–

XXXX, atstovaujamo K. Mayr ir D. Menkovic,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos J. Schmoll ir C. Leeb,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek ir J. Vláčil,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos F. Clotuche-Duvieusart ir B.-R. Killmann,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl SESV 18 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnio, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL L 166, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 5 t., p. 72; klaidų ištaisymas OL L 188, 2013, p. 10) 3, 4, 7 ir 21 straipsnių ir veiksmingumo principo išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant XXXX ir Sozialministeriumservice (Socialinių reikalų ministerijos tarnyba, Austrija; toliau – ministerijos tarnyba) ginčą dėl pastarosios atsisakymo skirti XXXX slaugos atostogų išmoką.

3

Reglamento Nr. 883/2004 8, 9, 12 ir 16 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

<…>

4

Šio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas taikomas visiems teisės aktams, kurie apima šias socialinės apsaugos sritis:

<…>

<…>“

5

Minėto reglamento 4 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, pagal bet kurios valstybės narės teisės aktus priklauso tos pačios išmokos ir prievolės, kaip ir tos valstybės piliečiams.“

6

To paties reglamento 5 straipsnyje nurodyta:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip ir atsižvelgiant į nustatytas specialias įgyvendinimo nuostatas, taikomos šios nuostatos:

7

Reglamento Nr. 883/2004 7 straipsnyje nustatyta:

„Jeigu šiame reglamente nenumatyta kitaip, išmokos pinigais, mokėtinos pagal vienos ar daugiau valstybių narių teisės aktus arba šį reglamentą, negali būti kaip nors sumažinamos, pakeičiamos, sustabdomos, nutraukiamos ar konfiskuojamos dėl to, kad jų gavėjas arba jo šeimos nariai gyvena ne toje valstybėje narėje, kurioje yra įstaiga, atsakinga už išmokų mokėjimą.“

8

Šio reglamento 11 straipsnyje nustatyta:

„1.   Asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi [nustatomi] remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis.

<…>

3.   Laikantis 12–16 straipsnių nuostatų:

<…>“

9

Minėto reglamento 21 straipsnyje numatyta:

„1.   Apdraustasis ir jo šeimos nariai, gyvenantys arba būnantys valstybėje narėje, kuri nėra kompetentinga valstybė narė, turi teisę gauti išmokas pinigais, kurias moka kompetentinga įstaiga pagal jos įgyvendinamų teisės aktų nuostatas. Tačiau kompetentingos įstaigos ir gyvenamosios ar buvimo vietos įstaigos susitarimu tokias išmokas kompetentingos įstaigos lėšomis pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus gali mokėti gyvenamosios arba buvimo vietos įstaiga.

<…>“

10

2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 492/2011 dėl laisvo darbuotojų judėjimo Sąjungoje (OL L 141, 2011, p. 1) 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.   Darbuotojui, jei jis yra valstybės narės pilietis, negali būti sudarytos skirtingos įdarbinimo ir darbo sąlygos, nei tos valstybės narės, kurioje jis dirba, piliečiams dėl jo pilietybės, ypač nustatant darbo užmokestį ir atleidžiant iš darbo, o jam tampant [tapus] bedarbiu – jį grąžinant arba vėl priimant į darbą.

2.   Jis naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis, kaip ir vietiniai darbuotojai.“

11

Pagrindinėje byloje taikytinos redakcijos Arbeitsvertragsrechts-Anpassungsgesetz (Darbo sutarčių teisės suderinimo įstatymas, BGBl., 459/1993, toliau – AVRAG) 14a straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Darbuotojas gali raštu pareikalauti sutrumpinti įprastą darbo laiką, pakeisti darbo laiką arba suteikti nemokamas mirštančio artimojo giminaičio priežiūros atostogas <…> konkrečiam, ne ilgesniam kaip trijų mėnesių, laikotarpiui, nurodydamas jų pradžią ir trukmę, net jei darbuotojas ir artimas giminaitis nepriklauso tam pačiam šeimos ūkiui. <…>“

12

Šio įstatymo 14c straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Su sąlyga, kad darbo santykiai nepertraukiamai tęsiasi tris mėnesius, darbuotojas ir darbdavys gali raštu susitarti dėl vieno–trijų mėnesių nemokamų slaugos atostogų, kad darbuotojas galėtų slaugyti ar prižiūrėti artimą giminaitį, kaip tai suprantama pagal 14a straipsnį, slaugos atostogų laikotarpio pradžioje gaunantį 3-iojo arba aukštesniojo lygio slaugos išmoką pagal pagrindinės bylos aplinkybėms taikomos redakcijos Bundespflegegeldgesetz (Federalinis įstatymas dėl slaugos išmokos nustatymo, BGBl., 110/1993, toliau – BPGG)) 5 straipsnį. <…>“

13

BPGG 3a straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Austrijos piliečiai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra nacionalinėje teritorijoje, turi teisę į šiame įstatyme numatytą slaugos išmoką net negaudami 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos bazinės išmokos, išskyrus atvejus, kai kita valstybė narė turi kompetenciją skirti slaugos išmokas pagal [Reglamentą Nr. 883/2004] <…>

2.   Austrijos piliečiams prilyginami:

<…>

<…>“

14

BPGG 21c straipsnyje numatyta:

„1.   Asmenys, susitarę dėl slaugos atostogų pagal AVRAG 14c straipsnį <…>, slaugos atostogų laikotarpiu turi teisę į slaugos atostogų išmoką pagal šio skyriaus nuostatas, bet ne ilgiau kaip tris mėnesius. <…> Slaugos atostogų išmoka yra teisė.

2.   Tam, kad galėtų prašyti slaugos atostogų išmokos, tokių atostogų išėjęs asmuo turi būti tris mėnesius nepertraukiamai draustas visapusišku draudimu, siejamu su sustabdomais darbo santykiais. <…> Jei šiame įstatyme arba pagal 5 dalį priimtame potvarkyje nėra numatyta kitaip, mokama bazinės nedarbo išmokos dydžio slaugos atostogų išmoka.

3.   Asmenys, kurie, norėdami prižiūrėti mirštantį artimąjį giminaitį arba labai sunkiai sergantį vaiką, išeina šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų

1) pagal AVRAG 14a arba 14b straipsnius <…>

<…>

šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų metu turi teisę į šiame skyriuje numatytą slaugos atostogų išmoką. <…>“

15

Pareiškėjas pagrindinėje byloje, nuo 2013 m. Austrijoje gyvenantis ir dirbantis Italijos pilietis, remdamasis AVRAG 14c straipsnio 1 dalimi sudarė su savo darbdaviu susitarimą dėl slaugos atostogų nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. birželio 13 d., kad galėtų slaugyti Italijoje gyvenusį tėvą.

16

2022 m. gegužės 10 d. šis pareiškėjas, remdamasis BPGG 21c straipsnio 1 dalimi, pateikė ministerijos tarnybai prašymą skirti jam slaugos atostogų išmoką už laikotarpį nuo 2022 m. gegužės 10 d. iki 2022 m. birželio 13 d., motyvuodamas tuo, kad dėl sveikatos būklės jo tėvui reikalinga nuolatinė slauga. Tėvo, kuris, atrodo, gaudavo slaugos išmoką pagal Italijos teisės aktus, sveikatos būklė buvo tokia, kad, jei būtų nuolat gyvenęs Austrijoje, būtų turėjęs teisę į 3-iojo lygio slaugos išmoką pagal BPGG 3a straipsnį.

17

Pareiškėjo pagrindinėje byloje tėvas mirė 2022 m. gegužės 29 d.

18

2022 m. birželio 7 d. sprendimu ministerijos tarnyba atmetė pareiškėjo pagrindinėje byloje prašymą, motyvuodama tuo, kad pagal Austrijos teisę jo tėvas negaudavo slaugos išmokos, o tokios išmokos mokėjimas slaugomam asmeniui yra būtina sąlyga, kad slaugantysis asmuo gautų slaugos atostogų išmoką pagal taikomus Austrijos teisės aktus.

19

2022 m. liepos 7 d. pareiškėjas pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, teigdamas, kad slaugos atostogų išmoka, atsižvelgiant į slaugos išmoką, nėra papildomojo pobūdžio, nes pastaroji skiriama ir mokama slaugomam asmeniui, o slaugos atostogų išmoka skiriama ir mokama slaugančiajam asmeniui. Ši išmoka yra slaugančiajam asmeniui teikiama socialinė parama, todėl jos skyrimas priklauso nuo jo darbo vietos. Iš tiesų tokia išmoka turi būti laikoma „ligos išmoka“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktą. Kadangi pareiškėjas pagrindinėje byloje dirba Austrijoje, jis mano, kad šią išmoką numatantys Austrijos teisės aktai taikytini jam šiuo atveju pagal minėto reglamento 11 straipsnio 3 dalies a punktą ir kad pagal reglamento 21 straipsnio 1 dalį jis turi gauti tą išmoką, t. y. išmoką pinigais, net jeigu gyvena kitoje valstybėje narėje.

20

Be to, pareiškėjas pagrindinėje byloje teigia, kad pagal 2022 m. birželio 7 d. ministerijos tarnybos sprendime pateiktą išaiškinimą iš Austrijos pilietybės neturinčių Europos Sąjungos piliečių faktiškai atimama galimybė gauti slaugos atostogų išmoką, nes paprastai tik jie gali turėti už Austrijos teritorijos ribų gyvenančių tėvų. Taigi dėl tokio išaiškinimo darbuotojai migrantai yra netiesiogiai diskriminuojami arba bent apribojamas laisvas darbuotojų judėjimas, o tai prieštarauja SESV 45 straipsniui ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 daliai.

21

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad net jeigu pagrindinės bylos šalys sutaria dėl slaugos atostogų išmokos kvalifikavimo kaip „ligos išmokos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktą, taip pat akivaizdu, kad ši išmoka yra išmoka, mokama dėl laikino darbo veiklos nutraukimo, o tai pateisina jos kvalifikavimą kaip nedarbo išmokos.

22

Antra, dėl slaugos atostogų išmokos kvalifikavimo kaip „išmokos pinigais“ tas teismas daro nuorodą į Teisingumo Teismo jurisprudenciją, pagal kurią slaugančiajam asmeniui mokamos išmokos laikomos „ligos išmokomis“ pagal Reglamentą Nr. 883/2004. Kadangi nagrinėjama išmoka skiriama slaugančiajam asmeniui, tačiau galiausiai yra naudinga slaugomam asmeniui, ji turi būti laikoma ne „išmoka pinigais“, o „išmoka natūra“, mokama tik slaugant Austrijoje gyvenančius asmenis. Vis dėlto taip pat būtų galima manyti, kad šiai išmokai netaikomas Reglamentas Nr. 883/2004 ir kad ji priklauso nuo slaugančiojo asmens statuso pagal darbo teisę, o tai reikštų, kad ji turi būti mokama tuo atveju, jei slaugantysis asmuo atitinka BPGG 21c straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, neatsižvelgiant į slaugomo asmens gyvenamąją vietą.

23

Trečia, minėtam teismui kyla klausimas, ar tai, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje prieš dešimt metų pasinaudojo teise laisvai judėti ir įsikūrė Austrijoje, turi įtakos Reglamento Nr. 883/2004 taikymui ir ar dėl to atsisakymas jam skirti slaugos atostogų išmoką nėra kliūtis įgyvendinant šią teisę laisvai judėti.

24

Ketvirta, dėl BPGG 3a straipsnyje numatyto reikalavimo, kad Austrijos slaugos išmoką skiriama tik tiems slaugomiems asmenims, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Austrijos teritorijoje, tas pats teismas pažymi, kad Austrijos piliečiams savaime lengviau atitikti šį kriterijų nei kitų valstybių narių piliečiams, pavyzdžiui, pareiškėjo pagrindinėje byloje tėvui, kuris gyveno Italijoje ir, atrodo, gaudavo Italijos slaugos išmoką. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar nėra netiesiogiai diskriminuojama, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnį, ne tik dėl pilietybės, bet ir dėl gyvenamosios vietos, nes su galimybe prašyti slaugos atostogų išmokos siejamas reikalavimas, kad slaugomas asmuo gautų Austrijos 3-iojo arba aukštesniojo lygio slaugos išmoką, daro didesnę įtaką darbuotojams migrantams, pavyzdžiui, pareiškėjui pagrindinėje byloje, o ne Austrijos piliečiams, kurių tėvai paprastai nuolat gyvena Austrijoje.

25

Penkta, šis teismas, atsižvelgdamas į Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas, Austrija) jurisprudenciją, iš kurios matyti, kad vertindama prašymus bet kuri socialinio draudimo įstaiga turi vadovautis apdraustajam palankesnės teisės socialinio taikymo idėja, siekia išsiaiškinti, kiek reikia atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje atitinka kitos palankesnės nacionalinės išmokos, t. y. BPGG 21c straipsnio 3 dalyje numatytos šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmokos, kuri nepriklauso nuo Austrijos slaugos išmokos mokėjimo slaugomam asmeniui, mokėjimo sąlygas. Jis siekia išsiaiškinti, ar, neatsižvelgiant į tai, kad ši jurisprudencija netaikytina ministerijos tarnybai, kuri nėra socialinio draudimo įstaiga, ir į tai, kad pareiškėjas pagrindinėje byloje neprašė skirti šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmokos, nagrinėjama situacija nėra netiesioginė diskriminacija, prieštaraujanti, be kita ko, Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsniui ir Chartijos 7 straipsniui.

