This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 62023CC0080
Opinion of Advocate General Richard de la Tour delivered on 13 June 2024.###
Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada, pateikta 2024 m. birželio 13 d.
Generalinio advokato J. Richard de la Tour išvada, pateikta 2024 m. birželio 13 d.
ECLI identifier: ECLI:EU:C:2024:513
- Date of document:
- 13/06/2024
- Form:
- Generalinio advokato išvada
- Advocate General:
- Richard de la Tour
Laikina versija
GENERALINIO ADVOKATO
JEAN RICHARD DE LA TOUR IŠVADA
pateikta 2024 m. birželio 13 d.(1)
Byla C‑80/23
Baudžiamasis procesas
prieš
V.S.,
dalyvaujant
Ministerstvo na vatreshnite raboti, Glavna direktsia za borba s organiziranata prestapnost
[Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą]
„Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis – Direktyva (ES) 2016/680 – Asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai – Asmens duomenų registravimas policijoje – Neskelbtini duomenys – Biometriniai ir genetiniai duomenys – Priverstinis vykdymas – Nusikalstamų veikų prevencijos ir atskleidimo tikslai – Vykdomo tyrimo užbaigimas – Palyginimas su kitų tyrimų metu surinktais asmens duomenimis – 2023 m. sausio 26 d. Sprendimas Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje) (C‑205/21, EU:C:2023:49) – Teisingumo Teismo sprendimo aiškinimas – Tinkamo aiškinimo pareiga – 10 straipsnis – 6 straipsnio a punktas – Kompetentingų institucijų vykdomo neskelbtinų duomenų tvarkymo „tikro būtinumo“ vertinimas – Sąlygos – Patikrinimas“
I. Įžanga
1. Teismų dialogas ne visada baigiasi po pirmojo suinteresuotųjų šalių pasikeitimo nuomonėmis. Kartais tarp Teisingumo Teismo ir jam klausimą jau pateikusio nacionalinio teismo užsimezga ilgesnis pokalbis, jei šis, susipažinęs su Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu, mano, kad jam vis dar trūksta informacijos, kuri, jo manymu, yra esminė, kad galėtų priimti sprendimą dėl nagrinėjamo ginčo. Taip yra šioje byloje.
2. Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kur[ia] panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR(2) 6 straipsnio a punkto ir 10 straipsnio, kaip juos išaiškino Teisingumo Teismas 2023 m. sausio 26 d. Sprendime Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje)(3).
3. Tai jau antrasis prašymas, kurį šis teismas pateikė Teisingumo Teismui nagrinėdamas tą pačią pagrindinę bylą(4). Jis susijęs su Bulgarijos policijos tarnybų prašymu priverstinai vykdyti V. S. fotografinių, daktiloskopinių ir genetinių duomenų rinkimą(5), kad jie būtų užregistruoti. Pareiškus kaltinimą dėl nusikalstamos veikos, kuri priskiriama tyčinėms nusikalstamoms veiklos ir dėl to persekiojama ex officio, V. S. buvo paprašyta pateikti šiuos duomenis registravimo tikslais, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Taigi policijos tarnybos prašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti, kad policijai būtų leista vykdyti registravimą priverstinai.
4. Policijos tarnybų prašyme nacionaliniam teismui buvo nurodyta, kad surinkta pakankamai V. S. kaltės įrodymų. Prašyme buvo pažymėta, kad ji buvo oficialiai patraukta baudžiamojon atsakomybėn už ex officio persekiojamą tyčinę nusikalstamą veiką ir kad ji atsisakė leisti rinkti jos duomenis. Prie to prašymo buvo pridėtos tik nutarties dėl kaltinimų pareiškimo V. S. ir pareiškimo, kuriuo ji atsisako duoti sutikimą dėl registracijos policijoje, kopijos. Remdamasis vien šiais elementais, nacionalinis teismas pagal savo nacionalinę teisę turėjo nurodyti priverstinai vykdyti V. S. duomenų registravimą policijoje.
5. Vis dėlto nagrinėdamas policijos prašymą nacionalinis teismas suabejojo dėl tokios situacijos suderinamumo su iš Direktyvos (ES) 2016/680 kylančiais reikalavimais, visų pirma susijusiais su neskelbtinų duomenų rinkimu ir tvarkymu. Teisingumo Teismas atsakė į šio teismo iškeltus klausimus Sprendime Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I.
6. Pateikdamas Teisingumo Teismui du naujus prejudicinius klausimus, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas paaiškino, kad jam vis dar nepavyko nustatyti, ar jis gali, nepažeisdamas Sąjungos teisės, nurodyti atlikti tokį vykdymą.
7. Šiais klausimais Teisingumo Teismo prašoma, pirma, patikslinti Sprendime Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I išdėstytus savo argumentus, susijusius su Direktyvos (ES) 2016/680(6) 10 straipsnyje nustatytu „tikro būtinumo“ reikalavimu tvarkant specialių kategorijų asmens duomenis, laikomus neskelbtinais duomenimis, ir, antra, patikslinti, ko tikimasi iš prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siekiant ištaisyti Bulgarijos teisės aktų dėl registracijos policijoje nesuderinamumą su šia direktyva.
II. Teisinis pagrindas
8. Kiek tai susiję su teisiniu pagrindu, siūlau žiūrėti Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 3–34 punktus.
III. Pagrindinės bylos faktinės aplinkybės ir prejudiciniai klausimai
9. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad su tuo sprendimu susipažino 2023 m. sausio 26 d. Vis dėlto jis mano, kad kai kurios aplinkybės nebuvo išsiaiškintos ir kad jis vis dar negali nuspręsti, ar leisti rinkti V. S. biometrinius ir genetinius duomenis, ar ne.
10. Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad, siekdamas priimti sprendimą dėl policijos tarnybų jam pateikto prašymo leisti priverstinį vykdymą, jis negali atlikti Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 133 punkte nurodytų patikrinimų, nes neturi tam būtino dokumentinio pagrindo. Bulgarijos teisėje numatyta, kad teismas priima sprendimą remdamasis tik prašymu(7) – jame paminėtas V. S. vykdomas baudžiamasis procesas, teigiama, kad surinkta pakankamai jos kaltės įrodymų, ir patvirtinama, kad jai pareikšti kaltinimai; prie to prašymo pridedama nutartis dėl kaltinimų pareiškimo ir V. S. rašytinis atsisakymas, kad registracija policijoje būtų vykdoma. Toje teisėje nenumatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui turi būti perduoti kiti bylos medžiagą sudarantys dokumentai.
11. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tinkamas jo nacionalinės teisės aiškinimas būtų įmanomas, jei būtų remiamasi bendrosiomis Nakazatelno-protsesualen kodeks (Baudžiamojo proceso kodeksas, toliau – NPK) normomis, ypač jo 158 straipsniu(8), o ne specialia norma, koks yra ZMVR 68 straipsnis. Tokiu atveju jis galėtų susipažinti su visa bylos medžiaga. Ikiteisminio baudžiamojo proceso metu priimtas tyrimo priemones(9), susijusias su kišimusi į asmenų privatų gyvenimą, kaip antai ryšio duomenų rinkimą ar asmens apžiūrą, įgyvendina už tyrimą atsakingos institucijos, gavusios išankstinį teisėjo leidimą. Tokiu atveju bylos medžiaga perduodama tam teisėjui, kad jis galėtų išnagrinėti ją visą, kad įvertintų prašymo duoti išankstinį leidimą(10) pagrįstumą. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodė šias skirtingo teisinio reglamentavimo priežastis: viena vertus, rinkti biometrinius ir genetinius duomenis prašo policija, o ne prokuratūra ir, kita vertus, duomenys renkami tik siekiant juos panaudoti ateityje, jei iškiltų poreikis.
12. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat pažymi, kad pagal Bulgarijos teisę bylos medžiagos perdavimas siekiant išduoti išankstinį leidimą nelaikomas trukdančiu atlikti baudžiamąjį tyrimą. Vadinasi bylos medžiagos nepateikimo teismui, nagrinėjančiam prašymą leisti priverstinai vykdyti registraciją policijoje, pateisinimas negali būti grindžiamas Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 100 punkte nurodytu pagrindu, t. y. rizika, kad bus kliudoma tinkamai atlikti baudžiamąjį tyrimą.
13. Nors iš to sprendimo matyti, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos(11) 47 straipsnį atitinka tai, kad byla neturėtų būti perduota teismui, nagrinėjančiam prašymą leisti priverstinai vykdyti registraciją policijoje, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, kaip jis galėtų atlikti patikrinimus pagal to sprendimo 132 ir 133 punktus, kad įvertintų „tikrą būtinumą“, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnyje, tvarkyti V. S. biometrinius ir genetinius duomenis ir įsitikinti, ar nusikalstamos veikos, kurios padarymu ji įtariama baudžiamajame procese, pobūdis ir sunkumas arba kiti susiję veiksniai, kaip antai konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės, galimas šios veikos ryšys su kitais vykdomais procesais, ankstesnis V. S. teistumas ar individualus profilis, gali padėti nustatyti tokį būtinumą.
14. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas siekia sužinoti, ar Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad „tikro būtinumo“ patikrinimas gali būti atliekamas ir tais atvejais, kai teisėjas neturi galimybės susipažinti su visa bylos medžiaga, arba, priešingai, norint atlikti tokį patikrinimą yra būtina, kad teisėjas turėtų galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga, nors Teisingumo Teismas, atrodo, yra nusprendęs, kad tai, jog teisėjas neturi galimybės susipažinti su bylos medžiaga, yra teisėta(12).
15. Antra, darant prielaidą, kad pagal Direktyvą (ES) 2016/680 reikalaujama pateikti visą bylos medžiagą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad jis turėtų įvertinti kaltinimų pareiškimo pagrįstumą. Toks vertinimas būtų reikalingas, nes iš Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 130 ir 131 punktų matyti, jog vien fakto, kad asmeniui yra pareikšti kaltinimai, nepakanka, kad būtų galima nustatyti „tikrą būtinumą“ rinkti duomenis, ir kad turi būti rimtas pagrindas manyti, jog atitinkamas asmuo yra padaręs nusikalstamą veiką.
16. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro išvadą, kad jis turi turėti galimybę įvertinti, ar kaltinimų pareiškimas yra pakankamai pagrįstas įrodymais, taip pat ir todėl, kad, pirma, toks reikalavimas nustatytas Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio a punkte; antra, šis vertinimas bet kuriuo atveju turi būti atliekamas vykdant NPK 158 straipsniu reglamentuojamus procesus, kurie yra labiausiai panašūs į ZMVR 68 straipsnio 5 dalimi reglamentuojamą procesą; trečia, galimybė, kad toks vertinimas gali būti atliktas paskiau, neužkerta kelio galimybei, kad tuo metu, kai buvo išduotas teismo leidimas priverstinai rinkti biometrinius ir genetinius duomenis, kaltinimų pareiškimas iš tikrųjų nebuvo pagrįstas; ketvirta, Direktyvos (ES) 2016/680 tikslas kaip tik ir būtų nustatyti mechanizmą, kuris neleistų rinkti asmens duomenų, visų pirma biometrinių ir genetinių duomenų, nesant tam teisinio pagrindo, ir tai reikėtų nedelsiant patikrinti; ir, penkta, bent dalis būtinų patikrinimų, kaip tai suprantama Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 132 ir 133 punktuose, apimtų surinktų įrodymų vertinimą, nes iš šių punktų matyti, kad reikia įvertinti nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą bei aplinkybes, kuriomis ji buvo padaryta. Norint įvertinti šias aplinkybes turi būti nustatyta, kad yra rimtų priežasčių manyti, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir šis vertinimas suponuoja, kad jau buvo surinkta pakankamai įrodymų.
17. Taigi, norint įvertinti „tikrą būtinumą“ rinkti duomenis, reikėtų įvertinti įrodymus, kuriais grindžiamas kaltinimų pareiškimas, ir rimtų priežasčių manyti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, buvimą.
18. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar, gavęs bylos medžiagą, jis privalės visapusiškai patikrinti priverstinio rinkimo teisėtumą, įskaitant kaltinimų pareiškimo pagrįstumą, ar jis turi apsiriboti kitų aplinkybių, paminėtų Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 132 ir 133 punktuose, nesusijusių su šiuo klausimu (kaip antai asmens, dėl kurio atliekamas tyrimas, ankstesnio teistumo ar profilio), patikrinimu, nesiimdamas tikrinti kaltinimų pareiškimo.
19. Tokiomis aplinkybėmis Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:
„1. Ar reikalavimas patikrinti „tikrą būtinumą“ pagal Direktyvos [2016/680] 10 straipsnį, kaip jį išaiškino Teisingumo Teismas savo Sprendimo [Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I] 133 punkte, tenkinamas, jei šis patikrinimas atliekamas tik remiantis nutartimi dėl kaltinimo asmeniui pareiškimo ir šio asmens rašytiniu atsisakymu leisti paimti jo biometrinius ir genetinius duomenis, ar būtina, kad teismas turėtų visą bylos medžiagą, kuri jam pagal nacionalinę teisę pateikiama, jeigu baudžiamojoje byloje prašoma leidimo atlikti tyrimo veiksmus, kuriais varžomos fizinio asmens teisės?
2. Jeigu į pirmąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai – ar teismas, gavęs bylos medžiagą ir vertindamas „tikrą būtinumą“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2016/680 10 straipsnį, siejamą su jos 6 straipsnio a punktu, taip pat gali patikrinti, ar yra rimtų priežasčių manyti, kad kaltinamasis padarė nutartyje dėl kaltinimo pareiškimo nurodytą nusikalstamą veiką?“
20. Rašytines pastabas šioje byloje pateikė Vengrijos vyriausybė ir Europos Komisija. Bulgarijos ir Vengrijos vyriausybės bei Komisija dalyvavo 2024 m. kovo 20 d. vykusiame teismo posėdyje, jame šios šalys taip pat atsakė į Teisingumo Teismo pateiktus žodinius klausimus.
IV. Analizė
21. Kad mano minėtas dialogas(13) būtų sėkmingas ir abi šalys galėtų išgirsti ir suprasti viena kitą, jos turi pasirūpinti, kad savo mintis reikštų abiem suprantama kalba.
