Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų skatinimas

Europos Komisijos komunikate „Moksliniai tyrimai ir inovacijos - atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ analizuojama, kaip padidinti mokslinių tyrimų ir inovacijų, kurios vaidina svarbų vaidmenį remiant būsimą ekonomikos augimą Europoje, poveikį. Daugiausia dėmesio skiriama tam, kaip ES šalys gali padidinti investicijų į šią sritį kokybę. Be to, pažymima, kad Europos augimo potencialas slypi naujų produktų ir paslaugų kūrime ir kad Europa turi puikių galimybių pasinaudoti šiuo potencialu.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui: „Moksliniai tyrimai ir inovacijos - atsinaujinusio augimo varomosios jėgos“ (COM(2014) 339 final, 2014 m. birželio 10 d. - neskelbta Oficialiajame leidinyje).

SANTRAUKA

Remiantis strategija„Europa 2020“ ir naujausia metine augimo apžvalga, komunikate rekomenduojama vyriausybėms pirmenybę teikti išlaidoms, kuriomis skatinamas augimas, visų pirma moksliniams tyrimams ir inovacijoms, net tuomet, kai jos siekia sumažinti nacionalinį deficitą ir skolą (fiskalinis konsolidavimas).

Šios investicijos turėtų būti vykdomos kartu su mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų reformomis, kuriomis siekiama didinti moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamų viešųjų lėšų panaudojimo kokybę, efektyvumą ir poveikį. Komunikate pabrėžiama valstybės investicijų į mokslinius tyrimus ir inovacijas sverto poveikio verslo investicijoms svarba ir rekomenduojama pritaikyti mokslinių tyrimų ir investicijų reformas, atsižvelgiant į kiekvienos šalies savybes.

ES šalys turėtų susitelkti į tris pagrindines reformos kryptis:

• 1.

  strategijų rengimo ir politikos formavimo proceso kokybės gerinimas, pavyzdžiui, sukuriant bendrą mokslinių tyrimų ir inovacijų strategiją, kurioje būtų nustatytos gairės aukščiausiu politiniu lygmeniu, daugiausia dėmesio skiriant kelioms svarbiausioms stiprybėms ir galimybėms (pažangioji specializacija);

• 2.

  programų kokybės, išteklių telkimo ir finansavimo mechanizmų gerinimas, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir inovacijų programose daugiau dėmesio skiriant visuomenės uždaviniams ir piliečiams rūpimų klausimų sprendimui; lėšas skirstant konkurso tvarka; užtikrinant, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų programos būtų aktualesnės ir jomis galėtų naudotis įmonės;

• 3.

  moksliniais tyrimais ir inovacijomis užsiimančių viešųjų įstaigų veiklos kokybės optimizavimas, pavyzdžiui, skatinant institucijas, kurios gauna viešąjį mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą, būti verslesnėmis ir ieškoti naujų partnerystės su įmonėmis galimybių, taip pat ir už Europos ribų, kad pritrauktų geriausius tyrėjus.

Siekdama padėti ES šalims sėkmingai įgyvendinti mokslinių tyrimų ir inovacijų reformas, Komisija remsis pavyzdinės iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ ir Europos mokslinių tyrimų erdvės patirtimi bei visapusiškai panaudos programos „Horizontas 2020“ galimybes.

Komunikate teigiama, kad inovacijų sėkmė priklauso ne tik nuo viešosios politikos kokybės, bet ir nuo palankios aplinkos inovacijoms. Jame pabrėžiamos sėkmės istorijos, kaip antai iniciatyvos „Inovacijų Sąjunga“ įgyvendinimas, tačiau taip pat nurodoma, kad daugiau reikia nuveikti kitose srityse, kaip antai toliau stiprinti bendrąją rinką, stiprinti viešojo sektoriaus gebėjimus kurti ir diegti inovacijas, lengvinti galimybes gauti finansavimą, ugdyti žmonių gebėjimus ir skatinti mažai tirtų sričių mokslinius tyrimus (t. y. mokslinius tyrimus naujose ir besikuriančiose srityse, kurios gali būti tarpdalykinės ir apimti netradicinius metodus).

paskutinis atnaujinimas 23.09.2014