1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (toliau – Bendrasis susitarimas), esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis (OL L 175, 1999, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368) priede, 5 punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant M. M., kaip M. R. teisių perėmėjo, ir Ministero della Difesa (Gynybos ministerija, Italija) (toliau – ministerija) ginčą dėl pasekmių, kylančių iš paeiliui 1987–2007 m. laikotarpiu tarp M.R. ir šios ministerijos sudarytų terminuotų darbo sutarčių.

3

Bendrojo susitarimo preambulės antroje pastraipoje nustatyta:

„Susitarimo šalys pripažįsta, kad neterminuotos sutartys yra ir bus bendriausia darbdavių ir darbuotojų darbo santykių forma. Jos taip pat pripažįsta, kad terminuotos darbo sutartys tam tikromis aplinkybėmis atliepia ir darbdavių, ir darbuotojų interesus.“

4

Bendrojo susitarimo preambulės trečioje pastraipoje įtvirtinta:

„Šiame susitarime išdėstomi su darbu pagal terminuotas sutartis susiję bendrieji principai ir minimalūs reikalavimai, pripažįstant, kad juos išsamiai taikant būtina atsižvelgti į konkrečių nacionalinių, sektorinių ar sezoninių situacijų realijas. Jis rodo socialinių partnerių siekį sukurti bendruosius pagrindus, kurie užtikrintų vienodų sąlygų taikymą pagal terminuotas sutartis dirbantiems darbuotojams apsaugant juos nuo diskriminavimo ir leistų taikyti terminuotas darbo sutartis tiek darbdaviams, tiek darbuotojams priimtinu pagrindu.“

5

Bendrojo susitarimo bendrosios dalies 6–8 ir 10 punktai suformuluoti taip:

<…>

6

Bendrojo susitarimo 2 punkto „Taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šis susitarimas taikomas pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika.“

7

Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalyje nustatyta:

„[Šiame susitarime:]

8

Bendrojo susitarimo 5 punkte „Piktnaudžiavimo prevencijos priemonės“ numatyta:

9

Direktyvos 1999/70 2 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2001 m. liepos 10 d., arba užtikrina, kad ne vėliau kaip iki tos dienos administracija ir darbuotojai priimtų reikiamas priemones susitarimu, o valstybės narės privalo imtis visų būtinų priemonių, leidžiančių joms visuomet garantuoti, kad bus pasiekti šioje direktyvoje nustatyti rezultatai. Apie tai jos nedelsdamos praneša [Europos] Komisijai.“

10

Pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms taikytinos redakcijos 1969 m. gruodžio 15 d.Legge n. 1023 – Conferimento di incarichi a docenti civili per l’insegnamento di materie non militari presso scuole, Istituti ed enti della Marina e dell’Aeronautica (Įstatymas Nr. 1023 dėl civilių mokytojų paskyrimo dėstyti nekarinius dalykus karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklose, institutuose ir įstaigose) (GURI, Nr. 6, 1970 m. sausio 8 d., p. 111) (toliau – Įstatymas Nr. 1023/1969) 2 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta:

„Metus galiojančios sutartys dėl nekarinių dalykų dėstymo 1 straipsnio pirmoje pastraipoje išvardytose mokyklose, įstaigose ir organizacijose gali būti sudaromos su valstybinių institutų ir mokyklų dėstytojais, etatiniais arba neetatiniais darbuotojais, iš anksto gavus Švietimo ministerijos leidimą, bendrosios kompetencijos, administracinių ir karinių teismų pareigūnais, taip pat tuo metu pareigas einančiais civiliais valstybės administracijos tarnautojais arba darbuotojais, kurie nėra valstybės administracijos tarnautojai. Etatiniai mokytojai, teikiantys 1 straipsnyje nurodytas mokymo paslaugas viso vieno kurso metu, taip pat gali būti įdarbinti juos komandiruojant.“

11

Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad mokytojų atrankos ir darbo užmokesčio nustatymo kriterijai ir procedūros turi būti nustatyti ministro dekretu.

12

Įstatymas Nr. 1023/1969 buvo panaikintas 2010 m. kovo 15 d.decreto legislativo n. 66 sul Codice dell’ordinamento militare (Įstatyminis dekretas Nr. 66 dėl karo teisės kodekso) (GURI, Nr. 106, 2010 m. gegužės 8 d.) (toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 66/2010) 2268 straipsnio 1 dalies 629 punktu.

13

Vis dėlto pagal Įstatyminio dekreto Nr. 66/2010 1531 straipsnio dėl pareigų, susijusių su nekarinių dalykų mokymu karinių pajėgų mokyklose, institutuose ir įstaigose, priskyrimo civiliams mokytojams 1 dalyje numatyta, kad nekarinių dalykų mokymo pareigos ir toliau gali būti skiriamos sudarant metus galiojančias sutartis su asmenimis, kurie nėra valstybės administracijos darbuotojai.

14

1971 m. gruodžio 20 d.Conferimento di incarichi a docenti civili per l’insegnanmento di materie non militari presso scuole, istituti ed enti della Marina e dell’Aeronautica (Ministro dekretas dėl civilių mokytojų paskyrimo dėstyti nekarinius dalykus karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklose, institutuose ir įstaigose) (GURI, Nr. 322, 1973 m. gruodžio 15 d., p. 8211) (toliau – 1971 m. Ministro dekretas), priimto įgyvendinant Įstatymą Nr. 1023/1969, 1 straipsnyje nustatyta:

„Metus galiojančios sutartys dėl nekarinių dalykų dėstymo karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklose, institutuose ir įstaigose, kuriems taikomas Įstatymas [1023/1969], gali būti sudaromos su valstybinių institutų ir mokyklų dėstytojais, etatiniais arba neetatiniais darbuotojais, iš anksto gavus Švietimo ministerijos leidimą, bendrosios kompetencijos, administracinių ir karinių teismų pareigūnais, taip pat tuo metu pareigas einančiais civiliais valstybės administracijos tarnautojais arba darbuotojais, kurie nėra valstybės administracijos tarnautojai. Etatiniai mokytojai, teikiantys Įstatyme [1023/1969] nurodytas mokymo paslaugas viso vieno kurso metu taip pat gali būti įdarbinti juos komandiruojant.“

15

Pagal šio ministro dekreto 4 straipsnį, kai dėstytojui, kuris nėra valstybės administracijos tarnautojas, užduotis paskiriama antrą kartą, šiame dekrete numatytas atlyginimas sumažinamas trečdaliu.

16

Minėto ministro dekreto 6 straipsnyje buvo numatyta:

„Darbuotojas, kuris nėra valstybės administracijos tarnautojas, kuris dalyką dėsto vienus mokslo metus, teisę į papildomas pašalpas ir pensijų, socialinio draudimo ir sveikatos draudimo išmokas, numatytas Švietimo ministerijai priklausančiuose institutuose bei mokyklose įdarbintiems mokytojams turi tik už faktinio darbo laikotarpį.“

17

To paties dekreto 7 straipsnyje buvo nustatyta:

„Dalyką dėstyti skiriama ne ilgesniam kaip vienų mokslo metų laikotarpiui.“

18

Remiantis Įstatyminio dekreto Nr. 66/2010 2269 straipsnio 1 dalies 204 punktu, 1971 m. Ministro dekretas buvo panaikintas.

19

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos 2001 m. rugsėjo 6 d.decreto legislativo n. 368 – Attuazione della direttiva 1999/70/CE relativa all’accordo quadro sul lavoro a tempo determinato concluso dall’UNICE, dal CEEP e dal CES (Įstatyminis dekretas Nr. 368, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis; GURI, Nr. 235, 2001 m. spalio 9 d., toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 368/2001) 1 straipsnyje buvo bendrai numatyta galimybė nustatyti darbo sutarties terminą dėl techninių, gamybinių, organizacinių ar pavadavimo priežasčių.

20

Šio įstatyminio dekreto 4 straipsnyje buvo nustatyta:

„1.   Terminuota darbo sutartis, darbuotojui sutikus, gali būti pratęsta tik jeigu pradinis sutarties terminas buvo trumpesnis nei treji metai. Tokiu atveju leidžiama pratęsti tik kartą ir su sąlyga, jog pratęsimas grindžiamas objektyviomis priežastimis ir susijęs su tuo pačiu darbu, dėl kurio buvo sudaryta terminuota darbo sutartis. Šiais atvejais bendra terminuotų darbo santykių trukmė negali viršyti trejų metų.

2.   Pareiga įrodyti, kad yra objektyvių priežasčių, pateisinančių galimą sutarties pratęsimą, tenka darbdaviui.“

21

Minėto įstatyminio dekreto 5 straipsnio 4 dalyje numatyta:

„Esant dviem paeiliui sudarytoms terminuotoms darbo sutartims, t. y. sudarius jas nenutrūkstamai, darbo sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikotarpiui nuo pirmosios darbo sutarties sudarymo dienos.“

22

Pagrindinei bylai taikytinos redakcijos 2001 m. kovo 30 d.Decreto legislativo n. 165 – Norme generali sull’ordinamento del Lavoro alle dipendenze delle amministrazioni pubbliche (Įstatyminis dekretas Nr. 165 dėl Bendrųjų darbo organizavimo viešojo administravimo įstaigose taisyklių, GURI, Nr. 106, 2001 m. gegužės 9 d., toliau – Įstatyminis dekretas Nr. 165/2001) 36 straipsnyje nurodyta:

„1.   Savo kasdieniams poreikiams tenkinti viešojo administravimo institucijos gali įdarbinti darbuotojus, su jais sudarydamos tik neterminuotas darbo sutartis <…>

2.   Vien laikiniems ir išimtiniams poreikiams tenkinti viešojo administravimo institucijos gali taikyti Civiliniame kodekse ir įstatymuose, susijusiuose su darbo santykiais įmonėse, numatytas lanksčias sutartines darbuotojų atrankos ir įdarbinimo formas <…>.

<…>

5.   Bet kuriuo atveju viešojo administravimo institucijų padarytas imperatyvių nuostatų darbuotojų įdarbinimo ar darbo srityje pažeidimas nelemia neterminuotų darbo santykių nustatymo su minėtomis viešojo administravimo institucijomis, nedarant poveikio joms galinčiai kilti atsakomybei bei sankcijoms. Atitinkamas darbuotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl darbo vykdymo pažeidžiant imperatyvias nuostatas, atlyginimą <…>.

<…>“

23

1987–2007 m. M. R. dėstė elektroniką ir telekomunikacijas, t. y. nekarinius dalykus, Italijos karinėse oro pajėgose (Aeronautica Militare) pagal terminuotas sutartis, kurios buvo atnaujinamos kasmet, o nuo 2004 m. – kas semestrą.

24

Pasibaigus paskutinei terminuotai darbo sutarčiai, Tribunale di Roma (Romos teismas, Italija) jis pareiškė ieškinį ministerijai, prašydamas pripažinti minėtų terminuotų sutarčių sudarymą neteisėtą ir priteisti jam žalos atlyginimą.

25

Šis teismas patenkino ieškinį ir pripažino, kad terminuotos sutartys, sudarytos įsigaliojus Įstatyminiam dekretui Nr. 368/2001, yra neteisėtos, motyvuodamas tuo, kad šiose sutartyse nenurodytos techninės, organizacinės, pavadavimo ar gamybinės priežastys, galinčios pateisinti šių sutarčių terminuotą trukmę. Be to, jis priteisė iš ministerijos sumokėti M.R. 15 mėnesių darbo užmokesčio dydžio žalos atlyginimą.

26

Ministerija pateikė apeliacinį skundą dėl Tribunale di Roma (Romos teismas) sprendimo Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas, Italija) ir nurodė, kad šalis siejo savarankiško, o ne samdomo darbo santykiai, todėl Įstatyminis dekretas Nr. 368/2001 netaikytinas. Šios ministerijos teigimu, pagrindinei bylai taikomos Įstatymo Nr. 1023/1969 ir 1971 m. Ministro dekreto nuostatos, pagal kurias dalyką dėstyti vienus mokslo metus galima pavesti mokytojams, kurie nėra valstybės administracijos tarnautojai.

27

Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas) patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl M. R. ir ministerijos samdomo darbo santykių buvimo, be kita ko, dėl sutarties nuostatų, susijusių su darbo užmokesčio tryliktą mėnesį skyrimu, mokamomis atostogomis, išeitinėmis išmokomis, pašalpomis šeimai ir socialinio draudimo įmokų mokėjimu. Vis dėlto jis panaikino likusią šio sprendimo dalį ir nusprendė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama situacija reglamentuojama specialiomis taisyklėmis, pagrįstomis ypatingu karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklų pobūdžiu ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų, kurie nėra valstybės administracijos tarnautojai, specialiais įgūdžiais.

28

M. R. pateikė kasacinį skundą dėl Corte d’appello di Roma (Romos apeliacinis teismas) sprendimo Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas, Italija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

29

Pastarasis teismas nurodo, kad pagal jo paties praktiką darbo santykiai, susiklostantys su darbuotojais, kurie nėra valstybės administracijos tarnautojai, pagal metus galiojančias sutartis, yra samdomo darbo santykių pobūdžio.

30

Dėl neteisėtai paeiliui sudaromų terminuotų darbo sutarčių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas primena, kad piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis atveju darbuotojas turi teisę tik į patirtos žalos atlyginimą pagal pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos 2001 m. kovo 30 d. Įstatyminio dekreto Nr. 165 36 straipsnio 5 dalį, nes pagal tą pačią nuostatą draudžiama terminuotas darbo sutartis pakeisti neterminuotomis darbo sutartimis; šią nuostatą 2018 m. kovo 7 d. Sprendime Santoro (C‑494/16, EU:C:2018:166) Teisingumo Teismas pripažino suderinama su Sąjungos teise.

31

Nepaisant to, kad Teisingumo Teismas jau yra priėmęs kelis sprendimus dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo viešojo administravimo institucijose, be kita ko, 2006 m. liepos 4 d. Sprendimą Adeneler ir kt. (C‑212/04, EU:C:2006:443), 2006 m. rugsėjo 7 d. Sprendimą Marrosu ir Sardino (C‑53/04, EU:C:2006:517), 2011 m. rugsėjo 8 d. Sprendimą Rosado Santana (C‑177/10, EU:C:2011:557), 2014 m. lapkričio 26 d. Sprendimą Mascolo ir kt. (C‑22/13, C‑61/13–C‑63/13 ir C‑418/13, EU:C:2014:2401) ir 2018 m. spalio 25 d. Sprendimą Sciotto (C‑331/17, EU:C:2018:859), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad būtina pateikti Teisingumo Teismui klausimą, nes, jo nuomone, kyla abejonių dėl Bendrojo susitarimo 5 punkto aiškinimo atsižvelgiant į karines mokyklas, institutus ir įstaigas.

32

Šiomis aplinkybėmis Corte suprema di cassazione (Kasacinis Teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

33

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 99 straipsnį, jeigu atsakymą į pateiktą klausimą galima aiškiai nustatyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos arba jeigu atsakymas į klausimą, dėl kurio pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, nekelia jokių pagrįstų abejonių, Teisingumo Teismas, vadovaudamasis teisėjo pranešėjo siūlymu ir išklausęs generalinį advokatą, bet kada gali nuspręsti priimti sprendimą motyvuota nutartimi.

34

Šioje byloje reikia taikyti šią nuostatą.

35

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, pirma, ar Bendrojo susitarimo 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias nekarinių dalykų mokymą karinėse mokyklose atliekantiems civiliams darbuotojams netaikomos taisyklės, kuriomis siekiama nubausti už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, ir, antra, ar šių mokyklų organizavimo reikalavimai gali būti laikomi „objektyviomis priežastimis“, pateisinančiomis tokių sutarčių atnaujinimą, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį.

36

Pirmiausia reikia pažymėti, jog iš Bendrojo susitarimo 2 punkto 1 dalies teksto matyti, kad šio susitarimo taikymo sritis apibrėžta plačiai, nes joje bendrai kalbama apie „pagal terminuotas darbo sutartis dirban[čius] darbuotoj[us], kurių darbo sutartį arba darbo santykius apibrėžia kiekvienos valstybės narės teisė, kolektyvinės sutartys ar praktika“. Be to, reikia priminti, kad sąvoka „pagal terminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 3 punkto 1 dalį, apima visus darbuotojus, ir nedaroma skirtumo pagal tai, ar jų darbdavys priklauso privačiam, ar viešam sektoriui (2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 69 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

37

Kadangi Bendrajame susitarime nenurodyta, kad kuris nors konkretus sektorius nepatenka į jo taikymo sritį, jis taip pat taikomas valstybinio mokymo įstaigose dirbantiems švietimo sektoriaus darbuotojams (2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

38

Šioje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas aiškiai nurodė, kad teisiniai santykiai, susiklostę su civiliais darbuotojais, įdarbintais dėstyti nekarinius dalykus jūrų ir oro pajėgų mokyklose, institutuose ir įstaigose, yra darbo teisiniai santykiai. Darytina išvada, kad darbuotojas, kaip antai M. R., patenka į Bendrojo susitarimo taikymo sritį.