22. Komisija pasiūlė kiek staigiai šį dialogą užbaigti, prašydama Teisingumo Teismo pripažinti pateiktus prejudicinius klausimus nepriimtinais, nes jie pagrįsti klaidingu Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I aiškinimu. Nepritardamas manau, kad pirmenybę reikėtų teikti labiau didaktiniam požiūriui ir kad bet kuriuo atveju šie klausimai yra priimtini(14).
23. Kadangi susipažinus su Sprendimu Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui iškilo naujų klausimų, reikia užtikrinti, kad tas sprendimas būtų suprastas tinkamai. Atrodo, kad taip nėra.
24. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas daro, mano nuomone, klaidingą prielaidą, kad Teisingumo Teismas jam suteikė įgaliojimus ištaisyti nacionalinės teisės trūkumus atliekant ad hoc peržiūrą. Be to, atrodo, kad nebuvo tinkamai suvoktas Direktyva (ES) 2016/680 kompetentingoms institucijoms suteiktas vaidmuo, susijęs su „tikro būtinumo“, kuris yra būtinoji neskelbtinų duomenų tvarkymo sąlyga, vertinimu. Galiausiai iš to, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas suprato Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I, neakivaizdu, kad tarp tokio „tikro būtinumo“ patikrinimo ir kaltinimų pareiškimo pagrįstumo patikrinimo egzistuoja tinkamas ryšys.
25. Taigi Teisingumo Teismas, atsižvelgdamas į jo ir prašymą priimti prejudicinį sprendimo pateikusio teismo pradėtą naują bendradarbiavimo procedūrą, turi pastarajam pateikti naudingą atsakymą, kuris leistų jam išspręsti nagrinėjamą ginčą. Tam Teisingumo Teismas turi atsakyti į klausimą, kuris iš tikrųjų jam nebuvo užduotas ir į kurį atsakymas iš dalies priklauso nuo nacionalinės teisės aiškinimo. Taigi Teisingumo Teismo laukia neįprasta užduotis.
26. Atliekant tolesnę analizę svarbu pabrėžti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo neprašoma tikrinti, ar kompetentingos institucijos, kaip jos suprantamos Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 punkte (šiuo atveju – policijos tarnybos), įvertino „tikrą būtinumą“ rinkti ir tvarkyti neskelbtinus V. S. duomenis vertinimo. To priežastis: Bulgarijos teisėje nenumatyta, kad šios institucijos turi atlikti tokį vertinimą.
27. Atsižvelgiant į tai, prejudiciniais klausimais keliamas toks esminis klausimas: ar prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali užtikrinti visapusišką Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio veiksmingumą remdamasis vien NPK 158 straipsniu(15), kuriame numatytos tyrimo priemonės įprastiniame baudžiamajame procese, visų pirma mėginio paėmimas DNR profiliui nustatyti?
28. Siūlau daryti išvadą, kad pasitelkus siūlomą tinkamą aiškinimą pagrindinėje byloje susiklosčiusi padėtis netampa suderinama su Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio reikalavimais (A). Atsakymas į abu pateiktus klausimus turėtų išlikti naudingas pagrindinei bylai išnagrinėti tik tuo atveju, jei Teisingumo Teismas laikytųsi kitokio požiūrio. Taigi, manau, atsakymų į šiuos klausimus elementus pateiksiu subsidiariai, atlikęs greitesnę analizę (B).
A. Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I, tinkamo aiškinimo pareiga ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo užduoties apibrėžimas
29. Pirmiausia reikia grįžti prie išvadų, kurias reikia padaryti remiantis Sprendimu Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I, ir tik tada nagrinėti rezultatus, kurie turėtų būti pasiekti pasitelkiant prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo siūlomą aiškinimą, kad galiausiai būtų galima įvertinti, ar vadovaujantis šiuo aiškinimu Bulgarijos teisė iš tiesų atitiktų Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio reikalavimus, išplaukiančius iš to sprendimo.
1. Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I išvados
30. Tame sprendime iš Teisingumo Teismo visų pirma siekiama sužinoti, ar Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnis, siejamas su jos 4 straipsnio 1 dalies a–c punktais ir 8 straipsniu, turi būti aiškinamas kaip draudžiantis nacionalinės teisės aktus, kuriuose numatyta duomenų registravimo tikslais sistemiškai rinkti kiekvieno asmens, kuriam pareikšti kaltinimai dėl ex officio persekiojamos tyčinės nusikalstamos veikos, biometrinius ir genetinius duomenis, tačiau nenumatyta kompetentingos institucijos pareiga nustatyti ir įrodyti, pirma, kad rinkti duomenis būtina norint pasiekti konkrečius užsibrėžtus tikslus, ir, antra, kad šių tikslų negalima pasiekti renkant tik dalį atitinkamų duomenų(16).
31. Kadangi tvarkyti specialių kategorijų duomenis, kaip antai biometrinius ir genetinius duomenis, turi būti leidžiama „tik tada, jei tai tikrai būtina“(17), Teisingumo Teismas nusprendė, kad toks tvarkymas gali būti laikomas būtinu tik tam tikrais ribotais atvejais ir kad šis būtinumas turi būti vertinamas ypač griežtai(18), nes Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsniu siekiama užtikrinti didesnę asmenų, kurių neskelbtini duomenys yra tvarkomi, apsaugą(19).
32. Dėl registracijos policijoje Teisingumo Teismas pažymėjo, kad „tikras būtinumas“ rinkti iš asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, biometrinius ir genetinius duomenis registravimo tikslais turi būti nustatomas atsižvelgiant į tikslus, kuriais tie duomenys renkami ir kurie turi būti konkretūs, aiškūs ir teisėti. Be to, renkami duomenys turi būti adekvatūs, tinkami ir tik tokie, kurių reikia siekiant tikslų, dėl kurių jie tvarkomi(20). Nacionalinės teisės aktų nuostatose turi būti numatyta, kad tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, jeigu jis būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas kompetentingai institucijai atlikti užduotį Direktyvos (ES) 2016/680 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytais tikslais, ir turi būti konkrečiai nurodyti bent tvarkymo siekiai, tvarkytini asmens duomenys ir duomenų tvarkymo tikslai(21). Pastarieji turi būti pakankamai tiksliai ir konkrečiai apibrėžti, kad būtų galima įvertinti, ar tvarkyti duomenis „tikrai būtina“(22).
33. Be to, ypač griežtai kontroliuojama, kaip laikomasi duomenų kiekio mažinimo principo. Pirma, siekiamo tikslo turi būti neįmanoma tinkamai ir taip pat veiksmingai pasiekti kitomis priemonėmis, kurios mažiau ribotų atitinkamų asmenų pagrindines teises. Duomenų valdytojas turi įsitikinti, kad šis tikslas negali būti pasiektas pasitelkiant kitų kategorijų duomenis, nei išvardyta Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnyje(23). Kita vertus, „tikro būtinumo“ reikalavimas reiškia, kad būtina atsižvelgti į ypatingą tikslo, kurio siekiama tokiu tvarkymu, svarbą(24).
34. Remdamasis šiais argumentais, Teisingumo Teismas aiškiai nusprendė, kad „nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas sisteminis kiekvieno asmens, kuriam pareikšti kaltinimai dėl ex officio persekiojamos tyčinės nusikalstamos veikos, biometrinių ir genetinių duomenų rinkimas, iš principo prieštarauja Direktyvos 2016/680 10 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui“(25). Toks teisės aktas „gali nediferencijuotai ir bendrai lemti daugelio asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, biometrinių ir genetinių duomenų rinkimą, nes sąvoka „ex officio persekiojama tyčinė nusikalstama veika“ yra labai bendro pobūdžio ir gali būti taikoma daugeliui nusikalstamų veikų, neatsižvelgiant į jų pobūdį ir sunkumą“(26). Visų pirma, „vien tai, kad asmeniui yra pareikšti kaltinimai dėl ex officio persekiojamos tyčinės nusikalstamos veikos, negali būti laikoma veiksniu, leidžiančiu savaime daryti prielaidą, kad jo biometrinius ir genetinius duomenis rinkti būtina atsižvelgiant į rinkimu siekiamus tikslus ir į to nulemtus pagrindinių teisių, visų pirma Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintų teisių į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą, pažeidimus“(27).
35. Toliau Teisingumo Teismas pažymėjo, kad net jeigu yra rimtų priežasčių manyti, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, pateisinančią kaltinimų jam pareiškimą, o tai reiškia, kad yra pakankamai įrodymų, gali atsitikti taip, kad nebus jokio konkretaus būtinumo rinkti biometrinius ir genetinius duomenis vykstančio baudžiamojo proceso tikslais(28). Tikimybė, kad šių duomenų rinkimas bus tikrai būtinas kituose procesuose nei tas, per kurį buvo pareikšti kaltinimai, negali būti preziumuojama ir turi būti nustatyta atsižvelgiant į kitus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, į įtariamos nusikalstamos veikos, dėl kurios atitinkamam asmeniui pareikšti kaltinimai, pobūdį ir sunkumą, konkrečias šios veikos aplinkybes, galimą jos ryšį su kitais vykstančiais procesais, ankstesnį to asmens teistumą ar individualų profilį(29).
36. Pateikęs visus šiuos argumentus, Teisingumo Teismas nusprendė, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi „patikrinti, ar, siekiant užtikrinti Direktyvos 2016/680 10 straipsnio veiksmingumą, [priverstinę registraciją policijoje] numatančius nacionalinės teisės aktus galima aiškinti taip, kad jie atitiktų Sąjungos teisę. Konkrečiai kalbant, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi patikrinti, ar pagal nacionalinę teisę galima įvertinti, ar duomenų registravimo tikslais „tikrai būtina“ rinkti tiek biometrinius, tiek genetinius atitinkamo asmens duomenis. Tam, be kita ko, reikėtų patikrinti, ar nusikalstamos veikos, kuria įtariamas atitinkamas asmuo pagrindinėje baudžiamojoje byloje, pobūdis ir sunkumas ar kiti reikšmingi veiksniai, kaip antai [konkrečios šios veikos aplinkybės, galimas jos ryšys su kitais vykstančiais procesais, ankstesnis to asmens teistumas ar individualus profilis], gali būti laikomi aplinkybėmis, galinčiomis patvirtinti tokį „tikrą būtinumą“. Be to, reikėtų įsitikinti, ar vien civilinės būklės duomenų rinkimas <...> savaime neleidžia pasiekti užsibrėžtų tikslų“(30).
37. Galiausiai, Teisingumo Teismas aiškiai nurodė, kad „[t]uo atveju, jei nacionalinė teisė negarantuoja tokios biometrinių ir genetinių duomenų rinkimo priemonės kontrolės, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi užtikrinti visišką minėto 10 straipsnio veiksmingumą ir atmesti policijos tarnybų prašymą leisti priverstinai vykdyti duomenų rinkimą“(31).
2. Bulgarijos teisės aktų nesuderinamumo su Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsniu priežastys ir siūlomo tinkamo aiškinimo trūkumai
38. Išvada(32), kurią Teisingumo Teismas padarė Sprendime Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I, nors ir, kaip įprasta, atsargiai (33), yra aiški: registracijos policijoje sistema, kurios viena iš sudėtinių dalių yra priverstinis vykdymas, neatitinka Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio, siejamo su tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a–c punktais ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, reikalavimų.
39. Bulgarijos vyriausybės atstovas, kalbėdamas teismo posėdyje dėl šios bylos, to neneigė ir pripažino, kad kompetentingos institucijos negali įvertinti registracijos policijoje „tikro būtinumo“, ir Teisingumo Teismui teigė, kad Vidaus reikalų ministerija jį informavo, jog rengiamasi priimti ZMVR 68 straipsnio pakeitimą, pagal kurį kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju privalėtų patikrinti, ar „tikrai būtina“ rinkti asmenų, kuriems pareikšti kaltinimai, biometrinius ir genetinius duomenis.
40. Tiesa, Teisingumo Teismas neapsiribojo šia išvada dėl nesuderinamumo ir nurodė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui patikrinti, ar priverstinę registraciją policijoje numatančius nacionalinės teisės aktus galima aiškinti taip, kad jie atitiktų Sąjungos teisę. Šiuo tikslu jis nurodė šiam teismui visų pirma patikrinti, ar pagal nacionalinę teisę galima įvertinti, ar duomenų registravimo tikslais „tikrai būtina“ rinkti duomenis(34).
41. Siekdamas ZMVR 68 straipsnį aiškinti taip, kad jis atitiktų Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, spręsdamas dėl prašymo leisti priverstinai vykdyti registraciją policijoje, ketina taikyti NPK 158 straipsnyje numatytas garantijas, iš kurių, atrodo, matyti, kad biometriniai ir genetiniai duomenys kaip įrodymai atliekant baudžiamąjį tyrimą iš esmės turi būti renkami gavus išankstinį leidimą iš teisėjo, kuris, remdamasis visa bylos medžiaga, su kuria jis turi turėti galimybę susipažinti, galės patikrinti jų būtinumą baudžiamojo tyrimo tikslais.
42. Vis dėlto, viena vertus, kaip teisingai pažymėjo Komisija, Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 133 punkto negalima aiškinti taip, kad Teisingumo Teismas nusprendė, jog paties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo atliktas duomenų rinkimo „tikro būtinumo“ vertinimas galėtų atitikti Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio reikalavimus. Kita vertus, manau, kad to, jog kompetentingos institucijos pačios neatliko 10 straipsnyje reikalaujamo „tikro būtinumo“ rinkti V. S. biometrinius ir genetinius duomenis vertinimo, negali kompensuoti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgiant į pagrindinį šių institucijų vaidmenį šioje direktyvoje nustatytoje sistemoje(35). Taigi klausimas dėl „tikro būtinumo“ rinkti neskelbtinus duomenis baudžiamajame procese teisminės kontrolės yra atskiras klausimas, galbūt keltinas vėliau nei klausimas dėl kompetentingų institucijų atliktino tokio būtinumo įvertinimo.
43. Vadinasi, mano nuomone, tinkamas aiškinimas, kurį siūlo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nepadės pašalinti iš Bulgarijos teisės sistemos visų joje esančių nesuderinamumo su Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsniu elementų.
