1.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad jau pačios paskyrimo į teisėjo pareigas aplinkybės gali rodyti, jog teisėjas neatitinka nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, jei dėl jų buvo sudarytas teismas, pažeidžiantis asmens teisę kreiptis į teismą, arba kad šių reikalavimų neatitikimą lemia teisėjo pasyvus pritarimas (sprendimo priėmimas) jo paskyrimo į teisėjo pareigas procedūros pažeidimams, dėl kurių buvo sudarytas teismas, pažeidžiantis asmens teisę kreiptis į teismą?

2.

Ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad bylos dėl vadinamojo Aukščiausiojo Teismo teisėjo nešališkumo vertinimo negali nagrinėti teisėjai, kurių dalyvavimas – dėl jų paskyrimo į Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) teisėjo pareigas Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teisėjų taryba), sudarytos Ustawa z dnia 8 grudnia 2017 r. o zmianie ustawy o Krajowej Radzie Sądownictwa oraz niektórych innych ustaw (2017 m. gruodžio 8 d. Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Nacionalinės teisėjų tarybos įstatymas ir tam tikri kiti įstatymai) (Dz. U., 2018, 3 pozicija) nustatyta tvarka, teikimu – pažeidžia asmens teisę kreiptis į teismą?

3.

Jei į antrąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, siejama su Chartijos 47 straipsniu, turi būti aiškinama taip, kad Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) privalo suformuoti teismo kolegiją bylai dėl vadinamojo nešališkumo vertinimo tokiems teisėjams nedalyvaujant, kraštutiniu atveju netaikyti nacionalinės teisės nuostatos, numatančios penkių teisėjų kolegiją tokiose bylose, ir prašymą nagrinėti nacionalinėje teisėje numatytoje kitoje kolegijoje tokiems teisėjams nedalyvaujant?