Rizikos mažinimas: gaivalinės ir žmogaus sukeltos nelaimės

Pastaraisiais dešimtmečiais gaivalinių nelaimių dažnumas ir jų padaroma žala nuolat didėjo. Tą iš dalies lemia klimato kaita, urbanizacija, gyventojų skaičiaus didėjimas ir aplinkos būklės prastėjimas. Europa yra tankiai apgyvendintas ir ekonomiškai išsivystęs žemynas. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei padaroma išties didelė žala, įskaitant ekonominę.

DOKUMENTAS

Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“ (COM(2014) 216 final, 2014 4 8).

Tarybos išvados dėl komunikato „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“ (2014 m. birželio mėn.) (žr. p. 29-33).

SANTRAUKA

Pastaraisiais dešimtmečiais gaivalinių nelaimių dažnumas ir jų padaroma žala nuolat didėjo. Tą iš dalies lemia klimato kaita, urbanizacija, gyventojų skaičiaus didėjimas ir aplinkos būklės prastėjimas. Europa yra tankiai apgyvendintas ir ekonomiškai išsivystęs žemynas. Tai reiškia, kad įvykus nelaimei padaroma išties didelė žala, įskaitant ekonominę.

Dėl gaivalinių nelaimių patiriami vidutiniai metiniai nuostoliai išaugo nuo 9 mlrd. EUR XX a. 9-ajame dešimtmetyje iki 13 mlrd. EUR XXI a. 1-ajame dešimtmetyje. Siekiant pakeisti šias nerimą keliančias tendencijas, būtinos rizikos prevencijos ir valdymo politikos priemonės.

Pagrindinis dėmesys Europos Sąjungos (ES) civilinės saugos teisės aktuoseyra skiriamas pasirengimui ir prevencijos politikai bei veiksmams. Nacionaliniu mastu mechanizmu nustatomi nauji įsipareigojimai plėsti papildomus rizikos vertinimus, rizikos valdymo pajėgumų vertinimą ir tarpusavio vertinimų naudojimą, kad ES šalys mokytųsi viena iš kitos, kaip valdyti nelaimių riziką, ir keistųsi žiniomis apie nelaimių valdymą bei įrodymų baze. Darbotvarkėje svarbią vietą užima inovatyvūs nelaimių prevencijos finansavimo sprendimai, įskaitant draudimo, kaip nelaimių valdymo įrankio ir paskatos stiprinti rizikos suvokimą, užtikrinti jos prevenciją ir ją mažinti, naudojimą.

Nelaimių rizikos prevencijos ir valdymo aspektai įtraukti į didelę dalį pagrindinių ES politikos krypčių, įskaitant sanglaudos politikos, sveikatos, poveikio aplinkai vertinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos, ekosistemų, žemės ūkio, aprūpinimo maistu ir mitybos saugumo, potvynių rizikos valdymo, didelių pramoninių avarijų prevencijos, rizikos finansavimo, branduolinės saugos, transporto, energetikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų.

KAS NUSTATYTA ŠIUO KOMUNIKATU?

Komisija priėmė komunikatą „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“. Remiamas Tarybos išvadų jis palaiko bendrąją ES poziciją pasaulinėse derybose Jungtinių Tautų (JT) lygmenyje dėl naujosios laikotarpio po 2015 m. nelaimių rizikos mažinimo veiksmų programos.

Komisija parengė rekomendacijas, remdamasi įvairių ES politikos krypčių, įskaitant civilinės saugos, aplinkosaugos, vidaus saugumo, prisitaikymo prie klimato kaitos, sveikatos, mokslinių tyrimų bei inovacijų ir išorės veiksmų, laimėjimais nelaimių rizikos valdymo srityje. Šie laimėjimai yra svarbus ES indėlis kuriant nuoseklią nelaimių rizikos valdymo politiką europiniu ir tarptautiniu lygmenimis.

Pagrindiniai Komisijos siūlymai

• 1.

