Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimas

Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimas

 

DOKUMENTAI, KURIŲ SANTRAUKA PATEIKIAMA:

Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo

Sprendimas 2006/871/EB dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo sudarymo Europos bendrijos vardu

KOKS ŠIO SUSITARIMO IR ŠIO SPRENDIMO TIKSLAS?

Šį susitarimą pasirašiusių šalių vyriausybės įsipareigoja:

  • koordinuoti priemones, skirtas išlaikyti arba atkurti palankias Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių apsaugos sąlygas;
  • ypatingą dėmesį skirti nykstančioms rūšims ir toms rūšims, kurių išsaugojimo būklė yra nepatenkinama.

Tarybos sprendimu:

  • patvirtinamas Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo;
  • Europos Komisija įgaliojama Europos Sąjungos (ES) vardu patvirtinti susitarimo priedų pakeitimus, atitinkančius ES teisės aktus.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

  • 1 priede apibrėžiama susitarimo geografinė aprėptis („susitarimo teritorija“). Susitarimo teritorijos ribos yra nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos ir nuo Islandijos iki Uzbekistano.
  • Susitarimo šalys:
    • nykstančioms migruojančių vandens paukščių rūšims suteikia griežtą apsaugą (2 priede išvardytos 255 rūšys, kurioms taikomas šis susitarimas);
    • užtikrina, kad bet koks migruojančių vandens paukščių naudojimas remtųsi geriausių prieinamų jų ekologijos žinių įvertinimu ir būtų tvarus;
    • nustato migruojančių vandens paukščių vietas ir buveines bei skatina tų vietų apsaugą, tvarkymą, atgaivinimą ir atkūrimą;
    • koordinuoja savo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų išlaikytas arba atkurtas tinkamų buveinių tinklas;
    • tiria problemas, kurias kelia žmonių veikla, ir įgyvendina korekcines priemones;
    • bendradarbiauja esant ypatingai padėčiai, reikalaujančiai suderintų tarptautinių veiksmų;
    • draudžia sąmoningai introdukuoti į aplinką svetimžemes vandens paukščių rūšis ir stengiasi užkirsti kelias tokių rūšių netyčiniam išleidimui;
    • pradeda ar remia paukščių biologijos ir ekologijos mokslinius tyrimus, įskaitant stebėsenos programas;
    • analizuoja mokymo poreikius apžvalgos, stebėsenos, žiedavimo ir šlapžemių tvarkymo srityse;
    • kuria ir taiko programas, kuriomis siekiama skatinti paukščių išsaugojimo problemų suvokimą ir supratimą;
    • keičiasi informacija ir tyrimų rezultatais;
    • bendradarbiauja įgyvendindamos šį susitarimą.
  • 3 priede pateikiama lentelė su migruojančių vandens paukščių populiacijų būkle, išsamus veiksmų planas ir apsaugos gairės, apimančios:
    • rūšių išsaugojimą, įskaitant teisines priemones pagal rūšių statusą;
    • buveinių išsaugojimą;
    • žmonių veiklos valdymą;
    • mokslinius tyrimus ir stebėseną;
    • švietimą ir informaciją;
    • įgyvendinimą.
  • Susitarimo šalys:
    • šiam susitarimui įgyvendinti paskiria instituciją ir pasiteirauti skirtą centrą;
    • pasirengia susitarimo šalių susitikimų eilinėms sesijoms;
    • moka įmokas į biudžetą;
    • gali mokėti savanoriškas įmokas į išsaugojimo fondą;
    • raginamos kitoms susitarimo šalims teikti mokymo, techninę ir finansinę paramą.
  • Susitarimu nustatoma:
    • sprendimų priėmimo tvarka;
    • techninio komiteto sudėtis ir vaidmuo;
    • sekretoriato pareigos;
    • santykiai su esamomis tarptautinėmis institucijomis;
    • ginčų sprendimo tvarka;
    • keturios oficialiosios kalbos (arabų, anglų, prancūzų ir rusų).

ĮSIGALIOJIMO DATA

Susitarimas įsigaliojo 1999 m. lapkričio 1 d.

KONTEKSTAS

  • ES yra 1979 m. priimtos Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos šalis. Šia konvencija, kuri dar vadinama Bonos konvencija (žr. santrauką), skatinamas tarptautinis bendradarbiavimas siekiant jos tikslų.
  • Migruojantys vandens paukščiai yra ypač pažeidžiami, nes jie nuskrenda ilgus nuotolius ir priklauso nuo šlapžemių, kurių plotai mažėja ir kurios prastėja dėl nesubalansuotos žmonių veiklos.
  • Susitarimą sudarė 82 susitariančiosios šalys: 44 iš Eurazijos, įskaitant ES, ir 38 iš Afrikos.

PAGRINDINIAI DOKUMENTAI

Susitarimas dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo (OL L 345, 2006 12 8, p. 26–72)

2005 m. liepos 18 d. Tarybos sprendimas 2006/871/EEB dėl Susitarimo dėl Afrikos ir Eurazijos migruojančių vandens paukščių išsaugojimo sudarymo Europos bendrijos vardu (OL L 345, 2006 12 8, p. 24–25)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencija (OL L 210, 1982 7 19, p. 11–22)

1982 m. birželio 24 d. Tarybos sprendimas 82/461/EEB dėl Migruojančiųjų laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvencijos sudarymo (OL L 210, 1982 7 19, p. 10)

paskutinis atnaujinimas 29.09.2021

Top