Hewlet-Packard GmbH 2004 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys Europos Bendrijų Komisijai

(Byla T-313/04)

(2004/C 262/86)

Bylos kalba: vokiečių

2004 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teisme buvo pareikštas Hewlet-Packard GmbH, įsteigtos Böblingen (Vokietija), atstovaujamos advokatų Fabienne Boulanger, Marius Mrozek ir Michael Tervooren, ieškinys Europos Bendrijų Komisijai.

Pareiškėjas Pirmosios instancijos teismo prašo:

Teisiniai pagrindai ir pagrindiniai argumentai

1995 m. gruodžio 21 d. pareiškėjas iš savo muitinės sandėlio paleido į laisvą apyvartą Bendrijoje prekes (spausdintuvus ir spausdintuvų kasetes), kurių kilmės šalis yra Singapūras. Dėl šio prekių paleidimo į laisvą apyvartą atsirado prievolė sumokėti muito mokestį. Pareiškėjo teigimu, prekės buvo paleisto į apyvartą 1995 m. gruodžio 21 d., kad būtų galima pasinaudoti iki 1995 m. gruodžio 31 d. galiojusiais lengvatiniais muito tarifais. Kitaip, pagal tuo metu galiojusias teisės normas nuo 1996 m. sausio 1 d. paleidimui į rinką būtų taikomas didesnis muito tarifas nei Reglamentas Nr. 3009/95 (1) nustatė, kad prekės, priskiriamos tai pačiai muito tarifo pozicijai kaip ir pareiškėjo prekės, nuo 1996 m. sausio 1 d. atleidžiamos nuo muito mokesčio.

1996 m. lapkritį pareiškėjas paprašė Vokietijos muitinės tarnybų kompensuoti reikalaujamą sumą. Šis prašymas buvo atmestas. Pareiškėjo sutikimu Vokietijos muitinės tarnybos perdavė bylą Komisijai.

Pareiškėjas remiasi Muitų kodekso 239 straipsniu ir tvirtina, kad Komisija, vėluodama paskelbti Reglamentą Nr. 3009/95 ir laiku apie ji pranešti, sąmoningai nustatydama ankstesnę jo datą ir remdamasi tik 1996 m. vasario 21 d. paskelbtu 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu Nr. 3093/95 (2), pažeidė Bendrijos institucijų veiksmų prognozavimo reikalavimą ir teisinio tikrumo principą.

Be to, pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas Tarybos reglamento Nr. 2658/87 (3) 12 straipsnis, nustatantis, kad galutinis kombinuotosios nomenklatūros variantas kitiems metams turėtų būti paskelbiamas iki einamųjų metų spalio 31 d. Reglamento tikslas –patikimai informuoti ūkio subjektus apie numatomas finansines pasekmes, ir taip suteikti Bendrijos piliečiams galimybę kurti patikimus planus tam, kad jie savo veiksmus orientuotų į šiuos planus.

Be to, pareiškėjas tvirtina, kad Komisija pažeidė rūpestingumo pareigą jo atžvilgiu, kadangi ji laiku neatkreipė jo dėmesio į numatomą pakartotinį kombinuotosios nomenklatūros pakeitimą. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, rėmėsi objektyviai neegzistuojančiomis aplinkybėmis. Todėl ji pažeidė jai šiose ribose priklausančią diskrecijos ir vertinimo teisę pareiškėjo nenaudai. Galiausiai pareiškėjas tvirtina, kad jo veiksmai nebuvo akivaizdžiai nerūpestingi ir kad jis neturėjo nesąžiningų ketinimų.

(1)  1995 m. gruodžio 22 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 3009/95, iš dalies pakeičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (OL L 319, p. 1).

(2)  1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3093/95, nustatantis muitų normas, kurias Bendrija turi taikyti pasibaigus deryboms dėl GATT XXIV.6 straipsnio po Austrijos, Suomijos ir Švedijos įstojimo į Europos Sąjungą (OL L 334, p. 1).

(3)  1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo (OL L 256, p.1).