įstaigų bei agentūrų stebėtojų.

Visi grupės nariai ir stebėtojai turi turėti tinkamą kvalifikaciją, tvirtas teorines žinias ir patirtį srityse, kuriose atliekamas vertinimas ir stebėsena, taip pat gerai išmanyti vertinimo principus, procedūras ir metodus.

Ataskaitos ir tolesni veiksmai

Vertinimo ataskaitoje analizuojami kokybiniai, kiekybiniai, veiklos, administraciniai ir organizaciniai aspektai. Išvados gali būti pateikiamos kaip vienas iš toliau nurodytų aspektų:

geriausia praktika;
būtinas patobulinimas;
reikalavimų neatitikimas.

Paprastai Komisija per keturias savaites perduoda ataskaitą ir rekomendacijas valstybei narei, kuri per dvi savaites gali pateikti pastabas. Po to per keturis mėnesius ji priima įgyvendinimo aktą.

Vertinama valstybė narė privalo:

per du mėnesius nuo ataskaitos patvirtinimo pateikti veiksmų planą visoms rekomendacijoms įgyvendinti;
kas šešis mėnesius teikti Tarybai ir Komisijai pažangos ataskaitas.

Dideli trūkumai

Valstybės narės informuojamos, kai nustatomas didelis trūkumas, o vertinama valstybė narė privalo nedelsdama imtis taisomųjų veiksmų. Taryba priima rekomendacijas, o įvertintos valstybės narės per vieną mėnesį turi pateikti veiksmų planą.

Siekdama patikrinti padarytą pažangą, Komisija per 180 dienų nuo vertinimo surengia pakartotinį vizitą ir tikrinamąjį vizitą, po kurio veiksmų planas gali būti užbaigtas.

Ataskaitų teikimas Parlamentui ir Tarybai

Komisija pateikia Parlamentui ir Tarybai išsamią metinę ataskaitą apie praėjusiais metais atliktus vertinimus, įskaitant vertinimų išvadas, taisomuosius veiksmus, kurių ėmėsi valstybės narės, ir geriausią praktiką.

Pereinamojo laikotarpio priemonės

Naujuoju reglamentu panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (ankstesnis reglamentas).

Pirmosios vertinimo programos pagal naująjį reglamentą turi būti parengtos iki 2022 m. gruodžio 1 d. ir pradėtos įgyvendinti 2023 m. vasario 1 d.
Pirmoje daugiametėje vertinimo programoje turi būti atsižvelgta į vertinimus, atliktus pagal senojo reglamento antrąją daugiametę programą ir parengtus tęsiant tą programą.
Iki 2023 m. vasario 1 d. atliktų vertinimų ataskaitos ir rekomendacijos turi būti priimamos pagal senąjį reglamentą, o tolesni veiksmai ir stebėsena atliekami pagal naująjį reglamentą.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2022 m. spalio 1 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Šengeno vertinimas ir stebėsena (Europos Komisija).

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2022 m. birželio 9 d. Tarybos reglamentas (ES) 2022/922 dėl tikrinimo, kaip taikoma Šengeno acquis, vertinimo ir stebėsenos mechanizmo sukūrimo ir veikimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1053/2013 (OL L 160, 2022 6 15, p. 1–27)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2022 m. gruodžio 8 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/2451 dėl visų Šengeno acquis nuostatų taikymo Kroatijos Respublikoje (OL L 320, 2022 12 14, p. 41–46)

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2022 m. Šengeno erdvės padėties ataskaita“ (COM(2022) 301 final/2, 2022 5 24)

2019 m. lapkričio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1896 dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos pajėgų, kuriuo panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1052/2013 ir (ES) 2016/1624 (OL L 295, 2019 11 14, p. 1–131)

2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39–98)

2018 m. lapkričio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1726 dėl Europos Sąjungos didelės apimties IT sistemų laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje operacijų valdymo agentūros (eu-LISA), kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1987/2006 ir Tarybos sprendimas 2007/533/TVR bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 1077/2011 (OL L 295, 2018 11 21, p. 99–137)

Vėlesni Reglamento (ES) 2018/1726 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį tekstą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53–114)

Žr. konsoliduotą versiją.

2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (OL L 77, 2016 3 23, p. 1–52)

Žr. konsoliduotą versiją.

2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (OL L 348, 2008 12 24, p. 98–107)

2007 m. vasario 15 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 168/2007, įsteigiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą (OL L 53, 2007 2 22, p. 1–14)

Žr. konsoliduotą versiją.

paskutinis atnaujinimas 23.11.2022

Top