39

Dėl Bendrojo susitarimo 5 punkto reikia priminti, kad šio punkto tikslas – įgyvendinti vieną iš šiuo susitarimu siekiamų tikslų, t. y. apriboti atvejus, kai paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys ar nustatomi terminuoti darbo santykiai, kurie laikomi galimu piktnaudžiavimo pažeidžiant darbuotojų teises šaltiniu, įtvirtinant tam tikras minimalios apsaugos nuostatas, skirtas, kad būtų išvengta pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų padėties neapibrėžtumo (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 76 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

40

Iš tiesų, kaip matyti iš Bendrojo susitarimo preambulės antros pastraipos ir jo bendrosios dalies 6 ir 8 punktų, darbo stabilumas suprantamas kaip svarbiausias darbuotojų apsaugos elementas, o terminuotos darbo sutartys ir darbdavių, ir darbuotojų poreikius gali tenkinti tik tam tikromis aplinkybėmis (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 31 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 77 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Siekiant neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį, valstybės narės įpareigojamos nustatyti bent vieną joje nurodytų veiksmingų ir privalomų priemonių tais atvejais, kai jų vidaus teisėje nėra lygiaverčių teisinių priemonių. Minėto punkto 1 dalies a–c papunkčiuose nurodytos trys priemonės susijusios atitinkamai su objektyviomis priežastimis, pateisinančiomis tokių darbo sutarčių ar santykių atnaujinimą, maksimalia bendra tokių paeiliui sudaromų darbo sutarčių ar darbo santykių trukme ir jų atnaujinimų skaičiumi (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 32 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Šiuo klausimu valstybės narės turi diskreciją, nes gali imtis vienos ar kelių Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a–c papunkčiuose nurodytų priemonių arba taikyti esamas lygiavertes teisines priemones. Taigi pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį valstybėms narėms nustatytas bendras tikslas – užkirsti kelią tokiems piktnaudžiavimo atvejams, ir joms leidžiama pasirinkti būdus, kaip tai pasiekti, su sąlyga, kad jie nepažeidžia Bendrojo susitarimo tikslo ar nepašalina veiksmingo poveikio (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 33 ir 34 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 79 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43

Kaip matyti iš Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies, šio susitarimo preambulės trečios pastraipos bei jo bendrosios dalies 8 ir 10 punktų, įgyvendindamos Bendrąjį susitarimą valstybės narės turi teisę, jei tai objektyviai pateisinama, atsižvelgti į konkrečius poreikius, susijusius su specifiniais veiklos sektoriais ir (arba) atitinkamomis darbuotojų kategorijomis (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 35 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 80 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44

Beje, Bendrojo susitarimo 5 punkte neapibrėžta, kokios konkrečios sankcijos turi būti taikomos tada, kai vis dėlto nustatomi piktnaudžiavimo atvejai. Todėl tokiais atvejais valstybės narės privalo imtis priemonių, kurios būtų ne tik proporcingos, bet ir pakankamai veiksmingos bei atgrasančios, kad užtikrintų visišką taikant Bendrąjį susitarimą priimtų normų veiksmingumą (2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 81 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

45

Žinoma, reikia priminti, kad Teisingumo Teismas iš esmės yra nusprendęs, jog nacionalinės teisės aktuose, kuriuose numatyta imperatyvi taisyklė, pagal kurią piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis atveju šios sutartys pakeičiamos į neterminuotus darbo santykius, gali būti numatyta kaip priemonė, kuria veiksmingai baudžiama už tokį piktnaudžiavimą (2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Rossato ir Conservatorio di Musica F.A. Bonporti, C‑494/17, EU:C:2019:387, 40 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

46

Vis dėlto Bendrojo susitarimo 5 punkte nenustatyta bendros valstybių narių pareigos numatyti terminuotų darbo sutarčių pakeitimą į neterminuotas sutartis. Iš tiesų Bendrojo susitarimo 5 punkto 2 dalyje valstybėms narėms iš esmės paliekama diskrecija nustatyti, kokiomis sąlygomis terminuotos darbo sutartys ar terminuoti darbo santykiai laikomi sudarytais neterminuotam laikotarpiui. Iš to matyti, kad Bendrajame susitarime neįtvirtintos sąlygos, kuriomis galima sudaryti neterminuotas darbo sutartis (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto,C‑331/17, EU:C:2018:859, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 82 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Tam, kad nacionalinės teisės normos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kuriomis draudžiama paeiliui sudaromas terminuotas sutartis pakeisti neterminuotomis darbo sutartimis, galėtų būti laikomos atitinkančiomis Bendrąjį susitarimą, atitinkamos valstybės narės teisinėje sistemoje minėtame sektoriuje turi būti kita veiksminga priemonė, kuri leistų išvengti piktnaudžiavimo paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ir prireikus už jį nubausti (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 83 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Be to, nereikalaujama, kad piktnaudžiavimo sudarant terminuotas darbo sutartis atveju valstybės narės numatytų priemones, pagal kurias teisė į žalos atlyginimą būtų taikoma kartu pakeičiant terminuotus darbo santykius į neterminuotus darbo santykius (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Rossato ir Conservatorio di Musica F.A. Bonporti, C‑494/17, EU:C:2019:387, 41 ir 45 punktus).

49

Kalbant apie patirtos žalos atlyginimą kaip priemonę, kuria veiksmingai baudžiama už piktnaudžiavimą sudarant terminuotas darbo sutartis, pažymėtina, kad pagal žalos atlyginimo ir proporcingumo principus valstybės narės įpareigojamos numatyti tinkamą žalos atlyginimą, kuris būtų daugiau nei vien simbolinė kompensacija, bet neviršytų to, kas būtina, kad būtų kompensuota visa žala (šiuo klausimu žr. 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimo Rossato ir Conservatorio di Musica F.A. Bonporti, C‑494/17, EU:C:2019:387, 42 ir 43 punktus).

50

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad Bendrojo susitarimo 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis iš esmės nedraudžia nacionalinės teisės akto, kuriuo nesiekiama už viešojo sektoriaus darbdavio piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis nubausti, nurodant sumokėti darbuotojui kompensaciją, kuri atlygintų tai, kad terminuoti darbo santykiai nebuvo pakeisti į neterminuotus darbo santykius, tačiau numatomas kompensacijos už 2,5–12 mėnesių laikotarpį, apskaičiuojamos pagal paskutinį minėtam darbuotojui sumokėtą darbo užmokestį, išmokėjimas kartu su galimybe pastarajam gauti visą žalos atlyginimą, jeigu jis įrodo, kad prarado kitas įsidarbinimo galimybes, su sąlyga, kad tokiais teisės aktais numatytas veiksmingas ir atgrasantis sankcijų mechanizmas, kurį turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (2018 m. kovo 7 d. Sprendimo Santoro, C‑494/16, EU:C:2018:166, 54 punktas).

51

Taigi, jeigu reikėtų pripažinti, kad nagrinėjamu atveju pagrindinėje byloje aptariamuose nacionalinės teisės aktuose nenumatyta jokios kitos veiksmingos priemonės, skirtos galimam piktnaudžiavimui aptariamų dėstytojų atžvilgiu išvengti ir už jį nubausti, dėl tokios padėties galėtų būti pažeisti Bendrojo susitarimo 5 punkto tikslas ir veiksmingumas (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 85 punktą).

52

Galiausiai reikia priminti, kad Teisingumo Teismas neturi priimti sprendimo dėl vidaus teisės nuostatų aiškinimo, nes ši užduotis tenka tik kompetentingiems nacionaliniams teismams. Vis dėlto Teisingumo Teismas, priimdamas sprendimą dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą, gali pateikti išaiškinimą, kuriuo šis teismas galėtų vadovautis vertindamas, ar Bendrojo susitarimo 5 punkte nustatytus reikalavimus atitinka taikytinų nacionalinės teisės aktų nuostatos (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 24 d. Sprendimo Obras y Servicios Públicos ir Acciona Agua, C‑550/19, EU:C:2021:514, 50 ir 52 punktus).

53

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, pirma, kad pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamas teisės nuostatas leidžiama karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklose įdarbinti nekarinius dalykus dėstančius civilius darbuotojus paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, nenumatant jokių Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies b ir c papunkčiuose nustatytų apribojimų, susijusių su bendra maksimalia šių sutarčių trukme ar jų atnaujinimo skaičiumi, ir, antra, kad minėtame švietimo sektoriuje sudaromos terminuotos darbo sutartys aiškiai nepatenka į nacionalinės teisės nuostatų, pagal kurias tokias paeiliui sudaromas sutartis, jeigu jos yra tam tikros trukmės, leidžiama pakeisti į neterminuotas darbo sutartis ir prireikus atlyginti dėl tokių paeiliui sudaromų sutarčių patirtą žalą, taikymo sritį.

54

Šiomis aplinkybėmis reikia patikrinti, ar su civiliais darbuotojais paeiliui sudaromos terminuotos sutartys dėl nekarinių dalykų dėstymo karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklose gali būti pateisinamos tuo, kad nacionalinėje teisėje yra objektyvių priežasčių, kaip jos suprantamos pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a punktą, ir, konkrečiau kalbant, ar ypatingas karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklų pobūdis ir šiose mokyklose dirbančių mokytojų specialūs įgūdžiai gali būti tokia objektyvi priežastis.

55

Iš tiesų iš šio Bendrojo susitarimo bendrosios dalies 7 punkto matyti, kad, jį sudariusių šalių nuomone, terminuotų darbo sutarčių, grindžiamų objektyviomis priežastimis, naudojimas yra piktnaudžiavimo prevencijos priemonė (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 92 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Sąvoka „objektyvios priežastys“ pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį turi būti suprantama kaip skirta apibrėžtoms ir konkrečioms aplinkybėms, apibūdinančioms konkrečią veiklą, todėl šiame konkrečiame kontekste galinčioms pateisinti terminuotų darbo sutarčių sudarymą paeiliui. Šias aplinkybes gali lemti, be kita ko, ypatingas užduočių, kurioms atlikti tokios sutartys buvo sudarytos, pobūdis ir savybės arba atitinkamais atvejais teisėto valstybės narės socialinės politikos tikslo siekimas (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 39 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Nacionalinės teisės aktai – įstatymo ar kito teisės akto normos, pagal kurias tik bendrai ir abstrakčiai leidžiama paeiliui sudaryti terminuotas darbo sutartis, neatitinka šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytų reikalavimų. Iš tiesų tokie teisės aktai neleidžia nustatyti objektyvių ir skaidrių kriterijų, kuriais vadovaujantis būtų galima patikrinti, ar tokių sutarčių pratęsimas iš tiesų atitinka tikrą poreikį, leidžia pasiekti numatytą tikslą ir yra tam būtinas. Tokie teisės aktai kelia realų pavojų, kad šios rūšies sutartys bus sudaromos piktnaudžiaujant, todėl yra nesuderinamos su Bendrojo susitarimo tikslu ir veiksmingumu (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 40 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MIUR ir Ufficio Scolastico Regionale per la Campania, C‑282/19, EU:C:2022:3, 94 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58

Konkrečiau kalbant apie švietimo sektorių, gali būti, kad metinės mokslo programos parengimas gali lemti laikinus įdarbinimo poreikius, todėl laikinas darbuotojo įdarbinimas siekiant iš esmės patenkinti laikinus konkrečius darbdavio su personalu susijusius poreikius, iš principo gali būti „objektyvi priežastis“, kaip ji suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį (šiuo klausimu žr. 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 47 punktą ir jame nurodytą teismo praktiką).

59

Vis dėlto neleistina, kad terminuotos darbo sutartys būtų atnaujinamos siekiant nuolat ir ilgą laiką vykdyti užduotis aptariamose mokyklose, kurios priklauso įprastai minėto sektoriaus veiklai.

