–

A, atstovaujamo advokāts I. Balmaks,

–

Latvijos vyriausybės, atstovaujamos J. Davidoviča ir K. Pommere,

–

Estijos vyriausybės, atstovaujamos N. Grünberg,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos M. Z. Fehér ir Zs. Biró‑Tóth,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Baumgart, V. Hitrovs, H. Leupold ir M. Wasmeier,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/41/ES dėl Europos tyrimo orderio baudžiamosiose bylose (OL L 130, 2014, p. 1) 1 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1 dalies a punkto ir 24 straipsnio 1 dalies, taip pat dėl 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/343 dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme aspektų užtikrinimo (OL L 65, 2016, p. 1) 8 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant baudžiamąsias bylas, iškeltas A, B, C, D, F, E, G, SIA AVVA ir SIA „Liftu alianse“ (C‑255/23), taip pat A, B, C, Z, F, AS „Latgales Invest Holding“, SIA „METEOR HOLDING“, METEOR Kettenfabrik GmbH, SIA „Tool Industry“ ir AS „Ditton pievadķēžu rūpnīca“ (C‑285/23), dėl sukčiavimo stambiu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje, pinigų plovimo dalyvaujant organizuotoje grupėje, piktnaudžiavimo tarnyba, bendrininkavimo darant sukčiavimo stambiu mastu ir pinigų plovimo stambiu mastu veikas.

3

Pagal Direktyvos 2014/41 8 konstatuojamosios dalies pirmą sakinį „[Europos tyrimo orderio] taikymo sritis turėtų būti horizontali, todėl jis turėtų būti taikomas visoms tyrimo priemonėms, kuriomis siekiama surinkti įrodymus“.

4

Šios direktyvos 1 straipsnio „Europos tyrimo orderis ir pareiga jį vykdyti“ 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.   Europos tyrimo orderis (ETO) – valstybės narės (toliau – išduodančioji valstybė) teisminės institucijos priimtas arba patvirtintas teisminis sprendimas, kad kitoje valstybėje narėje (toliau – vykdančioji valstybė) būtų įvykdyta viena ar kelios konkrečios tyrimo priemonės siekiant gauti įrodymų pagal šią direktyvą.

ETO taip pat gali būti išduotas tam, kad būtų galima gauti įrodymus, kuriuos jau turi vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos.

<…>

3.   Išduoti ETO gali paprašyti įtariamasis arba kaltinamasis (arba jų vardu teisininkas), naudodamiesi taikytinomis teisėmis į gynybą pagal nacionalinį baudžiamąjį procesą.“

5

Minėtos direktyvos 3 straipsnis „ETO taikymo sritis“ suformuluotas taip:

„ETO taikomas visoms tyrimo priemonėms, išskyrus: jungtinės tyrimo grupės sudarymui ir jungtinės tyrimo grupės atliekamam įrodymų rinkimui, kaip nustatyta Konvencijos dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose <…> 13 straipsnyje ir [2002 m. birželio 13 d.] Tarybos pamatiniame sprendime 2002/465/TVR [dėl jungtinių tyrimo grupių (OL L 162, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 15)], išskyrus atvejus, kai siekiama taikyti: atitinkamai [šios] [k]onvencijos 13 straipsnio 8 dalį ir Pamatinio sprendimo 1 straipsnio 8 dalį.“

6

Direktyvos 2014/41 6 straipsnio „ETO išdavimo ir perdavimo sąlygos“ 1 dalyje numatyta:

„Išduodančioji institucija gali išduoti ETO tik tuo atveju, kai tenkinamos šios sąlygos:

7

Šios direktyvos 24 straipsnio „Apklausa naudojant vaizdo konferenciją ar kitas garso ir vaizdo perdavimo priemones“ 1 dalyje nustatyta:

„Jei asmuo yra vykdančiosios valstybės teritorijoje, o išduodančiosios valstybės kompetentingos institucijos turi jį apklausti kaip liudytoją arba ekspertą, išduodančioji institucija gali išduoti ETO, kad liudytojas arba ekspertas būtų apklaustas naudojant vaizdo konferenciją ar kitas garso ir vaizdo perdavimo priemones pagal 5–7 dalis.

Išduodančioji institucija gali taip pat išduoti ETO įtariamojo ar kaltinamojo apklausos naudojant vaizdo konferenciją ar kitas garso ir vaizdo perdavimo priemones tikslu.“

8

Pagal Direktyvos 2016/343 9 konstatuojamąją dalį „šia direktyva siekiama sustiprinti teisę į teisingą bylos nagrinėjimą baudžiamajame procese, nustatant bendras būtiniausias taisykles dėl tam tikrų nekaltumo prezumpcijos ir teisės dalyvauti nagrinėjant bylą teisme aspektų“.

9

Šios direktyvos 8 straipsnio „Teisė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme“ 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad įtariamieji ir kaltinamieji turėtų teisę dalyvauti nagrinėjant jų bylą teisme.

2.   Valstybės narės gali numatyti, kad bylos nagrinėjimas teisme, kurio metu gali būti priimtas sprendimas, kuriuo įtariamasis ar kaltinamasis pripažįstamas kaltu ar nekaltu, gali būti surengtas jam nedalyvaujant, jei:

10

Kriminālprocesa likums (Baudžiamojo proceso kodeksas) 140 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Procesui vadovaujantis asmuo gali procesinį veiksmą atlikti naudodamasis techninėmis priemonėmis (telefoninė konferencija, vaizdo konferencija), jei to reikalauja baudžiamojo proceso interesai.

2.   Kai procesinis veiksmas atliekamas naudojantis techninėmis priemonėmis, turi būti užtikrinta, kad skirtingose patalpose ar pastatuose esantys procesui vadovaujantis asmuo ir procesinio veiksmo dalyviai galėtų vienas kitą girdėti per telefoninę konferenciją, taip pat vienas kitą girdėti ir matyti per vaizdo konferenciją.

21.   Šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju procesui vadovaujantis asmuo įgalioja kitoje procesinio veiksmo atlikimo vietoje esančios institucijos vadovą arba jam paveda įgalioti asmenį, kuris užtikrins procesinio veiksmo atlikimą savo buvimo vietoje (toliau – įgaliotas asmuo).

<…>

5.   Procesinio veiksmo dalyvių, kurie nėra toje pačioje patalpoje kaip procesui vadovaujantis asmuo, tapatybę patikrina ir patvirtina įgaliotasis asmuo.

<…>

7.   Įgaliotasis asmuo surašo pažymą, kurioje nurodo procesinio veiksmo atlikimo vietą, datą ir laiką, savo pareigas, vardą ir pavardę, kiekvieno toje procesinio veiksmo atlikimo vietoje esančio asmens tapatybės duomenis ir adresą, taip pat įspėjimą, pateikiamą, jei įstatyme numatoma atsakomybė už pareigų nevykdymą. Šį įspėjimą gavę asmenys pasirašydami patvirtina, kad jį gavo. Pažymoje taip pat nurodomos procesinio veiksmo pertraukos ir jo pabaigos laikas. Pažymą pasirašo visi toje procesinio veiksmo atlikimo vietoje esantys asmenys ir ji siunčiama procesui vadovaujančiam asmeniui, kad šis ją įtrauktų į procesinio veiksmo protokolą.

71.   Šio straipsnio 21, 5 ir 7 dalių nuostatos gali būti netaikomos, jei procesui vadovaujantis asmuo gali techninėmis priemonėmis patikrinti kitoje patalpoje ar pastate esančio asmens tapatybę.

<…>“

11

Baudžiamojo proceso kodekso 463 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Kaltinamasis privalo dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą.

2.   Jei kaltinamasis neatvyksta į teismo posėdį, baudžiamosios bylos nagrinėjimas atidedamas.“

12

Šio kodekso 464 straipsnyje numatyta:

„1.   Teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą dėl baudžiamojo nusižengimo, nesunkaus nusikaltimo ar nusikaltimo, už kurį baudžiama laisvės atėmimu iki penkerių metų, nedalyvaujant kaltinamajam, jeigu jis pakartotinai be svarbios priežasties neatvyksta į teismo posėdį arba pateikė teismui prašymą nagrinėti baudžiamąją bylą jam nedalyvaujant.

2.   Baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant kaltinamajam, jeigu jis serga sunkia liga, dėl kurios jis negali dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

3.   Baudžiamoji byla, kurioje yra keli kaltinamieji, gali būti nagrinėjama nedalyvaujant vienam iš jų, jeigu teismo posėdyje nagrinėjama kaltinimų dalis, susijusi su kitais kaltinamaisiais, jeigu to kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas ir jeigu jis pranešė teismui, kad nepageidauja dalyvauti atitinkamame teismo posėdyje.“

13

Minėto kodekso 465 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą kaltinamajam nedalyvaujant (in absentia) vienu iš šių atvejų:

14

Ekonomisko lietu tiesa (Ekonominių bylų teismas, Latvija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nagrinėjama baudžiamoji byla, iškelta, be kita ko, E, kaltinamam pinigų plovimu stambiu mastu. E yra Lietuvos pilietis, gyvenantis Lietuvoje.

15

2022 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdyje prokuratūra, atsižvelgdama į E prašymą, pateikė prieštaravimą dėl jo dalyvavimo teismo posėdžiuose nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją, remdamasi Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 71 dalies nuostatomis, kaip jas 2021 m. lapkričio 4 d. sprendime išaiškino Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas, Latvija) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija.

16

2022 m. spalio 16 d. E gynėjas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti Teisingumo Teismui prejudicinius klausimus dėl Direktyvos 2014/41 nuostatų išaiškinimo, kad būtų patikslintas E teisės dalyvauti teismo procese nuotoliniu būdu naudojantis techninėmis priemonėmis pobūdis.

17

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 71 dalimi išplečiamos galimybės atlikti procesinius veiksmus nuotoliniu būdu ir kad šiuo įstatymo papildymu nacionalinis įstatymų leidėjas siekė paskatinti naudotis techninėmis priemonėmis baudžiamajame procese, taip padarant jį veiksmingesnį ir paprastesnį, ypač tais atvejais, kai proceso šalys yra skirtinguose miestuose ar valstybėse.

18

Šio nacionalinio teismo teigimu, Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateiktas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 71 dalies išaiškinimas reiškia, kad tuo atveju, kai proceso šalis nepatenka į Latvijos Respublikos jurisdikciją, t. y. nėra nacionalinėje teritorijoje, naudoti technines priemones procesiniam veiksmui atlikti galima tik išdavus Europos tyrimo orderį ar taikant kitą teisminio bendradarbiavimo priemonę. Taigi kitoje šalyje nei Latvija gyvenantis asmuo, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdomas, negali dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudodamasis techninėmis priemonėmis, net jeigu jis pasyviai dalyvauja nagrinėjant baudžiamąją bylą.

19

Kadangi E gyvena Lietuvoje, tam, kad jis galėtų dalyvauti Latvijoje vykstančiame teismo procese nuotoliniu būdu, naudodamasis techninėmis priemonėmis, Latvijos teismas turėtų, rengdamas Europos tyrimo orderio išdavimo procedūrą, prašyti Lietuvos teismo užtikrinti ilgalaikio dalyvavimo nuotoliniu būdu galimybę. Atsižvelgdamas į Europos tyrimo orderio vykdymo trukmę ir sąnaudas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, jog jį išduoti tam, kad būtų užtikrintas pasyvus kaltinamojo dalyvavimas teismo posėdžiuose, nėra proporcinga, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2014/41 6 straipsnį.

20

Kadangi E yra kaltinamas pinigų plovimu stambiu mastu, jis privalo, atsižvelgiant į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, dalyvauti teismo posėdžiuose tiriant įrodymus, susijusius su jam pareikštais kaltinimais, net jeigu nepageidauja juose dalyvauti. Atsižvelgiant į Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos pateiktą išaiškinimą, E per šių įrodymų tyrimą turės arba reguliariai ir ilgą laiką dalyvauti teismo posėdžiuose Latvijoje, arba prašyti Lietuvos teismo užtikrinti rengiant Europos tyrimo orderio išdavimo procedūrą galimybę ilgą laiką dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu.

21

Kadangi Ekonomisko lietu tiesa (Ekonominių bylų teismas) kyla abejonių dėl Direktyvos 2014/41 taikymo kaltinamojo dalyvavimui teismo posėdžiuose, kuriuose jo apklausa neatliekama, jis nutarė pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo dieną dar buvo likusių ištirti apie 60 parodymų, nesusijusių su E pareikštais kaltinimais. Jeigu jis nuspręstų sustabdyti bylos nagrinėjimą, būtų gerokai sunkiau priimti sprendimą pagrindinėje byloje per protingą terminą. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad gali tęsti bylos nagrinėjimą bent tol, kol įrodymai, kuriais grindžiami E pareikšti kaltinimai, netiriami ir jo dalyvavimas nėra privalomas.

23

Kadangi Teisingumo Teismas, remdamasis savo Procedūros reglamento 101 straipsniu, 2024 m. kovo 7 d. paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo pateikti paaiškinimų, šis atsakė raštu (jį Teisingumo Teismo kanceliarija gavo 2024 m. kovo 21 d.), nurodydamas, kad buvo apklausti visi prokuratūros ir gynėjų prašymu pašaukti liudytojai. Konkrečiai kalbant, per įvairius teismo posėdžius buvo galima užduoti klausimų dvylikai liudytojų, kurių parodymai yra svarbūs įrodinėjant kaltinamojo kaltę, nes jis šiuose posėdžiuose dalyvavo tiek asmeniškai, tiek nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją.

24

Ekonomisko lietu tiesa (Ekonominių bylų teismas), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų A yra Vokietijoje gyvenantis Vokietijos pilietis, kaltinamas sukčiavimu stambiu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje ir pinigų plovimu stambiu mastu dalyvaujant organizuotoje grupėje. Šios nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip nusikaltimai, už kuriuos baudžiama laisvės atėmimu.

25

Nusikalstamos veikos, kuriomis kaltinamas A, pagal Latvijos teisę priskiriamos prie nusikaltimų kategorijos. Atsižvelgiant į šį kvalifikavimą ir į tai, kad Baudžiamojo proceso kodekso 465 straipsnyje nustatytos baudžiamosios bylos nagrinėjimo kaltinamajam nedalyvaujant sąlygos neįvykdytos, darytina išvada, kad, remiantis šio kodekso 463 ir 464 straipsniais, nagrinėti bylą kaltinamajam nedalyvaujant yra neįmanoma ir jis privalo dalyvauti.

26

A ir jo gynėjas informavo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą apie aplinkybes, be kita ko, susijusias su A amžiumi, asmenine ir šeimos padėtimi, dėl kurių jis negali asmeniškai dalyvauti daugumoje teismo posėdžių šioje byloje. Jis neketina slapstytis nuo teisingumo vykdymo ir pageidauja dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, tačiau per vaizdo konferenciją iš Vokietijos.

27

Vokietijos kompetentingos institucijos atmetė ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo išduotą Europos tyrimo orderį, ir Latvijos teisingumo ministerijos pateiktą savitarpio pagalbos prašymą. Jos nurodė, kad negali vykdyti Europos tyrimo orderio, nes prašoma užtikrinti ne tyrimo priemonės vykdymą, o kaltinamojo dalyvavimą teismo posėdyje per vaizdo konferenciją. Be to, dėl savitarpio pagalbos prašymo jos pažymėjo, kad nėra jokio teisinio pagrindo, leidžiančio dalyvauti procese per vaizdo konferenciją. Jų teigimu, pagal Vokietijos teisę fizinis kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra privalomas, o dalyvavimas ją nagrinėjant nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją prieštarauja pagrindiniams Vokietijos teisės principams.

28

Iš 2021 m. lapkričio 4 d.Augstākā tiesa (Aukščiausiasis Teismas) Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos sprendime pateiktų paaiškinimų matyti, kad, atsižvelgiant į Baudžiamojo proceso kodekso teritorinę taikymo sritį, Latvijos Respublikos jurisdikcija galioja tik nacionalinėje teritorijoje. Be to, rengti vaizdo konferenciją ne pagal tarptautinės savitarpio teisinės pagalbos procedūrą būtų galima tik tuo atveju, jei procesinis veiksmas patektų į Latvijos Respublikos jurisdikciją.

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių dėl to, ar kaltinamojo apklausa per vaizdo konferenciją, kaip numatyta Direktyvos 2014/41 24 straipsnio 1 dalyje, apima šio asmens dalyvavimą baudžiamajame procese, įskaitant teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme ir stebėti jos eigą. Šiam nacionaliniam teismui taip pat kyla klausimas, ar Direktyvos 2016/343 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė dalyvauti nagrinėjant baudžiamąją bylą per vaizdo konferenciją iš savo gyvenamosios vietos valstybės narės.

30

Tokiomis aplinkybėmis Ekonomisko lietu tiesa (Ekonominių bylų teismas) nutarė pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano: kadangi klausimas, kurį reikia išspręsti pagal Sąjungos teisę, susijęs tik su tuo, kokia forma – asmeniškai ar per vaizdo konferenciją – kaltinamasis turi dalyvauti, jis gali toliau nagrinėti bylą (kaip tai darė iki šiol) fiziškai dalyvaujant A, kol bus priimtas prejudicinis sprendimas. Taigi, jo nuomone, pagrindinėje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per protingą terminą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio antroje pastraipoje, nebus pažeista. Todėl jis nesustabdė šios bylos nagrinėjimo.

32

2023 m. birželio 14 d. sprendimu bylos C‑255/23 ir C‑285/23 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimamas sprendimas.

33

Atsižvelgęs į pateiktų klausimų pobūdį, Teisingumo Teismo pirmininkas 2023 m. birželio 14 d. sprendimu pagal Procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį bylų C‑255/23 ir C‑285/23 nagrinėjimui suteikė pirmenybę.

34

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑285/23, remdamasis Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalimi, paprašė šią bylą nagrinėti pagal pagreitintą procedūrą, tačiau Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, 2023 m. liepos 21 d. sprendimu šį prašymą atmetė.

35

Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal SESV 267 straipsnį įtvirtinamas tiesioginis Teisingumo Teismo ir valstybių narių teismų dialogas, kurio tikslas – užtikrinti vienodą Sąjungos teisės aiškinimą ir taip garantuoti jos nuoseklumą, visišką veiksmingumą, autonomiją ir galiausiai savitą Sutartimis sukurtos teisės pobūdį (2023 m. gegužės 17 d. Sprendimo BK ir ZhP (Pagrindinės bylos dalinis sustabdymas), C‑176/22, EU:C:2023:416, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Taigi per tokią procedūrą priimtas sprendimas yra privalomas nacionaliniam teismui priimant sprendimą jo nagrinėjamoje byloje, kiek tai susiję su Sąjungos teisės aiškinimu (2023 m. gegužės 17 d. Sprendimo BK ir ZhP (Pagrindinės bylos dalinis sustabdymas), C‑176/22, EU:C:2023:416, 27 punktas).

37

Minėtos procedūros veiksmingumo išsaugojimas netampa praktiškai neįmanomas arba pernelyg sudėtingas dėl nacionalinės teisės normos, pagal kurią laikotarpiu nuo prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikimo Teisingumo Teismui dienos iki nutarties ar sprendimo, kuriuo pastarasis atsako į šį prašymą, dienos leidžiama tęsti procesą pagrindinėje byloje, siekiant atlikti procesinius veiksmus, kurie, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, yra būtini ir susiję aspektais, neturinčiais ryšio su pateiktais prejudiciniais klausimais, t. y. procesinius veiksmus, kurie prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui negali trukdyti pagrindinėje byloje vadovautis šia nutartimi ar sprendimu (2023 m. gegužės 17 d. Sprendimo BK ir ZhP (Pagrindinės bylos dalinis sustabdymas), C‑176/22, EU:C:2023:416, 28 punktas).

38

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑255/23 nurodė, kad, nepaisydamas to, jog pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą, nesustabdė bylos nagrinėjimo ir toliau rengė posėdžius, kuriuose E dalyvavo tiek asmeniškai, tiek nuotoliniu būdu per vaizdo konferenciją. Dėl bylos C‑285/23 prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad taip pat nesustabdė bylos nagrinėjimo ir ketina toliau rengti posėdžius fiziškai dalyvaujant A. Vis dėlto dėl tokių procesinių veiksmų, kuriuos atliekant, be kita ko, tiriami kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus pagrindžiantys įrodymai, prejudiciniai klausimai, susiję su kaltinamojo galimybe dalyvauti nagrinėjant bylą per vaizdo konferenciją, gali būti betiksliai ir nereikšmingi pagrindinėms byloms, taigi ir trukdyti šiose bylose prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui vadovautis sprendimais, kuriais Teisingumo Teismas atsakytų į prašymus priimti prejudicinį sprendimą.

39

Šiuo klausimu primintina, kad Teisingumo Teismas byloje dėl prejudicinio sprendimo priėmimo neturi jurisdikcijos pateikti atsakymų, kurie yra visiškai konsultacinio pobūdžio (2015 m. birželio 16 d. Sprendimo Gauweiler ir kt., C‑62/14, EU:C:2015:400, 12 punktas).

40

Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą sustabdo nacionalinės bylos nagrinėjimą. Nors Teisingumo Teismas konkrečiomis aplinkybėmis leidžia išimtis šiuo klausimu, pažymėtina, kad, kaip matyti iš šio sprendimo 37 punkte nurodytos jurisprudencijos, tokias išimtis galima taikyti tik su sąlyga, kad jos nekenkia SESV 267 straipsnyje numatyto bendradarbiavimo mechanizmo veiksmingumui. Vis dėlto nagrinėjamu atveju šiam veiksmingumui būtų pakenkta, jei bylose C‑255/23 ir C‑285/23 pateikti klausimai būtų pripažinti priimtinais, nes, pateikęs prašymus priimti prejudicinį sprendimą, šis nacionalinis teismas toliau nagrinėja pagrindines bylas ir atlieka procesinius veiksmus dėl aspektų, turinčių ryšį su pateiktais klausimais.

41

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakyti į bylose C‑255/23 ir C‑285/23 pateiktus prejudicinius klausimus.

42

Kadangi šis procesas pagrindinių bylų šalims yra vienas iš etapų prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamose bylose, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (šeštoji kolegija) nusprendžia:

Nėra pagrindo priimti sprendimo dėl Ekonomisko lietu tiesa (Ekonominių bylų teismas, Latvija) 2023 m. kovo 28 d. ir 2023 m. balandžio 21 d. nutartimis pateiktų prašymų priimti prejudicinį sprendimą.