(1)

2016 m. spalio 26 d. raštu (2) bendrovė „Síminn hf.“ (toliau – skundo pateikėjas) pateikė skundą dėl įtariamos valstybės pagalbos, kurią bendrovė „Orkuveita Reykjavíkur“ (toliau – bendrovė OR) suteikė savo patronuojamajai bendrovei „Gagnaveita Reykjavíkur“ (toliau – bendrovė GR) (3).

(2)

Sprendimu Nr. 086/19/COL (toliau – sprendimas pradėti procedūrą) (4) ELPA priežiūros institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą. Procedūra prieš priimant sprendimą pradėti procedūrą aprašyta jo 2 skirsnyje.

(3)

ELPA priežiūros institucija pradėjo oficialią tyrimo procedūrą dėl toliau nurodytų keturių priemonių (toliau kartu – priemonės) (5):

1 priemonė: rinkos palūkanų nemokėjimas bendrovei OR už pranašumą, kurį bendrovė GR įgijo laikinai sustabdžius palūkanų mokėjimą;

2 priemonė: netiesioginis bendrovės OR finansavimas, skirtas bendrovei GR už optinių skaidulinių kabelių tinklo tiesimą Elvuso savivaldybėje;

3 priemonė: trumpalaikis bendrovės OR skolinimas bendrovei GR;

4 priemonė: į bendrovės GR paskolų sutartis su privačiais paskolų davėjais įtraukta sąlyga, kad bendrovė OR turi toliau valdyti bendrovės GR kontrolinį akcijų paketą.

(4)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija preliminariai nusprendė, kad priemonės yra valstybės pagalba, ir išreiškė abejonių dėl priemonių suderinamumo su EEE susitarimo veikimu. Priemonės išsamiau paaiškintos 2.4 skirsnyje.

(5)

Sprendimo pradėti procedūrą 113 punkte ELPA priežiūros institucija paragino Islandijos institucijas iki 2020 m. sausio 6 d. pateikti savo pastabas. ELPA priežiūros institucija taip pat paskelbė prasmingą santrauką ir paragino suinteresuotąsias šalis per vieną mėnesį nuo tokio paskelbimo dienos pateikti pastabas (6).

(6)

2020 m. kovo 5 d. raštu (7) Islandijos institucijos pateikė pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą, kurias sudarė 2020 m. kovo 4 d. raštas kartu su bendrovių GR ir OR priedais (8). Jokia kita suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų ELPA priežiūros institucijai.

(7)

2021 m. lapkričio 4 d. raštu ELPA priežiūros institucija Islandijos institucijoms išsiuntė oficialų prašymą pateikti informaciją (9). 2023 m. sausio 14 d. raštu (10) Islandijos institucijos atsiuntė atsakymą į tą prašymą ir 2022 m. sausio 21 d. raštu (11) pateikė papildomos informacijos.

(8)

2023 m. kovo 14 d. raštu ELPA priežiūros institucija paprašė Islandijos institucijų pateikti daugiau informacijos (12). 2023 m. balandžio 25 d. raštu (13) Islandijos institucijos atsiuntė atsakymą į šį prašymą. 2023 m. birželio 9 d. raštu Islandijos institucijos pateikė papildomų paaiškinimų (14).

(9)

Bendrovė GR yra 2007 m. įsteigta telekomunikacijų bendrovė, kuri visiškai priklauso bendrovei OR (15). Bendrovė OR yra valstybinė įmonė, įsteigta pagal Įstatymą Nr. 139/2001 (16), ir priklauso Reikjaviko, Akraneso ir Borgarbigdo savivaldybėms (17). Bendrovė GR buvo įsteigta kaip nepriklausomas juridinis vienetas, kad atitiktų Islandijos pašto ir telekomunikacijų administracijos (toliau – PTA) (18) reikalavimus dėl bendrovės OR konkurencinės ir nekonkurencinės veiklos atskyrimo (19).

(10)

Per įvairias patronuojamąsias įmones bendrovė OR teikia elektros energijos, geoterminio vandens šildymui, šalto vandens ir nuotekų paslaugas (20). Jos patronuojamoji įmonė GR (21) valdo telekomunikacijų ir duomenų perdavimo tinklą Islandijoje. Ji teikia didmeninę prieigą prie savo šviesolaidinio tinklo mažmeninių paslaugų teikėjams, siūlantiems įvairias fiksuotojo plačiajuosčio ryšio ir duomenų perdavimo paslaugas.

(11)

Skundo pateikėjas yra telekomunikacijų sprendimus Islandijoje teikianti bendrovė. Ji teikia judriojo ir fiksuotojo plačiajuosčio ryšio paslaugas gyventojams ir verslo klientams. Skundo pateikimo ELPA priežiūros institucijai metu skundo pateikėjas buvo „Míla“ (22), bendrovės, kuriai priklauso ir kuri valdo visą šalį apimantį telekomunikacijų tinklą, patronuojančioji bendrovė.

(12)

Iki 2021 m. liepos 1 d. PTA kompetencija telekomunikacijų srityje buvo nustatyta (23) Pašto ir telekomunikacijų administracijos įstatyme Nr. 69/2003, įgyvendinančiame ES elektroninių ryšių reguliavimo sistemą (24) ). PTA, be kita ko, pagal Elektroninių ryšių įstatymo Nr. 81/2003 (toliau – ERĮ) (25) 36 straipsnį užtikrina, kad pajamomis, gaunamomis iš nekonkurencinių sektorių, nebūtų subsidijuojama veikla konkurenciniame telekomunikacijų sektoriuje.

(13)

Vykdydama savo pareigas, susijusias su ERĮ 36 straipsnio įgyvendinimu, PTA turi tikrinti bendrovės OR investicijas telekomunikacijų rinkoje ir bendrovių GR ir OR verslo santykius. Tokius tyrimus PTA gali pradėti savo iniciatyva arba gavusi suinteresuotųjų šalių skundus. Bendrovė GR taip pat privalo pranešti PTA apie konkrečias priemones, pavyzdžiui, akcinio kapitalo didinimą (26), kad gautų išankstinį sutikimą, o suinteresuotosios šalys gali būti tokių bylų šalimis, jei įrodo, kad turi teisėtą interesą dėl bylos baigties (27).

(14)

2007 m. kovo 8 d. bendrovės OR ir GR pasirašė pagrindų susitarimą (toliau – pagrindų susitarimas) (28). Pagrindų susitarime yra keletas papildymų, įskaitant papildymą Nr. 4 „Paskolos sutartis užsienio valiuta“ (toliau – papildymas), kuriuo buvo reglamentuojama bendrovės OR paskola bendrovei GR (29). ELPA priežiūros institucija minėtus dokumentus vadins pagrindų susitarimu ir papildymu.

(15)

Pagal pagrindų susitarimą ir papildymą bendrovė GR turėjo grąžinti paskolą bendrovei OR per dvylikos metų grąžos laikotarpį ir atlikdama 24 mokėjimus – kiekvienų metų gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d. Atliekant pirmuosius 14 mokėjimų, turėjo būti mokamos tik palūkanos. Pirmasis palūkanų mokėjimo terminas buvo 2007 m. lapkričio 1 d. Pagrindinės sumos grąžinimas turėtų prasidėti tik nuo 2014 m. lapkričio 1 d., o po to kiekvienų metų gegužės 1 d. ir lapkričio 1 d. Buvo numatyta, kad 2019 m. gegužės 1 d. yra paskutinė tiek palūkanų, tiek pagrindinės sumos grąžinimo mokėjimo diena.

(16)

2008 m. gruodžio 30 d. Sprendime Nr. 32/2008 (30) PTA padarė išvadą, kad pagrindų susitarime ir papildyme numatytas skolinimo laikotarpis turėtų būti sutrumpintas nuo dvylikos iki penkerių metų. Palūkanų mokėjimo terminai turėtų būti panašūs į tuos, dėl kurių buvo susitarta iš pradžių pasirašytame papildyme, o pagrindinė suma turėtų būti grąžinta 2012 m. gegužės 1 d.

(17)

2009 m. spalio 1 d. bendrovės GR ir OR pasirašė priedą, kuriuo bendrojo susitarimo ir papildymo galiojimo laikas sutrumpintas nuo 12 iki 5 metų. Tai atitiko PTA sprendimą Nr. 32/2008. Priede nustatyta, kad 2012 m. gegužės mėn. yra galutinis mokėjimo terminas ir nurodyta, kad iki 2012 m. gegužės 1 d. paskolos gavėjas turėtų visiškai grąžinti skolą ir susikaupusias palūkanas.

(18)

2009 m. lapkričio 25 d. bendrovė GR, kaip paskolos gavėjas, sudarė kredito linijos sutartį (toliau – kredito linijos sutartis) (31) su bendrove „NBI Ltd.“ (anksčiau – bendrovė „Landsbankinn“), kaip paskolos davėju. Kredito linijos sutarties suma buvo 1 400 mln. ISK, o jos galiojimo terminas – 2011 m. liepos 15 d. (32).

(19)

Kredito linijos sutarties 12 straipsnio k punkte nustatyta sąlyga, kuria paskolos gavėjui buvo draudžiama grąžinti paskolas dalimis ir (arba) mokėti palūkanas tos sutarties galiojimo laikotarpiu. Tai reiškė, kad palūkanos pagal pagrindų susitarimą ir papildymą negalėjo, remiantis kredito linijos sutarties nuostatomis, būti mokamos tol, kol galiojo kredito linijos sutartis.

(20)

Todėl bendrovės GR mokėjimai bendrovei OR pagal pagrindų susitarimą ir papildymą buvo sustabdyti, kol galiojo kredito linijos sutartis, tiksliau iki 2011 m. liepos 15 d. Po šios dienos apribojimai nebebūtų taikomi, nes kredito linijos sutartis nebegaliojo.

(21)

Kad būtų galima atlikti bet kokius pakeitimus, reikėjo gauti bendrovės OR, kaip paskolos bendrovei GR davėjo, sutikimą pagal pagrindų susitarimą ir papildymą.

(22)

Palūkanų mokėjimo sustabdymas pagal pagrindų susitarimą ir papildymą reiškė pradinio bendrovių OR ir GR susitarimo pakeitimą. Todėl tokiems pakeitimams buvo būtinas bendrovės OR, kaip paskolos davėjo pagal šį susitarimą, sutikimas. 2009 m. spalio 14 d. bendrovė GR išsiuntė raštą bendrovei OR (33), prašydama pastarosios pritarti palūkanų mokėjimo pagal pagrindų susitarimą ir papildymą sustabdymui (34). Šiame rašte taip pat nurodyta, kad galutinė kredito linijos sutarties data yra 2011 m. liepos 15 d.

(23)

2009 m. spalio 16 d. bendrovės OR valdyba pritarė kredito linijos sutarties sąlygoms (35). 2009 m. spalio 19 d. bendrovė OR išsiuntė raštą (36) bendrovei GR, kuriame pranešė, kad pritaria palūkanų mokėjimo sustabdymui. Praktiškoje tai reiškė, kad bendrovė OR sutiko sustabdyti palūkanų mokėjimą 2009 m. lapkričio 1 d., 2010 m. gegužės 1 d., 2010 m. lapkričio 1 d. ir 2011 m. gegužės 1 d. pagal pagrindų susitarimą ir papildymą.

(24)

Sustabdytų palūkanų mokėjimų datos ir sumos buvo tokios: 2009 m. lapkričio 1 d. / 81 240 732 ISK; 2010 m. gegužės 1 d. / 61 415 704 ISK; 2010 m. lapkričio 1 d. / 55 994 167 ISK ir 2011 m. gegužės 1 d. / 62 994 280 ISK.

(25)

2010 m. rugsėjo 7 d. Sprendime Nr. 25/2010 (37) PTA padarė išvadą, kad kredito linijos sutarties 12 straipsnio k punktas pažeidžia ERĮ 36 straipsnį ir ankstesnius PTA sprendimus (2006 m. lapkričio 13 d. Nr. 10/2006 ir 2008 m. gruodžio 30 d. Nr. 32/2008). Sprendimu Nr. 25/2010 PTA pareikalavo, kad bendrovė GR mokėtų palūkanas bendrovei OR pagal pagrindų susitarimą ir papildymą.

(26)

Priimant PTA sprendimą Nr. 25/2010, bendrovė GR jau buvo įvykdžiusi šiuo sprendimu nustatytus įpareigojimus, nes jau buvo atlikusi du atitinkamus palūkanų mokėjimus bendrovei OR. Tiksliau 2009 m. lapkričio 1 d. palūkanų mokėjimas buvo atliktas 2009 m. gruodžio 16 d. (praėjus 44 dienoms po mokėjimo sustabdymo), o 2010 m. gegužės 3 d. palūkanų mokėjimas – 2010 m. rugpjūčio 30 d. (praėjus 120 dienų po mokėjimo sustabdymo) (38). Kaip paaiškino Islandijos valdžios institucijos, bendrovė GR atliko šiuos palūkanų mokėjimus prieš priimant PTA sprendimą Nr. 25/2010, remdamasi susirašinėjimu su PTA dėl ERĮ 36 straipsnio taikymo (39).

(27)

Kiti du palūkanų mokėjimai, kurie turėjo būti atlikti 2010 m. lapkričio 1 d. ir 2011 m. gegužės 1 d., niekada nebuvo sustabdyti, nes PTA sprendimas buvo priimtas iki šių palūkanų mokėjimų termino.

(28)

PTA nė viename savo sprendime nenurodė bendrovei GR apskaičiuoti ir sumokėti palūkanas, kurios susikaupė per aptariamų palūkanų mokėjimų sustabdymo laikotarpį, ir praktikoje bendrovė GR to nepadarė.

(29)

Sprendimo pradėti procedūrą 97 punkte ELPA priežiūros institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovė GR įgijo pranašumą pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, nes nemokėjo rinkos palūkanų už pranašumą, kurį įgijo laikinai sustabdžius palūkanų mokėjimą.

(30)

2006 m. balandžio 28 d. bendrovė OR ir Elvuso savivaldybė pasirašė susitarimą (toliau – ORF susitarimas) (40), kuriuo įsteigtas Elvuso augalijos atkūrimo fondas (toliau – ORF fondas).

(31)

Pagal ORF susitarimą bendrovė OR įsipareigojo šešerius metus kasmet į ORF fondą įmokėti 12,5 mln. ISK. ORF fondo tikslas, kaip nustatyta ORF susitarime, buvo atkurti elektrinių paveiktą savivaldybės žemės augaliją ir apskritai pagerinti savivaldybės žemę. ORF susitarime bendrovė OR taip pat įsipareigojo remti šviesolaidinio tinklo tiesimą Elvuso savivaldybėje.

(32)

2007 m. spalio 25 d. Elvuso savivaldybė patvirtino ORF, kaip fondo, turinčio atskirą valdymą, steigimą, sprendime dėl patvirtinimo nurodydama, kad Elvuso savivaldybė yra vienintelis ORF fondo savininkas. ORF fondo valdybą sudarė trys direktoriai. Du iš jų paskyrė Elvuso savivaldybė, vieną – bendrovė OR. ORF fondo valdybos sprendimai buvo priimami pagal balsų daugumos taisyklę, kuri taip pat yra bendrasis balsavimo principas pagal Islandijos teisės aktus (41).

(33)

2014 m. sausio 31 d. bendrovė OR ir Elvuso savivaldybė pasirašė susitarimą dėl projektų užbaigimo pagal ORF susitarimą. Pagal šį susitarimą bendrovė OR perleido ir atsisakė visų teisių, pareigos administruoti ir atsakomybės už ORF fondą Elvuso savivaldybės naudai (42).

(34)

2014 m. sausio 31 d. bendrovė GR ir Elvuso savivaldybė sudarė susitarimą dėl šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio tinklo diegimo ir jo eksploatavimo Elvuso savivaldybės teritorijoje (toliau – 2014 m. susitarimas dėl šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio tinklo). Pagal šio susitarimo 8 straipsnį Elvuso savivaldybė turėjo sumokėti už šio plačiajuosčio ryšio tinklo tiesimą, eksploatavimą, administravimą ir paslaugų teikimą. Konkrečiai nuo 2014 m. birželio 1 d. iki rugpjūčio 1 d. Elvuso savivaldybė trimis mokėjimais turėjo sumokėti 80 mln. ISK bendrovei GR (43). Kitas su tinklo tiesimu ir eksploatavimu susijusias išlaidas ir sąnaudas turėjo padengti bendrovė GR.

(35)

2014 m. vasario 5 d. pranešime spaudai Elvuso savivaldybė paskelbė apie ORF likvidavimą ir jo lėšų perskirstymą (44).

(36)

2014 m. gegužės 23 d. Elvuso savivaldybė priėmė nutarimą, kuriuo likvidavo ORF fondą. Pagal šį nutarimą Elvuso savivaldybė turėjo besąlyginę teisę skirti kapitalą iš likviduoto ORF lėšų kitiems savivaldybės projektams (45).

(37)

2015 m. birželio 2 d. PTA priėmė sprendimą Nr. 11/2015 (46), kuriame įvertino, ar likviduoto ORF fondo lėšos, kurias iš pradžių skyrė bendrovė OR, buvo skirtos bendrovei GR pagal Elvuso savivaldybės ir bendrovės GR susitarimą. PTA taip pat vertino, ar Elvuso savivaldybė perdavė plačiajuosčio ryšio tinklo nuosavybę bendrovei GR, pažeisdama ERĮ 36 straipsnį.

(38)

PTA nusprendė, kad bendrovė GR turi grąžinti Elvuso savivaldybei mokėjimus, atliktus pagal 2014 m. susitarimą dėl šviesolaidinio plačiajuosčio ryšio tinklo. PTA pasiūlė grąžinti pinigus arba suteikti Elvuso savivaldybei plačiajuosčio ryšio tinklo nuosavybės dalį. Pastaruoju atveju nuosavybės dalies vertė turėtų būti lygi Elvuso savivaldybei pagal susitarimą įneštam kapitalo įnašui, o reikalaujama grąžos norma atitiktų rinkos sąlygas (47).

(39)

2015 m. gruodžio 3 d., po diskusijų su PTA dėl atitikties Sprendimui Nr. 11/2015, bendrovė GR pateikė PTA susitarimo dėl plačiajuosčio ryšio tinklo nuosavybės, eksploatavimo ir nuomos projektą. Po papildomų PTA ir bendrovės GR diskusijų (48), 2016 m. gegužės 26 d. rašte (49) PTA padarė išvadą, kad susitarimo projektas atitinka ERĮ 36 straipsnį. PTA taip pat laikėsi nuomonės, kad atitinkamas lėšas bendrovei GR skyrė Elvuso savivaldybė, o ne bendrovė OR (50).

(40)

2016 m. lapkričio 25 d. Elvuso savivaldybė ir bendrovė GR pasirašė Susitarimą dėl plačiajuosčio ryšio tinklų nuosavybės, eksploatavimo ir nuomos (51). Susitarimo turinys atitinka PTA įvertinto jo projekto turinį. Šio susitarimo 2 straipsnyje numatyta, kad kapitalo įnašas kompensuojamas suteikiant tinklo nuosavybės dalį, atsižvelgiant į diegiant tinklą Elvuso savivaldybės pateikto įnašo dalį (52).

(41)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovė GR įgijo pranašumą netiesiogiai iš bendrovės OR gavusi lėšų Elvuso savivaldybės optinių skaidulinių kabelių tinklui įrengti. Nagrinėjamos lėšos yra lėšos, aprašytos 2.4.2 skirsnyje.

(42)

2015 m. balandžio 20 d. (53) ir 2015 m. liepos 7 d. (54) raštais bendrovė GR teiravosi, o PTA patvirtino, kad pirmosios dalyvavimas bendrovės OR valdomame bendrame pinigų fonde atitiktų ERĮ 36 straipsnį.

(43)

2016 m. gruodžio 1 d. bendrovės GR ir OR pasirašė susitarimą, kuriuo bendrovei GR buvo suteikta galimybė dalyvauti bendrame pinigų fonde (55).

(44)

2019 m. kovo 20 d. PTA Sprendime Nr. 3/2019 (56) padarė išvadą, kad trumpalaikis skolinimas bendrovei GR iš bendrovės OR bendro pinigų fondo neatitinka ERĮ 36 straipsnio. PTA manė, kad pinigų fondo paskola, kuri neatitiko rinkos sąlygų, pažeidė 2006 m. lapkričio 13 d. PTA sprendimą Nr. 10/2006 (57), o kartu ir ERĮ 36 straipsnį.

(45)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovė GR įgijo pranašumą iš bendrovės OR gavusi trumpalaikį finansavimą bendro pinigų fondo lėšomis.

(46)

4 priemonė susijusi su bendrovės OR paskolų bendrovei GR pakeitimu privačių paskolos davėjų paskolomis. Aptariamoms privačių paskolos davėjų paskoloms buvo taikoma sąlyga, pagal kurią bendrovės OR nuosavybės dalies bendrovėje GR sumažėjimas iki mažiau nei 50 % suteikia paskolos davėjui teisę reikalauti grąžinti paskolą, nutraukti paskolos sutartį arba paskelbti, kad paskola turi būti grąžinta (toliau – kontrolės pasikeitimo sąlyga). Skundo pateikėjo teigimu, dėl šios sąlygos privataus paskolos davėjo taikomos palūkanų normos nuolat buvo mažesnės už rinkos lygį.

(47)

Sprendime Nr. 3/2019 PTA laikėsi nuomonės, kad šia sąlyga privatūs paskolos davėjai susiejo bendrovės OR nuosavybės dalį su paskolos sutartimis, kad sumažintų įsipareigojimų nevykdymo tikimybę (58). Atitinkamai PTA manė, kad dėl šios sąlygos paskolos gali būti teikiamos palankesnėmis sąlygomis (59).

(48)

Galiausiai PTA nusprendė, kad bendrovės GR paskolos sutartyse su privačiais paskolos davėjais negali būti numatyta kontrolės pasikeitimo sąlyga. Sprendimo pradėti procedūrą 97 punkte ELPA priežiūros institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad bendrovė GR galėjo įgyti pranašumą į sutartis su privačiais paskolos davėjais įtraukdama kontrolės pasikeitimo sąlygą.

(49)

Pateiktose pastabose Islandijos valdžios institucijos nurodo, kad iš tikrųjų buvo sustabdyti tik du palūkanų mokėjimai, kurie turėjo būti atlikti 2009 m. lapkričio 2 d. ir 2010 m. gegužės 3 d. Šie palūkanų mokėjimai galiausiai buvo atlikti atitinkamai praėjus 44 ir 120 dienų nuo mokėjimo termino. Nuo to laiko jokie bendrovės OR mokėjimai nebuvo sustabdyti ir nebuvo nukrypta nuo paskolos sutarčių sąlygų.

(50)

Nagrinėjama priemonė susijusi su rinkos palūkanų nemokėjimu už pranašumą, kurį bendrovė OR įgijo laikinai sustabdžius palūkanų mokėjimą. Islandijos valdžios institucijos pripažįsta, kad tai atleidžia paskolos gavėją nuo ekonominės naštos ir atlaisvina kapitalą, kuris kitu atveju būtų panaudotas mokėjimams, ir iš esmės galėtų būti laikoma pranašumu.

(51)

Pagal Islandijos valdžios institucijų pateiktus dviejų faktiškai sustabdytų palūkanų mokėjimų iki mokėjimo dienos skaičiavimus, palūkanos, apskaičiuotos taikant ELPA priežiūros institucijos Gairėse dėl orientacinių ir diskonto normų (60) nurodytą palūkanų normą, sudaro 13 212 965 ISK / 94 588 EUR. Islandijos valdžios institucijos laikėsi nuomonės, kad ši suma yra de minimis pagalba (61). Islandijos valdžios institucijos taip pat patvirtino, kad pagalbos gavėjui nebuvo suteikta jokia kita de minimis pagalba.

(52)

Islandijos valdžios institucijos taip pat tvirtina, kad buvo viršytas 3 protokolo II dalies 15 straipsnyje nustatytas 10 metų senaties terminas. Kadangi sustabdyti palūkanų mokėjimai buvo atlikti 2009 m. gruodžio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 30 d., Islandijos valdžios institucijos laikosi nuomonės, kad 4 priemonės senaties terminas pasibaigė. Jų nuomone, bendravimas su ELPA priežiūros institucija po 2016 m. spalio 26 d. skundo pateikėjo rašto negali būti laikomas ELPA priežiūros institucijos veiksmu, sustabdžiusiu senaties termino skaičiavimą.

(53)

Pateiktose pastabose Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad ši priemonė nėra priskirtina bendrovei OR. Bendrovė OR tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz., per ORF fondo valdybą) nedalyvavo likviduojant ORF fondą ir perduodant jo lėšas. Elvuso savivaldybė, o ne bendrovė OR priėmė sprendimą dėl 80 mln. ISK mokėjimo.

(54)

Islandijos valdžios institucijos mano, kad ELPA priežiūros institucija klydo teigdama, jog „bendrovė OR kartu su savivaldybės atstovais bendrai kontroliavo ORF fondą“ (62), nes ORF fondo valdyba sprendimą priėmė balsų dauguma, o OR atstovas neturėjo veto teisės. ELPA priežiūros institucija taip pat klydo teigdama, kad „2014 m. ORF fondas nusprendė savo lėšomis finansuoti bendrovės GR šviesolaidinio tinklo diegimą“ (63). Elvuso savivaldybė, kaip vienintelė ORF fondo savininkė, priėmė sprendimą jį likviduoti ir perduoti jo lėšas. Islandijos valdžios institucijos pažymi, kad ir PTA manė, jog lėšas įnešė savivaldybė (64).

(55)

Be to, Islandijos valdžios institucijos mano, kad bet kuriuo atveju aptariamos priemonės lėšos buvo grąžintos, todėl valstybės pagalba jau yra susigrąžinta. Grąžinimas buvo atliktas pagal PTA sprendimą Nr. 11/2015 ir bendrovė GR visą sumą grąžino Elvuso savivaldybei. Tai apima ir pagrindinę kiekvieno mokėjimo sumą, ir grąžos normą rinkos sąlygomis. Islandijos valdžios institucijos teigia, kad tai atspindi tinklo nuosavybės procentinė dalis, nes Elvuso savivaldybei tenka 78 % nuosavybės.

(56)

Jei ELPA priežiūros institucija mano, kad priemonės lėšos nebuvo visiškai susigrąžintos, Islandijos valdžios institucijos teigia, kad priemonė yra suderinama su EEE susitarimo veikimu pagal jo 59 straipsnio 2 dalį arba 61 straipsnio 3 dalies c punktą. Remdamosi abiem šiais straipsniais, Islandijos valdžios institucijos teigia, kad Elvuso savivaldybės kaimo vietovėse buvo rinkos nepakankamumas, nes nė viena šalis nepateikė planų ar noro šioje vietovėje per trejus metus savarankiškai įdiegti ir eksploatuoti plačiajuosčio ryšio tinklą.

(57)

Pateiktose pastabose Islandijos valdžios institucijos teigia, kad PTA neatsižvelgė į EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas kumuliacines valstybės pagalbos sąlygas. Nors PTA daugiausia dėmesio skyrė formaliesiems susijusių subjektų, kokie yra bendrovės OR ir GR, susitarimų dėl paskolų reikalavimams, ji nevertino, ar paskola bendrovei GR buvo suteiktas pranašumas, kurio negalima įgyti rinkoje.

(58)

Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad nustatydamos bendro pinigų fondo paskolos sąlygas, bendrovės OR ir GR suderino palūkanų normas ir mokėjimo terminus su rinkos sąlygomis, kaip nurodyta 2015 m. liepos 7 d. PTA rašte.

(59)

Tiksliau bendrovės OR ir GR bendro pinigų fondo paskolų palūkanų normas grindė [...], kuris yra bendrovės GR komercinis bankas, sąlygomis. 2016 m. gruodžio mėn. [...] nustatyta panašių paskolų palūkanų norma buvo [...] (65) ir atitiko [...] (66) bendrovės GR bendro pinigų fondo paskolos palūkanų normą. Be to, 2016 m. gruodžio mėn. [...] bendrovei GR pateikė pasiūlymą (67) dėl paskolų finansavimo su [...], kurio pagrindu 2016 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta faktinė paskolos sutartis (68).

(60)

Todėl, Islandijos valdžios institucijų teigimu, šių paskolų sąlygos ir palūkanų normos atitiko rinkos sąlygas, o tai, kad bendrovė GR turėjo galimybę naudotis bendru pinigų fondu ir juo naudojosi, nesuteikė jai pranašumo.

(61)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, kontrolės pasikeitimo sąlyga yra standartinė paskolų sutarčių sąlyga ir ji nebuvo specialiai parengta bendrovėms OR ir GR. Islandijos valdžios institucijos taip pat pateikė teisinę išvadą, kurioje teigiama, kad ši sąlyga yra įprasta Islandijos ir Europos paskolų sutartyse.

(62)

Islandijos valdžios institucijos mano, kad PTA prielaida, jog kontrolės pakeitimo sąlyga suteikia užtikrintumo paskolų davėjams, yra nepagrįsta. Bet kurią priemonę, kurią bendrovė OR taiko siekdami padėti bendrovei GR grąžinti paskolą, kai ji patiria sunkumų (69), PTA turi nuodugniai išnagrinėti ir iš anksto patvirtinti pagal ERĮ 36 straipsnį. Todėl nuosavybės teisė nesuteikia užtikrinimo paskolos davėjui, kad patronuojančioji bendrovė įsikiš laiku ir veiksmingai. Be to, tai, kad bendrovės GR paskolų sutartyse nenumatyta pirmumo teisių ar garantijų, yra dar vienas požymis, kad paskolos davėjai, remdamiesi bendrovės ekonomine padėtimi, veikla ir ateities perspektyvomis, bendrovę GR laikė nepriklausomu paskolos gavėju.

(63)

Todėl Islandijos valdžios institucijos mano, kad turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog yra realus ir faktinis priežastinis ryšys tarp nuosavybės teisės ir mažesnių arba neįprastų palūkanų normų, priemokų ir (arba) mokėjimo terminų.

(64)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, PTA neatliko jokios lyginamosios analizės. Kita vertus, bendrovė GR pateikė PTA išsamų tyrimą dėl bendrovei GR pasiūlytų kredito sąlygas ir palygino jas su panašioms įmonėms kredito rinkose siūlomomis kredito sąlygomis.

(65)

Remiantis šia lyginamąja analize, kontrolės pasikeitimo sąlyga bendrovei GR nesuteikė jokio pranašumo. Kontrolės pasikeitimas neturėjo įtariamo poveikio, nes bendrovei GR nebuvo taikomos geresnės palūkanų normos nei tos, kurios bendrovei būtų taikytos, jei ji neturėtų bendrovės OR nuosavybės dalies. Priešingai, iš analizės matyti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta rinkos sąlygomis. Islandijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad PTA padarė išvadą, jog bendrovei GR taikytos palūkanų sąlygos (70) buvo tokios pat, kaip siūlomos telekomunikacijų bendrovėms, kurios buvo įtrauktos atliekant PTA lyginamąją analizę.

(66)

Islandijos valdžios institucijos taip pat nurodo, kad PTA sprendimu Nr. 3/2019 uždraudė į naujas bendrovės GR paskolos sutartis įtraukti kontrolės pasikeitimo sąlygas. Priėmus PTA sprendimą Nr. 3/2019, 2019 m. birželio 21 d. bendrovė GR sudarė naują paskolos sutartį su privačiu paskolos davėju, o kontrolės pakeitimo sąlygos neįtraukimas neturėjo įtakos jos palūkanų normai. Todėl Islandijos valdžios institucijos tvirtina, kad sąlyga neturėjo PTA nurodyto poveikio, o paskolos sutartys buvo sudarytos rinkos sąlygomis.

(67)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Išskyrus tuos atvejus, kai šis Susitarimas nustato kitaip, EB valstybių narių, ELPA valstybių arba iš jų valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su šiuo Susitarimu, kai ji daro įtaką Susitariančiųjų Šalių tarpusavio prekybai.“

(68)

Vadinasi, kad priemonė būtų laikoma valstybės pagalba pagal šią nuostatą, turi būti įvykdytos visos šios sąlygos: i) priemonė turi būti suteikta valstybės arba iš valstybinių išteklių; ii) ja įmonei turi būti suteikiamas pranašumas; iii) ja turi būti (atrankiai) palaikomos tam tikros įmonės ir iv) ji turi kelti grėsmę, kad bus iškreipta konkurencija, ir daryti įtaką prekybai (71).

