1

Apeliaciniu skundu WhatsApp Ireland Ltd. prašo panaikinti 2022 m. gruodžio 7 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo nutartį WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba (T 709/21, toliau – skundžiama nutartis, EU:T:2022:783), kuria jis atmetė jos ieškinį; šiuo ieškiniu ji prašė panaikinti 2021 m. liepos 28 d. Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimą 1/2021, priimtą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016, L 119, p. 1, toliau – BDAR) 5 straipsnį, po to, kai Data Protection Commission (fizinių asmenų duomenų apsaugos priežiūros institucija, Airija) pagal šio reglamento 56 straipsnį atliko tyrimą dėl WhatsApp Ireland tarpvalstybiniu lygiu atliekamo duomenų tvarkymo teikiant paslaugas Europos Sąjungoje.

2

2023 m. gegužės 15 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo informacinių ir ryšių technologijų sektoriuje veikiančias įmones vienijančios tarptautinės asociacijos Computer & Communications Industry Association (toliau – CCIA) prašymą, grindžiamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antra pastraipa ir Teisingumo Teismo procedūros reglamento 130 straipsniu, taikomu apeliaciniame procese pagal šio reglamento 190 straipsnio 1 dalį, leisti jai įstoti į šią bylą palaikyti WhatsApp Ireland reikalavimų.

3

Grįsdama prašymą CCIA primena sąlygas, kurios Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo jurisprudencijoje, visų pirma 2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartyje Illumina / Komisija (C‑611/22 P, EU:C:2023:205, 10 punktas) ir 2019 m. rugsėjo 23 d. Nutartyje Google ir Alphabet / Komisija (T‑604/18, EU:T:2019:743, 51 punktas), keliamos profesinių asociacijų teisei įstoti į bylą; pagal šią jurisprudenciją asociacijai gali būti leista įstoti į bylą, jei, pirma, ji atstovauja daugeliui atitinkamame sektoriuje veikiančių įmonių, antra, vienas iš jos tikslų yra ginti savo narių interesus, trečia, byloje gali kilti principinių klausimų, turinčių įtakos atitinkamo sektoriaus veikimui, ir, ketvirta, būsimas teismo sprendimas atitinkamai gali turėti didelės įtakos jos narių interesams.

4

Dėl pirmosios ir antrosios jurisprudencijoje nustatytos sąlygos CCIA nurodo, kad Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimai, priimti pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą, gali būti taikomi tik tarpvalstybinio asmens duomenų tvarkymo atvejais, nes tokį tvarkymą paprastai atlieka pagrindinės technologijų bendrovės, daugelis kurių yra CCIA narės. Be to, Sąjungos teismai jau yra pripažinę, šios asociacijos tikslas – ginti savo vartotojų interesus.

5

Kalbėdama apie trečiąją minėtoje jurisprudencijoje nustatytą sąlygą CCIA primena, kad šioje byloje kyla klausimas, ar bendrovė, dėl kurios Europos duomenų apsaugos valdyba pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą priėmė sprendimą, turi teisę jį ginčyti tiesiogiai Sąjungos teisme. Jos teigimu, Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimai yra privalomi vadovaujančiai priežiūros institucijai, kaip ji suprantama pagal tą nuostatą, todėl ji gali būti įpareigota tam tikrą atitinkamos bendrovės elgesį kvalifikuoti kaip BDAR pažeidimą ir padidinti skirtinos baudos dydį, turint omenyje, kad ši bauda yra baudžiamoji sankcija, kaip tai suprantama pagal 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.

6

Jeigu būtų neigiama atitinkamos bendrovės teisė pareikšti ieškinį Sąjungos teisme, kaip padaryta 2022 m. gruodžio 7 d. Bendrojo Teismo nutartyje WhatsApp Ireland / Europos duomenų apsaugos valdyba (T‑709/21, EU:T:2022:783), iš jos būtų atimta teisė į veiksmingą teisminę kontrolę, užtikrinamą minėtame 6 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje. Asociacija tvirtina, kad dėl tokio sprendimo bendrovė būtų priversta pareikšti ieškinį nacionaliniuose teismuose, kurie neturi įgaliojimų panaikinti Sąjungos akto, o geriausiu atveju galėtų kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, jeigu kiltų abejonių dėl Sąjungos teisės normų aiškinimo. Tačiau prejudicinio sprendimo priėmimo procedūra negali atstoti ieškinio dėl panaikinimo, nes Teisingumo Teismas per šią procedūrą neturi visiškos jurisdikcijos visais faktų ir teisės klausimais, o Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimai kelia sudėtingų dalykinių klausimų. Tokiomis aplinkybėmis nagrinėjamoje byloje kyla CCIA ir jos nariams svarbių klausimų.

7

Kiek tai susiję su ketvirtąja šios nutarties 3 punkte nurodytoje jurisprudencijoje nurodyta sąlyga, CCIA teigia, kad šios procedūros baigtis gali turėti įtakos informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus veikimui, o ypač jos nariams, nes jų siūlomos paslaugos ir produktai pagal savo pobūdį apima tarpvalstybinį asmens duomenų tvarkymą. Tad šiam sektoriui ypatingai aktuali BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta procedūra, taigi ir Europos duomenų apsaugos valdybos sprendimai.

8

Teisingumo Teismo kancleriui pagal Procedūros reglamento 131 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame procese taikomą pagal jo 190 straipsnio 1 dalį, įteikus šalims CCIA pateiktą prašymą leisti įstoti į bylą, Europos duomenų apsaugos valdyba per nustatytą terminą dėl jo pateikė pastabas ir prašė jį atmesti.

9

Be to, 2023 m. gegužės 30 d. ir birželio 1 d. Teisingumo Teismo kanceliarija gavo atitinkamai WhatsApp Ireland ir Europos duomenų apsaugos valdybos pagal Procedūros reglamento 131 straipsnį pateiktus prašymus CCIA atžvilgiu konfidencialiomis laikyti tam tikras apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą priedų dalis.

10

Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą ir trečią pastraipas kiekvienas asmuo, galintis įrodyti suinteresuotumą Teisingumo Teismui pateiktos bylos baigtimi, išskyrus bylas tarp valstybių narių, Sąjungos institucijų arba valstybių narių ir Sąjungos institucijų, turi teisę įstoti į bylą.

11

Remiantis Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, sąvoka „suinteresuotumas bylos baigtimi“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi būti apibrėžiama atsižvelgiant į patį ginčo dalyką ir suvokiama kaip tiesioginis ir realus suinteresuotumas sprendimu dėl pačių reikalavimų, o ne kaip suinteresuotumas, susijęs su nurodytais teisiniais pagrindais ar iškeltais argumentais. Terminas „bylos baigtis“ reiškia prašomą priimti galutinį sprendimą, išdėstytą būsimo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (2022 m. rugsėjo 1 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Google ir Alphabet / Komisija, C‑48/22 P, EU:C:2022:667, 6 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

12

Atsižvelgiant į tai, reikia, be kita ko, patikrinti, ar prašymą leisti įstoti į bylą pateikęs asmuo yra tiesiogiai susijęs su skundžiamu aktu ir ar jis tikrai suinteresuotas bylos baigtimi. Iš principo suinteresuotumas bylos baigtimi gali būti laikomas pakankamai tiesioginiu, tik jei tokia baigtis gali pakeisti prašymą leisti įstoti į bylą pateikusio asmens teisinę padėtį (2022 m. rugsėjo 1 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Google ir Alphabet / Komisija, C‑48/22 P, EU:C:2022:667, 7 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

13

Vis dėlto iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad atstovaujančiai profesinei asociacijai, kurios tikslas – ginti savo narių interesus, gali būti leista įstoti į bylą, jeigu joje kyla principinių klausimų, galinčių turėti įtakos tiems interesams. Todėl reikalavimas, kad tokia asociacija turėtų tiesioginį ir realų suinteresuotumą bylos baigtimi, turi būti laikomas įvykdytu, jeigu asociacija įrodo, kad jos situacija tokia, neatsižvelgiant į tai, ar dėl bylos baigties gali pakisti pačios asociacijos teisinė padėtis (2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Illumina / Komisija, C‑611/22 P, EU:C:2023:205, 8 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

14

Tokiu plačiu teisės įstoti į bylą aiškinimu atstovaujančių profesinių asociacijų naudai siekiama sudaryti sąlygas geriau įvertinti Sąjungos teismui pateikiamų bylų aplinkybes, išvengiant daugybės atskirų įstojimų į bylą, kurie pakenktų veiksmingai ir tinkamai proceso eigai. Kitaip, nei savo vardu veikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, atstovaujančios profesinės asociacijos gali prašyti leisti įstoti į Teisingumo Teismui pateiktą nagrinėti bylą, siekdamos ginti ne savo individualius, o kolektyvinius narių interesus. Tokiai asociacijai įstojus į bylą galima bendrai susipažinti su šiais kolektyviniais interesais, kuriems turi įtakos principinis klausimas, nuo kurio priklauso bylos baigtis, taigi Teisingumo Teismui sudaromos sąlygos geriau suprasti aplinkybes, kuriomis jam pateikiama nagrinėti byla (2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Illumina / Komisija, C‑611/22 P, EU:C:2023:205, 9 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

15

Vadinasi, remiantis šios nutarties 13 punkte nurodyta jurisprudencija ir kaip matyti iš Bendrojo Teismo jurisprudencijos, asociacijai gali būti leista įstoti į bylą, jeigu, pirma, ji atstovauja daugeliui atitinkamame sektoriuje veikiančių įmonių, antra, vienas iš jos tikslų yra ginti savo narių interesus, trečia, byloje gali kilti principinių klausimų, turinčių įtakos atitinkamo sektoriaus veikimui, ir, ketvirta, būsimas teismo sprendimas atitinkamai gali turėti didelės įtakos jos narių interesams (2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Illumina / Komisija, C‑611/22 P, EU:C:2023:205, 10 punktas).

16

Vis dėlto pabrėžtina, kad prašymas leisti įstoti į bylą, dėl kurio buvo priimta 2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartis Illumina / Komisija (C‑611/22 P, EU:C:2023:205), buvo patenkintas atsižvelgiant į tai, kad ta byla galėjo turi „ypatingos įtakos“ trims sektoriams, kuriuos Komisija aiškiai nurodė savo gairėse dėl nuostatos, kurios aiškinamas ir apimtis buvo pagrindiniai minėtos bylos klausimai, įskaitant konkretų sektorių, kuriame veikė asociacijos, prašiusios leisti jai įstoti į bylą, nariai (2023 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutarties Illumina / Komisija, C‑611/22 P, EU:C:2023:205, 15–17 punktai). Pažymėtina, kad asociacija, prašanti leisti jai įstoti į bylą, negali įrodyti, kad įvykdė pirmąją ir trečiąją šios nutarties 15 punkte paminėtas sąlygas, vien nurodydama, kad byloje kyla sektoriui, kuriame veikia jos nariai, aktualių principinių klausimų, kai tie klausimai turi įtakos ir daugeliui kitų sektorių. Jeigu būtų kitaip, būtų pakenkta šios nutarties 14 punkte paminėtam tikslui, visų pirma, išvengti daugybės atskirų įstojimų į bylą. Taigi tokia asociacija turi parodyti, be kita ko, pasitelkdama objektyvius ir patikimus įrodymus, kad sektoriui, kuriame veikia jos nariai, kokybiniu požiūriu įtaka daroma kitaip nei kitiems sektoriams.

17

Nagrinėjamu atveju CCIA neįrodė, kad informacinių ir ryšių technologijų sektorius yra „atitinkamas sektorius“, kuriam šioje byloje iškeltas principinis klausimas yra aktualus ta prasme, kad bylos baigtis turėtų įtakos jo veikimui kokybiniu požiūriu kitaip nei kituose sektoriuose.

18

Teisinga tai, kad informacinių ir ryšių technologijų sektoriui taikoma BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta procedūra, nes šio sektoriaus bendrovių siūlomos paslaugos ir produktai apima tarpvalstybinį asmens duomenų tvarkymą.

19

Vis dėlto, kaip Europos duomenų apsaugos valdyba teisingai pažymėjo savo rašytinėse pastabose dėl prašymo leisti įstoti į bylą, šios procedūros taikomos visiems sektoriams, kuriuose bendrovės tvarko didelius kiekius asmens duomenų, be to, dar ir skirtingose valstybėse narėse. Tačiau CCIA tik nurodo pasekmes, kurių bylos baigtis sukeltų teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimui, visų pirma dėl to, kad iš esmės gali būti išspręstas principinis klausimas, ar Europos duomenų apsaugos valdybos pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą priimtas sprendimas keičia bendrovės, apie kurios duomenis kalbama, teisinę padėtį, todėl tas sprendimas yra aktas, kurį bendrovė gali ginčyti.

20

Konstatuotina, kad šios pasekmės turės įtakos bet kokio sektoriaus, kuriam gali būti taikoma procedūra pagal BDAR 65 straipsnio 1 dalies a punktą, bendrovėms. CCIA neišdėstė priežasčių, dėl kurių galimas atsakymas į minėtą principinį klausimą dėl galimybės skųsti pagal tą nuostatą priimtus sprendimus objektyviai darytų įtaką informacinių ir ryšių technologijų sektoriuose veikiančių bendrovių interesams kokybiniu požiūriu kitaip nei kituose sektoriuose veikiančioms bendrovėms, kurios taip pat tvarko didelius kiekius asmens duomenų.

21

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad CCIA neįrodė suinteresuotumo bylos baigtimi, kaip tai suprantama pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 40 straipsnio antrą pastraipą, todėl reikia atmesti jos pateiktą prašymą leisti įstoti į bylą.

22

Kadangi CCIA prašymas leisti įstoti į bylą buvo atmestas, bendrai WhatsApp Ireland ir Europos duomenų apsaugos valdybos suformuluotas prašymas užtikrinti konfidencialumą šios asociacijos atžvilgiu neteko dalyko, todėl dėl jo nereikia priimti sprendimo.

23

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį, taikomą apeliaciniame procese pagal jo 184 straipsnio 1 dalį, iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi CCIA prašymas leisti įstoti į bylą nebuvo patenkintas, o Europos duomenų apsaugos valdyba nereikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidų, nuspręstina, kad CCIA ir Europos duomenų apsaugos valdyba padengia savo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su CCIA prašymu leisti įstoti į bylą.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismo pirmininkas nutaria: