Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document C2005/006/44

Byla C-418/04 Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. rugsėjo 29 d. pareikštas ieškinys Airijai

OL C 6, 2005 1 8, p. 22–23 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)

Date of document:
08/01/2005; Paskelbimo data
Author:
Teisingumo Teismas
Form:
Teisminė informacija

8.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 6/22

Europos Bendrijų Komisijos 2004 m. rugsėjo 29 d. pareikštas ieškinys Airijai

(Byla C-418/04)

(2005/C 6/44)

Proceso kalba: anglų

2004 m. rugsėjo 29 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teisme buvo pareikštas Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos Barry Doherty ir Michael van Beek, nurodžiusių adresą dokumentams įteikti Liuksemburge, ieškinys Airijai.

Komisija Teisingumo Teismo prašo:

1.

Pripažinti, kad Airija,

a)

nuo 1981 m. nenustatydama Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (1) I priede minimoms rūšims ir nuolatos aptinkamoms migruojančioms rūšims kiekiu ir dydžiu tinkamiausių specialių apsaugos teritorijų pagal Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 1 ir 2 dalis,

b)

nuo 1981 m. nesukurdama būtino šių teritorijų teisinės apsaugos režimo pagal Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 1 ir 2 dalis,

c)

nuo 1981 m. neužtikrindama, kad 4 straipsnio 4 dalies pirmo sakinio nuostatos būtų taikomos teritorijoms, pagal Direktyvą 79/409/EEB laikytinoms specialiomis apsaugos teritorijomis,

d)

neužtikrindama visiško ir teisingo Direktyvos 79/409/EEB 4 straipsnio 4 dalies antro sakinio reikalavimų perkėlimo į nacionalinę teisę ir jų taikymo,

e)

pagal Direktyvą 79/409/EEB nustatytų specialių apsaugos teritorijų atžvilgiu nesiimdama visų priemonių, būtinų pagal Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (2) 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas, ir į Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnio 2 dalies taikymo sritį patenkančių vietovių naudojimo poilsiui atžvilgiu nesiimdama visų būtinų priemonių, atitinkančių šios direktyvos 6 straipsnio 2 dalies nuostatas,

f)

nesiimdama visų priemonių, būtinų pagal Direktyvos 79/409/EEB 10 straipsnį,

neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytus minėtų direktyvų straipsnius;

2.

Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

Šioje byloje nagrinėjamas tam tikrų Airijos įsipareigojimų pagal Direktyvą 79/409/EEB ir Direktyvą 92/43/EEB neįvykdymas. Komisija pateikia šias aplinkybes:

Nuo 1981 m. Airija nenustato Direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos (toliau – paukščių direktyvos) I priede minimoms rūšims ir nuolatos aptinkamoms migruojančioms rūšims kiekiu ir dydžiu tinkamiausių specialių apsaugos teritorijų pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pažeidimas turi du aspektus. Pirmiausia, tam tikros vietovės nenustatytos (nenustatymas). Antra, kitos vietovės nustatytos ne iki galo (nustatymas iš dalies). Teritorijos aspektu, dėl specialių apsaugos teritorijų nenustatymo ir nustatymo iš dalies, Airijos SAT (specialių apsaugos teritorijų) tinklas yra antras pagal mažumą valstybėse narėse iki 2004 m. gegužės 1 d. įstojimo.

Airija nesukūrė būtino SAT teisinės apsaugos režimo pagal paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 ir 2 dalis. Šią sritį reglamentuojantys Airijos teisės aktai numato tik tai, kas galėtų būti pavadinta prevencinėmis priemonėmis, t. y. priemones, kuriomis siekiama išvengti dėl žmonių veiklos kylančios grėsmės laukinių paukščių buveinėms ir jų trikdymo. Prie kitų šių prevencinių priemonių trūkumų Komisija prideda tai, kad pagal 4 straipsnio 1 ir 2 dalis reikalaujamas būtinas teisinės apsaugos režimas yra platesnio pobūdžio ir siekiant užtikrinti paukščių rūšių išgyvenimą bei dauginimąsi SAT gali nepakakti pastangų, kuriomis siekiama išvengti neigiamos žmogaus veiklos.

Nors Airija yra priėmusi teisės aktų, susijusių su nustatytose SAT nesančių buveinių apsauga, tačiau jiems trūksta paukščių direktyvos 4 straipsnio 4 dalies pirmame sakinyje reikalaujamo tikslumo. Konkrečiai, Airijos teisės aktai nenumato jokių specialių pareigų laukinių paukščių rūšių, kurioms suteikiama SAT apsauga teritorijose, nepatenkančiose į sukurtą Airijos SAT tinklą, buveinių atžvilgiu.

Nenumatytos specialios nuostatos, įgyvendinančios 4 straipsnio 4 dalies antrą sakinį, kuris nurodo, kad valstybės narės „stengiasi išvengti buveinių taršos ar pažeidimo“ už nustatytų teritorijų. Daug buveinėms pavojingų veiklos rūšių nepatenka į jokio teisinio reglamentavimo sritį.

Direktyva 92/43/EEB (toliau – buveinių direktyva) turėjo būti įgyvendinta iki 1994 m. birželio 10 dienos. Tai reiškia, kad Airija turėjo būti perkėlusi į savo teisę ir taikyti 6 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatas visoms SAT, šią dieną ir vėliau nustatytoms pagal paukščių direktyvos 4 straipsnio 1 dalį arba tokiomis pripažintoms pagal tos pačios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį.

Komisija tvirtina, kad Airija neperkėlė į savo teisę ir netaiko buveinių direktyvos 6 straipsnio 2 dalies.

Siekiant užtikrinti visišką paukščių direktyvos veiksmingumą, būtina imtis šios direktyvos 10 straipsnį įgyvendinančių nacionalinių priemonių. Airija, nepriimdama atitinkamų teisės normų, skatinančių tiriamąjį darbą, neįgyvendino 10 straipsnio.

(1)  OL L 103, 1979 4 25, p. 1

(2)  OL L 206, 1992 7 22, p. 7

Top