26

Šiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

27

Pirmuoju–ketvirtuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar sąvoka „ligos išmokos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktą, turi būti aiškinama kaip apimanti slaugos atostogų išmoką, mokamą darbuotojui, kuris slaugo ar prižiūri slaugos išmoką kitoje valstybėje narėje gaunantį artimąjį ir tam pasinaudoja nemokamomis atostogomis. Jei atsakymas būtų teigiamas, šis teismas siekia išsiaiškinti, ar tokia išmoka turi būti laikoma „išmoka pinigais“, kaip tai suprantama pagal šį reglamentą.

28

Europos Komisija, formaliai nesiremdama šių klausimų nepriimtinumu, teigia, kad jie yra nesvarbūs sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje, nes SESV 45 straipsnis ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnis taikomi neatsižvelgiant į tai, ar pagrindinėje byloje nagrinėjama slaugos atostogų išmoka patenka į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį.

29

Šiuo klausimu reikia priminti suformuotą jurisprudenciją, pagal kurią nacionalinio teismo pateiktiems klausimams dėl Sąjungos teisės išaiškinimo, atsižvelgiant į jo paties nurodytą teisinį pagrindą ir faktines aplinkybes, kurių tikslumo Teisingumo Teismas neturi tikrinti, taikoma svarbos prezumpcija. Teisingumo Teismas gali atsisakyti priimti sprendimą dėl nacionalinio teismo pateikto prašymo, tik jeigu akivaizdu, kad prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas visiškai nesusijęs su pagrindinėje byloje nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis ar dalyku, jeigu problema hipotetinė arba Teisingumo Teismas neturi informacijos apie faktines ir teisines aplinkybes, būtinos tam, kad naudingai atsakytų į jam pateiktus klausimus (2023 m. gruodžio 7 d. Sprendimo Obshtina Razgrad, C‑441/22 ir C‑443/22, EU:C:2023:970, 44 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

30

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, jį pateikusio teismo nuomone, atsakymas, kurį Teisingumo Teismas pateiks į minėtus klausimus, yra svarbus sprendžiant ginčą pagrindinėje byloje, be kita ko, siekiant nagrinėjamą slaugos atostogų išmoką kvalifikuoti pagal Sąjungos teisę. Taigi negali būti manoma, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašomas Sąjungos teisės išaiškinimas nebūtinas jo nagrinėjamam ginčui išspręsti.

31

Vadinasi, pirmasis–ketvirtasis klausimai priimtini.

32

Pirmiausia reikia priminti, kad išmokų, kurios patenka į Reglamento Nr. 883/2004 taikymo sritį, ir išmokų, kurios į ją nepatenka, atskyrimas iš esmės grindžiamas kiekvienos išmokos požymiais, visų pirma jos tikslais ir skyrimo sąlygomis, o ne tuo, ar pagal nacionalinės teisės aktus ši išmoka laikoma socialinės apsaugos išmoka (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Thermalhotel Fontana, C‑411/22, EU:C:2023:490, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Be to, iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad išmoka gali būti laikoma socialinės apsaugos išmoka, jeigu ji gavėjams skiriama neatlikus jokio individualaus ir diskrecinio asmeninių poreikių vertinimo, remiantis teisės aktuose apibrėžta situacija, ir susijusi su viena iš Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalyje aiškiai išvardytų rizikos rūšių. Abi šios sąlygos yra kumuliacinės (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Thermalhotel Fontana, C‑411/22, EU:C:2023:490, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Dėl šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytos pirmos sąlygos reikia priminti, kad ji yra tenkinama, jeigu išmoka skiriama remiantis objektyviais kriterijais, kuriuos įvykdžius įgyjama teisė į išmoką, o kompetentinga valdžios institucija negali atsižvelgti į kitas asmenines aplinkybes (2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Thermalhotel Fontana, C‑411/22, EU:C:2023:490, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

35

Panašu, kad šiuo atveju pirmoji sąlyga tenkinama, nes pagal BPGG 21c straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį pagrindinėje byloje nagrinėjama išmoka suteikiama automatiškai, jei prašymą pateikęs asmuo pasinaudoja slaugos atostogomis, o ministerijos tarnyba neatsižvelgia į kitas asmenines jo aplinkybes.

36

Dėl šio sprendimo 33 punkte nurodytos antros sąlygos reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punkte aiškiai paminėtos „ligos išmokos“, t. y. išmokos, kurių pagrindinis tikslas – ligonio pasveikimas gaunant dėl jo būklės reikalingą priežiūrą, ir kurios apima su patologine būsena susijusią riziką (šiuo klausimu žr. 2023 m. birželio 15 d. Sprendimo Thermalhotel Fontana, C‑411/22, EU:C:2023:490, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

37

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad „ligos išmokoms“, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, prilyginamos išlaidos, nulemtos asmens, kuriam reikalinga slauga, būklės, ir kurios bent jau tuo pat metu susijusios su tam asmeniui skiriama slauga ir jo kasdienio gyvenimo pagerinimu, pavyzdžiui, be kita ko, išlaidos, susijusios su trečiųjų asmenų jam teikiama pagalba, nes tokiomis išlaidomis siekiama pagerinti asmenų, kuriems reikalinga slauga, sveikatos būklę ir gyvenimą (šiuo klausimu žr. 1998 m. kovo 5 d. Sprendimo Molenaar, C‑160/96, EU:C:1998:84, 23 ir 24 punktus ir 2018 m. liepos 25 d. Sprendimo A (Pagalba neįgaliajam), C‑679/16, EU:C:2018:601, 43 ir 44 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

38

Šiuo atveju pagrindinėje byloje nagrinėjamos slaugos atostogų išmokos skyrimas neabejotinai išplaukia iš slaugančiojo asmens, kaip darbuotojo, statuso. Vis dėlto, viena vertus, šis skyrimas siejamas su sąlyga, kad slaugomas asmuo pagal Austrijos teisę turi gauti tam tikro dydžio slaugos išmoką.

39

Kita vertus, atrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama slaugos atostogų išmoka, net jeigu ji slaugančiajam asmeniui skiriama ir mokama siekiant kompensuoti nemokamų atostogų laikotarpiu prarastą darbo užmokestį, galiausiai iš esmės yra skirta tam, kad slaugantysis asmuo galėtų suteikti dėl slaugomo asmens sveikatos būklės reikalingą slaugą taip, kad tai būtų naudinga visų pirma slaugomam asmeniui.

40

Tokiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad pagrindinėje byloje nagrinėjama slaugos atostogų išmoka patenka į sąvokos „ligos išmokos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktą, taikymo sritį.

41

Dėl klausimo, ar ši išmoka turi būti laikoma „išmoka pinigais“, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą, reikia pažymėti, kad šią išmoką sudaro fiksuota pinigų suma, periodiškai mokama slaugančiajam asmeniui, neatsižvelgiant į tikrąsias slaugymo išlaidas; ja siekiama kompensuoti prarastą darbo užmokestį dėl slaugančiojo asmens atostogų ir sumažinti tokių atostogų išlaidas.

42

Šiuo klausimu iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad pats įmokų už trečiąjį asmenį, slaugantį namuose asmenį, kuriam reikalinga slauga, mokėjimas turi būti laikomas išmoka pinigais dėl to, kad jis yra papildomas slaugos išmokos atžvilgiu, nes juo siekiama palengvinti galimybę gauti slaugą (šiuo klausimu žr. 2004 m. liepos 8 d. Sprendimo Gaumain-Cerri ir Barth, C‑502/01 ir C‑31/02, EU:C:2004:413, 27 punktą).

43

Taigi pagrindinėje byloje nagrinėjama slaugos atostogų išmoka, kuri, be kita ko, yra papildoma slaugos išmokos atžvilgiu, taip pat turi būti laikoma „išmoka pinigais“, kaip tai suprantama pagal Reglamentą Nr. 883/2004.

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį–ketvirtąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip: sąvoka „ligos išmoka“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima slaugos atostogų išmoką, mokamą darbuotojui, kuris slaugo ar prižiūri slaugos išmoką kitoje valstybėje narėje gaunantį artimąjį ir tam pasinaudoja nemokamomis atostogomis. Vadinasi, tokia išmoka taip pat patenka į sąvokos „išmokos pinigais“, kaip ji suprantama pagal šį reglamentą, taikymo sritį.

45

Iš karto reikia pažymėti, kad pateikdamas penktąjį klausimą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi SESV 18 straipsniu.

46

Vis dėlto reikia priminti, kad, vykstant SESV 267 straipsnyje įtvirtintai nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo procedūrai, pastarasis nacionaliniam teismui turi pateikti naudingą atsakymą, kad šis galėtų priimti spendimą nagrinėjamoje byloje. Tokiu atveju prireikus Teisingumo Teismui gali tekti performuluoti jam pateiktus klausimus. Be to, Teisingumo Teismui gali tekti atsižvelgti į Sąjungos teisės normas, kurių prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nebuvo nurodęs pateiktame klausime (2023 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Groenland Poultry, C‑169/22, EU:C:2023:638, 47 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

47

Dėl SESV 18 straipsnio Teisingumo Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ši nuostata savarankiškai taikoma tik tose Sąjungos teisės reglamentuojamose situacijose, dėl kurių SESV nenumatyta specialių nediskriminavimo taisyklių (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Caisse nationale d’assurance pension, C‑731/21, EU:C:2022:969, 28 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Vis dėlto socialinės apsaugos srityje nediskriminavimo principas buvo įtvirtintas SESV 45 straipsniu, Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsniu ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalimi (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 98 punktą).

49

Taigi atsižvelgiant į visas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodytas aplinkybes, reikia konstatuoti, kad pateikdamas penktąjį klausimą tas teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar SESV 45 straipsnio 2 dalis, Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias slaugos atostogų išmokos skyrimas siejamas su sąlyga, kad pagal tos valstybės narės teisės aktus slaugomas asmuo turi gauti tam tikro lygio slaugos išmoką.

50

Šiuo klausimu reikia priminti, pirma, kad Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsniu siekiama pagal SESV 45 straipsnį užtikrinti lygybę socialinės apsaugos srityje, neatsižvelgiant į pilietybę, panaikinant bet kokią diskriminaciją šiuo atžvilgiu, kylančią iš valstybių narių nacionalinės teisės aktų. Antra, Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad darbuotojas, kuris yra valstybės narės pilietis, kitose valstybėse narėse naudojasi tomis pačiomis socialinėmis ir mokesčių lengvatomis kaip ir vietiniai darbuotojai (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 93 ir 94 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

51

Sąvoka „socialinė lengvata“, kuri pagal Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalį išplėsta ir darbuotojams, kitų valstybių narių piliečiams, apima visas – tiek su darbo sutartimi susijusias, tiek su ja nesusijusias – lengvatas, paprastai pripažįstamas vietiniams darbuotojams, iš esmės vien dėl jų objektyvaus darbuotojų statuso arba dėl paprasto fakto, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybės teritorijoje, o jos taikymą išplėtus darbuotojams, kitų valstybių narių piliečiams, galima palengvinti jų judumą Sąjungoje, taigi, ir jų integraciją priimančiojoje valstybėje narėje. Šioje nuostatoje daroma nuoroda į socialines lengvatas negali būti aiškinama siaurai (2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 95 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

52

Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad tam tikros išmokos gali būti tiek ligos išmokos, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 883/2004 3 straipsnio 1 dalies a punktą, tiek socialinė lengvata, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalį (šiuo klausimu žr. 2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 93 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

53

Taigi aplinkybė, jog pagrindinėje byloje nagrinėjama slaugos atostogų išmoka, kaip pažymėta šio sprendimo 39 punkte, turi būti naudinga visų pirma slaugomam asmeniui, neturi reikšmės jos kvalifikavimui ir kaip „socialinės lengvatos“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalį, nes šia išmoka siekiama užtikrinti darbuotojo, kuris per atostogas nevykdo jokios profesinės veiklos, taigi negauna jokio darbo užmokesčio, pragyvenimą.

54

Juo labiau kad, kaip nurodyta šio sprendimo 48 punkte, tiek Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnyje, tiek Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalyje sukonkretinta SESV 45 straipsnyje įtvirtinta vienodo požiūrio socialinės apsaugos srityje taisyklė. Todėl šios dvi nuostatos iš esmės turi būti aiškinamos vienodai ir laikantis SESV 45 straipsnio (2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 98 punktas).

55

Šiomis aplinkybėmis, kaip nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencijoje, gyvenamosios vietos pagrindu daromas skirtumas, kuris gali labiau pakenkti kitų valstybių narių piliečiams, nes nerezidentai dažniausiai neturi tos valstybės pilietybės, yra netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, kuri galima tik tada, jei yra objektyviai pateisinama (2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 99 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

56

Šiuo atveju pagal BPGG 21c straipsnio 1 dalį, siejamą su AVRAG 14c straipsnio 1 dalimi ir BPGG 3a straipsniu, pagrindinėje byloje nagrinėjamos slaugos atostogų išmokos skyrimas siejamas su sąlyga, kad slaugomam asmeniui pagal Austrijos teisę būtų mokama 3-iojo ar aukštesniojo lygio slaugos išmoka. Taigi ši slaugos atostogų išmoka suteikiama tik tuo atveju, jei Austrijos valdžios institucijos yra kompetentingos skirti slaugos išmoką slaugomam asmeniui. Vadinasi, tiesioginis ryšys su slaugomų asmenų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybe nare turi būti laikomas įrodytu.

57

Darytina išvada, jog tai, kad slaugos išmokos, skiriamos pagal taikomus Austrijos teisės aktus, atžvilgiu slaugos atostogų išmoka yra papildomojo pobūdžio, gali daryti didesnę įtaką darbuotojams migrantams, pavyzdžiui, pareiškėjui pagrindinėje byloje, kurio tėvas gyveno kitoje valstybėje narėje, nei Austrijos piliečiams, kurių šeima, visų pirma tėvai, paprastai nuolat gyvena Austrijoje.

58

Taigi dėl šio slaugos atostogų išmokos papildomojo pobūdžio kyla netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, kuri gali būti leistina, tik jeigu yra objektyviai pateisinama.

59

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog tam, kad tokia netiesioginė diskriminacija būtų pateisinama, ji turi būti tinkama teisėtam tikslui pasiekti ir neviršyti to, kas būtina jam įgyvendinti (2022 m. birželio 16 d. Sprendimo Komisija / Austrija (Išmokų šeimai indeksavimas), C‑328/20, EU:C:2022:468, 104 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

60

Nors nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nėra jokios informacijos apie galimą slaugos atostogų išmokos papildomojo pobūdžio, palyginti su 3-iojo ar aukštesniojo lygio slaugos išmoka, skiriama pagal taikytinus Austrijos teisės aktus, pateisinimą, savo rašytinėse pastabose Komisija daro nuorodą į nacionalinės socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros užtikrinimo tikslą.

61

Šiuo klausimu svarbu pabrėžti, kad Teisingumo Teismas yra nusprendęs, jog Reglamentu Nr. 883/2004 nesukuriama bendra socialinės apsaugos sistema, o leidžiama toliau egzistuoti atskiroms nacionalinėms sistemoms. Valstybės narės išlaiko savo kompetenciją organizuoti savo socialinės apsaugos sistemas ir, nesant suderinimo Sąjungos lygmeniu, kiekviena valstybė narė savo teisės aktuose turi nustatyti, inter alia, sąlygas, kuriomis suteikiama teisė į socialines išmokas (2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Rechtsanwaltskammer Wien, C‑58/21, EU:C:2022:691, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62

Kadangi, kaip savo rašytinėse pastabose pažymi Komisija, slaugos poreikio lygis gali rodyti atitinkamam asmeniui reikalingos priežiūros, reiškiančios, kad tam tikrais atvejais slaugomas asmuo negali tęsti profesinės veiklos, laipsnį, tikslas iš valstybės lėšų finansuojamas išmokas mokėti tik 3-iojo ar aukštesniojo lygio slaugos atvejais atrodo teisėtas.

63

Vis dėlto reikia pabrėžti, kad tokia sąlyga dėl 3-iojo ar aukštesniojo slaugos lygio gali būti įvykdyta ir tuo atveju, kai slaugos išmoka skiriama pagal kitos valstybės narės teisės aktus. Šiuo klausimu reikia priminti, kad Reglamento Nr. 883/2004 5 straipsnis, siejamas su jo 9 konstatuojamąja dalimi, įtvirtina jurisprudencijoje suformuluotą išmokų, pajamų ir faktų sulyginimo principą, kurį Sąjungos teisės aktų leidėjas norėjo įtraukti į minėto reglamento tekstą, kad šis principas būtų išplėtotas laikantis Teisingumo Teismo sprendimų esmės ir tikrosios prasmės (2020 m. kovo 12 d. Sprendimo Caisse d’assurance retraite et de la santé au travail d’Alsace-Moselle, C‑769/18, EU:C:2020:203, 42 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas, be kita ko, į šio sprendimo 61–63 punktuose išdėstytus argumentus ir į visą turimą reikšmingą informaciją, galiausiai turės įvertinti, ar, atsižvelgiant į šio sprendimo 59 punkte primintus pagal Sąjungos teisę leidžiamus pateisinimus, be kita ko, kiek tai susiję su galimu didelio nacionalinės socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros pažeidimo pavojumi (šiuo klausimu žr. 1998 m. balandžio 28 d. Sprendimo Kohll, C‑158/96, EU:C:1998:171, 41 punktą ir 2022 m. rugsėjo 15 d. Sprendimo Rechtsanwaltskammer Wien, C‑58/21, EU:C:2022:691, 74 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tai, kad nagrinėjama slaugos atostogų išmoka, palyginti su pagal Austrijos teisės aktus skirta 3-iojo ar aukštesniojo lygio slaugos išmoka, yra papildomojo pobūdžio, gali būti pateisinama. Pagrindinėje byloje nagrinėjama netiesioginė diskriminacija dėl pilietybės, pavyzdžiui, nurodyta šio sprendimo 58 punkte, gali būti pateisinama, tik jeigu ja nuosekliai ir sistemiškai siekiama nustatyto tikslo (šiuo klausimu žr. 2022 m. gruodžio 8 d. Sprendimo Caisse nationale d’assurance pension, C‑731/21, EU:C:2022:969, 37 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją), tačiau tai taip pat turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

65

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į penktąjį klausimą reikia atsakyti, kad SESV 45 straipsnio 2 dalis, Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis ir Reglamento Nr. 492/2011 7 straipsnio 2 dalis turi būti aiškinami taip: jais draudžiamos valstybės narės teisės nuostatos, pagal kurias slaugos atostogų išmokos skyrimas siejamas su sąlyga, kad pagal tos valstybės narės teisės aktus slaugomas asmuo gautų tam tikro lygio slaugos išmoką, nebent ši sąlyga yra objektyviai pateisinama teisėtu tikslu, susijusiu, be kita ko, su nacionalinės socialinės apsaugos sistemos finansinės pusiausvyros užtikrinimu, ir yra proporcinga priemonė šiam tikslui pasiekti.

66

Šeštuoju ir septintuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo iš esmės prašo atsakyti, ar Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad juo draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ar jurisprudencija, pagal kurias, pirma, skiriant slaugos atostogų išmoką ir skiriant šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmoką taikomos skirtingos sąlygos ir, antra, neleidžiama prašymo dėl slaugos atostogų perkvalifikuoti į prašymą dėl šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų.

67

Šiuo klausimu iš SESV 48 straipsnio, kuriame numatyta valstybių narių teisės aktų koordinavimo sistema, o ne jų derinimas, ir kuriuo remiantis buvo priimtas Reglamentas Nr. 883/2004, matyti, kad ši nuostata neturi įtakos materialiems ir procedūriniams atskirų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų skirtumams ir dėl to – pagal jas apdraustų asmenų teisėms, o kiekviena valstybė narė išlieka kompetentinga pagal Sąjungos teisę savo teisės aktuose nustatyti socialinės apsaugos sistemos išmokų skyrimo sąlygas (2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimas Finanzamt Österreich (Išmokos šeimai vystomojo bendradarbiavimo darbuotojams), C‑372/20, EU:C:2021:962, 70 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Taigi Reglamentu Nr. 883/2004 nesukuriama bendra socialinės apsaugos sistema, pagal jį gali toliau egzistuoti atskiros nacionalinės sistemos ir vienintelis jo tikslas yra užtikrinti šių sistemų koordinavimą, kad būtų garantuotas realus laisvas asmenų judėjimas Be to, valstybės narės išsaugo savo kompetenciją organizuoti atitinkamas socialinės apsaugos sistemas (2021 m. lapkričio 25 d. Sprendimo Finanzamt Österreich (Išmokos šeimai vystomojo bendradarbiavimo darbuotojams), C‑372/20, EU:C:2021:962, 71 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

69

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, viena vertus, šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmokos skyrimo sąlygos pagal BPGG 21c straipsnio 3 dalį skiriasi nuo sąlygų, numatytų šio straipsnio 1 dalyje, kiek tai susiję su pagrindinėje byloje nagrinėjamos slaugos atostogų išmokos skyrimu, nes pagal BPGG 21c straipsnio 3 dalį nereikalaujama, kad slaugomas asmuo gautų Austrijos 3-iojo ar aukštesniojo lygio slaugos išmoką, kaip numatyta BPGG 21c straipsnio 1 dalyje.

70

Kita vertus, esant tokiai situacijai, kaip nagrinėjama pagrindinėje byloje, neatrodo, kad ministerijos tarnyba, remdamasi Verwaltungsgerichtshof (Aukščiausiasis administracinis teismas) suformuota jurisprudencija, turėtų vertinti prašymą dėl slaugos atostogų išmokos, vadovaudamasi palankesnės teisės socialinio taikymo idėja, net jei prašymą pateikęs asmuo atitinka palankesnės nacionalinės išmokos, t. y. BPGG 21c straipsnio 3 dalyje numatytos šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmokos, skyrimo sąlygas.

71

Vis dėlto, kaip savo rašytinėse pastabose teigia Austrijos vyriausybė, skirtingas dviejų teisių, susijusių su išmokomis socialinės apsaugos srityje, kuriomis siekiama skirtingų tikslų, suvokimas ir tai, kaip šiomis teisėmis gali būti remiamasi kompetentingose nacionalinėse institucijose, yra tik nacionalinės teisės reglamentuojami klausimai.

72

Taigi atrodo, kad skirtingas slaugos atostogų išmokos ir šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmokos skyrimo sąlygų suvokimas nesukelia diskriminacinių pasekmių, nenaudingų teise laisvai judėti pasinaudojusiems asmenims.

73

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į šeštąjį ir septintąjį klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 883/2004 4 straipsnis turi būti aiškinamas taip: juo draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos ar jurisprudencija, pagal kurias, pirma, skiriant slaugos atostogų išmoką ir skiriant šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų išmoką taikomos skirtingos sąlygos ir, antra, neleidžiama prašymo dėl slaugos atostogų perkvalifikuoti į prašymą dėl šeimos nario paliatyvios slaugos atostogų.

74

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (septintoji kolegija) nusprendžia: