–

Asociaţia Crescătorilor de Vaci „Bălţată Românească“ Tip Simmental, atstovaujamos avocată N.‑G. Comşa‑Fulga,

–

Genetica din Transilvania Cooperativă Agricolă, atstovaujamos avocaţi A.‑A. Arseni, D. Dobrev ir L. Dobrinescu,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir L. Ghiţă,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Radu Bouyon, B. Rechena ir F. Thiran,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1012 dėl zootechninių ir genealoginių reikalavimų, taikomų grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimui, prekybai jais bei jų genetinės medžiagos produktais ir jų įvežimui į Sąjungą, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (ES) Nr. 652/2014, Tarybos direktyvos 89/608/EEB ir 90/425/EEB bei panaikinami tam tikri gyvūnų veisimo srities aktai („Gyvūnų veisimo reglamentas“) (OL L 171, 2016, p. 66) 4 straipsnio 3 dalies b punkto, 8, 10 ir 13 straipsnių, I priedo 1 dalies A punkto 4 papunkčio ir B punkto 2 papunkčio a punkto, siejamų su šio reglamento 21 ir 24 konstatuojamosiomis dalimis, išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Asociaţia Crescătorilor de Vaci „Bălţată Românească“ Tip Simmental, Simentalių rūšies „Bălțată Românească“ galvijų augintojų asociacijos (toliau – BR asociacija), ginčą su Agenția Națională pentru Zootehnie „Prof. dr. G. K. Constantinescu“ (Nacionalinė zootechnikos agentūra „Prof. dr. G. K. Constantinescu“, Rumunija; toliau – Zootechnikos agentūra) ir Genetica din Transilvania Cooperativă Agricolă (Žemės ūkio kooperatyvas „Transilvanijos genetika“; toliau – TG) dėl to, kad šis kooperatyvas buvo pripažintas veisimo organizacija „Bălțată Românească“ veislės galvijų veisimo programai vykdyti.

3

Reglamento 2016/1012 1, 20, 21, 24, 31, 32 ir 34 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

4

Šio reglamento 1 straipsnio „Dalykas ir taikymo sritis“ 1 dalies b punkte nustatyta:

„Šiame reglamente nustatomos:

<…>

5

Minėto reglamento 2 straipsnio „Terminų apibrėžtys“ 5, 8, 9, 12 ir 26 punktuose numatyta:

„Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

<…>

6

To paties reglamento II skyriuje „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimas valstybėse narėse ir veisimo programų patvirtinimas“ yra 4–12 straipsniai.

7

Reglamento 2016/1012 4 straipsnis „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimas“ suformuluotas taip:

„1.   Grynaveislių veislinių gyvūnų atžvilgiu veisėjų asociacijos, veislininkystės organizacijos ar viešosios įstaigos gali kreiptis į kompetentingas institucijas dėl pripažinimo grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijomis.

<…>

3.   Kompetentingos institucijos įvertina 1 dalyje nurodytas paraiškas. Jos bet kurį 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą pareiškėją pripažįsta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, o kiekvieną 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą pareiškėją pripažįsta hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija, jei jis atitinka šiuos reikalavimus:

8

Šio reglamento 8 straipsnyje „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų vykdomų veisimo programų patvirtinimas“ nustatyta:

„1.   Grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija kompetentingai institucijai, pagal 4 straipsnio 3 dalį pripažinusiai tą grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizaciją, pateikia paraišką patvirtinti savo veisimo programas.

<…>

3.   1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija įvertina tas veisimo programas ir jas patvirtina, jeigu:

<…>

5.   Kai bent 24 mėnesių laikotarpiu neatsiranda veisėjų, kurių ūkiai, kuriuose jie laiko savo veislinius gyvūnus, yra atitinkamoje geografinės teritorijos dalyje ir kurie dalyvauja pagal 3 dalį patvirtintoje veisimo programoje, 1 dalyje nurodyta kompetentinga institucija gali pareikalauti, kad atitinkama grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija patikslintų savo veisimo programos geografinę teritoriją, kad ji neapimtų tos dalies.“

9

Minėto reglamento 10 straipsnio „Nukrypti nuo 8 straipsnio 3 dalies leidžiančios nuostatos dėl veisimo programų patvirtinimo“ nurodyta:

„1.   Nukrypstant nuo 8 straipsnio 3 dalies, kompetentinga institucija, kuri pagal 4 straipsnio 3 dalį suteikė pripažinimą grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai, gali atsisakyti patvirtinti tos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos veisimo programą, kuri atitinka I priedo 2 dalyje nustatytus reikalavimus, <…> remdamasi tuo, kad ta veisimo programa sukeltų pavojų veisimo programai, kurią tai pačiai veislei vykdo kita grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir kuri jau buvo patvirtinta toje valstybėje narėje, dėl bent vienos iš šių priežasčių:

2.   Taikant 1 dalį, kompetentinga institucija deramai atsižvelgia į:

10

To paties reglamento 13 straipsnyje „Pagal 8 straipsnio 3 dalį <…> patvirtintose veisimo programose dalyvaujančių veisėjų teisės“ nustatyta:

„1.   Veisėjai turi teisę dalyvauti veisimo programoje, patvirtintoje pagal 8 straipsnio 3 dalį <…>, su sąlyga, kad:

2.   Veisėjai, dalyvaujantys pagal 8 straipsnio 3 dalį <…> patvirtintoje veisimo programoje, turi teisę:

<…>

3.   Be teisių, nustatytų 1 ir 2 dalyse, kai grynaveislių veislinių gyvūnų arba hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos taisyklėse numatyta narystė, veisėjai, nurodyti 1 dalyje, taip pat turi teisę:

11

Reglamento 2016/1012 18 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos neatsisako įrašyti grynaveislio veislinio gyvūno į pagrindinį savo kilmės knygų skyrių remdamosi tuo, kad jis jau įrašytas į pagrindinį tos pačios veislės <…> skyrių.“

12

Šio reglamento I priedą „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimas ir veisimo programų patvirtinimas, nurodytas II skyriuje“ sudaro trys dalys.

13

Šio priedo 1 dalyje „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų pripažinimo, nurodyto 4 straipsnio 3 dalies b punkte, reikalavimai“ numatyta:

14

Minėto priedo 2 dalyje „Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijų vykdomų veisimo programų patvirtinimo, nurodyto 8 straipsnio 3 dalyje <…>, reikalavimai“ nurodyta:

„1.   Veisimo programoje, nurodytoje 8 straipsnio 3 dalyje <…>, pateikiama:

<…>

2.   Veisimo programa apima pakankamai didelę veislinių gyvūnų populiaciją ir pakankamai veisėjų toje geografinėje teritorijoje, kurioje ta programa vykdoma arba kurioje ją ketinama vykdyti.“

15

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2019 m. sausio 16 d.nr.°32/2019 (Gyvulininkystės įstatymas Nr. 32/2019; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 53, 2019 m. sausio 21 d.) 7 straipsnyje numatyta:

„Grynaveislių veislinių gyvūnų organizacijas / hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijas ir veisėjų asociacijas / organizacijas pripažįsta Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerija per zootechnikos srityje kompetentingą nacionalinę valdžios instituciją kaip partneres kuriant politiką, rengiant strategijas bei veisimo programas ir formuojant produktų politiką.“

16

Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta:

„Gyvūnų atrankos ir reprodukcijos veikla organizuojama ir vykdoma laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų.“

17

Minėto įstatymo 24 straipsnyje nurodyta:

„1.   Grynaveislių veislinių gyvūnų ir hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijas pripažįsta ir veisimo programas patvirtina zootechnikos srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, laikydamasi Sąjungos teisės aktų.

2.   Zootechnikos srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija įvertina grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacijos pateiktas veisimo programas ir jas patvirtina, tik jeigu:

3.   Zootechnikos srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija, kuri suteikė pripažinimą grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai, gali atsisakyti patvirtinti veisimo programą, remdamasi tuo, kad ta veisimo programa sukeltų pavojų veisimo programai, kurią tai pačiai veislei vykdo kita grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir kuri jau buvo patvirtinta, kiek tai susiję bent su vienu iš šių elementų:

4.   Šio straipsnio 3 dalies tikslais zootechnikos srityje kompetentinga nacionalinė valdžios institucija deramai atsižvelgia į šiuos kriterijus:

18

Klostantis pagrindinės bylos faktinėms aplinkybėms galiojusios redakcijos 2014 m. gruodžio 29 d.Hotărârea Guvernului nr.°1188/2014 privind organizarea și funcționarea Agenției Naționale pentru Zootehnie „Prof. Dr. G. K. Constantinescu“ (Vyriausybės sprendimas Nr. 1188/2014 dėl Nacionalinės zootechnikos agentūros „Prof. dr. G. K. Constantinescu“ organizavimo ir veiklos; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 21, 2015 m. sausio 12 d.) 1 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta:

„[Zootechnikos agentūra], įsteigta pagal 2014 m. spalio 15 d.Legea nr.°139/2014 privind unele măsuri pentru reorganizarea Ministerului Agriculturii și Dezvoltării Rurale, precum și a unor structuri aflate în subordinea acestuia (Įstatymas Nr. 139/2014 dėl tam tikrų Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos ir tam tikrų jai pavaldžių struktūrų reorganizavimo priemonių; Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 758, 2014 m. spalio 20 d.) su vėlesniais pakeitimais 8 straipsnį, yra specializuota centrinio viešojo administravimo įstaiga, kuri turi juridinio asmens statusą, yra visiškai finansuojama iš valstybės biudžeto ir pavaldi Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijai.“

19

Šio vyriausybės sprendimo 5 straipsnio a ir i punktuose buvo nurodyta:

„Pagal savo veiklos sritį [Zootechnikos agentūra], laikydamasi teisės aktuose nustatytų sąlygų:

<…>

20

2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu Zootechnikos agentūra pagal Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalį pripažino GT veisimo organizacija „Bălțată Românească“ veislės grynaveislių galvijų veisimo programai vykdyti (toliau – GT veisimo programa). 2020 m. gruodžio 2 d. sprendimu (toliau kartu su 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu – nagrinėjami sprendimai) ši agentūra patvirtino šią programą.

21

BR asociacija, kaip Zootechnikos agentūros pripažinta grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija, kurios tos pačios „Bălțată Românească“ veislės galvijų veisimo programa, patvirtinta 2011 m., vis dar buvo vykdoma, dėl nagrinėjamų sprendimų pateikė skundą Curtea de Apel Braşov (Brašovo apeliacinis teismas, Rumunija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui.

22

Grįsdama skundą ši asociacija iš esmės tvirtino, kad GT veisimo programa, kuri susijusi su ta pačia veislinių gyvūnų veisle, ta pačia geografine teritorija, t. y. Rumunijos teritorija, ir kuria siekiama to paties tikslo kaip ir jos veisimo programa – pagerinti atitinkamą veislę, gali pakenkti jos programai, nes dėl GT veisimo programos patvirtinimo iš šios asociacijos veisimo programos pasitraukė daug veisėjų ir buvo padaryta didelė finansinė žala.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pirmiausia pažymi, kad nagrinėjamu atveju, remiantis Zootechnikos agentūros vidaus tarnybos parengtoje ekspertizės ataskaitoje padaryta išvada, „[GT] veisimo programa pakenktų [BR asociacijos] veisimo programai dėl veisiamų gyvūnų populiacijos fragmentacijos – kuo ši populiacija mažesnė, tuo ji labiau lemia įvaisos atsiradimą, dėl ko sumažėja genetinė pažanga; dėl to, kad abi programos nėra identiškos, daugiausia vykdomos toje pačioje Rumunijos geografinėje teritorijoje ir dubliuojasi, tačiau vienos veisimo programos dėl tos pačios veislės egzistavimas yra veiksmingesnis nei kelių tokio pobūdžio programų sambūvis“.

24

Jis taip pat pažymi, kad BR asociacija to teismo administracinių ir mokestinių ginčų kolegijai pateikė prašymą sustabdyti nagrinėjamų sprendimų vykdymą ir kad šis prašymas buvo atmestas 2021 m. birželio 4 d. sprendimu, motyvuojant tuo, kad, priešingai, nei teigia ši asociacija, viena vertus, veisimo organizacijos pripažinimo ir jos veisimo programos (‑ų) patvirtinimo procedūros nėra atliekamos tuo pačiu metu, nes, remiantis Reglamento 2016/1012 8 straipsnio 1 dalimi, antroji iš šių procedūrų turi būti vykdoma po pirmosios, ir, kita vertus, GT veisimo programa tinkamai atitiko šio reglamento I priedo 1 dalies A punkto 4 papunktyje numatytą reikalavimą dėl pakankamai didelio veislinių gyvūnų skaičiaus tos programos apimamoje geografinėje teritorijoje, o nagrinėjamu atveju tai įrodo aplinkybė, jog GT pateikė Zootechnikos agentūrai gyvūnų, kurių atitinkami veisėjai paprašė dalyvauti jos veisimo programoje, sąrašą. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą taip pat matyti, kad minėtos asociacijos dėl šio sprendimo pateiktas kasacinis skundas Înalta Curte de Casație şi Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas, Rumunija) buvo atmestas šio teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu.

25

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pabrėžia, kad pagrindinei bylai analogiškoje byloje šio teismo administracinių ir mokestinių ginčų kolegija laikėsi priešingo požiūrio ir patenkino prašymus, kuriais ta pati asociacija ginčijo kitos galvijų augintojų asociacijos pripažinimą veisimo organizacija ir jos veisimo programos patvirtinimą. Šiuo metu toje byloje nagrinėjamas kasacinis skundas Înalta Curte de Casație şi Justiție (Aukščiausiasis Kasacinis ir Teisingumo Teismas).

26

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl, viena vertus, veisimo organizacijų pripažinimo sąlygų. Kalbant konkrečiai, jis kelia klausimą, ar Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatos, siejamos su šio reglamento 21 konstatuojamąja dalimi ir I priedo 1 dalies A punkto 4 papunkčiu, turi būti aiškinamos taip, kad subjektas gali būti pripažintas veisimo organizacija, jeigu paraiškos dėl pripažinimo pateikimo momentu jis tik siekia į savo veisimo programą įtraukti, pasirašant atitinkamas paraiškas ar įsipareigojimus, veisėjus, kurie jau dalyvauja kitoje patvirtintoje veisimo programoje, vykdomoje kitos veisimo organizacijos, arba taip, kad pripažįstama gali būti tik jeigu paraiškos dėl pripažinimo pateikimo dieną šie veisėjai iš tikrųjų yra pripažinimo prašančio subjekto nariai.

27

Kita vertus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas dėl veisimo programų patvirtinimo sąlygų. Šiuo atžvilgiu, remdamasis Reglamento 2016/1012 13 straipsnio nuostatomis, siejamomis su šio reglamento 24 konstatuojamąja dalimi ir I priedo 1 dalies B punkto 2 papunkčio a punktu, jis, pirma, siekia sužinoti, ar grynaveislių gyvūnų veisėjai gali laisvai pasirinkti pasitraukti iš jau patvirtintos veisimo programos, kad dalyvautų kitoje tvirtinamoje veisimo programoje. Jeigu ši laisvė egzistuotų, reikėtų nustatyti, kokiu mastu ją galėtų apriboti Reglamento 2016/1012 10 straipsnio 1 dalyje, siejamoje su šio reglamento 21 konstatuojamąja dalimi, numatyta būtinybė nepakenkti jau įgyvendinamai veisimo programai.

28

Antra, tam teismui kyla klausimas dėl šio 10 straipsnio 1 dalyje vartojamo žodžių junginio „gali atsisakyti“ aiškinimo. Kalbant konkrečiai, jis siekia sužinoti, ar iš šio žodžių junginio galima suprasti, kad kompetentinga nacionalinės institucija turi tam tikrą diskreciją patvirtinti veisimo programas, arba ar ši institucija privalo atsisakyti patvirtinti naują veisimo programą, jeigu ji gali pakenkti jau esamai programai.

29

Galiausiai, trečia, minėtam teismui kyla klausimas dėl kelių veisimo programų, kurios skirtos tai pačiai veislinių gyvūnų veislei bei tai pačiai geografinei teritorijai ir kuriomis siekiama panašių tikslų, susijusių su atitinkamos veislės pagerinimu, galimo sambūvio.

30

Šiomis aplinkybėmis Curtea de Apel Brașov (Brašovo apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalies b punktas, siejamas su šio reglamento I priedo 1 dalimi ir 24 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija pripažinti pareiškėją, kuris, siekdamas įrodyti, kad turi pakankamai didelę veislinių gyvūnų populiaciją ir pakankamai veisėjų, remiasi į kitos pripažintos veisimo organizacijos veisimo programą jau įtrauktų veisėjų pasirašytais įsipareigojimais dėl dalyvavimo.

32

Rumunijos vyriausybė pirmiausia tvirtina, kad pirmasis klausimas yra nepriimtinas, nes iš esmės atsakymas į šį klausimą nėra būtinas siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje. Šios vyriausybės teigimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tik patikrinti faktines aplinkybes, taip pat turi reikšmingos informacijos, kad galėtų įvertinti, ar laikytasi Reglamento 2016/1012 nustatytų reikalavimų, susijusių su veisėjų ir gyvūnų skaičiumi, reikalingu siekiant pripažinti veisimo organizaciją. Be to, šis klausimas yra perteklinis atsižvelgiant į trečiąjį ir ketvirtąjį prejudicinius klausimus.

33

Šiuo klausimu primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, Teisingumo Teismui ir nacionaliniams teismams bendradarbiaujant, kaip numatyta SESV 267 straipsnyje, tik bylą nagrinėjantis nacionalinis teismas, atsakingas už sprendimo priėmimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes turi įvertinti, ar jo sprendimui priimti būtinas prejudicinis sprendimas, ir Teisingumo Teismui pateikiamų klausimų svarbą. Todėl, jeigu pateikti klausimai susiję su Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimu arba galiojimu, Teisingumo Teismas iš principo turi priimti sprendimą (2024 m. balandžio 18 d. Sprendimo Girelli Alcool, C‑509/22, EU:C:2024:341, 32 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Tuo remiantis reikia daryti išvadą, kad klausimams dėl Sąjungos teisės taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prejudicinio klausimo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės nuostatos išaiškinimas arba galiojimo vertinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2024 m. balandžio 18 d. Sprendimo Girelli Alcool, C‑509/22, EU:C:2024:341, 33 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Nagrinėjamu atveju reikia konstatuoti, jog pirmasis klausimas susijęs su Reglamento 2016/1012 aiškinimu ir juo siekiama gauti paaiškinimų dėl nustatytų įrodinėjimo reikalavimų, kad subjektas būtų pripažintas veisimo organizacija.

36

Šiuo aspektu pažymėtina, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas turi ryšį su ginčo pagrindinėje byloje dalyku, kuris susijęs su GT pripažinimu veisimo organizacija pagal šį reglamentą. Pateiktu klausimu būtent siekiama, kad būtų paaiškinti minėtame reglamente nustatyti reikalavimai. Be to, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos visiškai nematyti, kad problema būtų hipotetinė. Taip pat prašyme priimti prejudicinį sprendimą nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės, būtinos tam, kad Teisingumo Teismas galėtų atsakyti į pateiktą klausimą. Galiausiai aplinkybė, kad šis klausimas yra perteklinis atsižvelgiant į kitus tame pačiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą pateiktus klausimais, neturi įtakos jo priimtinumui. Šiomis aplinkybėmis šio sprendimo 34 punkte nurodyta svarbos prezumpcija negali būti paneigta.

37

Vadinasi, pirmasis klausimas yra priimtinas.

38

Reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją aiškinant Sąjungos teisės nuostatą būtina atsižvelgti ne tik į jos formuluotę, bet ir į jos kontekstą bei aktu, kuriame ji įtvirtinta, siekiamus tikslus. Sąjungos teisės nuostatos genezė taip pat gali suteikti reikšmingos informacijos ją aiškinant (2024 m. sausio 11 d. Sprendimo Inditex, C‑361/22, EU:C:2024:17, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Pagal Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalies antrą sakinį kompetentingos institucijos pripažįsta pareiškėjus veisimo organizacijomis, jeigu jie atitinka šios nuostatos a–d punktuose numatytus reikalavimus.

40

Šio reglamento 4 straipsnio 3 dalies b punkte numatyta, kad paraiškoje dėl pripažinimo turi būti pateikta įrodymų, kad pareiškėjas atitinka minėto reglamento I priedo 1 dalyje išdėstytus įrodinėjimo reikalavimus, susijusius su veisimo programomis, kurias šis pareiškėjas ketina prašyti patvirtinti.

41

Pagal to paties reglamento I priedo 1 dalies A punkto 4 papunktį pareiškėjas geografinėse teritorijose, kuriose turi būti įgyvendinama kiekviena veisimo programa, turi turėti pakankamai didelę veislinių gyvūnų populiaciją. Be to, pagal Reglamento 2016/1012 I priedo 1 dalies B punkto 1 papunkčio a punktą pareiškėjas turi turėti pakankamai veisėjų, dalyvaujančių kiekvienoje iš jo veisimo programų. Šiomis aplinkybėmis reikia priminti, kad nacionalinis teismas turi patikrinti, ar kiekvienu konkrečiu atveju šie reikalavimai įvykdyti.

42

Taigi Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalies formuluotė netrukdo tam, kad įrodymai, susiję su pakankamai didelės veislinių gyvūnų populiacijos ir pakankamo skaičiaus veisėjų turėjimu, būtų grindžiami įsipareigojimais dėl dalyvavimo, kuriuos pasirašė veisėjai, jau įtraukti į kitos pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos veisimo programą, taigi formaliai neprisijungę prie paraišką pateikusios organizacijos kaip jos nariai.

43

Kalbant apie šios nuostatos kontekstą, pažymėtina, kad pagal Reglamento 2016/1012 24 konstatuojamąją dalį pareiškėjai turėtų būti pripažinti grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijomis, tik „kai jų veisimo programose dalyvauja veisėjai“. Vis dėlto iš šio reglamento 8 straipsnio 5 dalies matyti, kad bent 24 mėnesių laikotarpiu galima vykdyti kompetentingos nacionalinės institucijos patvirtintą veisimo programą, joje nedalyvaujant nė vienam gyvūnui.

44

Be to, iš minėto reglamento 34 konstatuojamosios dalies, 13 straipsnio 3 dalies ir I priedo 1 dalies B punkto 1 papunkčio b punkto iv papunkčio taip pat matyti, jog tam, kad veisėjai galėtų dalyvauti programoje, jie nebūtinai turi būti prisijungę prie veisimo organizacijos kaip nariai, todėl formalus priklausymas tokiai organizacijai negali turėti lemiamos reikšmės vertinant, ar tokia organizacija atitinka tame reglamente numatytas pripažinimo sąlygas.

45

Galiausiai taip pat reikia konstatuoti, jog iš Reglamento 2016/1012 32 konstatuojamosios dalies matyti, kad grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos pripažinimas ir jos veisimo programos (‑ų) patvirtinimas turėtų vykti atskirai.

46

Kalbant apie Reglamentu 2016/1012 siekiamus tikslus, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į jo 1 konstatuojamąją dalį, juo siekiama remti, be kita ko, galvijų veisimą, šiuo tikslu skatinant naudoti grynaveislius veislinius gyvūnus. Be to, pagal šio reglamento 21 konstatuojamosios dalies pirmą ir antrą sakinius teisė būti pripažintai nustatytus kriterijus atitinkančia grynaveislių veislinių gyvūnų ar hibridinių veislinių kiaulių veisimo organizacija turėtų būti pagrindinis Sąjungos gyvūnų veisimo ir vidaus rinkos srities teisės principas. Siekis apsaugoti esamos pripažintos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos ekonominę veiklą neturėtų pateisinti kompetentingos institucijos atsisakymo pripažinti dar vieną grynaveislių tos pačios veislės veislinių gyvūnų veisimo organizaciją arba vidaus rinkos valdymo principų nesilaikymo. Iš minėto reglamento 31 konstatuojamosios dalies taip pat matyti, kad juo siekiama užtikrinti verslo laisvę ir laisvo veislinių gyvūnų ir jų genetinės medžiagos produktų judėjimo kliūčių panaikinimą.

47

Taigi tikslų skatinti galvijų veisimą ir plėtoti prekybą jais Bendrijos viduje siekimas reiškia, kad skirtingose valstybėse narėse yra pakankamai veisimo organizacijų. Atsižvelgiant į tai, Reglamentas 2016/1012 yra palankus siekiant pripažinti naujas veisimo organizacijas (pagal analogiją žr. 2004 m. lapkričio 11 d. Sprendimo Zuchtverband für Ponys, C‑216/02, EU:C:2004:703, 32 ir 33 punktus).

48

Taigi, jeigu paraišką dėl pripažinimo būtų galima atmesti vien dėl to, kad ji grindžiama į kitos jau pripažintos veisimo organizacijos tos pačios veislės veisimo programą jau įtrauktų veisėjų pasirašytais įsipareigojimais dėl dalyvavimo, galėtų būti sutrukdyta siekti Reglamento 2016/1012 1, 21 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nurodytų tikslų.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento 2016/1012 4 straipsnio 3 dalies b punktas, siejamas su šio reglamento I priedo 1 dalimi ir 24 konstatuojamąja dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija pripažinti pareiškėją, kuris, siekdamas įrodyti, kad turi pakankamai didelę veislinių gyvūnų populiaciją ir pakankamai veisėjų, remiasi į kitos pripažintos veisimo organizacijos veisimo programą jau įtrauktų veisėjų pasirašytais įsipareigojimais dėl dalyvavimo.

50

Antruoju–ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento 2016/1012 10 straipsnis, siejamas su šio reglamento 13 straipsniu, I priedo 1 dalies B punkto 2 papunkčio a punktu bei 21 ir 24 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, viena vertus, kai valstybėje narėje įgyvendinama veisimo programa, kurios pagrindinis tikslas yra pagerinti tam tikrą gyvūnų veislę, tos valstybės kompetentinga institucija gali patvirtinti kitos veisimo organizacijos pateiktą naują veisimo programą, kuri susijusi su ta pačia gyvūnų veisle bei ta pačia geografine teritorija, kuria siekiama to paties tikslo ir pagal kurią veisliniai gyvūnai buvo atrinkti iš jau įgyvendinamos veisimo programos veislinių gyvūnų populiacijos, ir, kita vertus, kai dėl šio patvirtinimo gali būti pakenkta vienam ar keliems Reglamento 2016/1012 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytiems elementams, ta pati institucija turi pareigą, o ne teisę, atsisakyti patvirtinti naują veisimo programą.

51

Rumunijos vyriausybė tvirtina, kad antrasis klausimas yra nepriimtinas, nes atsakymas į šį klausimą nėra būtinas siekiant išspręsti ginčą pagrindinėje byloje; taip pat jis yra perteklinis atsižvelgiant į trečiąjį ir ketvirtąjį klausimus.

52

Dėl tų pačių priežasčių, kurios išdėstytos šio sprendimo 36 punkte, reikia konstatuoti, kad antrojo klausimo svarbos prezumpcija negali būti paneigta. Taigi šis klausimas yra priimtinas.

53

Pirma, reikia pažymėti, jog nors pagal Reglamento 2016/1012 8 straipsnio 3 dalį kompetentinga institucija patvirtina jai pateiktas veisimo programas, jeigu tenkinamos šios dalies a–c punktuose išvardytos sąlygos, šio reglamento 10 straipsnyje šiuo klausimu numatyta nukrypti leidžianti nuostata, jo 1 dalyje nurodant, kad kompetentinga institucija, kuri suteikė pripažinimą grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijai, gali atsisakyti patvirtinti tos veisimo organizacijos veisimo programą, remdamasi tuo, kad programa sukeltų pavojų veisimo programai, kurią dėl tos pačios veislės vykdo kita grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacija ir kuri jau buvo patvirtinta toje valstybėje narėje, dėl bent vienos iš šio 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytų priežasčių.

54

Reglamento 2016/1012 10 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, į kuriuos ta institucija turi atsižvelgti, siekdama įvertinti tokios rizikos buvimą, ir tarp kurių yra kriterijai, susiję su, viena vertus, veisimo programų, kurios dėl tos pačios veislės jau patvirtintos atitinkamoje valstybėje narėje, skaičiumi ir, kita vertus, veislinių gyvūnų populiacijos, kuriai taikomos tos veisimo programos, dydžiu.

55

Antra, vis dėlto reikia konstatuoti, kad Reglamento 2016/1012 21 konstatuojamojoje dalyje aiškiai numatyta galimybė patvirtinti „dar vieną veisimo programą“, kuri būtų susijusi su ta pačia gyvūnų veisle bei ta pačia geografine teritorija ir kuria būtų siekiama to paties tikslo kaip ir jau esama veisimo programa. Iš tos pačios konstatuojamosios dalies taip pat matyti, jog Sąjungos teisės aktų leidėjas siekė leisti numatyti tokią dar vieną programą, kuri būtų susijusi su veisliniais gyvūnais, „kurie gali būti įtraukti į programą iš grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos, kuri jau vykdo tos [pačios] veislės veisimo programą, veislinių gyvūnų populiacijos“.

56

Šiomis aplinkybėmis minėto reglamento 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad „[g]rynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos neatsisako įrašyti grynaveislio veislinio gyvūno į pagrindinį savo kilmės knygų skyrių remdamosi tuo, kad jis jau įrašytas į pagrindinį tos pačios veislės <…> skyrių“.

57

Be to, iš to paties reglamento 13 straipsnio 1 dalies aiškiai matyti, kad veisėjai turi teisę dalyvauti patvirtintoje veisimo programoje, jeigu atitinka šios nuostatos a ir b punktuose numatytas sąlygas.

58

Trečia, reikia priminti, kad Reglamento 2016/1012 10 straipsnio 1 dalis yra šio reglamento 8 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios taisyklės, pagal kurią kompetentinga institucija turi patvirtinti jai pateiktas veisimo programas, jeigu jos atitinka pastarosios nuostatos a–c punktuose išvardytas sąlygas, išimtis. Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją išimtys turi būti aiškinamos siaurai, kad bendrosios taisyklės neprarastų savo prasmės (2022 m. spalio 28 d. Sprendimo Generalstaatsanwaltschaft München (Ekstradicija ir Ne bis in idem), C‑435/22 PPU, EU:C:2022:852, 120 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

59

Be to, minėto reglamento 10 straipsnio 1 dalyje vartojamas žodžių junginys „gali atsisakyti“. Taip pat to paties reglamento 21 konstatuojamojoje dalyje kalbama apie atsisakymą patvirtinti naują veisimo programą ribojančiai, nes pagal jos formuluotę kompetentinga valstybės narės institucija „tam tikrais konkrečiais atvejais turėtų turėti teisę atsisakyti suteikti patvirtinimą dar vienai <…> veisimo programai“.

60

Darytina išvada, kad Reglamentu 2016/1012 kompetentingoms valstybių narių institucijoms suteikiama diskrecija, kuria naudodamosi jos gali atsisakyti patvirtinti naują veisimo programą, net jeigu ji atitinka šio reglamento I priede numatytas sąlygas, kai tokia programa gali pakenkti jau esamai veisimo programai, kiek tai susiję su vienu ar keliais šio 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose išsamiai išvardytais elementais, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas. Kitokiomis aplinkybėmis pagal Reglamento 2016/1012 8 straipsnio 3 dalį kompetentingos institucijos privalo patvirtinti joms pateiktas veisimo programas, jeigu jos atitinka šio 8 straipsnio 3 dalies a–c punktuose išvardytas sąlygas.

61

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį–ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti: Reglamento 2016/1012 10 straipsnis, siejamas su šio reglamento 13 straipsniu, I priedo 1 dalies B punkto 2 papunkčio a punktu bei 21 ir 24 konstatuojamosiomis dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, viena vertus, kai valstybėje narėje įgyvendinama veisimo programa, kurios pagrindinis tikslas yra pagerinti tam tikrą gyvūnų veislę, tos valstybės kompetentinga institucija gali patvirtinti kitos veisimo organizacijos pateiktą naują veisimo programą, kuri susijusi su ta pačia gyvūnų veisle bei ta pačia geografine teritorija, kuria siekiama to paties tikslo ir pagal kurią veisliniai gyvūnai buvo atrinkti iš jau įgyvendinamos veisimo programos veislinių gyvūnų populiacijos, ir, kita vertus, kai dėl šio patvirtinimo gali būti pakenkta vienam ar keliems Reglamento 2016/1012 10 straipsnio 1 dalies a–c punktuose nurodytiems elementams, ta pati institucija turi teisę atsisakyti patvirtinti naują veisimo programą.

62

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia: