Access to European Union law
<a href="https://eur-lex.europa.eu/content/help/eurlex-content/experimental-features.html" target="_blank">More about the experimental features corner</a>
Choose the experimental features you want to try
EUR-Lex
Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

You are here
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search

Document C2005/205/47

Byla T-219/05 Marta Andreasen 2005 m. birželio 6 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

OL C 205, 2005 8 20, p. 25–26 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
20/08/2005; Paskelbimo data
Author:
Pirmosios instancijos teismas
Form:
Teisminė informacija

20.8.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 205/25

Marta Andreasen 2005 m. birželio 6 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-219/05)

(2005/C 205/47)

Proceso kalba: prancūzų

2005 m. birželio 6 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Marta Andreasen, gyvenančios Barselonoje (Ispanija), atstovaujamos advokatų Julien Leclère ir Jean-Marie Verlaine, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Ieškovė Pirmosios instancijos teismo prašo:

—

dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir Europos pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 6, 9, 10 ir 24 straipsnių pažeidimo panaikinti 2004 m. spalio 13 d. Europos Bendrijų Komisijos sprendimą atleisti iš pareigų (SEC 2004 12 57 galut.), kuris buvo priimtas byloje Andreasen Marta prieš Komisiją, ir grąžinti ieškovę į jos užimtas pareigūnės pareigas su tokiu pačiu rangu ir lygiu (t.y. A2 — AD15);

—

priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos žalos atlyginimą, kurio suma yra lygi nuo ginčijamo sprendimo įsigaliojimo iki Pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo dienos negautų atlyginimų sumai už ieškovės patirtą finansinę žalą, t.y. 12 300 eurų per mėnesį;

—

priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos 1 000 000 eurų patirtai moralinei žalai atlyginti;

—

papildomai, jei Pirmosios instancijos teismas manys, kad nėra reikalo patenkinti pagrindinio ieškovės prašymo, priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bendrą sumą, kurią sudaro:

i)

ieškovės negautų atlyginimų iki 65 m. amžiaus (t.y. oficialus pensinis amžius) suma;

ii)

įnašas, atitinkantis ieškovės pensijų fondams;

iii)

1 000 000 eurų suma moralinei žalai atlyginti;

—

priteisti iš Komisijos 12 000 eurų sumą ieškovės naudai už ieškovės nurodytas išlaidas, nepatenkančias į bylinėjimosi išlaidas.

—

priteisti iš Komisijos visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai

2001 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškovė buvo paskirta į Komisijos buhalterės ir Biudžeto vykdymo direktorės pareigas. 2002 m. gegužės 22 d. ji buvo atleista iš buhalterės pareigų. Jos įgaliojimai buvo sustabdyti 2002 m. rugpjūčio 28 d. ir jos atžvilgiu pradėta drausminė procedūra. 2004 m. kovą suburta Drausmės komisija. Po šios komisijos rekomendacijų ginčijamu sprendimu ieškovė atleista iš šių pareigų.

Pirmuoju ieškinio pagrindu ieškovė nurodo, kad procedūra, kurios metu ji buvo atleista iš pareigų, yra niekinė, nes šiuo atveju nebuvo laikytasi Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 8 straipsnyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatytų nešališkumo ir nepriklausomumo sąlygų. Šiame kontekste ieškovė nurodo, kad, pirma, komisarai, kurie pareiškė kaltinimus jos atžvilgiu, priklausė Paskyrimų tarnybai, kuri priėmė sprendimą ją atleisti, ir, antra, Drausmės komisiją išimtinai sudarė tik Komisijos pareigūnai.

Antruoju ieškinio pagrindu ieškovė tvirtina, kad sprendimas ją atleisti yra antra drausminė nuobauda jos atžvilgiu, paremta tais pačiais faktais, dėl kurių ji buvo atleista, ir tai yra Pareigūnų tarnybos nuostatų IX priedo 9 straipsnio pažeidimas. Grįsdama šį ieškinio pagrindą ieškovė nurodo, kad buvo praleisti to paties priedo 24 straipsnyje nurodyti terminai. Ieškovės manymu, šis terminų praleidimas taip pat yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas. Be to, ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo pagrįstas, o jai skirta nuobauda buvo tariamai neproporcinga.

Top