(69)

Prieš atlikdama priemonės vertinimą, ELPA priežiūros institucija pažymi, kad, kitaip nei teigiama Islandijos valdžios institucijos pastabose, apibendrintose (52) punkte, 1 priemonės senaties terminas nėra pasibaigęs.

(70)

Pagal 3 protokolo II dalies 15 straipsnio 1 dalį, ELPA priežiūros institucijos įgaliojimams susigrąžinti pagalbą taikomas dešimties metų senaties terminas. Pagal 3 protokolo II dalies 15 straipsnio 2 dalį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią neteisėta pagalba buvo suteikta pagalbos gavėjui kaip individuali pagalba. Be to, bet kuriuo veiksmu, kurio ELPA priežiūros institucija imasi dėl neteisėtos pagalbos, senaties terminas nutraukiamas. ELPA priežiūros institucija mano, kad 1 priemonė buvo suteikta 2009 m. spalio 16 d. (žr. 4.3.1 skirsnį). 2016 m. lapkričio 28 d. raštu (72) ELPA priežiūros institucija persiuntė skundą ir gautą papildomą informaciją Islandijos valdžios institucijoms, kad jos pateiktų pastabas. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad priimant šį sprendimą 1 priemonės senaties terminas dar nebuvo pasibaigęs.

(71)

Be to, remdamasi byloje pateiktais faktais ir argumentais, ELPA priežiūros institucija mano, kad priemonės vertinimą reikėtų pradėti nuo analizės, ar ji atitinka de minimis pagalbai nustatytas sąlygas ir todėl nėra valstybės pagalba, nes laikoma, kad priemonė neatitinka visų EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytų kumuliacinių kriterijų.

(72)

ELPA priežiūros institucija nusprendė, kad tam tikromis sąlygomis mažesnės pagalbos sumos laikomos neatitinkančiomis visų EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, todėl joms netaikoma pranešimo procedūra. Gali būti laikoma, kad tokia de minimis pagalba nedaro jokio poveikio EEE valstybių tarpusavio prekybai ir neiškraipo konkurencijos ar nekelia jos iškraipymo grėsmės.

(73)

Dėl 76–79 punktuose išdėstytų priežasčių ELPA priežiūros institucija mano, kad sąlygos, pagal kurias vertinama, ar 1 priemonė yra de minimis pagalba, yra nustatytos Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 (toliau – 2013 m. De minimis reglamentas), įtrauktame į EEE susitarimą (73).

(74)

1 priemonė susijusi su 2009 m. lapkričio 1 d., 2010 m. gegužės 1 d., 2010 m. lapkričio 1 d. ir 2011 m. gegužės mėn. mokėtinomis palūkanomis, kurių mokėjimas buvo sustabdytas 2009 m. spalio 16 d. bendrovės OR valdybai pritarus bendrovės GR pasirašomai kredito linijos sutarčiai (žr. (23) punktą).

(75)

ELPA priežiūros institucija pažymi, kad Sprendime Nr. 25/2010 PTA laikėsi nuomonės, jog palūkanų mokėjimų sustabdyti neleidžiama (žr. (25) punktą). Todėl faktiškai buvo sustabdyti tik pirmieji du palūkanų mokėjimai, kuriuos reikėjo atlikti iki PTA sprendimo priėmimo. Šie faktiškai sustabdyti palūkanų mokėjimai galiausiai buvo atlikti atitinkamai 2009 m. gruodžio 16 d. (praėjus 44 dienoms po mokėjimo sustabdymo) ir 2010 m. rugpjūčio 30 d. (praėjus 120 dienų po mokėjimo sustabdymo). Kai šie mokėjimai buvo atlikti, jau buvo susikaupusios palūkanos už nesumokėtas sumas ir jos nebuvo susigrąžintos.

(76)

Pagal 2013 m. De minimis reglamento 8 straipsnį, reglamentas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d. 2013 m. De minimis reglamentas buvo įtrauktas į EEE susitarimą 2014 m. gegužės 16 d. EEE jungtinio komiteto sprendimu ir EEE įsigaliojo 2014 m. gegužės 17 d. (74). Taigi reglamentas įsigaliojo po to, kai buvo suteikta priemonė.

(77)

2013 m. De minimis reglamento 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reglamentas taikomas iki jo įsigaliojimo suteiktai pagalbai, jei ta pagalba atitinka tame reglamente nustatytas sąlygas. Tų sąlygų neatitinkančią pagalbą Komisija vertins pagal atitinkamas pagrindų taisykles, gaires, komunikatus ir pranešimus.

(78)

Be to, 2013 m. De minimis reglamentas taikomas visuose sektoriuose įmonėms skiriamai pagalbai, išskyrus to reglamento 1 straipsnio a–e punktuose išvardytas išimtis. Kadangi šiuo atveju šios išimtys netaikomos, ELPA priežiūros institucija mano, kad 1 priemonė patenka į 2013 m. De minimis reglamento taikymo sritį.

(79)

Atsižvelgdama į tai, ELPA priežiūros institucija vertins, ar 1 priemonė yra de minimis pagalba pagal 2013 m. De minimis reglamentą, vadovaudamasi to reglamento 1 straipsnio 1 dalimi ir 7 straipsnio 1 dalimi.

(80)

2009 m. spalio 16 d. bendrovės OR valdyba pritarė palūkanų normos mokėjimų sustabdymui pagal bendrąjį susitarimą ir papildymą (žr. (23) punktą).

(81)

Iš 2013 m. De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalies matyti, kad pagalba laikoma suteikta „tuo momentu, kai įmonė pagal taikomą nacionalinį teisinį režimą įgyja juridinę teisę tokią pagalbą gauti, nepriklausomai nuo de minimis pagalbos išmokėjimo įmonei datos“.

(82)

Pagal Islandijos teisę bendrosios palūkanų normos bus mokamos tik už piniginius reikalavimus, kylančius iš sutarties, papročio ar įstatymo (75). Jei taip nėra, laikoma, kad prievolės mokėti bendrąsias palūkanas nėra (76). Kai šalys nusprendė sustabdyti palūkanų mokėjimą, jos nesusitarė, kad už šiuos sustabdymus kaupsis palūkanos. Kitaip tariant, bendrovė GR neturėjo sutartinės prievolės mokėti palūkanas už sustabdytus palūkanų mokėjimus, tai neišplaukė ir iš papročių ar teisės. Todėl, ELPA priežiūros institucijos nuomone, pagalba buvo suteikta tuo metu, kai bendrovės OR valdyba nusprendė sustabdyti palūkanų mokėjimą.

(83)

Atitinkamai ELPA priežiūros institucija mano, kad 1 priemonė buvo suteikta 2009 m. spalio 16 d.

(84)

Pagal 2013 m. De minimis reglamento 2 straipsnio 2 dalį, „Bendra vienai įmonei suteiktos de minimis pagalbos suma kiekvienoje valstybėje narėje neviršija 200 000 EUR per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį“.

(85)

2013 m. De minimis reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas taikomas tik pagalbai, kurios bendrąjį subsidijos ekvivalentą įmanoma tiksliai ex ante apskaičiuoti neatliekant rizikos vertinimo (skaidriai pagalbai).

(86)

Be to, 1 priemonė neatitinka 2013 m. De minimis reglamento 4 straipsnio 2–6 dalyse nurodytų pagalbos priemonių (77). Reglamento 4 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad pagalba, kurią sudaro kitos priemonės, laikoma skaidria de minimis pagalba, jei tokia priemone numatoma riba, kuria užtikrinama, kad atitinkama viršutinė riba nebūtų viršyta.

(87)

ELPA priežiūros institucija pakartoja, kad 2009 m. spalio 16 d., t. y. 1 priemonės suteikimo dieną, bendrovė OR sustabdė keturis palūkanų mokėjimus. ELPA priežiūros institucija pažymi, kad tuo metu bendrovė OR nežinojo, jog PTA įsikiš 2010 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 25/2010 ir neleis sustabdyti palūkanų mokėjimų (žr. (23) punktą). Todėl 2009 m. spalio 16 d. bendrovės OR sprendimas sustabdyti palūkanų mokėjimus apėmė visus keturis palūkanų mokėjimus (žr. (24) punktą). Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad vertinant, ar 1 priemonė atitinka taisykles dėl bendros de minimis pagalbos sumos ir ar ji yra skaidri (2013 m. De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 1 ir 7 dalys), palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo visų keturių sustabdytų palūkanų mokėjimų.

(88)

Kalbant apie keturių palūkanų mokėjimų sustabdymo laikotarpių trukmę, šių mokėjimų sustabdymas buvo pagrįstas kredito linijos sutarties nuostatomis. Taigi sustabdyti palūkanų mokėjimai turėjo būti sumokėti ne vėliau kaip kredito linijos sutartyje nustatytais mokėjimo terminais.

(89)

Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pagalbos suteikimo dieną (2009 m. spalio 16 d.) buvo galima apskaičiuoti tikslią palūkanų sumą, kuri būtų susikaupusi už sustabdytus palūkanų mokėjimus, t. y. nuo pagalbos suteikimo dienos iki kredito linijos sutarties galiojimo pabaigos. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad 1 priemonė laikytina skaidria pagalba pagal 2013 m. De minimis reglamento 4 straipsnio 1 dalį. Be to, kadangi palūkanų mokėjimo sustabdymo trukmė buvo nustatyta fiksuotam laikotarpiui, 1 priemonė taip pat atitinka 2013 m. De minimis reglamento 4 straipsnio 7 dalį.

(90)

Kalbant apie reglamente nustatytą reikalavimą vertinti, ar pagalbos viršutinės ribos laikomasi de minimis vienos įmonės lygmeniu (78), Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad nė vienai kitai Reikjaviko miesto kontroliuojamai įmonei ar jų patronuojamajai bendrovei nebuvo suteikta de minimis pagalba per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį, šiuo atveju 2007–2011 m. Todėl vertinant atitiktį 2013 m. De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytai de minimis pagalbos viršutinei ribai svarbi tik palūkanų suma, apskaičiuota už keturių aptariamų palūkanų mokėjimų sustabdymo laikotarpius (79).

(91)

ELPA priežiūros institucija apskaičiuoja de minimis pagalbos sumą remdamasi toliau nurodytais elementais: sustabdytų palūkanų mokėjimų sumomis, dienų, kuriomis palūkanų mokėjimai buvo sustabdyti, skaičiumi ir palūkanų normomis, kurios būtų taikomos, jei bendrovė GR sustabdytas sumas būtų skolinusis sustabdymo laikotarpiams rinkoje.

(92)

Remiantis Islandijos valdžios institucijų pateikta informacija, šiuo atveju taikytina rinkos palūkanų norma yra 11,45 %; ji taip pat taikoma bendrovės GR ir privataus paskolos davėjo kredito linijos sutartyje. Ta palūkanų norma pagrįsta 10,45 % privilegijuotąja bazine palūkanų norma K-1, prie kurios pridėta 100 bazinių punktų (80). ELPA priežiūros institucija mano, kad toks palūkanų dydis yra pakankamas de minimis pagalbos sumai apskaičiuoti. Visų pirma, tokią normą atitinkamu metu bendrovei GR pasiūlė privatus paskolos davėjas už panašią paskolą. ELPA priežiūros institucija taip pat pažymi, kad jos orientacinė palūkanų norma, naudojama kaip rinkos palūkanų normos lyginamasis dydis, 2009 m. spalio mėn. bet kuriuo atveju buvo mažesnė (t. y. 7,67 %).

(93)

Todėl palūkanos už sustabdytus mokėjimus, siekiant įvertinti de minimis pagalbos sumą, apskaičiuojamos taip:

Palūkanos už sustabdytą palūkanų mokėjimą, kuris turėjo būti atliktas 2009 m. lapkričio 1 d.

Palūkanos už sustabdytą palūkanų mokėjimą, kuris turėjo būti atliktas 2010 m. gegužės 1 d.

Palūkanos už sustabdytą palūkanų mokėjimą, kuris turėjo būti atliktas 2010 m. lapkričio 1 d.

Palūkanos už sustabdytą palūkanų mokėjimą, kuris turėjo būti atliktas 2011 m. gegužės 1 d.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, visa de minimis pagalba pagal 1 priemonę sudaro 184 924 EUR.

(95)

Pagal 2013 m. De minimis reglamento 2 straipsnio 6 dalį ir siekiant nustatyti 2 dalyje nurodytas viršutines ribas, pagalba išreiškiama kaip piniginė dotacija. Visi naudojami skaičiai yra bruto, t. y. neatskaičius mokesčių ar kitų rinkliavų. Jeigu pagalba teikiama ne dotacijos forma, pagalbos suma atitinka pagalbos bendrąjį subsidijos ekvivalentą. Tai taip pat reiškia, kad dalimis išmokama pagalba diskontuojama iki suteikimo momentu esamos jos vertės. Perskaičiuojant pagalbos sumą ir apskaičiuojant bendrąjį pagalbos ekvivalentą, taikoma pagalbos skyrimo metu galiojusi orientacinė palūkanų norma.

(96)

Šiuo atveju pagalba buvo suteikta 2009 m. spalio 16 d. sustabdant būsimus palūkanų mokėjimus. Todėl 184 924 EUR suma taip pat turėtų būti diskontuota iki vertės, buvusios pagalbos suteikimo momentu. Nors ELPA priežiūros institucija neatliko diskontavimo, ji pažymi, kad diskontuota pagalbos suma būtų dar mažesnė, o tai patvirtina išvadą, kad šiuo atveju de minimis viršutinė riba neviršyta.

(97)

Atitinkamai ELPA priežiūros institucija mano, kad pagalba pagal 1 priemonę neviršija 2013 m. De minimis reglamento 3 straipsnio 2 dalyje nustatytos viršutinės ribos.

(98)

Pagal 2013 m. De minimis reglamento 6 straipsnio 1 dalies 1 sakinį, jeigu valstybė narė ketina įmonei skirti de minimis pagalbą, ji raštu informuoja įmonę apie numatytą skiriamos pagalbos sumą (išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu) ir tokios pagalbos de minimis pobūdį, pateikdama aiškią nuorodą į šį reglamentą ir nurodydama jo pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį.

(99)

Pagal 2013 m. De minimis reglamento 6 straipsnio 2 dalį, jeigu valstybė narė įsteigia centrinį de minimis pagalbos registrą, kuriame kaupiama išsami informacija apie visų tos valstybės narės institucijų suteiktą de minimis pagalbą, 1 dalies pirma pastraipa nebetaikoma nuo to momento, kai registras apima trejų metų laikotarpį.

(100)

Kaip paaiškino Islandijos valdžios institucijos, 2010 m. spalio 16 d. centrinis de minimis pagalbos registras dar nebuvo sukurtas. Todėl 1 priemonei taikoma 6 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa. Taigi Islandijos valdžios institucijos, ketindamos suteikti bendrovei GR de minimis pagalbą, privalėjo ją raštu informuoti apie numatytą pagalbos sumą (išreikštą bendruoju subsidijos ekvivalentu) ir jos de minimis pobūdį, pateikdamos aiškią nuorodą į šį reglamentą ir nurodydamos jo pavadinimą bei skelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje numerį.

(101)

Islandijos valdžios institucijos patvirtino, kad pagal 2013 m. De minimis reglamento 6 straipsnio 1 dalį bendrovė GR nebuvo informuota apie ketinimą suteikti de minimis pagalbą. Tačiau ELPA priežiūros institucija mano, kad šis neveikimas netrukdo 1 priemonei taikyti 2013 m. De minimis reglamento, atsižvelgiant į Komisijos pateiktą to reglamento aiškinimą, kuris taip pat atspindėtas Komisijos pranešime dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo (toliau – 2019 m. pranešimas dėl pagalbos susigrąžinimo) (82).

(102)

Nors ELPA priežiūros institucija dar nėra priėmusi gairių, atitinkančių Komisijos 2019 m. pranešimą dėl pagalbos susigrąžinimo (83), ELPA priežiūros institucija mano, kad jo 100 ir 101 punktuose dėl de minimis pagalbos atspindimi bendrieji principai, kuriuos ELPA priežiūros institucija taiko mutatis mutandis.

(103)

Pagal 2019 m. pranešimo dėl pagalbos susigrąžinimo 101 punktą, Komisija gali pritarti de minimis taisyklės taikymui pagalbos gavėjui atgaline data esant trims sąlygoms:

(104)

Iš ankstesnės analizės matyti, kad, išskyrus 6 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį, 1 priemonė nuo pat jos suteikimo momento atitiko visus 2013 m. De minimis reglamente nustatytus de minimis pagalbos reikalavimus. Be to, 6 straipsnio 1 dalies pirmo sakinio reikalavimų negalima taikyti atgaline data. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad 1 priemonė atitinka visas tris 2019 m. pranešimo dėl pagalbos susigrąžinimo 101 punkte nustatytas sąlygas ir todėl 1 priemonei taikomas 2013 m. De minimis reglamentas.

(105)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad 1 priemonė atitinka 2013 m. De minimis reglamentą, todėl ji nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(106)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija laikėsi preliminarios nuomonės, kad 2 priemonė, t. y. netiesiogiai iš bendrovės OR gautos lėšos optinių skaidulinių kabelių tinklui Elvuso savivaldybėje tiesti, atitinka visus EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, todėl yra valstybės pagalba (86).

(107)

Vertindama skundo aprėptį ir atitinkamai spręsdama dėl sprendimo pradėti procedūrą taikymo srities, ELPA priežiūros institucija laikėsi nuomonės, kad skundas susijęs su įtariama valstybės pagalba, kurią įvairiomis priemonėmis bendrovė GR suteikė tik bendrovei OR (87). Tiek pradiniame skunde, tiek vėlesniuose paaiškinimuose skundo pateikėjas nuosekliai reiškė susirūpinimą dėl to, kad bendrovė OR ėmėsi įvairių priemonių bendrovės GR naudai (88). Tai pasakytina ir apie 2 priemonę.

(108)

Tai, kad sprendimas pradėti procedūrą taikomas tik bendrovės OR taikytoms priemonėms, matyti ir iš jo 6 skirsnio. Taigi sprendimo pradėti procedūrą 57 punkte ELPA priežiūros institucija laikėsi nuomonės, kad vien to, jog priemonės ėmėsi valstybinė įmonė, savaime nepakanka, kad ją būtų galima priskirti valstybei. Analogiškai sprendimo pradėti procedūrą 58 punkte ELPA priežiūros institucija nurodė, kad „[t]odėl institucija, atsižvelgdama į pirmiau minėtus rodiklius, turės įvertinti, ar bendrovė OR, sudarydama sandorius su bendrove GR, veikė kaip savarankiškas subjektas, kuriam jos savininkai nedaro jokios įtakos, ar jos veiksmai priskirtini Islandijos valdžios institucijoms, t. y. Reikjaviko miestui ir Akraneso bei Borgarbigdo savivaldybėms“.

(109)

Be to, sprendimo pradėti procedūrą 63 punkte ELPA priežiūros institucija laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgdama į bendrovės OR teisinį statusą, jos valdybos sudėtį ir pirmiau aprašytas bendrąsias aplinkybes, ELPA priežiūros institucija negali atmesti galimybės, kad priemonės yra priskirtinos valstybei ir kad jos susijusios su valstybės išteklių perdavimu, jei ir tiek, kiek jomis suteikiamas pranašumas bendrovei GR. Sprendimo pradėti procedūrą 64 punkte ELPA priežiūros institucija paragino Islandijos valdžios institucijas pateikti pastabas dėl priskirtinumo. Taigi, atlikdama priskirtinumo vertinimą ELPA priežiūros institucija atsižvelgė tik į bendrovę OR ir jos sąsają su Reikjaviko miestu ir Akraneso bei Borgarbigdo savivaldybėmis, o ne bet kurį kitą subjektą, pavyzdžiui, Elvuso savivaldybę ar ORF fondą.

(110)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ELPA priežiūros institucija mano, kad sprendimo pradėti procedūrą taikymo sritis apima tik priemones, įskaitant 2 priemonę, kurių ėmėsi tik bendrovė OR.

(111)

Pagal aiškiai suformuotą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudenciją dėl valstybės pagalbos procedūros oficialaus tyrimo etapo, „pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalį, oficialios tyrimo procedūros etape Komisija privalo suinteresuotosioms šalims pateikti oficialų pranešimą, kad jos galėtų pateikti savo pastabas <…>. Ši taisyklė yra esminis reikalavimas. <…>“ (89). ELPA priežiūros institucija pažymi, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 2 dalis atitinka 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį.

(112)

Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad „[r]emiantis Reglamento Nr. 659/1999 6 straipsnio 1 dalimi, sprendime pradėti procedūrą apibendrinamos reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės, pateikiamas pirminis Komisijos įvertinimas ir išdėstomos priežastys, dėl kurių kyla abejonių, ar pagalba suderinama su vidaus rinka. Pati formali [oficiali] tyrimo procedūra leidžia detalizuoti ir išaiškinti sprendime pradėti procedūrą iškeltus klausimus <…>. Vis dėlto būtina, kad Komisija, be pareigos pateikti galutinę nagrinėjamos pagalbos analizę, tam, kad suinteresuotųjų asmenų teisė pateikti pastabas neprarastų prasmės, gana aiškiai apibrėžtų savo tyrimo ribas <…>. Tam pakanka, kad suinteresuotosios šalys žinotų argumentus, leidusius Komisijai preliminariai nuspręsti, kad atitinkama priemonė gali būti nauja su vidaus rinka nesuderinama pagalba <…>“. (90). Reglamento Nr. 659/1999 (91) 6 straipsnio 1 dalis atitinka 3 protokolo I dalies 1 straipsnio 2 dalį.

(113)

Be to, Bendrojo Teismo nuomone, „darytina išvada, kad Reglamento 2015/1589 4 straipsnyje, nagrinėjamu atveju taikomame pagal to reglamento 15 straipsnio 1 dalį, susijusią su Komisijos sprendimais neteisėtos pagalbos srityje, nustatytas išsamus sąrašas sprendimų, kuriuos atlikusi preliminarų atitinkamos nacionalinės priemonės tyrimą gali priimti Komisija, ir tarp jų nėra numatytas toks, kuriuo nacionalinė priemonė pripažįstama suderinama su vidaus rinka, prieš tai Komisijai nenusprendus, kad ši priemonė yra valstybės pagalba. Kalbant konkrečiai, Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Komisija gali pripažinti priemonę suderinama su vidaus rinka „tiek, kiek minėtoji priemonė priskiriama SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sričiai“ (92). Reglamento 2015/1589 (93) 4 ir 15 straipsniai atitinka 3 protokolo II dalies 4 ir 13 straipsnius.

(114)

ELPA priežiūros institucijos 2 priemonės vertinimas grindžiamas sprendimo pradėti procedūrą taikymo sritimi ir pirmiau paaiškintais principais, kylančiais iš aiškiai suformuotos jurisprudencijos dėl teisių į gynybą. ELPA priežiūros institucija taip pat atkreipia dėmesį į Bendrojo Teismo sprendimą dėl pareigos padaryti išvadą dėl pagalbos buvimo prieš atliekant pagalbos priemonės suderinamumo vertinimą.

(115)

Kaip paaiškinta ankstesniame poskirsnyje, sprendimas pradėti procedūrą buvo susijęs tik su įtariama valstybės pagalba, kurią įvairiomis priemonėmis bendrovė GR suteikė tik bendrovei OR (94).

(116)

Pateikdamos pastabas dėl sprendimo pradėti procedūrą Islandijos valdžios institucijos paaiškino, kad Elvuso savivaldybė privalėjo atlikti ir atliko mokėjimus bendrovei GR pagal 2014 m. sausio 31 d. sudarytą susitarimą (žr. (34) punktą) (95). Be to, būtent Elvuso savivaldybė buvo kompetentinga likviduoti ORF fondą (žr. (35) ir (36) punktus).

(117)

ELPA priežiūros institucija pažymi, kad iš PTA teiginių Sprendime Nr. 11/2015 (žr. (37) punktą) matyti, jog 2 priemonę taikė ne vien bendrovė OR. Tokia PTA nuomonė matyti iš Sprendime Nr. 11/2015 pateiktos išvados, kad bendrovė OR ir Elvuso savivaldybė bendrai skyrė fondo lėšas šviesolaidiniam tinklui (96). PTA nuomonę, kad 2 priemonę taikė ne bendrovė OR, taip pat suponuoja PTA pasiūlymai dėl atitinkamų priemonių, susijusių su lėšų, kurias bendrovė GR gavo iš ORF fondo, grąžinimu. Visų pirma, PTA pasiūlė, kad bendrovė GR gali grąžinti lėšas Elvuso savivaldybei arba Elvuso savivaldybė gali įgyti atitinkamą projekto dalį, proporcingą jos investicijoms. ELPA priežiūros institucija pakartoja, kad iš šios PTA nuomonės taip pat matyti, jog priemonę taikė Elvuso savivaldybė, o ne bendrovė OR, bent jau ne vien bendrovė OR.

(118)

ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad, priešingai nei sprendime pradėti procedūrą išdėstyta jos preliminari nuomonė, 2 priemonę taikė ne vien bendrovė OR. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad 2 priemonė nėra priemonė, kurią bendrovė OR taikė bendrovės GR naudai.

(119)

ELPA priežiūros institucija mano, kad sprendimas pradėti procedūrą taikomas tik toms priemonėms, kurių bendrovė OR išimtinai ėmėsi bendrovės GR atžvilgiu (97). Todėl šiame sprendime ELPA priežiūros institucija nedaro išvados, ar 2 priemonė yra valstybės pagalba, nes priemonę taikė ne bendrovė OR, o kitas asmuo (arba ją taikė kartu su bendrove OR).

(120)

Be to, pagal Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-469/20, ELPA priežiūros institucija turi įvertinti pagalbos buvimą prieš atlikdama priemonės suderinamumo vertinimą (žr. (113) punktą) Šiame sprendime ELPA priežiūros institucija padarė išvadą, kad 2 priemonė nėra valstybės pagalba, kurią bendrovė OR suteikė bendrovei GR. Todėl ELPA priežiūros institucija nevertina Islandijos valdžios institucijų argumentų dėl priemonės suderinamumo su EEE susitarimu.

(121)

Galiausiai ELPA priežiūros institucija pažymi, kad, remiantis Islandijos valdžios institucijų argumentais, atrodo, kad bendrovė GR grąžino Elvuso savivaldybei pagal 2 priemonę gautą galimą naudą ((55) punktas). Tačiau dėl ankstesniame punkte nurodytų priežasčių šiame sprendime ELPA priežiūros institucija nedaro išvados, ar iš bendrovės GR buvo susigrąžintas galimas pranašumas dėl priemonės.

(122)

ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad 2 priemonė nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, kurią bendrovė OR suteikė bendrovei GR.

(123)

EEE teisinė tvarka nuosavybės teisės sistemos požiūriu yra neutrali ir jokiu būdu nedaro poveikio EEE valstybių teisei veikti kaip ekonominės veiklos vykdytojoms (98). Tačiau, kaip ELPA priežiūros institucija nurodė Valstybės pagalbos sąvokos gairėse (PS), kai valdžios institucijos tiesiogiai ar netiesiogiai vykdo bet kokios formos ekonominius sandorius, joms taikomos EEE valstybės pagalbos taisyklės (99).

(124)

Viešųjų įstaigų (įskaitant valstybines įmones) vykdomais ekonominiais sandoriais kitai sandorio šaliai nesuteikiama jokio pranašumo, todėl jie nelaikomi valstybės pagalba, jeigu tie sandoriai vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis (100). Kad būtų galima atlikti šį vertinimą, EEE teismai nustatė sąvoką, kuri vadinama rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo principu. Lemiamas rinkos ekonomikos veiklos vykdytojo kriterijaus veiksnys yra tai, ar viešosios įstaigos elgėsi taip, kaip panašiomis aplinkybėmis būtų elgęsis rinkos ekonomikos veiklos vykdytojas. Ar valstybės intervencija atitinka rinkos sąlygas, turi būti vertinama ex ante, atsižvelgiant į tuo metu, kai buvo priimtas sprendimas dėl šios intervencijos, turėtą informaciją (101). Jeigu taip nėra, įmonei gavėjai buvo suteiktas ekonominis pranašumas, kurio ji įprastomis rinkos sąlygomis nebūtų įgijusi, todėl ji yra palankesnėje padėtyje nei jos konkurentai (102).

(125)

Ar sandoris atitinka rinkos sąlygas, turi būti nustatoma bendrai įvertinant sandorio poveikį atitinkamai įmonei ir neatsižvelgiant į tai, ar rinkos ekonomikos veiklos vykdytojai būtų turėję galimybę pasinaudoti konkrečiomis tam sandoriui įvykdyti panaudotomis priemonėmis (103).

(126)

Šiomis aplinkybėmis ELPA priežiūros institucija turi atlikti bendrą vertinimą, atsižvelgdama į visus susijusius bylos įrodymus, kad galėtų nustatyti, ar bendrovė GR akivaizdžiai nebūtų gavusi panašių sąlygų iš panašaus privataus veiklos vykdytojo (104).

(127)

Kaip ir bet koks kitas sandoris, viešųjų įstaigų (įskaitant valstybines įmones) suteiktos paskolos gali būti susijusios su valstybės pagalba, jeigu jos neatitinka rinkos sąlygų (105). Nesant konkrečios rinkos informacijos apie konkretų sandorį, susijusį su skolos priemone, tos skolos priemonės atitiktį rinkos sąlygoms galima nustatyti ją palyginus su panašiais rinkos sandoriais (t. y. atlikus lyginamąją analizę) (106). Taikant lyginamąją analizę dažnai nustatoma ne viena tiksli etaloninė vertė, o galimų verčių intervalas, kuris nustatomas įvertinus keletą panašių sandorių. Jeigu vertinimas atliekamas siekiant nustatyti, ar valstybės intervencija atitinka rinkos sąlygas, paprastai dera atsižvelgti į centrinės tendencijos matus, kaip antai panašių sandorių rinkinio vidurkį ar medianą (107).

(128)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija preliminariai laikėsi nuomonės, kad pagal ERĮ 36 straipsnį PTA taikomas kriterijus apskritai užtikrina, kad visi bendrovių GR ir OR arba kitų susijusių bendrovių sandoriai būtų sudaromi rinkos sąlygomis. Tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visos 36 straipsnį pažeidžiančios priemonės taip pat yra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį.

(129)

PTA nustatė, kad siekiant užtikrinti, jog būtų užtikrintas EEE susitarimo 36 straipsnio veiksmingumas, sąvoką „subsidija“ reikėtų suprasti plačiąja prasme, kad ji apimtų bet kokias tiesiogines ir netiesiogines bendrovės OR priemones, kuriomis bendrovei GR gali būti suteikiamas pranašumas, kurio neturi jos konkurentai rinkoje (108). Tuo PTA 36 straipsnio aiškinimas skiriasi nuo EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje pateiktos valstybės pagalbos sąvokos. Tam, kad pastaroji būtų taikoma, nepakanka vien tik galimo atitinkamos įmonės pranašumo.

(130)

EEE teismai patvirtino, kad ELPA priežiūros institucija negali daryti prielaidos, jog įmonė įgijo valstybės pagalba laikomą pranašumą, remdamasi vien neigiama prielaida, grindžiama tuo, kad nėra informacijos, kuri leistų nustatyti priešingai, jei nėra kitų įrodymų, kuriais remiantis galima patvirtinti faktinį tokio pranašumo buvimą (109).

(131)

Neatrodo, kad trumpalaikis skolinimas pagal bendrovių OR ir GR sudarytą susitarimą dėl bendro pinigų fondo atitiktų įprastą grupės vidaus susitarimo dėl bendrų pinigų fondo tikslą. Susitarimu dėl bendro pinigų fondo paprastai siekiama veiksmingai valdyti trumpalaikį likvidumą grupėje, leidžiant dalyvaujančioms grupės įmonėms į vieną sąskaitą sujungti savo trumpalaikes kredito ir debeto pozicijas įvairiose sąskaitose. Veikiau bendrovės GR trumpalaikio skolinimosi iš bendrovės OR susitarimo tikslas buvo finansuoti investicijas į optinių skaidulinių kabelių infrastruktūros kūrimą Reikjaviko ir aplinkinių savivaldybių teritorijoje. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad vertinant atitinkamus lyginamuosius sandorius tikslingiau trumpalaikį skolinimą pagal susitarimą dėl bendro pinigų fondo lyginti su įprastu paskolos sandoriu.

(132)

PTA sprendime Nr. 3/2019 daugiausia dėmesio skiriama tam, kad bendrovių OR ir GR susitarimo dėl trumpalaikės paskolos neįforminimas kelia abejonių dėl veiksmingo abiejų bendrovių finansinio atskyrimo, kuris užtikrintų, kad pajamomis, gaunamomis iš nekonkurencinių sektorių, nebūtų subsidijuojama bendrovės GR veikla konkurenciniame telekomunikacijų sektoriuje. Tai, kad susitarime dėl bendro pinigų fondo nėra sąlygų, kurios paprastai nustatomos nepriklausomų šalių paskolų sutartyse, ir galima konkurencijos iškraipymo rizika šiuo pagrindu, atrodo pakankamas pagrindas PTA konstatuoti ERĮ 36 straipsnio pažeidimą. Tačiau tam, kad būtų taikoma EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalis, paskolos gavėjui, t. y. bendrovei GR, turi būti suteiktas faktinis pranašumas.

(133)

ELPA priežiūros institucija pažymi, kad nėra neįprasta, jog trumpalaikių paskolų sutartys įmonių grupėje yra įforminamos ne taip griežtai, kaip tarp nepriklausomų bendrovių, atsižvelgiant į bendrą paskolos gavėjo ir paskolos davėjo kontrolę, kuri, be kita ko, sumažina sandorių riziką, kuri kitu atveju kiltų tarp nepriklausomų šalių (110). Šis grupės vidaus sandorių bruožas būdingas ne tik valstybei priklausančioms bendrovėms. Nors susitarime dėl bendro pinigų fondo nėra reglamentuojami tokie klausimai, kaip trukmė ir sąlygos, kurios paprastai būtų įtrauktos į nepriklausomų šalių paskolos susitarimą, ELPA priežiūros institucija nemano, kad šis nepakankamas įforminimas savaime gali patvirtinti faktinį pranašumo buvimą.

(134)

Be to, skundo pateikėjas tvirtina (111), kad bendrovės GR paskolų palūkanų normos neatitinka rinkos sąlygų, kurios atspindi kredito riziką, būdingą tokiai įmonei kaip GR, kurios skolos ir EBITDA santykis yra labai didelis (112). Kaip ir PTA sprendime, ELPA priežiūros institucija mano, kad ši informacija yra galimo pranašumo požymis, bet ne faktas, kuris savaime gali patvirtinti, kad bendrovė GR iš tikrųjų įgijo pranašumą. Skolos ir EBITDA santykis yra tik vienas iš keleto svarbių veiksnių, į kuriuos atsižvelgiama, kai privatūs rinkos paskolos davėjai vertina, kokias palūkanų sąlygas pasiūlyti paskolos gavėjui, ir kai kredito reitingų agentūros nustato kredito reitingus (113).

(135)

ELPA priežiūros institucija taip pat įvertino, ar papildomi svarbūs įrodymai kartu su informacija, pateikta PTA sprendime ir skundo pateikėjo, gali patvirtinti faktinį bendrovės GR pranašumo buvimą.

(136)

Remiantis turima informacija neįmanoma tiesiogiai nustatyti, ar buvo laikomasi rinkos sąlygų, remiantis konkretaus sandorio rinkos duomenimis. Todėl paskolos sandorio atitiktis rinkos sąlygoms turi būti vertinama remiantis kitais galimais metodais (114). Vienas iš galimų metodų – įvertinti sandorio atitiktį rinkos sąlygoms, atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis panašius sandorius panašiomis aplinkybėmis įvykdė panašūs privatūs veiklos vykdytojai (lyginamoji analizė) (115).

(137)

Siekiant nustatyti tinkamą lyginamąjį sandorį, ypatingą dėmesį būtina skirti atitinkamo veiklos vykdytojo rūšiai, susijusio sandorio rūšiai ir susijusiai (-ioms) rinkai (-oms). Sandorių laikas taip pat yra svarbus, ypač kai tarp vertinamų sandorių sudarymo yra įvykę svarbių ekonominių pokyčių (116).

(138)

Patikimas paskolos sandorio atitikimo rinkos sąlygoms požymis nustatomas, jei tuo metu, kai buvo pradėtas trumpalaikis skolinimas pagal susitarimą dėl bendro pinigų fondo, bendrovė GR turėjo panašių alternatyvių paskolų sandorių, kuriems buvo taikomos panašios palūkanų sąlygos. Tas pats pasakytina, jei galima atlikti pakankamai tikslius koregavimus dėl lyginamųjų sandorių ir trumpalaikio skolinimo pagal susitarimą dėl bendro pinigų fondo ekonomiškai svarbių skirtumų. Naudojant tokius sandorius kaip lyginamuosius rodiklius, nebereikėtų papildomai vertinti atitinkamo veiklos vykdytojo ir rinkos, nes pati bendrovė GR būtų lyginamųjų sandorių šalis.

(139)

Islandijos valdžios institucijų teigimu, 2016 m. gruodžio 21 ir 22 d. bendrovei GR buvo pasiūlytos dvi privačių komercinių paskolos davėjų paskolos. Tai buvo po to, kai 2016 m. gruodžio 1 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl bendro pinigų fondo, bet iki faktinio trumpalaikio bendrovės OR skolinimo bendrovei GR, kuris prasidėjo 2017 m. sausio mėn. Kaip paaiškino Islandijos valdžios institucijos, prieš pasirašant susitarimą dėl bendro pinigų fondo, sąlygos buvo aptartos su privačiu paskolos davėju, o nustatydama palūkanų sąlygas bendrovė OR atsižvelgė į ankstesnius privačių paskolos davėjų paskolų pasiūlymus (117).

(140)

Pirma, dėl 2016 m. gruodžio 21 d. [...] paskolos pasiūlymo (118), ELPA priežiūros institucija pažymi, kad tai buvo įpareigojantis pasiūlymas (119). Toliau lentelėje pateikiamas to paskolos pasiūlymo ir susitarimo dėl bendro pinigų fondo ekonomiškai svarbiausių sąlygų palyginimas.

1.1 lentelė.

[...] pasiūlymas dėl paskolos sutarties, palyginti su susitarimu dėl bendro pinigų fondo su bendrove OR

(141)

ELPA priežiūros institucija pažymi, kad tiek [...] pasiūlyme, tiek susitarime dėl bendro pinigų fondo nustatytos kintamosios palūkanų normos, kurias lemia rinkos palūkanų normos. Susitarime dėl bendro pinigų fondo nustatyta REIBOR grindžiama palūkanų norma artima neindeksuotai [...] pasiūlymo bazinei palūkanų normai. Tai bent jau rodo, kad susitarime dėl bendro pinigų fondo susitarta dėl rinkai priimtino palūkanų normos dydžio.

(142)

Susitarimui dėl bendro pinigų fondo netaikomos jokios sąlygos, o tai gana įprasta sudarant grupės vidaus paskolų sandorius (žr. (133) punktą). Tačiau laikantis [...] paskolos sąlygų, bendrovė OR iš esmės turėtų tokią pačią kreditoriaus apsaugą, kurią užtikrina mažiausio nuosavo kapitalo santykio ribojimas.

(143)

ELPA priežiūros institucija pažymi, kad į susitarimą dėl bendro pinigų fondo neįtraukti susitarimo ir įsipareigojimo mokesčiai. Tačiau ELPA priežiūros institucija mano, kad šių mokesčių nebuvimas grupės vidaus susitarime dėl bendro pinigų fondo neturi reikšmingo poveikio vertinant pastarojo palūkanų normos dydį.

(144)

Kalbant apie susitarimo mokestį, jis yra susijęs su informacijos asimetrija ir susijusia papildoma rizika bei administracinėmis išlaidomis, kurių nėra sudarant grupės vidaus sandorį. Įsipareigojimo mokestis susijęs su trečiosios šalies paskolos davėjo įsipareigojimu suteikti tam tikrą finansavimą per visą kredito linijos sutarties galiojimo laikotarpį. Tačiau šie bruožai nėra būdingi grupės vidaus bendram pinigų fondui, nes jis negali būti naudojamas skolinti trečiosioms šalims, o patronuojančioji bendrovė gali bet kuriuo metu jį panaikinti.

(145)

Be to, net jei tokie mokesčiai būtų svarbūs vertinant grupės vidaus susitarimą dėl bendro pinigų fondo (quod non), šių mokesčių dydis 2016 m. gruodžio 21 d. pasiūlyme (žr. 1.1 lentelę) nereiškia, kad susitarimo dėl bendro pinigų fondo palūkanų dydis neatitiktų rinkos palūkanų normų. ELPA priežiūros institucija pakartoja, kad susitarimas dėl bendro pinigų fondo sudarytas tarp susijusių šalių, jis nėra skirtas skolinti trečiosioms šalims ir patronuojančioji bendrovė gali bet kada jį nutraukti. Todėl tikėtina, kad susitarime dėl bendro pinigų fondo nustatyti atitinkami mokesčiai būtų dar mažesni nei [...] 2016 m. gruodžio 21 d. pasiūlyme.

(146)

Įvertinusi [...] paskolos pasiūlymo ekonomiškai svarbiausias sąlygas, ELPA priežiūros institucija mano, kad faktinė bendrovei GR pasiūlyta palūkanų norma ekonominiu požiūriu atrodo panaši į susitarime dėl bendro pinigų fondo nustatytą palūkanų normą.

(147)

Nors paskolų pasiūlymai negali būti visiškai prilyginami faktiniams sandoriams kaip lyginamieji standartai, nes dėl jų nebuvo sudaryta įpareigojančių sandorių, vis dėlto įpareigojantis pasiūlymas yra geras bendrovės GR alternatyvių skolinimo galimybių rodiklis. Informacija apie realiai galimus alternatyvius paskolos gavėjo sandorius būtų vienas iš informacijos šaltinių, į kuriuos privatus paskolos davėjas paprastai atsižvelgtų derėdamasis dėl paskolos sutarties sąlygų.

(148)

Antra, 2016 m. gruodžio 22 d. bendrovė GR gavo dar vieną [...] paskolos pasiūlymą, kurio pagrindu 2016 m. gruodžio 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis (žr. (59) punktą). Toliau lentelėje pateikiamas to susitarimo ir susitarimo dėl bendro pinigų fondo ekonomiškai svarbiausių sąlygų palyginimas.

1.2 lentelė.

Paskolos sutartis su bendrove [...], palyginti su susitarimu dėl bendro pinigų fondo su bendrove OR

(149)

Kaip matyti iš 1.2 lentelės, [...] paskolos bazinė palūkanų norma skiriasi nuo bendro pinigų fondo normos. Tačiau skiriasi ir palūkanų sąlygos, todėl bendras palūkanų normos dydis yra toks pat.

(150)

Susitarimui dėl bendro pinigų fondo netaikomos jokios sąlygos, o tai gana įprasta sudarant grupės vidaus paskolų sandorius (taip pat žr. (133) punktą). Tačiau laikantis paskolos sutartyje su [...] numatytų sąlygų, bendrovė OR iš esmės turėtų tokią pačią kreditoriaus apsaugą, kaip antai mažiausio nuosavo kapitalo santykio apribojimai, [...], [...] ir [...].

(151)

Kalbant apie tai, kad susitarime dėl bendro pinigų fondo nenumatytas susitarimo mokestis, ELPA priežiūros institucija mano, kad dėl (144) punkte nurodytų priežasčių toks mokestis sudarant grupės vidaus susitarimą dėl bendro pinigų fondo nėra svarbus. Be to, aptariamas susitarimo mokestis, dėl kurio susitaria nesusijusios šalys, išreikštas procentine paskolos sumos ([...] mln. ISK) mokesčio dalimi ([...] mln. ISK), sudaro tik [...] %. Taigi, kaip vienkartinis mokestis, jis bet kuriuo atveju nesudarytų reikšmingo [...] paskolos sutarties ir susitarimo dėl bendro pinigų fondo palūkanų normų dydžio skirtumo (taip pat žr. (145) punktą)

(152)

Be to, paskolos sutartis su [...] yra pavyzdys, kai komercinis paskolos davėjas pritaria bendrovei GR taikomai [...] palūkanų normai, jei ji yra [...], kaip nurodyta pirmiau.

(153)

Apsvarsčiusi ekonomiškai svarbiausias [...] paskolos pasiūlymo sąlygas, ELPA priežiūros institucija mano, kad bendrovei GR pasiūlyta palūkanų norma atrodo ekonomiškai santykinai panaši į susitarimo dėl bendro pinigų fondo palūkanų normą arba bent jau patenka į palūkanų normų, kurias bendrovė GR tikriausiai būtų galėjusi gauti rinkoje, intervalą.

(154)

Remdamasi pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, ELPA priežiūros institucija mano, kad 2016 m. gruodžio 21 d. [...] paskolos pasiūlymas ir 2016 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartis su [...] yra sąžininga ir savalaikė paskolų rinkos palūkanų sąlygų išraiška, panaši į bendrovių OR ir GR susitarimą dėl bendro pinigų fondo.

(155)

ELPA priežiūros institucija mano, kad pirmiau minėtas paskolos pasiūlymas ir paskolos sutartis geriau atspindi realias galimas bendrovės GR finansavimo išlaidas nei normos, kurios būtų taikomos pagal ELPA priežiūros institucijos Gaires dėl orientacinių ir diskonto normų. Pagal šias gaires taikomos normos yra tik pakaitinės normos, kurios turi būti naudojamos tais atvejais, kai nėra lengva nustatyti panašius rinkos sandorius (125). Netikrumą dėl šios pakaitinės normos patikimumo šiuo atveju dar labiau didina tai, kad esama didelio netikrumo nustatant teisingas duomenų vertes, reikalingas pakaitinei normai apskaičiuoti, t. y. nustatant teisingą bendrovės GR reitingo klasę ir įkaito / nuostolio dėl bendrovės GR įsipareigojimų neįvykdymo dydį.

(156)

Remdamasi tuo, ELPA priežiūros institucija mano, kad 2016 m. gruodžio 21 d. [...] paskolos pasiūlymas ir bendrovės GR 2016 m. gruodžio 28 d. paskolos sutartis su [...] yra geriausi turimi rinkos palūkanų normos pakaitiniai dydžiai. Todėl ELPA priežiūros institucija mano, kad neatrodo, jog bendrovė GR įgijo ekonominį pranašumą, kurio nebūtų įgijusi įprastomis rinkos sąlygomis.

(157)

ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad turima informacija nepatvirtina, jog dėl trumpalaikio skolinimo pagal susitarimą dėl bendro pinigų fondo su bendrove OR laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėn., kai visos paskolos buvo visiškai grąžintos iki 2017 m. pabaigos, bendrovei GR buvo suteiktas pranašumas. Iš ELPA priežiūros institucijos turimos informacijos veikiau matyti, kad palūkanų sąlygos atspindi įprastas rinkos sąlygas, taikomas panašioms paskoloms. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įvykdytos visos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygos, 3 priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta tame straipsnyje.

(158)

EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tam, jog priemonę būtų galima laikyti valstybės pagalba, viena iš kumuliacinių sąlygų yra ta, kad priemonė turi būti suteikta valstybės arba iš valstybės išteklių (taip pat žr. 4 skirsnį).

(159)

Bendrovė GR yra uždaroji akcinė bendrovė, visiškai priklausanti bendrovei OR. Valstybinių įmonių ištekliai taip pat yra valstybiniai ištekliai pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, nes valstybė gali nurodyti, kaip naudoti šiuos išteklius (126).

(160)

Tačiau priemonių, kurių imasi valstybinės įmonės, atveju taip pat būtina nustatyti, ar valdžios institucijos gali būti laikomos vienaip ar kitaip dalyvavusiomis nustatant priemonę. Vien to, kad priemonės ėmėsi valstybinė įmonė, savaime nepakanka, kad ši priemonė būtų priskirtina valstybei (127).

(161)

Kalbant apie 4 priemonę, bendrovė OR yra vienintelis atitinkamas subjektas, kuris valstybės vardu galėjo atlikti intervenciją bendrovės GR naudai. ELPA priežiūros institucija pakartoja, kad sprendimas pradėti procedūrą taikomas tik priemonėms, kurių ėmėsi bendrovė OR (žr. (110) punktą).

(162)

Sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucija nurodė, kad ji turi įvertinti, ar bendrovė OR, sudarydama sandorius su bendrove GR, veikė kaip savarankiškas subjektas, kuriam jos savininkai nedaro jokios įtakos, ar jos veiksmai priskirtini Islandijos valdžios institucijoms, t. y. Reikjaviko miestui ir Akraneso bei Borgarbigdo savivaldybėms (sprendimo pradėti procedūrą 58 punktas). ELPA priežiūros institucija negalėjo padaryti išvados, ar priemonės priskirtinos valstybei ir ar dėl jų buvo perduoti valstybės ištekliai (sprendimo pradėti procedūrą 63 punktas).

(163)

Priėmus sprendimą pradėti procedūrą, Islandijos valdžios institucijos pateikė pastabas, iš kurių matyti, kad bendrovė OR nebuvo nė vienos iš atitinkamų paskolos sutarčių, sudarytų tarp bendrovės GR ir dviejų privačių paskolos davėjų, šalimi (128). Taip pat nėra įrodymų, kad valstybė (įskaitant savivaldybes) būtų dalyvavusi derantis dėl paskolos sutarčių ar kontrolės pasikeitimo sąlygos arba jas tvirtinant. ELPA priežiūros institucija pažymi, kad jokia kita suinteresuotoji šalis nepateikė pastabų dėl sprendimo pradėti procedūrą.

(164)

Taigi, ELPA priežiūros institucija nusprendžia, kad bendrovė OR nėra derybų dėl kontrolės pakeitimo sąlygos šalis ir jose nedalyvavo, taip pat nėra įrodymų, kad valstybė dalyvavo imantis 4 priemonės.

(165)

Islandijos valdžios institucijos tvirtino ir pateikė įrodymų, kad kontrolės pakeitimo sąlyga buvo įtraukta paskolos davėjų prašymu (129). Jos taip pat pateikė teisės eksperto išvadą, kad finansų įstaigos tiek Islandijoje, tiek ir Europoje paprastai taiko kontrolės pasikeitimo sąlygas (130). Tai, kad ši sąlyga Islandijoje yra plačiai taikoma, pripažįsta ir PTA. Sprendime Nr. 3/2019 PTA neginčijo bendrovės GR teiginio, kad kontrolės pasikeitimo sąlyga yra panaši į standartizuotų tarptautinių susitarimų sąlygas. Priešingai, PTA pripažino, kad kontrolės sąlygos yra įprasta paskolos davėjų rinkos praktika (131).

(166)

Islandijos valdžios institucijos taip pat pateikė įrodymų, iš kurių matyti, kad kontrolės pakeitimo sąlygos panaikinimas neturėjo poveikio galimybei gauti privačių paskolos davėjų paskolas ir jų palūkanų normos dydžiui (žr. (66) punktą). Iš paskolos davėjo ir bendrovės GR diskusijų matyti, kad paskolos davėjas neteikė jokios reikšmės kontrolės pakeitimo sąlygos panaikinimui (132). Diskusijos buvo aiškiai susijusios su finansiniais bendrovės GR aspektais, nesusijusiais su jos nuosavybės teise.

(167)

Remiantis aiškiai suformuota jurisprudencija, ELPA priežiūros institucija turi pateikti valstybės pagalbos buvimo įrodymus pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį (133).

(168)

Kaip paaiškinta pirmiau, bendrovė OR nebuvo su 4 priemone susijusių paskolos sutarčių šalis ir nėra informacijos, kad valstybė būtų dalyvavusi taikant 4 priemonę. Veikiau atrodo, kad priemonė buvo nustatyta paskolos davėjų prašymu, o tai yra įprasta rinkos praktika.

(169)

Be to, iš ELPA priežiūros institucijos turimų įrodymų matyti, kad, priešingai nei sprendime pradėti procedūrą ELPA priežiūros institucijos susidaryta preliminari nuomonė, dėl kontrolės pasikeitimo sąlygos bendrovei GR nebuvo sudarytos palankesnės paskolų sąlygos ar galimybė gauti skolintojo kapitalo.

(170)

ELPA priežiūros institucija taip pat pažymi, kad priėmus sprendimą pradėti procedūrą nebuvo pateikta jokių pastabų, kurios prieštarautų ELPA priežiūros institucijos vertinimui dėl priemonės priskirtinumo ir suteikto pranašumo.

(171)

ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad 4 priemonė nėra valstybės intervencija ar valstybės ištekliai, kurie būtų priskirtini valstybei. ELPA priežiūros institucija taip pat mano, kad priemone nebuvo suteiktas pranašumas bendrovei GR. Atsižvelgiant į tai, kad nėra įvykdytos visos EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalies sąlygos, 4 priemonė nėra valstybės pagalba, kaip apibrėžta tame straipsnyje.

(172)

Remdamasi pirmiau pateiktu vertinimu, ELPA priežiūros institucija daro išvadą, kad 1–4 priemonės nėra valstybės pagalba pagal EEE susitarimo 61 straipsnio 1 dalį, kurią bendrovė OR suteikė bendrovei GR,