44. Norint tuo įsitikinti, pakanka atsižvelgti į šiuos elementus.
45. Pirma, jei neklystu, NPK 158 straipsnyje numatyta tvarka(36) teismas vertina tik duomenų rinkimo būtinumą, atsižvelgiant į ta nuostata siekiamą tikslą. Išankstinis leidimas rinkti atitinkamus su tyrimo priemone susijusius duomenis galėtų būti suteiktas atsižvelgiant į jau surinktus įrodymus, pagrindžiančius rimtas abejones dėl atitinkamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką ir galinčius patvirtinti tokio duomenų rinkimo naudingumą tyrimui atlikti.
46. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnį savo ruožtu reikalaujama, kad kompetentingos institucijos įvertintų tikrą, taigi griežtesnį, būtinumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi tai patikrinti, registracijos policijoje tikslai, atrodo, yra platesni nei tie, kurių siekiama pagal NPK 158 straipsnį.
47. Iš tikrųjų iš Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 99 punkto matyti, kad registracija policijoje siekiama dviejų esminių tikslų, t. y., pirma, palyginti su kitais duomenimis, jau surinktais vykdant kitus baudžiamuosius tyrimus siekiant juos užbaigti, ir, antra, šiuos duomenis panaudoti vykdomame baudžiamajame tyrime(37). Nagrinėjant šią bylą Teisingumo Teismo posėdyje Bulgarijos vyriausybė teigė, kad pagrindinis registracijos policijoje tikslas buvo surinktų duomenų panaudojimas vykdomame baudžiamajame tyrime. Bet koks būsimas šių duomenų panaudojimas būtų antrinis tikslas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patvirtino, kad atliekant registraciją policijoje, duomenys renkami tik siekiant juos galbūt panaudoti ateityje, jei kada nors to prireiktų(38).
48. Dėl tokio teiginio kyla klausimų, kuriuos galima suskirstyti į tris grupes(39). Pirma, kadangi ZMVR 68 straipsniu siekiama tikslo, kuris yra tapatus NPK 158 straipsnio tikslui, galima klausti, kokiais atvejais renkant biometrinius ir genetinius duomenis turėtų būti reikalingas išankstinis teismo leidimas, o kokiais atvejais toks leidimas nereikalingas. Taigi atrodo, kad tuo pačiu tikslu koegzistuoja du lygiagretūs procesai, suteikiantys gana skirtingas garantijas. Tad registracija policijoje būtų šioje byloje naudojamas įrodymų gavimo būdas. Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ne kartą pabrėžė, kad tokia registracija „skiriasi nuo baudžiamojo proceso ir nėra jo dalis“(40).
49. Antra, jei, kaip teigia Bulgarijos vyriausybė, pagrindinis registracijos policijoje tikslas yra rinkti įrodymus vykdomam baudžiamajam tyrimui, tai, kad teisės aktais iš esmės leidžiama rinkti biometrinius ir genetinius duomenis iš asmens, traukiamo baudžiamojon atsakomybėn „tik“ už sukčiavimą mokesčių srityje, mažų mažiausiai glumina(41).
50. Be to, NPK 158 straipsnyje nenumatyta, kad teismas, ketindamas suteikti leidimą, gali vertinti registracijos policijoje „tikrą būtinumą“, kad būtų galima palyginti su duomenimis, surinktais atliekant kitus tyrimus, o tai vis dėlto atrodo vienas iš tikslų, kurių siekiama Bulgarijos teisės aktais, kurie yra registracijos policijoje pagrindas.
51. Trečia, iš šios išvados 47 punkte išdėstytų argumentų matyti, kad registracijos policijoje tikslai vis dar nėra aiškiai nustatyti. Jie taip pat nebūtų aiškūs, jei būtų taikomas NPK 158 straipsnis.
52. Antra, Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio veiksmingumas būtų akivaizdžiai apeinamas, jei klausimas dėl neskelbtinų duomenų tvarkymo „tikro būtinumo“ pirmą kartą iškiltų tik tuo atveju, kai teismas, vadovaudamasis NPK 158 straipsniu, išduoda išankstinį leidimą rinkti duomenis.
53. Kartu taikant ZMVR 27 ir 68 straipsnius matyti, kad asmenys, kuriems taikomas reikalavimas registruotis policijoje, sudaro plačią asmenų kategoriją(42) ir kad iš šių asmenų visada renkami tie patys duomenys, nedarant jokio skirtumo. Registracijos policijoje tikslais kiekvienas asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, turės automatiškai leisti rinkti tų pačių kategorijų duomenis, o kompetentingos institucijos, kaip jos suprantamos Direktyvos (ES) 2016/680 3 straipsnio 7 punkte, niekada nevertins, ar neskelbtinų duomenų rinkimas yra tikrai būtinas vykdomam baudžiamajam tyrimui atlikti arba kitiems tyrimams patikslinti. Be to, iš Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 113 ir 114 punktų matyti, kad nacionalinės teisės aktais nereikalaujama, kad būtų nustatytas faktinis būtinumas rinkti visus duomenis, susijusius su registracija policijoje, ir nenumatoma, kad kompetentinga institucija privalėtų nustatyti ir įrodyti, jog toks rinkimas yra tikrai būtinas konkretiems užsibrėžtiems tikslams pasiekti.
54. Iš to išplaukia, kad sąlygos, kuriomis būtų galima daryti išvadą, jog registracija policijoje, kaip numatyta ZMVR 68 punkte, yra tikrai būtina, nacionalinės teisės aktuose nenumatytos, o biometrinių ir genetinių duomenų tvarkymas, kurį kompetentingos institucijos atlieka su Direktyva (ES) 2016/680 susijusiais tikslais, vykdomas netaikant tinkamų garantijų(43). Taikant NPK 158 straipsnį ši išvada nepasikeistų.
55. Jei neskelbtinų duomenų rinkimo ir tvarkymo „tikras būtinumas“ įstatyme nėra apibrėžtas ir jo neužtikrina kompetentingų institucijų įgyvendinama diskrecija, vien teismas negali ištaisyti to, kad, jo vidaus teisinėje sistemoje nėra šių dviejų išankstinių etapų. Šiuo klausimu sutinku su Komisijos per posėdį išsakyta pozicija, kad teisminė kontrolė yra antrinė ta prasme, kad teismas peržiūri kompetentingų institucijų atliekamą „tikro būtinumo“ vertinimą, kaip numatyta teisės aktuose. Norėčiau pridurti, kad pagrįstai kyla klausimas, kokius kriterijus galėtų taikyti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atlikdamas tokią kontrolę, atsižvelgiant į tai, kad „tikro būtinumo“ sąvoka nėra teisiškai apibrėžta.
56. Trečia, net jei NPK 158 straipsnyje numatytos garantijos būtų pakankamos – quod non, – jos negalėtų būti naudingos asmenims, kuriems pareikšti kaltinimai padarius ex officio persekiojamą tyčinę nusikalstamą veiką ir kurie neprieštaravo registracijai policijoje. Šių asmenų duomenų tvarkymo „tikro būtinumo“ kompetentingos institucijos niekada nevertins, kaip per posėdį patvirtino Bulgarijos vyriausybė(44). Tokia padėtis kelia itin didelį susirūpinimą. Galima daryti pagrįstą prielaidą, kad asmens, kuriam ką tik buvo pareikšti kaltinimai, gebėjimas priešintis policijos nurodymui registruotis policijoje yra ypač menkas. Taigi nacionalinės teisės atitiktis Sąjungos teisei, kuri būtų užtikrinta taikant NPK 158 straipsnį, būtų tik dalinė, nes registracija policijoje, kompetentingoms institucijoms neįvertinus jos „tikro būtinumo“, galėtų būti taikoma visiems į jo taikymo sritį, kuri yra itin plati, patenkantiems asmenims, kurie tam neprieštaravo(45).
3. Išvada
57. Iš visų išdėstytų argumentų matyti, kad Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnis, siejamas su tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a–c punktais ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turi būti aiškinamas taip, kad, esant Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 133 punkte nurodytoms sąlygoms, vertinimą, ar registracija policijoje yra „tikrai būtina“, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių tuo siekiama, institucijos, kompetentingos vykdyti tokią registraciją, turi faktiškai atlikti prieš prašydamos leisti ją vykdyti priverstinai, jei to prireiktų. Šiuo tikslu nepakanka, kad registracijos policijoje „tikro būtinumo“ vertinimą pirmą kartą atliktų teismas, kurio prašoma leisti ją vykdyti priverstinai, tik tuo atveju, kai asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, nesutinka, kad būtų registruojamas, ir tik dėl vieno iš tikslų, kurių tariamai siekiama nacionalinės teisės aktais, sudarančiais atitinkamą teisinį pagrindą.
58. Taigi neatrodo, kad tinkamo aiškinimo, kokį siūlo pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pakanka, kad Bulgarijos teisė atitiktų mano ką tik paminėtus reikalavimus. Vadinasi tas teismas, remdamasis tuo, ką Teisingumo Teismas jau nusprendė Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 134 punkte, turėtų atmesti policijos tarnybų prašymą leisti priverstinai vykdyti V. S. duomenų rinkimą.
B. Dėl prejudicinių klausimų
59. Kadangi pateikti klausimai grindžiami prielaida, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio reikalavimus, galėtų ištaisyti Bulgarijos teisės aktų, reglamentuojančių kompetentingų institucijų atliekamą asmens duomenų tvarkymą, trūkumus, taikydamas baudžiamojo proceso taisykles, o, mano nuomone, tokio ištaisymo nepakanka, kad šie teisės aktai būtų laikomi atitinkančiais Sąjungos teisę, šiuos klausimus išnagrinėsiu subsidiariai, jei Teisingumo Teismas laikytųsi kitokios nuomonės.
60. Iš esmės prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas Teisingumo Teismo prašo paaiškinti, ar neskelbtinų duomenų tvarkymo „tikras būtinumas“ gali būti tikrinamas remiantis tik nutartimi dėl kaltinimų pareiškimo, ar būtina, kad jam būtų pateikti visi bylos dokumentai (pirmasis pateiktas klausimas), kad galėtų įvertinti, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką (antrasis pateiktas klausimas).
61. Iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad jį pateikęs teismas, atrodo, įžvelgia tam tikrą prieštaravimą tarp Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 100 ir 101 punktų ir to sprendimo 130–133 punktų.
62. Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 100 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, kad „tai, kad teismas laikinai neatlieka įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimų pareiškimas atitinkamam asmeniui, vertinimo, taigi, ir jo biometrinių ir genetinių duomenų rinkimo kontrolės, gali pasirodyti pateisinama ikiteisminio baudžiamojo proceso etapu. Tokia kontrolė šiuo etapu galėtų kliudyti baudžiamojo tyrimo, per kurį renkami šie duomenys, eigai ir pernelyg apriboti tyrėjų galimybę išaiškinti kitas nusikalstamas veikas lyginant šiuos duomenis su duomenimis, surinktais per kitus tyrimus. Taigi šis veiksmingos teisminės gynybos apribojimas nėra neproporcingas, nes nacionalinėje teisėje vėlesniu etapu užtikrinama veiksminga teisminė kontrolė.“ Jis padarė išvadą, kad pagal Chartijos 47 straipsnį nedraudžiama situacija, kai nacionalinis teismas, priimdamas sprendimą dėl prašymo leisti rinkti neskelbtinus asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, duomenis, „neturi galimybės vertinti įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimų pareiškimas, jeigu nacionalinėje teisėje vėlesniu etapu užtikrinama veiksminga teisminė kontrolė, taikoma kaltinimo pareiškimo sąlygoms, kurios lemia leidimą rinkti duomenis“(46).
63. Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, šįkart dėl Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio aiškinimo, kad „vien tai, kad asmeniui yra pareikšti kaltinimai dėl ex officio persekiojamos tyčinės nusikalstamos veikos, negali būti laikoma veiksniu, leidžiančiu savaime daryti prielaidą, kad jo biometrinius ir genetinius duomenis rinkti būtina atsižvelgiant į rinkimu siekiamus tikslus ir į to nulemtus pagrindinių teisių <...> pažeidimus“(47). Toliau jis pažymėjo, kad „viena vertus, jeigu yra rimtų priežasčių manyti, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, pateisinančią kaltinimų jam pareiškimą, o tai reiškia, kad jau yra pakankamai įrodymų dėl to asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką, gali atsitikti taip, kad nebus jokio konkretaus būtinumo rinkti tiek biometrinius, tiek genetinius duomenis vykstančio baudžiamojo proceso tikslais“(48). Kita vertus, „tikimybė, kad asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, biometriniai ir genetiniai duomenys bus tikrai būtini kituose procesuose nei tas, per kurį buvo pareikšti kaltinimai, gali būti nustatyta tik atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius, pavyzdžiui, į įtariamos nusikalstamos veikos, dėl kurios jam pareikšti kaltinimai, pobūdį ir sunkumą, konkrečias šios veikos aplinkybes, galimą minėtos veikos ryšį su kitais vykstančiais procesais, ankstesnį atitinkamo asmens teistumą ar individualų profilį“(49).
64. Taigi Teisingumo Teismas pripažino, kad tai, jog teismas, kompetentingas leisti vykdyti priverstinę registraciją policijoje, negali iš esmės peržiūrėti kaltinimo pareiškimo sąlygų, sudarančių duomenų rinkimo teisinį pagrindą(50), gali būti leistinas teisės imtis veiksmingų teisminių teisių gynimo priemonių apribojimas, nes kyla pavojus, kad bus kliudoma tinkamai atlikti baudžiamąjį tyrimą.
65. Kalbant apie duomenų rinkimo „tikro būtinumo“ kontrolę, reikia pažymėti, jog iš Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 130–133 punktų neišplaukia, kad Teisingumo Teismas reikalavo peržiūrėti kaltinimo pareiškimo pagrįstumą. Jis tik pažymėjo, kad pagrindinėje byloje kaltinimo pareiškimas buvo būtina, bet nepakankama sąlyga, kad būtų galima konstatuoti, jog rinkti neskelbtinus atitinkamo asmens duomenis buvo „tikrai būtina“. Be to, to sprendimo 132 punkte nurodyti veiksniai, kaip antai nusikalstamos veikos pobūdis ir sunkumas, konkrečios nusikalstamos veikos aplinkybės, galimas jos ryšys su kitais vykstančiais procesais, ankstesnis atitinkamo asmens teistumas ar individualus profilis, yra kriterijai, kurie skiriasi nuo tų, kuriais grindžiamas kaltinimo pareiškimas, t. y. iš esmės rimtų ir aiškių požymių, leidžiančių manyti, kad atitinkamas asmuo padarė nusikalstamą veiką, buvimu.
66. Tokiomis aplinkybėmis, teismui tikrinant, ar rinkti biometrinius ir genetinius duomenis yra „tikrai būtina“, kaltinimo pareiškimo pagrįstumo peržiūrėti nereikia. Pagal Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnį taip pat nereikalaujama, bet ir nedraudžiama perduoti visą bylos medžiagą, jeigu „tikro būtinumo“ vertinimas, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 133 punkte, gali būti veiksmingai atliktas remiantis tik nutartimi dėl kaltinimų pareiškimo.
67. Galiausiai, kadangi antrojo prejudicinio klausimo formuluotėje taip pat daroma nuoroda į Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio a punktą, tiesiog dėl išsamumo norėčiau paminėti, kad pagal tą straipsnį valstybės narės iš esmės įpareigojamos užtikrinti, kad būtų aiškiai atskirti skirtingų kategorijų duomenų subjektų duomenys siekiant, kad jų pagrindinės teisės į asmens duomenų apsaugą nebūtų suvaržytos vienodai, neatsižvelgiant į duomenų kategoriją(51). Pagal tą straipsnį viena iš tų kategorijų yra „asmenų, kurių atžvilgiu yra rimtų priežasčių manyti, kad jie įvykdė arba rengiasi įvykdyti nusikalstamą veiką“ kategorija.
68. Teisingumo Teismas nusprendė, kad tai, jog esama pakankamai asmens kaltės įrodymų, iš esmės yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką ir kad pagal Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio a punktą nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta duomenų registravimo tikslais priverstinai rinkti biometrinius ir genetinius duomenis, susijusius su asmenimis, dėl kurių yra pakankamai įrodymų, kad jie kalti dėl ex officio persekiojamos nusikalstamos veikos, ir kuriems dėl šios priežasties buvo pareikšti kaltinimai(52). Priešingai nei aiškina prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pagal šią nuostatą negalima reikalauti, kad teismas, atsakingas už neskelbtinų duomenų rinkimo priemonės „tikro būtinumo“ kontrolę, įsitikintų kaltinimo pareiškimo pagrįstumu, pats įvertindamas įrodymus, kuriais jis grindžiamas.
69. Iš šių argumentų matyti, kad Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio a punktas ir 10 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad teismui tikrinant, ar rinkti biometrinius ir genetinius duomenis yra „tikrai būtina“, kaltinimo pareiškimo pagrįstumo peržiūrėti nereikia. Taip pat nereikalaujama, bet ir nedraudžiama perduoti visą bylos medžiagą, jeigu „tikro būtinumo“ vertinimas, kaip Teisingumo Teismas pažymėjo Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 133 punkte, gali būti veiksmingai atliktas remiantis tik nutartimi dėl kaltinimų pareiškimo.
V. Išvada
70. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas, Bulgarija) pateiktus prejudicinius klausimus:
Pagrindinis atsakymas
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuria panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR 10 straipsnis, siejamas su tos direktyvos 4 straipsnio 1 dalies a–c punktais ir 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
turi būti aiškinamas taip:
– esant 2023 m. sausio 26 d. Sprendimo Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje) (C‑205/21, EU:C:2023:49) 133 punkte nurodytoms sąlygoms, vertinimą, ar registracija policijoje yra „tikrai būtina“, atsižvelgiant į visus tikslus, kurių ja turėtų būti siekiama, institucijos, kompetentingos vykdyti tokią registraciją, turi faktiškai atlikti prieš prašydamos ją vykdyti priverstinai, jei to prireiktų.
– šiuo tikslu nepakanka, kad registracijos policijoje „tikro būtinumo“ vertinimą pirmą kartą atliktų teismas, kurio prašoma leisti ją vykdyti priverstinai, tik tuo atveju, kai asmuo, kuriam pareikšti kaltinimai, nesutinka, kad būtų registruojamas, ir tik dėl vieno iš tikslų, kurių tariamai siekiama nacionalinės teisės aktais, sudarančiais atitinkamą teisinį pagrindą.
Papildomos pastabos
Direktyvos (ES) 2016/680 6 straipsnio a punktas ir 10 straipsnis
turi būti aiškinami taip:
teismui tikrinant, ar rinkti biometrinius ir genetinius duomenis yra „tikrai būtina“, kaltinimo pareiškimo pagrįstumo peržiūrėti nereikia. Taip pat nereikalaujama, bet ir nedraudžiama perduoti visą bylos medžiagą, jeigu „tikro būtinumo“ vertinimas 2023 m. sausio 26 d. Sprendimo Ministerstvo na vatreshnite raboti (Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas policijoje) (C‑205/21, EU:C:2023:49) 133 punkte Teisingumo Teismo nurodytomis sąlygomis gali būti veiksmingai atliktas remiantis tik nutartimi dėl kaltinimų pareiškimo.
1 Originalo kalba: prancūzų.
2 OL L 119, 2016, p. 89.
3 C‑205/21, toliau – Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I, EU:C:2023:49.
4 Nors bylą C‑205/21 Teisingumo Teisme inicijavo Spetsializiran nakazatelen sad (Specializuotas baudžiamasis teismas, Bulgarija), šis teismas bylos nagrinėjimo metu buvo likviduotas, o pagrindinė byla buvo perduota Sofiyski gradski sad (Sofijos miesto teismas): žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (51 punktas).
5 Tarp duomenų, surinktų registravimo policijoje tikslais, yra mėginys, paimtas siekiant nustatyti asmens, kuriam pareikšti kaltinimai, DNR profilį.
6 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (63 punktas).
7 Pagrindinėje byloje pateiktame prašyme nurodytas registracijos policijoje teisinis pagrindas, t. y. 2014 m. birželio 27 d. zakon za Ministerstvoto na vatreshnite raboti (Vidaus reikalų ministerijos įstatymas) (DV Nr. 53, 2014 m. birželio 27 d., toliau – ZMVR) 68 straipsnio 1 dalis ir naredba za reda za izvarshvane i snemane na politseyska registratsia (Nutarimas dėl registracijos policijoje vykdymo tvarkos) (DV Nr. 90, 2014 m. spalio 31 d.) 11 straipsnio 4 dalis.
8 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad NPK 158 straipsnis yra susijęs su asmens apžiūra kaip tyrimo priemone, taikoma atliekant ikiteisminį tyrimą. Atliekant tokią apžiūrą gali būti renkami biometriniai ir genetiniai duomenys. Asmens apžiūra atliekama gavus jo rašytinį sutikimą. Negavęs sutikimo, prokuroras turi kreiptis į kompetentingo pirmosios instancijos teismo arba apygardos, kurioje vykdomas veiksmas, pirmosios instancijos teismo teisėją su prašymu suteikti išankstinį leidimą atlikti apžiūrą priverstinai (NPK 158 straipsnio 3 dalis). Skubiais atvejais apžiūra atliekama be leidimo, tačiau pateikiamas prašymas dėl patvirtinimo paskiau (NPK 158 straipsnio 4 dalis). Remiantis informacija, kurią Teisingumo Teismui pateikė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, bylos medžiaga pateikiama teismui, kuris gali išnagrinėti ją visą, kad įvertintų prašymo duoti išankstinį leidimą arba dėl patvirtinimo paskiau pagrįstumą.