60

Kad būtų laikomasi Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunkčio, reikia, kad būtų konkrečiai patikrinta, ar paeiliui sudarytų terminuotų darbo sutarčių arba nustatytų darbo santykių atnaujinimu siekiama patenkinti laikinus poreikius ir ar nacionaline nuostata, kaip antai aptariama pagrindinėje byloje, faktiškai nėra naudojamasi siekiant patenkinti nuolatinius ir ilgalaikius su personalu susijusius darbdavio poreikius (žr., be kita ko, 2018 m. spalio 25 d. Sprendimo Sciotto, C‑331/17, EU:C:2018:859, 50 punktą ir 2021 m. birželio 24 d. Sprendimo Obras y Servicios Públicos ir Acciona Agua, C‑550/19, EU:C:2021:514, 63 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61

Dėl argumento, susijusio su ypatingu karinių jūrų ir oro pajėgų mokyklų pobūdžiu, reikia pažymėti, kad nors dalykų, siejamų su jautriais kariniais duomenimis, mokymas gali būti laikomas konstitucinės apsaugos vertu tikslu, vis dėlto iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos neaišku, kodėl siekiant šio tikslo karinio švietimo sektoriaus darbdaviai turėtų samdyti tik darbuotojus pagal terminuotas sutartis. Iš tiesų, viena vertus, kalbama apie civilius darbuotojus, kurie turi dėstyti nekarinius dalykus, ir, kita vertus, bet kuriuo atveju atrodo, kad, kiek tai susiję su neskelbtinų duomenų apsauga, labiau tiktų skatinti darbuotojų lojalumą sudarant neterminuotas darbo sutartis.

62

Kalbant apie įgūdžių reikalavimus, keliamus aptariamiems darbuotojams, kuriuos priimant į darbą buvo reikalingos dažnai kintančios ir įvairios žinios, nuolat atnaujinamos dėl konkrečioje srityje taikomų karinių technologijų ir įrangos raidos, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad M. R. dėstyti dalykai buvo specifiniai arba kodėl dėl reikalingų žinių atsirado tik laikinas darbuotojų poreikis.

63

Vis dėlto atrodo, kad pagal su M.R. sudarytas atskiras terminuotas darbo sutartis kelerius metus buvo atliekamos panašios užduotys, tad šie darbo santykiai galėjo tenkinti ne laikinus poreikius, bet, priešingai, nuolatinius; tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

64

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi patikrinti, ar karinio švietimo sektoriuje išeitinė išmoka skiriama pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams, ar prireikus tokia kompensacija yra tinkama siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis ar nustatant terminuotus darbo santykius ir prireikus už jį nubausti ir ar ji gali būti laikoma „lygiaverte teisine priemone“, kaip tai suprantama pagal Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalį.

65

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti, kad Bendrojo susitarimo 5 punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias nekarinių dalykų mokymą karinėse mokyklose atliekantiems civiliams darbuotojams netaikomos taisyklės, kuriomis siekiama nubausti už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, jeigu šiose teisės normose nėra kitos veiksmingos priemonės, skirtos piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis išvengti ir prireikus už jį nubausti. Motyvai, susiję su šių mokyklų organizavimo reikalavimais, negali būti „objektyvios priežastys“, pateisinančios sutarčių su tokiais darbuotojais, atsakingais už tų dalykų mokymą, atnaujinimą, kaip tai suprantama pagal minėto Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį.

66

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia:

1999 m. kovo 18 d. sudaryto Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis, esančio 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB dėl ETUC, UNICE ir CEEP bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis priede, 5 punktas

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį draudžiamos nacionalinės teisės normos, pagal kurias nekarinių dalykų mokymą karinėse mokyklose atliekantiems civiliams darbuotojams netaikomos taisyklės, kuriomis siekiama nubausti už piktnaudžiavimą paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, jeigu šiose teisės normose nėra kitos veiksmingos priemonės, skirtos piktnaudžiavimui paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis išvengti ir prireikus už jį nubausti. Motyvai, susiję su šių mokyklų organizavimo reikalavimais, negali būti „objektyvios priežastys“, pateisinančios sutarčių su tokiais darbuotojais, atsakingais už tų dalykų mokymą, atnaujinimą, kaip tai suprantama pagal minėto Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunktį.