įsteigiamos devynios bendrosios įmonės kaip viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės pagal programą „Europos horizontas“, kaip numatoma Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 187 straipsnyje;
nustatomi šių įmonių tikslai ir užduotys, narystė, organizavimas ir kitos veiklos taisyklės.

Iš dalies keičiančiu Reglamentu (ES)2023/1782, kuris yra grindžiamas Bazinių skaitmeninių technologijų bendrąja įmone, ši įmonė keičiama Lustų bendrąja įmone; reglamentas priimtas kartu su Reglamentu (ES) 2023/1781 (žinomu kaip „Lustų aktas“), kuriuo siekiama sustiprinti Europos Sąjungos (ES) puslaidininkių sektorių.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Bendri tikslai

Visos devynios bendrosios įmonės kartu siekia:

stiprinti ir integruoti mokslo, inovacijų ir technologijų pajėgumus ir sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiauti;
remti žinias ir įgūdžius;
reaguoti į pasaulinius iššūkius;
padidinti konkurencingumą, atsparumą ir tvarumą;
prisidėti prie Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo;
užtikrinti tvarumu grindžiamą pirmavimą pasaulyje bazinių technologijų ir pramonės srityse ir jų atsparumą, laikantis pramonės ir mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) strategijų, Europos žaliojo kurso, Europos ekonomikos gaivinimo plano ir kitų politikos krypčių;
gerinti novatoriškų sprendimų pritaikymą reaguojant į klimato, aplinkos, sveikatos ir kitus pasaulinius iššūkius;
prisidėti prie ES strateginių prioritetų ir ekonomikos augimo;
prisidėti siekiant Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslų ir, laikantis Paryžiaus susitarimo, poveikio klimatui neutralumo ne vėliau kaip 2050 m. tikslo.

Toliau nurodytos bendrosios įmonės buvo įsteigtos kaip ES įstaigos laikotarpiui iki 2031 m. gruodžio 31 d. ir finansuojamos pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą:

Europos žiedinės biožaliavinės ekonomikos bendroji įmonė, skirta:

paspartinti biožaliavinės ekonomikos novatoriškų sprendimų plėtojimą,
paspartinti esamų sprendimų diegimą rinkoje,
užtikrinti biožaliavinės pramonės sistemų aukšto lygio veiksmingumą;

Netaršios aviacijos bendroji įmonė, skirta:

prisidėti prie aviacijos ekologinio pėdsako mažinimo, spartinant neutralaus poveikio klimatui aviacijos technologijų kūrimą,
užtikrinti, kad su aeronautika susijusia mokslinių tyrimų ir inovacijų veikla (MTI) būtų prisidedama prie ES aviacijos pramonės konkurencingumo,
didinti ES aviacijos MTI pajėgumus;

Švariojo vandenilio bendroji įmonė, skirta:

prisidėti prie ES užmojų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį įgyvendinant 2020 m. neutralaus poveikio klimatui Europos vandenilio strategiją,
stiprinti ES švariojo vandenilio vertės grandinės konkurencingumą, spartinant novatoriškų, švarių sprendimų patekimą į rinką,
skatinti MTI švariojo vandenilio srityje;

Europos geležinkelių bendroji įmonė, skirta:

prisidėti prie bendros Europos geležinkelių erdvės sukūrimo,
užtikrinti greitą perėjimą prie patrauklesnės, patogesnės naudoti, konkurencingesnės, įperkamesnės, lengviau išlaikomos, veiksmingesnės ir tvaresnės geležinkelių sistemos,
remti stiprią ir pasauliniu mastu konkurencingą Europos geležinkelių pramonę;

Visuotinės sveikatos EDCTP3 bendroji įmonė, skirta:

prisidėti mažinant socialinę ir ekonominę infekcinių ligų sukeliamą naštą Užsachario Afrikoje, skatinant naujas arba patobulintas sveikatos technologijas,
prisidėti didinant sveikatos saugumą Užsachario Afrikoje ir visame pasaulyje, stiprinant parengties infekcinėms ligoms ir reagavimo;

Novatoriškų sveikatos sprendimų iniciatyvos bendroji įmonė, skirta:

kurti sveikatos MTI ekosistemą, kuri palengvina mokslo žinių pavertimą inovacijomis,
kurti saugias ir veiksmingas inovacijas, kuriomis reaguojama į nepatenkintus strateginius visuomenės sveikatos poreikius,
paskatinti inovacijas, skirtas konkurencingai ir veiksmingai Europos sveikatos pramonei, ir prisidėti siekiant Europos pramonės strategijos bei Europos vaistų strategijos tikslų;

Trečiosios bendro Europos dangaus oro eismo valdymo mokslinių tyrimų programos bendroji įmonė, skirta:

stiprinti ir integruoti ES MTI pajėgumus oro eismo valdymo sektoriuje, užtikrinant, kad jis taptų atsparesnis ir galėtų geriau prisitaikyti,
pasitelkiant inovacijas stiprinti pilotuojamų ir bepiločių oro transporto priemonių konkurencingumą,
plėtoti ir spartinti novatoriškų sprendimų, kuriais siekiama sukurti bendro Europos dangaus oro erdvę kaip veiksmingiausią ir labiausiai aplinką tausojančią skrydžių erdvę pasaulyje, pritaikymą rinkoje;

Pažangiųjų tinklų ir paslaugų bendroji įmonė, skirta:

skatinti Europos technologinę lyderystę būsimų pažangiųjų tinklų ir paslaugų srityje,
siekti geresnio strateginio suderinimo su telekomunikacijų pramone, taip pat su daiktų internetu, debesija ir komponentais bei įrenginiais,
didinti Europos technologinę ir mokslinę kompetenciją, kad ne vėliau kaip 2030 m. Europa galėtų tapti lydere kuriant ir valdant 6G* sistemas,
stiprinti skaitmeninės infrastruktūros diegimą ir skaitmeninių sprendimų pritaikymą Europos rinkose,
remti būsimų pažangiųjų tinklų ir paslaugų derinimą su politikos tikslais, įskaitant Europos žaliojo kurso, saugumo, etikos bei privatumo ir į žmogų orientuoto bei tvaraus interneto tikslus.

Lustų bendroji įmonė, skirta:

sukurti pažangius integrinių puslaidininkių technologijų projektavimo pajėgumus;
stiprinti esamas ir plėtoti naujas pažangias bandomąsias linijas visoje ES, kad būtų sudarytos sąlygos plėtoti ir diegti pažangiausias puslaidininkių technologijas ir naujos kartos puslaidininkių technologijas;
kurti pažangių technologijų ir inžinerinius pajėgumus siekiant paspartinti inovacinį pažangiųjų kvantinių lustų ir susijusių puslaidininkių technologijų kūrimą,
įsteigti visos ES kompetencijos centrų tinklą, tobulinant esamus arba kuriant naujus įrenginius,
imtis „Lustų fondo“ veiksmų, kad būtų sudaromos palankesnės sąlygos gauti finansavimą skolintomis lėšomis ir nuosavą kapitalą, be kita ko, teikiant aiškias gaires, visų pirma startuoliams, veiklą plečiančioms įmonėms, MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms puslaidininkių vertės kūrimo grandinėje, taikant derinimo priemonę, finansuojamą iš „InvestEU“ fondo (žr. santrauką), ir pasitelkiant Europos inovacijų tarybą.

Stebėsena ir vertinimas

Bendrosios įmonės yra nuolat stebimos, siekiant užtikrinti didžiausią poveikį, jų mokslinę kompetenciją ir veiksmingiausią bei efektyviausią išteklių naudojimą. Rezultatai bus panaudoti įgyvendinant programą „Europos horizontas“.

NUO KADA TAIKOMAS ŠIS REGLAMENTAS?

Šis reglamentas taikomas nuo 2021 m. lapkričio 30 d.

KONTEKSTAS

Daugiau informacijos žr.:

Europos partnerystės programoje „Europos horizontas“ (Europos Komisija);
Europos partnerystė. DUK (Europos Komisija).

SVARBIAUSIOS SĄVOKOS

6G. Naujoji šiuo metu vystomų mobiliojo ryšio sistemų ir paslaugų, kurių patekimo į rinką tikimasi iki 2030 m., karta. Ji suteiks galimybę naudotis spartesniu ryšiu, naudotis ultraaukštaisiais radijo dažniais ir tokiomis technologijomis kaip dirbtinis intelektas.

PAGRINDINIS DOKUMENTAS

2021 m. lapkričio 19 d. Tarybos reglamentas (ES) 2021/2085, kuriuo pagal programą „Europos horizontas“ steigiamos bendrosios įmonės ir panaikinami reglamentai (EB) Nr. 219/2007, (ES) Nr. 557/2014, (ES) Nr. 558/2014, (ES) Nr. 559/2014, (ES) Nr. 560/2014, (ES) Nr. 561/2014 bei (ES) Nr. 642/2014 (OL L 427, 2021 11 30, p. 17–119).

Vėlesni Reglamento (ES) 2021/2085 daliniai pakeitimai buvo įterpti į pradinį dokumentą. Ši konsoliduota versija yra skirta tik informacijai.

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2023 m. rugsėjo 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/1781, kuriuo nustatoma Europos puslaidininkių ekosistemos stiprinimo priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/694 (Lustų aktas) (OL L 229, 2023 9 18, p. 1–53).

2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/695, kuriuo sukuriama bendroji mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, nustatomos su ja susijusios dalyvavimo ir sklaidos taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1290/2013 ir (ES) Nr. 1291/2013 (OL L 170, 2021 5 12, p. 1–68).

2020 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/852 dėl sistemos tvariam investavimui palengvinti sukūrimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/2088 (OL L 198, 2020 6 22, p. 13–43).

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui. „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 final, 2019 12 11).

2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1–222).

Žr. konsoliduotą versiją.

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinė redakcija – Trečioji dalis – Sąjungos politikos sritys ir vidaus veiksmai – XIX antraštinė dalis – Moksliniai tyrimai ir technologijų plėtra bei kosmosas – 187 straipsnis (EB sutarties ex 171 straipsnis) (OL C 202, 2016 6 7, p. 131).

paskutinis atnaujinimas 13.12.2023

Top