9 Atrodo, prokuratūros prašymu: žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą 16 ir 24 punktus.
10 Arba atitinkamu atveju prašymo patvirtinti paskiau.
11 Toliau – Chartija.
12 Tokią išvadą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė remdamasis Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I 100 ir 101 punktais.
13 Žr. šios išvados 1 punktą.
14 Iš tikrųjų iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad net jeigu tam tikroje jurisprudencijoje nagrinėjamas teisės klausimas yra išspręstas, nacionaliniai teismai gali visiškai laisvai kreiptis į Teisingumo Teismą, jeigu mano tai esant reikalinga. Tai, kad Teisingumo Teismas jau yra išaiškinęs tą pačią Sąjungos teisės nuostatą tų pačių nacionalinės teisės aktų atžvilgiu, negali lemti klausimų nepriimtinumo [žr. 2018 m. lapkričio 6 d. Sprendimą Bauer ir Willmeroth (C‑569/16 ir C‑570/16, EU:C:2018:871, 21 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija, taip pat 22 punktas)]. Be to, iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad užduoti klausimai tiesiogiai susiję su pagrindine byla ir yra svarbūs tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas galėtų priimti sprendimą. Be to, šiame prašyme yra pakankamai informacijos, kuri leidžia nustatyti šių klausimų apimtį ir pateikti į juos naudingą atsakymą. Taigi jie turi būti laikomi priimtinais [pagal analogiją žr. 2017 m. gruodžio 20 d. Sprendimą Schweppes (C‑291/16, EU:C:2017:990, 25 punktas)].
15 Žr. šios išvados 8 išnašą.
16 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (114 punktas).
17 Primenu, kad iš jurisprudencijos matyti, jog Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio tikslas – užtikrinti didesnę apsaugą tokio duomenų tvarkymo atveju, kuris dėl ypatingo nagrinėjamų duomenų jautrumo ir aplinkybių, kuriomis jie tvarkomi, gali, kaip matyti iš šios direktyvos 37 konstatuojamosios dalies, sukelti didelį pavojų pagrindinėms teisėms ir laisvėms, kaip antai Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamai teisei į privataus gyvenimo gerbimą ir teisei į asmens duomenų apsaugą [žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (116 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija)].
18 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (118 punktas).
19 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (120 punktas).
20 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (122 punktas).
21 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (123 punktas).
22 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (124 punktas).
23 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (125 ir 126 punktai).
24 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (127 punktas).
25 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (128 punktas). Išskirta mano.
26 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (129 punktas).
27 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (130 punktas).
28 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (131 punktas).
29 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (132 punktas).
30 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (133 punktas).
31 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (134 punktas). Atrodo, kad tuo Teisingumo Teismas pripažino Direktyvos (ES) 2016/680 10 straipsnio tiesioginį veikimą. Iš tiesų nacionalinis teismas, remdamasis vien Sąjungos teise, neprivalo netaikyti Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančios nacionalinės teisės nuostatos, jeigu Sąjungos teisės nuostata nėra tiesiogiai veikianti [žr. 2024 m. vasario 20 d. Sprendimą X (Nutraukimo motyvų nebuvimas) (C‑715/20, EU:C:2024:139, 74 punktas)].
32 Primenama Sprendimo Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I rezoliucinės dalies 3 punkte.
33 Vykstant SESV 267 straipsnyje numatytam procesui, pagrįstam aiškiu nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo jurisdikcijos atskyrimu, pagrindinėje byloje nagrinėjamų faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas, taip pat nacionalinės teisės aiškinimas ir taikymas priklauso tik nacionalinio teismo jurisdikcijai: suformuotoje Teisingumo Teismo jurisprudencijoje žr. 2024 m. balandžio 9 d. Sprendimą Profi Credit Polska (Įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigto proceso atnaujinimas) (C‑582/21, EU:C:2024:282, 31 punktas).
34 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (133 punktas).
35 Primenu, kad Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo sritis yra tiksliai apibrėžta nurodant šias institucijas, nes iš tos direktyvos 2 straipsnio 1 dalies matyti, kad ji „taikoma kompetentingų institucijų vykdomam asmens duomenų tvarkymui 1 straipsnio 1 dalyje išdėstytais tikslais“.
36 Žr. šios išvados 8 išnašą.
37 ZMVR 27 straipsniu savo ruožtu nustatyta, kad pagal ZMVR 68 straipsnį policijoje įregistruoti duomenys naudojami tik nacionalinio saugumo užtikrinimo, kovos su nusikalstamumu ir viešosios tvarkos palaikymo tikslais.
38 Žr. prašymo priimti prejudicinį sprendimą 25 punktą.
39 Norėčiau priminti, kad tikslus ir konkretus šių tikslų apibrėžimas yra esminė sąlyga, kad būtų galima įvertinti „tikrą būtinumą“ tvarkyti duomenis: žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (124 punktas).
40 Prašymo priimti prejudicinį sprendimą 21 punktas. Taip pat žr. to prašymo 6 punktą.
41 Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, kad pagrindinėje byloje taikant NPK 158 straipsnį teismas galėtų nustatyti renkamų duomenų, ypač neskelbtinų, kiekį ir kokybę.
42 Taip pat žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (78 punktas).
43 Remiantis Teisingumo Teismo argumentais, pateiktais Sprendime Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (63 punktas).
44 Šiuo atžvilgiu norėčiau priminti, kad Direktyvos (ES) 2016/680 37 konstatuojamojoje dalyje nustatyta, kad „duomenų subjekto sutikimas pats savaime neturėtų suteikti teisinio pagrindo kompetentingoms institucijoms tvarkyti tokius neskelbtinus asmens duomenis“. Bet kuriuo atveju, viena vertus, asmens sutikimas neatleidžia nuo pareigos įvertinti, ar rinkti duomenis yra „tikrai būtina, ir, kita vertus, šis būtinumas turi būti patikrintas dar prieš duodant sutikimą.
45 Teisingumo Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokios informacijos apie tai, ar šie asmenys turi galimybę imtis teisių gynimo priemonių, kaip numatyta Direktyvos (ES) 2016/680 54 straipsnyje. Vis dėlto, tiek prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo nutartyje pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą (žr. To prašymo 25 punktą), tiek Bulgarijos vyriausybė teismo posėdyje, atrodo, laikėsi nuomonės, kad tokiu atveju jokių teisminių teisių gynimo priemonių nėra.
46 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (101 punktas).
47 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (130 punktas).
48 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (131 punktas).
49 Sprendimas Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (132 punktas).
50 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (88 punktas).
51 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (83 punktas).
52 Žr. Sprendimą Biometrinių ir genetinių duomenų registravimas I (85 ir 86 punktai).
