Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

ES biologinės įvairovės strategija: pažangos peržiūra

Legal status of the document This summary has been archived and will not be updated, because the summarised document is no longer in force or does not reflect the current situation.

ES biologinės įvairovės strategija: pažangos peržiūra

DOKUMENTAS, KURIO SANTRAUKA PATEIKIAMA:

ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra (COM(2015) 478 final)

SANTRAUKA

KAM SKIRTA ŠI ATASKAITA?

Ataskaitoje pateikiama ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. įgyvendinimo laikotarpio vidurio peržiūra. Jos tikslas – informuoti sprendimų priėmėjus apie sritis, kuriose reikia daugiau pastangų.

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant svarbios pažangos politikos srityje, geresnių žinių ir eilės išsaugojimo pastangų laimėjimų vietos lygmenyje, nuo 2010 m. ES ir visame pasaulyje toliau nyko biologinė įvairovė ir blogėjo ekosistemų funkcijos. Tai turi reikšmingo poveikio ekosistemų pajėgumui patenkinti žmonių poreikius ateityje.

Ataskaitoje vertinama pažanga siekiant šešių veiklos tikslų:

1 tikslas. Iki galo įgyvendinti ES gamtos teisės aktus

  • Tinklo „Natura 2000“ kūrimas jau beveik užbaigtas sausumos buveinių atveju ir yra plečiamas į jūrų rajonus. Šiek tiek padaugėjo rūšių ir buveinių, kurių būklė gerėja, tačiau daugelio kitų būklė yra nepalanki, o kai kurių – toliau blogėja. Svarbiausi uždaviniai iki 2020 m. yra užbaigti kurti „Natura 2000“ jūrų teritorijų tinklą, užtikrinti veiksmingą „Natura 2000“ teritorijų valdymą ir užtikrinti būtiną tinklo „Natura 2000“ finansavimą.

2 tikslas. Išlaikyti esamą ekosistemų ir jų funkcijų būklę ir ją pagerinti

  • Gerinama žinių bazė, sukurti svarbūs politikos pagrindai. Svarbiausi uždaviniai iki 2020 m. yra parengti ir įgyvendinti nacionalines bei regionines sistemas, skirtas ekosistemų ir žaliosios infrastruktūros atkūrimui (t. y. padėti pažeistoms ar sunaikintoms ekosistemoms atsigauti), ir užtikrinti, kad nebūtų grynojo biologinės įvairovės nykimo.

3A tikslas. Tvarus žemės ūkis

  • Pagrindinį neigiamą poveikį biologinei įvairovei daro intensyvus ūkininkavimas ir žemės apleidimas, taip pat miestų plėtra ir žmogaus sukurta infrastruktūra. 2014–2020 m. bendroje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) numatyta įvairių potencialiai veiksmingų priemonių, skirtų biologinei įvairovei apsaugoti ir atkurti. ES šalys turi naudotis šiomis priemonėmis, kad ES galėtų sėkmingai siekti tikslo.

3B tikslas. Tvari miškininkystė

  • ES miškų plotas šiek tiek padidėjo, tačiau nėra jokių ženklų, kad gerėja miško buveinių ir rūšių, kurioms taikomi ES gamtos teisės aktai, apsaugos būklė. Miškų valdymo planai arba lygiavertės priemonės gali atlikti svarbų teigiamą vaidmenį siekiant tikslo, bet jų potencialas didžiąja dalimi lieka nepanaudotas.

4 tikslas. Tvari žuvininkystė

  • ES nustatė priemones, skirtas tvariai žuvininkystei (bendra žuvininkystės politika) ir gerai aplinkos būklei (Jūrų strategijos pagrindų direktyva) pasiekti. Tačiau šios priemonės visoje ES įgyvendinamos nevienodai ir išlieka didelių sunkumų, ypač pietinėse jūrose. Dėl daugiariopo poveikio, atsirandančio dėl buveinių naikinimo, pereikvojimo, taršos, klimato kaitos ir rūgštėjimo (t. y. kai anglies dioksidą absorbuoja jūra, jis reaguoja su vandeniu ir gamina rūgštį), jūrų rūšys ir ekosistemos ir toliau nyksta visose Europos jūrose.

5 tikslas. Kova su invazinėmis svetimomis rūšimis

  • 2014 m. priėmusi Invazinių svetimų rūšių (ISR) reglamentą ES sėkmingai siekia šio tikslo. Šiuo metu dirbama siekiant pasiūlyti pirmąjį ES svarbos invazinių svetimų rūšių sąrašą. Kitiems svarbiems žingsniams įgyvendinti reikia, kad ES šalys imtųsi įgyvendinimo veiksmų. Pažanga kitose srityse taip pat bus labai svarbi, ypač Balastinių vandenų konvencijos ratifikavimas.

6 tikslas. Padėti sustabdyti pasaulio biologinės įvairovės nykimą

Išvados

  • Ataskaitoje daroma išvada, kad 2020 m. tikslai gali būti pasiekti tik tuo atveju, jei bus imtasi gerokai ryžtingesnių ir platesnio užmojo įgyvendinimo bei vykdymo užtikrinimo pastangų, o biologinės įvairovės klausimai bus veiksmingiau integruoti į įvairių sričių politiką. Biologinės įvairovės tikslų įgyvendinimas padės siekti ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo darbotvarkės tikslų, padidins aprūpinimo maistu ir vandeniu saugumą, pagerins gyvenimo kokybę ir prisidės prie 2030 m. darnaus vystymosi darbotvarkės įgyvendinimo.

KONTEKSTAS

Biologinė įvairovė – unikali gyvybės formų įvairovė – yra itin svarbi ES ekonomikai ir gerovei. Ji pasirūpina būtinomis funkcijomis, kaip antai švariu oru ir vandeniu, maistu, medžiagomis, vaistais, sveikata ir poilsiu, apdulkinimu ir dirvožemio derlingumu, taip pat saugo nuo ekstremalių oro sąlygų ir klimato kaitos.

Tačiau žmogaus veiklos sukelti biologinės įvairovės pokyčiai pastaruosius 50 metų buvo greitesni nei kada nors žmonijos istorijoje. Būtent todėl ES priėmė biologinės įvairovės strategiją, kurios pagrindinis tikslas – iki 2020 m. sustabdyti biologinės įvairovės nykimą ir ekosistemų funkcijų blogėjimą ES, tuo pačiu padidinant ES indėlį stabdant pasaulio biologinės įvairovės nykimą.

DOKUMENTAS

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ ( COM(2015) 478 final, 2015 10 2)

SUSIJĘ DOKUMENTAI

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės įvairovės strategija iki 2020 m.“ ( KOM(2011) 244 galutinis, 2011 5 3)

Komisijos tarnybų darbinis dokumentas „ES pažangos įgyvendinant ES biologinės įvairovės strategiją iki 2020 m. vertinimas“, pridėtas prie Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui ir Tarybai „ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. laikotarpio vidurio peržiūra“ ( SWD(2015) 187 final, 2015 10 2)

paskutinis atnaujinimas 12.01.2016

Top