26.5.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 117/4

1.

Ar teisingai aiškinant 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo (1) 17 straipsnį, 21 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnį, jie draudžia tokią nacionalinės teisės normą (šiuo atveju — 1972 m. spalio 26 d. Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 19 straipsnį), kuri nustato, kad teisė į pridėtinės vertės mokesčio, kurį turi mokėti apmokestinamasis asmuo versdamasis savo verslu, atskaitą turi būti įgyvendinama per dvejų metų terminą ir kaip sankciją dėl šio termino nesilaikymo nustato šios teisės netekimą; ypač tais atvejais, kai PVM už prekės ar paslaugos pirkimą apmokestinama taikant reverse charge mechanizmą, kuris leidžia administracijai reikalauti sumokėti mokestį, naudojantis (ketverių metų — pagal Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 57 straipsnį) terminu, kuris yra ilgesnis nei tas, kuris numatytas verslininkui teisei į atskaitą įgyvendinti, kuris savo ruožtu jau baigėsi?

2.

Ar teisingai aiškinant 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EB 18 straipsnio 1 dalies d įtrauką, ji draudžia tokią nacionalinės teisės normą, kuri, reglamentuodama šiame straipsnyje nurodytus „formalumus “naudojantis reverse charge mechanizmu, kurį nustato Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 17 straipsnio 3 dalis kartu su 23 ir 25 straipsniais, gali nustatyti (vien tik mokesčių mokėtojo nenaudai) pareigą laikytis termino, kaip numato Respublikos Prezidento dekreto Nr. 633/72 19 straipsnis, šios direktyvos 17 straipsnyje įtvirtintai teisei į atskaitą įgyvendinti?