EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document C2007/020/07

Byla C-473/06 2006 m. lapkričio 21 d. Efeteio Athinon (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IONAS STROUMSAS E.P.E . prieš GLAXOSMITHKLINE Anonimi Emporiki Viomichaniki Etairia Farmakeftikon Proiondon

OL C 20, 2007 1 27, p. 6–6 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL C 20, 2007 1 27, p. 5–5 (BG, RO)

27.1.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 20/6


2006 m. lapkričio 21 d.Efeteio Athinon (Graikija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje IONAS STROUMSAS E.P.E. prieš GLAXOSMITHKLINE Anonimi Emporiki Viomichaniki Etairia Farmakeftikon Proiondon

(Byla C-473/06)

(2007/C 20/08)

Proceso kalba: graikų

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas

Efeteio Athinon

Šalys pagrindinėje byloje

Ieškovė: IONAS STROUMSAS E.P.E.

Atsakovė: GLAXOSMITHKLINE Anonimi Emporiki Viomichaniki Etairia Farmakeftikon Proiondon

Prejudiciniai klausimai

1)

Ar įmonės, užimančios dominuojančią padėtį, atsisakymas įvykdyti visus jai pateiktus didmenininkių užsakymus, siekiant suvaržyti farmacijos produktų didmenininkių eksportą ir apriboti lygiagrečia prekyba daromą žalą, ipso facto yra piktnaudžiavimas EB 82 straipsnio prasme? Ar atsakymas į šį klausimą priklauso nuo to, kad dėl kainų skirtumų Europos Sąjungoje, atsirandančių dėl valstybės kišimosi arba, kitaip tariant, dėl to, kad farmacijos produktų rinkoje nėra tikros konkurencijos sąlygų, o, atvirkščiai, ši rinka pasižymi dideliu valstybės kišimusi, lygiagreti prekyba yra ypač pelninga didmenininkams? Galiausiai, ar nacionalinis teismas privalo vienodai taikyti Bendrijos konkurencijos teisės normas rinkose, veikiančiose konkurencijos sąlygomis, ir rinkose, kuriose konkurencija iškraipoma dėl valstybės kišimosi?

2)

Jei Teisingumo Teismas nustatytų, kad dėl pirmiau minėtų priežasčių lygiagrečios prekybos ribojimai, kurių imasi dominuojanti įmonė, ne visada yra piktnaudžiavimas, tuomet kaip turėtų būti nustatytas galimas piktnaudžiavimas?

Konkrečiai kalbant:

2.1)

Ar vidutinio nacionalinio suvartojimo procentinės dalies viršijimas ir (arba) dominuojančią padėtį užimančios įmonės patirti nuostoliai, palyginti su bendrąja apyvarta ir bendruoju pelnu, yra tinkami kriterijai? Jei atsakymas būtų teigiamas, tuomet kaip reikėtų nustatyti viršytą procentinę dalį ir nuostolius, pastaruosius išreiškiant procentu nuo apyvartos ir bendrojo pelno, kuriuos viršijus nagrinėjami veiksmai būtų laikomi piktnaudžiavimu?

2.2)

Ar galima laikytis požiūrio, pagrįsto interesų palyginimu, ir, jei taip, kokie interesai turi būti palyginti?

Dar konkrečiau kalbant:

a)

Ar atsakymas priklauso nuo to, kad galutinis vartotojas pacientas gauna ribotos finansinės naudos iš lygiagrečios prekybos? ir

b)

Ar reikia atsižvelgti į tai ir, jei taip, — kiek, kad socialinio draudimo institucijos suinteresuotos gauti pigesnius vaistus?

2.3)

Į kokius dar kriterijus ar požiūrius būtų galima atsižvelgti pagrindinėje byloje?


Top