  Didinti naujosios laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programos skaidrumą ir gerinti jos valdymą. Komisija siūlo nustatyti valdymo standartus, šalių periodiškus tarpusavio vertinimus, pasauliniu mastu palyginamus duomenis apie dėl nelaimių patirtus nuostolius ir pavojus rinkimą bei dalijimąsi jais.

• 2.

  Daugiau dėmesio skirti rezultatams. Komisija siūlo nustatyti tikslus ir kiekybiškai įvertinamus veiksmus, kuriais siekiama mažinti nelaimių riziką.

• 3.

  Užtikrinti nelaimių rizikos mažinimo priemonių indėlį į tvarų ir pažangų augimą. Visi pagrindiniai infrastruktūros objektai ir projektai turėtų būti kuriami atsižvelgiant į riziką ir būti atsparūs klimato kaitai ir nelaimėms (t. y. jie turėtų būti kuriami taip, kad būtų kuo atsparesni nelaimėms). Reikėtų toliau skatinti naudoti inovatyvias technologijas ir priemones nelaimių valdymui palaikyti (ankstyvojo perspėjimo sistemas, atsparią infrastruktūrą ir pastatus, žaliąją infrastruktūrą, pranešimų apie riziką teikimą ir pan.). Dėl to padaugėtų verslo galimybių ir būtų prisidedama prie ekologiško ekonomikos augimo.

• 4.

  Skirti ypatingą dėmesį pažeidžiamiausiems. Komisija taip pat tikisi, kad naujojoje Hiogo veiksmų programoje bus labiau atsižvelgiama į lyčių aspektus ir ji bus pritaikyta pažeidžiamoms asmenų grupėms, kaip antai vaikams, pagyvenusiems žmonėms, neįgaliesiems, benamiams, skurstantiems žmonėms. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas atsparumo didinimui visose miesto ir pažeidžiamose kaimo vietovėse, taip pat pakrantės teritorijose.

• 5.

  Be gamtinių pavojų išsamioje tarptautinėje programoje atsižvelgti ir į konfliktus, kitas smurto bei pažeidžiamumo formas (šalys, turinčios silpnus pajėgumus ir institucijas), taip pat į technologinę riziką (pavyzdžiui, branduolinę), aprūpinimą maistu bei mitybos nesaugumą ir epidemijas.

KONTEKSTAS

ES remia Hiogo veiksmų programą, kuria skatinamas nelaimių rizikos mažinimas ir rizikos suvokimo stiprinimas visame pasaulyje. Ja taip pat skatinama įtraukti nelaimių rizikos valdymą į laikotarpio po 2015 m. skurdo panaikinimo ir darnaus vystymosi programą. Šiame kontekste 2014 m. Europos Komisija išleido komunikatą „Laikotarpio po 2015 m. Hiogo veiksmų programa. Rizikos valdymas siekiant padidinti atsparumą“. Tai padėjo formuoti bendrąją ES poziciją tarptautinėse derybose dėl atnaujintos tarptautinės (JT) nelaimių rizikos mažinimo programos.

Hiogo veiksmų programa (HVP) „Tautų ir bendruomenių atsparumo nelaimėms stiprinimas“ - tai 10 metų planas, kurį priėmė 168 JT valstybės narės, savanoriškai įsipareigojusios imtis penkis prioritetus atitinkančių veiksmų siekdamos, kad pasaulyje kiltų mažiau gamtinių pavojų ir būtų didinamas atsparumas nelaimėms. HVP apima 2005-2015 m. laikotarpį. Ją pakeitė laikotarpio po 2015 m. rizikos mažinimo veiksmų programa, priimta 3-iojoje pasaulinėje nelaimių rizikos mažinimo konferencijoje, vykusioje 2015 m. kovo 14-18 d. Sendajuje (Japonijoje).

SUSIJĘ DOKUMENTAI

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (Oficialusis leidinys 347, 2013 12 20, p. 924-947).

paskutinis atnaujinimas 08.12.2014