Laikina versija

BENDROJO TEISMO (devintoji išplėstinė kolegija) SPRENDIMAS

2024 m. liepos 17 d.(*)

„Bendra užsienio ir saugumo politika – Ribojamosios priemonės, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje – Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas – Leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimai – Asmenų, subjektų ir organizacijų, kuriems taikomas lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas arba leidimo atvykti į valstybių narių teritoriją apribojimai, sąrašas – Ieškovo pavardės įtraukimas į sąrašą ir palikimas jame – Asmens, kuriam jau taikomos ribojamosios priemonės, įpėdinis – Teisė į gynybą – Vertinimo klaida – Deliktinė atsakomybė“

Byloje T209/22

Shahla Makhlouf, gyvenanti Ferfakse, Virdžinijoje (Jungtinės Amerikos Valstijos), atstovaujama avocats G. Karouni ir E. Assogba,

ieškovė,

prieš

Europos Sąjungos Tarybą, atstovaujamą A. Limonet ir V. Piessevaux,

atsakovę,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija),

kurį sudaro kolegijos pirmininkas L. Truchot, teisėjai H. Kanninen, R. Frendo (pranešėja), M. Sampol Pucurull ir T. Perišin,

posėdžio sekretorius L. Ramette, administratorius,

atsižvelgęs į rašytinę proceso dalį,

įvykus 2023 m. birželio 16 d. posėdžiui,

priima šį

Sprendimą

1        Savo ieškiniu ieškovė Shahla Makhlouf, remdamasi SESV 263 straipsniu, prašo panaikinti, pirma, 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/242, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 40, 2022, p. 26), ir 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/237, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 40, 2022, p. 6) (toliau kartu – pirminiai aktai), ir, antra, 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/1035, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2023, p. 49), ir 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1027, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 139, 2023, p. 1) (toliau kartu – aktai dėl palikimo sąrašuose), tiek, kiek šie aktai susiję su ieškove (toliau kartu – ginčijami aktai); be to, remdamasi SESV 268 straipsniu ieškovė prašo atlyginti žalą, kurią teigia patyrusi dėl ginčijamų aktų priėmimo.

 Ginčo aplinkybės ir aplinkybės, susiklosčiusios po ieškinio pareiškimo

2        Ieškovė yra viena iš Sirijos piliečio verslininko Mohammed Makhlouf dukterų.

3        Ši byla susijusi su ribojančiomis priemonėmis, kurias Europos Sąjungos Taryba nuo 2011 m. patvirtino Sirijai ir asmenims, atsakingiems už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje.

4        2011 m. gegužės 9 d. Taryba priėmė Sprendimą 2011/273/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 121, 2011, p. 11), kuriuo „griežtai pasmerkė smurtines represijas <...> prieš taikius protestus įvairiose Sirijos vietovėse“. Visų pirma, ji nustatė atvykimo į Europos Sąjungos teritoriją apribojimus ir lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymą tam tikriems asmenims ir subjektams, „kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje“. Atsižvelgdama į tai, kad siekiant užtikrinti Sprendimo 2011/273 įgyvendinimą būtina imtis reguliavimo veiksmų Sąjungos lygiu, Taryba taip pat priėmė 2011 m. gegužės 9 d. Reglamentą (ES) Nr. 442/2011 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje (OL L 121, 2011, p. 1).

5        Sprendimo 2011/273 priede ir Reglamento Nr. 442/2011 II priede išvardyti asmenys, „kurie yra atsakingi už smurtines represijas prieš civilius gyventojus Sirijoje“, ir su jais susiję fiziniai ar juridiniai asmenys bei subjektai.

6        2011 m. rugpjūčio 1 d. Taryba priėmė Įgyvendinimo sprendimą 2011/488/BUSP, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2011/273 (OL L 199, 2011, p. 74), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 755/2011, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 442/2011 (OL L 199, 2011, p. 33), kad į atitinkamus priedus, kuriuose išvardyti asmenys ir subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, būtų įtraukta, be kita ko, Mohammed Makhlouf pavardė (žr. šio sprendimo 5 punktą).

7        2012 m. sausio 18 d. Taryba priėmė Reglamentą (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, kuriuo panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 442/2011 (OL L 16, 2012, p. 1), o 2013 m. gegužės 31 d. – Sprendimą 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai (OL L 147, 2013, p. 14) (toliau kartu – pagrindiniai aktai), visų pirma, siekdama nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, gaunantiems naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos ar jį remiantiems, ir su jais susijusiems asmenims. Jų pavardės dabar nurodytos Reglamento Nr. 36/2012 II priede ir Sprendimo 2013/255 priede (toliau – aptariami sąrašai).

8        2015 m. spalio 12 d. Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2015/1836, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L 266, 2015, p. 36), atsižvelgdama į padėties Sirijoje sunkumą (tai matyti iš sprendimo 5 konstatuojamosios dalies), ir Reglamentą (ES) 2015/1828, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 266, 2015, p. 1) (toliau kartu – 2015 m. aktai).

9        Laikydamasi nuomonės, kad ribojamosios priemonės, iš pradžių patvirtintos Sprendimu 2011/273, nebuvo sėkmingos siekiant nutraukti Sirijos režimo vykdomas smurtines represijas prieš civilius gyventojus, Taryba, kaip matyti iš Sprendimo 2015/1836 5 konstatuojamosios dalies, nusprendė, kad „reikia palikti taikomas ribojamąsias priemones ir užtikrinti jų veiksmingumą toliau jas plėtojant, toliau vadovaujantis tiksliniu bei diferencijuotu požiūriu ir atsižvelgiant į humanitarines sąlygas, kuriomis gyvena Sirijos gyventojai“, manydama, kad „atsižvelgiant į konkrečias Sirijoje vyraujančias sąlygas, šių ribojamųjų priemonių veiksmingumas yra ypač aktualus veiksnys tam tikrų kategorijų asmenų ir subjektų atžvilgiu“.

10      Taigi Sprendimo 2013/255 27 ir 28 straipsnių formuluotės buvo iš dalies pakeistos Sprendimu 2015/1836. Šiuo metu šiuose straipsniuose numatyti atvykimo į valstybių narių teritoriją ar vykimo per ją tranzitu apribojimai ir asmenų, kurie priklauso 2 dalies a–g punktuose nurodytų asmenų kategorijomis ir kurių sąrašas pateiktas I priede, lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymas, išskyrus, remiantis jų 3 dalimi, atvejus, jeigu esama „pakankamai informacijos, kad [šie asmenys] nėra arba nebėra susiję su režimu, arba nedaro jam įtakos arba nekelia realios apėjimo rizikos“.

11      Visų pirma, kadangi, kaip nurodyta Sprendimo 2015/1836 7 konstatuojamojoje dalyje, „Sirijoje valdžia tradiciškai yra vykdoma šeimos pagrindu [ir] dabartinio Sirijos režimo valdžia yra sukoncentruota įtakingų Assado ir Makhloufo šeimų narių rankose“, buvo tikslinga numatyti ribojamąsias priemones tam tikriems šių šeimų nariams, siekiant per šių šeimų narius tiesiogiai paveikti Sirijos režimą, kad jis pakeistų savo represijų politiką, ir siekiant išvengti rizikos, kad šių šeimų nariai apeis ribojamąsias priemones.

12      Taigi, priėmus 2015 m. aktus, pagal Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies b punktą ir 28 straipsnio 2 dalies b punktą ribojamosios priemonės dabar taikomos ir „Assad ir Makhlouf šeimų nariams“ (toliau – priklausymo šeimai kriterijus). Kartu Reglamento Nr. 36/2012 15 straipsnis buvo papildytas 1a dalies b punktu, kuriame numatytas šių šeimų narių turto įšaldymas (toliau kartu su Sprendimo 2013/255 27 straipsnio 2 dalies b punktu ir 28 straipsnio 2 dalies b punktu – nuostatos, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus).

13      2020 m. rugsėjo 12 d. Mohammed Makhlouf mirė (toliau – mirusysis). Tuo metu jo pavardė vis dar buvo įtraukta į aptariamus sąrašus.

14      2022 m. vasario 21 d. pirminiais aktais Taryba įtraukė ieškovės pavardę į aptariamų sąrašų 320 eilutę, remdamasi šiais motyvais:

„Mohammed Makhlouf duktė. Makhlouf šeimos narė. “

15      Siekdama pagrįsti ieškovės pavardės įtraukimą į aptariamus sąrašus, Taryba rėmėsi 2020 m. rugsėjo 27 d. priimtu Sirijos teismo sprendimu dėl mirusiojo palikimo atsiradimo (toliau – sprendimas dėl palikimo atsiradimo).

16      Praėjus trims dienoms po pirminių aktų priėmimo, 2022 m. vasario 24 d., Taryba priėmė Sprendimą (BUSP) 2022/306, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255 (OL L 46, 2022, p. 95), ir Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/299, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 46, 2022, p. 1), kad mirusiojo pavardė būtų išbraukta iš aptariamų sąrašų.

17      2022 m. balandžio 12 d. ieškovė nusiuntė Tarybai prašymą išbraukti jos pavardę iš aptariamų sąrašų.

18      Gegužės 31 d. raštu (toliau – Tarybos atsakymas) Taryba atmetė tą prašymą persvarstyti sprendimą, motyvuodama tuo, kad yra pakankamas pagrindas palikti ieškovės, kaip Makhlouf šeimos narės ir mirusiojo įpėdinės, pavardę aptariamuose sąrašuose. Ta proga ji pastarajai pranešė apie sprendimą dėl palikimo atsiradimo, kuriuo grindžiamas jos pavardės įtraukimas į minėtus sąrašus.

19      Savo atsakyme Taryba ieškovę informavo apie tai, kad buvo priimtas 2022 m. gegužės 30 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/849, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP (OL L 8, 2022, p. 52), ir 2022 m. gegužės 31 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2022/840, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas Nr. 36/2012 (OL L 148, 2022, p. 8), kuriais ji paliko ieškovės pavardę aptariamuose sąrašuose iki 2023 m. birželio 1 d.

20      2023 m. gegužės 25 d. Taryba priėmė aktus dėl palikimo sąrašuose, kuriais pagrindinių aktų ir aptariamų sąrašų taikymas, visų pirma ieškovės atžvilgiu, buvo iš esmės pratęstas iki 2024 m. birželio 1 d.

 Šalių reikalavimai

21      Patikslinusi ieškinį pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 86 straipsnį, ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

–        panaikinti ginčijamus aktus,

–        įpareigoti Tarybą sumokėti jai 30 000 EUR kompensaciją moralinei žalai, patirtai dėl pirminių aktų priėmimo, atlyginti ir 30 000 EUR kompensaciją moralinei žalai, patirtai dėl aktų dėl palikimo sąrašuose, atlyginti,

–        priteisti iš Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

22      Taryba Bendrojo Teismo prašo:

–        atmesti visą ieškinį,

–        nepatenkinus šio reikalavimo, jeigu pirminiai aktai, kiek jie susiję su ieškove, būtų panaikinti, palikti galioti Įgyvendinimo sprendimo 2022/242 padarinius jos atžvilgiu tol, kol įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2022/237 panaikinimas,

–        priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

 Dėl teisės

 Dėl prašymo patikslinti ieškinį priimtinumo

23      Savo pareiškimu dėl patikslinimo ieškovė, remdamasi Procedūros reglamento 86 straipsniu, siekia išplėsti savo ieškinio apimtį, kad būtų panaikinti aktai dėl palikimo sąrašuose, kiek jie susiję su ja.

24      Teismo posėdyje Taryba prieštaravo patikslinto ieškinio priėmimui teigdama, kad ieškovė neginčijo nei Sprendimo 2022/849, nei Įgyvendinimo reglamento 2022/840, kuriais ieškovės pavardė buvo palikta aptariamuose sąrašuose iki aktų dėl palikimo sąrašuose priėmimo.

25      Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad remiantis Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalimi, „[k]ai aktas, kurį prašoma panaikinti, visiškai ar iš dalies pakeičiamas kitu aktu, kurio dalykas tas pats, prieš pasibaigiant žodinei proceso daliai <...> ieškovas gali patikslinti ieškinį, kad atsižvelgtų į šią naują aplinkybę“.

26      Nagrinėjamu atveju pirmiausia reikia pažymėti, kad tiek pirminiais aktais, tiek aktais dėl palikimo sąraše, kiek jie susiję su ieškove, siekiama jai skirti individualias ribojamąsias priemones, kurias sudaro leidimo atvykti apribojimai ir visų jos lėšų bei ekonominių išteklių įšaldymas.

27      Antra, pagal režimą, kuriuo nustatomos ribojamosios priemonės Sirijai, individualios ribojamosios priemonės taikomos įtraukiant atitinkamų asmenų, subjektų ar organizacijų pavardes ir pavadinimus į Sprendimo 2013/255 ir Reglamento Nr. 36/2012 prieduose pateiktus aptariamus sąrašus.

28      Atsižvelgiant į tai, pirminiais aktais buvo iš dalies pakeisti Sprendimo 2013/255 ir Reglamento Nr. 36/2012 priedai, siekiant, be kita ko, įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus. Dėl aktų dėl palikimo sąrašuose reikia konstatuoti, kad Sprendimu 2023/1035 iki 2024 m. birželio 1 d. pratęstas Sprendimo 2013/255, kurio I priede, iš dalies pakeistame Įgyvendinimo sprendimu 2022/242, nurodyta ieškovės pavardė, taikymas, o Įgyvendinimo reglamentu 2023/1027 iš dalies pakeistas Reglamento Nr. 36/2012 II priedas, paliekant (nors ir netiesiogiai) ieškovės pavardę įtrauktą į pastarąjį priedą. Taigi reikia manyti, kad aktais dėl palikimo sąrašuose buvo pakeisti pirminiai aktai, kaip tai suprantama pagal Procedūros reglamento 86 straipsnio 1 dalį.

29      Vadinasi, atsižvelgiant į proceso ekonomijos tikslą, kuriuo grindžiamas Procedūros reglamento 86 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2018 m. rugsėjo 13 d. Sprendimo Almaz-Antey / Taryba, T‑515/15, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:545, 43 ir 44 punktus), ieškovė, ieškiniu siekusi panaikinti pirminius aktus, turėjo teisę, nagrinėjant šią bylą, patikslinti ieškinį, kad būtų galima prašyti panaikinti ir aktus dėl palikimo sąrašuose, nors prieš tai ji ieškinio netikslino, kad galėtų prašyti panaikinti Sprendimą 2022/849 ir Įgyvendinimo reglamentą 2022/840.

30      Vadinasi darytina išvada, kad patikslintas ieškinys yra priimtinas.

 Dėl reikalavimo dėl panaikinimo

31      Savo reikalavimui dėl panaikinimo pagrįsti ieškovė pateikia keturis ieškinio pagrindus, iš esmės grindžiamus:

–        pirmasis – procedūrinių garantijų pažeidimu;

–        antrasis – vertinimo klaida;

–        trečiasis ir ketvirtasis – neteisėtu ir neproporcingu kišimusi į ieškovės pagrindinę teisę į nuosavybę.

32      Bendrasis Teismas mano, kad šio ieškinio nagrinėjimą reikia pradėti nuo antrojo pagrindo analizės.

 Dėl ieškinio antrojo pagrindo, grindžiamo vertinimo klaida

33      Šiame ieškinio pagrinde, formaliai grindžiamame akivaizdžia vertinimo klaida, ieškovė ginčija ginčijamų aktų teisėtumą, taigi ir jos pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus pagrįstumą. Jos nuomone, vien tik priklausymas Makhlouf šeimai negali pateisinti jai skirtų ribojamųjų priemonių priėmimo.

34      Taryba nesutinka su ieškovės argumentais.

–       Pirminės pastabos

35      Pirmiausia reikia pažymėti, kad laikytina, jog šis pagrindas turi būti grindžiamas vertinimo klaida, o ne akivaizdžia vertinimo klaida. Nors Taryba turi tam tikrą diskreciją kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar laikomasi teisinių kriterijų, kuriais grindžiamos atitinkamos ribojamosios priemonės, vis dėlto Sąjungos teismai turi užtikrinti iš principo visišką visų Sąjungos aktų teisėtumo kontrolę (2022 m. spalio 26 d. Sprendimo Ovsyannikov / Taryba, T‑714/20, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:674, 61 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36      Dėl Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje garantuojamos veiksmingos teisminės kontrolės reikalaujama, kad Sąjungos teismas įsitikintų, kad sprendimas, kuriuo nustatytos ar toliau taikomos ribojamosios priemonės ir kuris konkrečiai susijęs su atitinkamu asmeniu ar subjektu, būtų pagrįstas pakankamai svariais faktais. Tai reiškia, kad turi būti patikrinti motyvuose, kuriais pagrįstas šis sprendimas, nurodyti faktai, todėl teisminė kontrolė nėra apribota nurodytų motyvų abstrakčios tikimybės vertinimu, o yra susijusi su klausimu, ar šie motyvai arba bent vienas iš jų, vertinamas kaip pakankamas pats savaime šiam sprendimui paremti, yra pagrįsti (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 119 punktas).

37      Sąjungos teismas turi atlikti šią analizę ir prireikus prašyti kompetentingos Sąjungos institucijos pateikti konfidencialių arba nekonfidencialių duomenų ar įrodymų, reikšmingų atliekant tokią analizę (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 120 punktas).

38      Būtent kompetentinga Sąjungos institucija kilus ginčui turi patvirtinti motyvų, nurodytų dėl atitinkamo asmens, pagrįstumą, o ne šis asmuo turi pateikti šių motyvų pagrįstumą paneigiančių įrodymų (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 121 punktas).

39      Šiuo tikslu nereikalaujama, kad tokia institucija pateiktų Sąjungos teismui visus duomenis ir įrodymus, susijusius su akte, kurį prašoma panaikinti, nurodytais motyvais. Vis dėlto pateikti duomenys ir įrodymai turi pagrįsti motyvus, nurodytus dėl atitinkamo asmens ar subjekto (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 122 punktas).

40      Jeigu kompetentinga Sąjungos institucija pateikia reikšmingos informacijos ar įrodymų, Sąjungos teismas, remdamasis šia informacija ar įrodymais, turi patikrinti nurodytų faktų faktinį teisingumą ir įvertinti jų įrodomąją galią, atsižvelgdamas į konkretaus atvejo aplinkybes, visų pirma į atitinkamo asmens ar subjekto dėl jų pateiktas pastabas (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Komisija ir kt. / Kadi, C‑584/10 P, C‑593/10 P ir C‑595/10 P, EU:C:2013:518, 124 punktas).

41      Įtraukimo į sąrašą pagrįstumo vertinimas turi būti atliktas įrodymus išnagrinėjant ne atskirai, bet atsižvelgiant į su jais susijusias aplinkybes (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42      Galiausiai atliekant situacijos svarbos vertinimą, kuris yra nagrinėjamų ribojamųjų priemonių proporcingumo kontrolės dalis, gali būti atsižvelgta į šių priemonių kontekstą, į tai, kad reikėjo skubiai imtis tokių priemonių, kuriomis siekiama daryti spaudimą Sirijos režimui, kad jis nutrauktų smurtines represijas prieš civilius gyventojus, ir į tai, kad valstybėje, kurioje vyksta pilietinis karas ir įtvirtintas autoritarinis režimas, sunku gauti tikslesnių įrodymų (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 42 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

43      Taigi, remiantis jurisprudencija, trečiosiose valstybėse neturint tyrimo įgaliojimų, Sąjungos institucijų vertinimas faktiškai turi būti grindžiamas viešai prieinamais informacijos šaltiniais, ataskaitomis, straipsniais spaudoje ar kitais panašiais informacijos šaltiniais (žr. 2020 m. gruodžio 16 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑521/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2020:608, 142 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

44      Šį ieškinio pagrindą reikia nagrinėti atsižvelgiant būtent į šiuos principus.

–       Dėl ieškovės pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus pagrįstumo

45      Ieškovės pavardė buvo įtraukta į aptariamus sąrašus remiantis tuo, kad ji yra „Mohammed Makhlouf duktė[;] Makhlouf šeimos narė“ (žr. šio sprendimo 10 punktą). Taigi Taryba, siekdama pateisinti ribojamųjų priemonių nustatymą ieškovei ginčijamais aktais ir vadovaudamasi sprendimu dėl palikimo atsiradimo (žr. šio sprendimo 17 punktą), iš kurio matyti, kad ieškovė yra viena iš mirusiojo įpėdinių, rėmėsi priklausymo šeimai kriterijumi.

46      Pažymėtina, kad ieškovė neginčija nei sprendimo dėl palikimo atsiradimo autentiškumo, nei įrodomosios galios. Be to, ji taip pat neneigia, kad yra mirusiojo giminaitė, taigi priklauso Makhlouf šeimai.

47      Tokiomis aplinkybėmis grįsdama motyvą įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus Taryba galėjo remtis sprendimu dėl palikimo atsiradimo.

48      Vis dėlto ieškovė teigė, kad nuostatomis, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus, draudžiamas bet koks sistemingas įtraukimas į sąrašus, grindžiamas vien priklausymu Makhlouf šeimai. Ji pažymi, kad pagal Sprendimą 2015/1836 ribojamosios priemonės atsižvelgiant į padėtį Sirijoje gali būti taikomos tik įtakingam minėtos šeimos nariui.

49      Šiuo klausimu pirmiausia reikia priminti, kad Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis įtraukimo į sąrašą kriterijus – ryšys su Sirijos režimu, kiek tai susiję su lėšų įšaldymu, atitinkantis Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1 dalies a punktą, leidžia į aptariamus sąrašus įtraukti asmenį ir subjektą, gaunantį naudos iš Sirijos režimo vykdomos politikos arba jį remiantį, taip pat su juo susijusius asmenis.

50      Vėliau, 2015 m., prie bendrojo kriterijaus – ryšio su Sirijos režimu – buvo pridėti konkretūs įtraukimo į sąrašą kriterijai. Dabar jie išdėstyti Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 2 dalyje ir 28 straipsnio 2 dalyje, taip pat Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1a dalies b punkte. Remiantis jurisprudencija, šiomis nuostatomis septynių kategorijų asmenų, priklausančių tam tikroms grupėms, atžvilgiu nustatyta nuginčijama ryšio su Sirijos režimu prezumpcija. Šioms kategorijoms visų pirma priklauso „Assad arba Makhlouf šeimų nariai“ (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑157/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:777, 98 punktą).

51      Galiausiai buvo nuspręsta, kad konkretūs įtraukimo į sąrašą kriterijai, susiję su šio sprendimo 50 punkte nurodytomis septyniomis asmenų kategorijomis, yra nepriklausomi nuo bendrojo – ryšiais su Sirijos režimu kriterijaus, todėl vien priklausymo vienai iš šių septynių asmenų kategorijų pakanka, kad būtų galima taikyti šiuose straipsniuose numatytas ribojamąsias priemones, ir nereikia pateikti įrodymų apie atitinkamų asmenų teikiamą paramą Sirijos režimui arba jų iš šio režimo gaunamą naudą (šiuo klausimu žr. 2020 m. spalio 1 d. Sprendimo Makhlouf / Taryba, C‑157/19 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2020:777, 83 punktą).

52      Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad 2015 m. aktais nustatytas priklausymo šeimai kriterijus yra objektyvus, savarankiškas ir savaime pakankamas kriterijus, pateisinantis ribojamųjų priemonių taikymą „<...> Makhlouf šeimos nariams“, įtraukiant jų pavardes į asmenų, kuriems taikomos tokios priemonės, sąrašus vien dėl to, kad jie priklauso šiai šeimai. Priešingai nei šio sprendimo 48 punkte teigia ieškovė, šis kriterijus apima ne tik „įtakingus“ šios šeimos narius.

53      Vis dėlto Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 3 dalyje ir 28 straipsnio 3 dalyje bei Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1b dalyje iš esmės nustatyta, kad nuostatose, kuriomis nustatomi įtraukimo į sąrašą kriterijai, nurodyti asmenys į aptariamus sąrašus neįtraukiami, jeigu yra pakankamai informacijos, iš kurios matyti, kad jie nesusiję su Sirijos režimu, nedaro jam jokios įtakos arba nėra susiję su realia ribojamųjų priemonių apėjimo rizika.

54      Taigi, turėdama omenyje šio sprendimo 50–52 punktuose išdėstytus argumentus Taryba, atsižvelgdama į sprendimą dėl palikimo atsiradimo, galėjo a priori įtraukti ieškovės pavardę į aptariamus sąrašus, remdamasi nuginčijama ryšio su Sirijos režimu prezumpcija, kylančia iš priklausymo šeimai kriterijaus.

55      Tuomet ieškovė, nesutikdama su ginčijamais aktais, turėjo pateikti įrodymų, paneigiančių ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, kuria rėmėsi Taryba.

56      Kaip priminta šio sprendimo 38 punkte, jurisprudencijoje yra konstatuota: kadangi įrodinėjimo pareiga dėl ribojamųjų priemonių pagrįstumo iš esmės tenka Tarybai, iš ieškovo negalima reikalauti pernelyg daug įrodymų, siekiant, kad būtų paneigta ryšio su Sirijos režimu prezumpcija (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 132 ir 133 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

57      Taigi turi būti laikoma, kad ieškovui pavyko nuginčyti ryšio su režimu prezumpciją, įtvirtintą visų pirma nuostatomis, kuriomis nustatomas priklausymo šeimai kriterijus, jeigu jis pateikia argumentų ar įrodymų, leidžiančių svariai paneigti Tarybos pateiktų įrodymų patikimumą ar jų vertinimą arba jeigu jis Sąjungos teismui pateikia pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, kad nepalaiko ryšio su Sirijos režimu arba kad šio ryšio nebeliko, kad jis neturi įtakos minėtam režimui arba nesusijęs su realia rizika, kad ribojamosios priemonės bus apeitos, atsižvelgiant į Sprendimo 2013/255, iš dalies pakeisto Sprendimu 2015/1836, 27 straipsnio 3 dalį ir 28 straipsnio 3 dalį ir Reglamento Nr. 36/2012, iš dalies pakeisto Reglamentu 2015/1828, 15 straipsnio 1b dalį (žr. 2022 m. kovo 16 d. Sprendimo Sabra / Taryba, T‑249/20, EU:T:2022:140, 133 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

58      Siekdama paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją ieškovė teigia, kad vaikystę ir paauglystę praleido pas motiną Libane ir kad Sirijoje niekada negyveno. Šiuo klausimu ji paaiškina esanti vos kelis mėnesius trukusios mirusiojo ir jo buvusios sutuoktinės Nawal Jazaeri santuokos vaisius ir priduria, kad su tėvu ji susitiko tik sulaukusi 11 metų ir vėliau su juo bendravo labai retai. Galiausiai ji nurodo esanti Sirijos pilietė, tačiau 1990 m. su motina emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, kur įgijo Amerikos pilietybę ir mokėsi aukštojoje mokykloje. Ji tvirtina, kad gyvena Jungtinėse Valstijose su savo sutuoktiniu, Saudo Arabijos piliečiu, už kurio ištekėjo 1999 m., ir dviem vaikais, kurie taip pat yra Amerikos piliečiai.

59      Savo argumentus ieškovė grindžia šiais įrodymais:

–        jos paso, išduoto JAV valdžios institucijų, kopija;

–        jos viduriniojo išsilavinimo atestato, gauto 1984 m. Libane, kopija;

–        dviejų diplomų kopijomis: vieną iš jų 1992 m. suteikė University of Utah (Jutos universitetas, JAV), kitą – 2016 m. George Mason University (Džordžo Meisono universitetas, Virdžinija, JAV);

–        jos santuokos su Saudo Arabijos piliečiu, sudarytos 1999 m. Ferfakse, Virdžinijoje (JAV), liudijimo kopija;

–        dviejų jos nepilnamečių vaikų, gimusių 2007 m. Saudo Arabijoje ir 2009 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, JAV pasų kopijomis;

–        jos vaikų akademinių pažymų, išduotų Ferfakse esančių mokymo įstaigų, kopijomis;

–        dviejų savivaldybės mokesčių sąskaitų, išrašytų už būstą Ferfakse už 2017 ir 2021 m., kopijomis;

–        ieškovės vardu išduotą automobilio draudimą, išsiųstą tuo pačiu adresu Ferfakse;

–        ieškovės vardu surašyto vandens skaitiklio rodmenų nuskaitymo akto už laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 3 d. kopija, kurioje nurodytas tas pats adresas Ferfakse;

–        pranešimu apie mirtį.

60      Iš pradžių reikėtų pažymėti, kad ieškovės pateikti įrodymai, kurių dalis buvo gauta iš valdžios ir administracinių institucijų bei privačių įmonių, kuriomis ieškovė iš esmės negali manipuliuoti ar daryti joms įtakos, buvo parengti in tempore non suspecto, nesiekiant jais pasinaudoti šioje byloje ar prieš tai vykusiame administraciniame procese.

61      Be to, ieškovės teiginį, kad ji niekada negyveno Sirijoje, patvirtina jos paso kopija, kurioje Libanas nurodytas kaip gimimo vieta, ir Libano mokymo įstaigos išduotas viduriniojo išsilavinimo atestatas.

62      Iš kitų įrodymų matyti, kad ieškovė jau kelis dešimtmečius gyvena JAV, kad yra ištekėjusi už Saudo Arabijos piliečio ir kad jų vaikai yra JAV piliečiai ir lanko ten mokyklą.

63      Pagal jurisprudenciją vien gyvenimo už Sirijos ribų faktas savaime nėra pakankama aplinkybė, leidžianti teigti, kad asmuo nėra susijęs su Sirijos režimu (2014 m. kovo 12 d. Sprendimo Al Assad / Taryba, T‑202/12, EU:T:2014:113, 104 punktas ir 2021 m. balandžio 14 d. Sprendimo Al-Tarazi / Taryba, T‑260/19, nepaskelbtas Rink., EU:T:2021:187, 149 punktas), o Taryba, neginčijanti jokių ieškovės pateiktų įrodymų, mano, kad jais negalima paneigti ryšio su režimu prezumpcijos, nustatytos pagal priklausymo šeimai kriterijų.

64      Vis dėlto dubliko etape ieškovė pateikė arabų kalba paskelbtą pranešimą apie jos tėvo mirtį (toliau – pranešimas apie mirtį), apie kurį, kaip ji teigia, ji sužinojo tik po to, kai jis buvo perduotas tretiesiems asmenims vykstant kitam teismo procesui. Ji pažymi, kad ieškinio pareiškimo metu ji jo neturėjo, nes jos gyvenimas buvo visiškai nutolęs nuo Sirijos konteksto ir ji nedalyvavo mirusiojo laidotuvių ceremonijoje.

65      Šį teiginį patvirtina tai, kad pranešime apie mirtį nurodyti penkių mirusiojo sūnų ir dviejų dukterų, bet ne ieškovės, vardai ir pavardės.

66      Be to, pranešime apie mirtį minimos dviejų mirusiojo žmonų pavardės, t. y. Ghada Mhana ir Hala Tarif Almaghout, tačiau neminima ieškovės motina Nawal Jazaeri. Šis praleidimas dar svarbesnis dėl to, kad minėtame pranešime minimi kiti mirusiojo artimieji, mirę anksčiau už jį.

67      Taigi tai, kad pranešime apie mirtį nenurodyta ieškovės motinos pavardė, patvirtina ieškovės teiginį apie trumpą jos motinos ir mirusiojo santykių trukmę.

68      Šiame kontekste reikia pažymėti, kad ieškovė gimė 1967 m., o iš aptariamų sąrašų matyti, kad vyriausiasis mirusiojo ir jo antrosios žmonos sūnus Rami Makhlouf gimė 1969 m., o tai taip pat patvirtina trumpą ieškovės tėvų santykių trukmę.

69      Apskritai pranešime apie mirtį pateikta informacija patvirtina ieškovės teiginį, kad nuo vaikystės ji buvo atskirta ne tik nuo Sirijos konteksto, bet ir nuo mirusiojo šeimos, kuriai ji atrodo svetima.

70      Ši išvada dar labiau įtikinama atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, iš kurių matyti, kad nuo pat persikėlimo 1990 m. jos interesų centras yra JAV. Tai patvirtina du JAV universitetų išduoti diplomai: pirmasis – 1992 m., antrasis – 2016 m.

71      Be to, ieškovė taip pat pateikia įvairių sąskaitų faktūrų, susijusių su jos namų ūkiu Ferfakse.

72      Atsižvelgiant į 60 punkte išdėstytus argumentus, reikia pripažinti, kad ieškovės pateikti įrodymai yra nuoseklūs ir patikimi ir kad, vertinant juos kaip visumą, jie teisiniu atžvilgiu pakankamai patvirtina jos teiginius dėl jos nutolimo nuo Makhlouf šeimos.

73      Taigi ieškovės pateikti įrodymai sudaro pakankamai konkrečių, tikslių ir nuoseklių įrodymų, patvirtinančių ryšio su Sirijos režimu nebuvimą ar nutrūkimą, įtakos šiam režimui nebuvimą arba ryšio su realia ribojamųjų priemonių apėjimo rizika nebuvimą, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 57 punkte nurodytą jurisprudenciją, visumą, todėl turi būti laikoma, kad ieškovė tinkamai paneigė ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, kylančią iš priklausymo šeimai kriterijaus.

74      Šiuo klausimu Taryba savo procesiniuose dokumentuose tik pažymi, kad ginčijamais aktais, kaip matyti iš pirminių aktų 3 konstatuojamosios dalies, buvo siekiama ne tik užkirsti kelią mirusiojo palikimo perleidimui jo įpėdiniams, įskaitant ieškovę, bet ir užkirsti kelią keturiems mirusiojo sūnums, kuriems jau buvo taikomos ribojamosios priemonės, susitarti su ieškove, kad būtų išvengta lėšų, susijusių su jiems priklausančia palikimo dalimi, įšaldymo. Vėliau teismo posėdyje ji teigė, kad ieškovės fizinis nutolimas, t. y. tai, kad ji gyvena JAV, nereiškia, jog ji atsiribojo nuo Sirijos režimo ar likusios Makhlouf šeimos.

75      Vis dėlto toks bendro ir net hipotetinio pobūdžio argumentas, kuris nėra niekuo pagrįstas, neleidžia abejoti ieškovės pateiktų įrodymų, kuriais siekiama paneigti ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, patikimumu.

76      Vadinasi, Taryba neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos – įrodyti ginčijamų aktų teisėtumą – po to, kai ieškovė užginčijo ginčijamus aktus, pateikdama tai patvirtinančius įrodymus, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 38–40 punktuose nurodytą jurisprudenciją.

77      Šiomis aplinkybėmis ginčijamuose aktuose padaryta vertinimo klaida.

78      Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, antrajam ieškinio pagrindui reikia pritarti, dėl to ginčijami aktai turi būti panaikinti ir nėra poreikio nagrinėti ieškinio pirmojo, trečiojo ir ketvirtojo pagrindų.

 Dėl ginčijamų aktų panaikinimo padarinių laiko atžvilgiu

79      Dėl Tarybos atsiliepime į ieškinį papildomai pateikto prašymo palikti galioti Įgyvendinimo sprendimo 2022/242 pasekmes, kol ieškovės atžvilgiu įsigalios Įgyvendinimo reglamento 2022/237 dalinis panaikinimas, reikia priminti, kad šiuo sprendimu Taryba nuo 2022 m. vasario 21 d. įtraukė ieškovės pavardę į Sprendimo 2013/255 I priede pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą. Priėmus Sprendimą 2022/849 (žr. šio sprendimo 19 punktą), ieškovės įtraukimas į aptariamus sąrašus buvo pratęstas iki 2023 m. birželio 1 d.

80      Be to, Sprendimu 2023/1035 Taryba atnaujino Sprendimo 2013/255 I priedą, palikdama jame ieškovės pavardę iki 2024 m. birželio 1 d. (žr. šio sprendimo 20 punktą).

81      2024 m. gegužės 27 d. Tarybos sprendimu (BUSP) 2024/1510, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255 (OL L, 2024/1510), Taryba atnaujino Sprendimo 2013/255 I priede pateiktą asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, sąrašą, palikdama jame ieškovės pavardę iki 2025 m. birželio 1 d.

82      Taigi, nors panaikinus Įgyvendinimo sprendimą 2022/242 ir Sprendimą 2023/1035 tiek, kiek jie susiję su ieškove, panaikinamas jos pavardės įtraukimas į Sprendimo 2013/255 I priedo sąrašą nuo 2022 m. vasario 21 d. iki 2024 m. birželio 1 d., tas panaikinimas vis dėlto neapima Sprendimo 2024/1510, kuris nėra šio ieškinio dalykas.

83      Kadangi šiuo metu ieškovei taikomos naujos ribojamosios priemonės, Tarybos subsidiarus prašymas dėl Įgyvendinimo sprendimo 2022/242 dalinio panaikinimo pasekmių galiojimo laiko atžvilgiu, apie kurį kalbama šio sprendimo 80 punkte, neteko dalyko.

 Dėl reikalavimo atlyginti žalą

84      Ieškovė teigia, kad Tarybos padaryta vertinimo klaida, susijusi su ginčijamais aktais, yra pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria siekiama suteikti asmenims teises, pažeidimas. Ji taip pat priduria, kad ginčijami aktai daro didelę žalą jos reputacijai.

85      Taryba nesutinka su ieškovės argumentais ir visų pirma tvirtina, kad ginčijami aktai nėra neteisėti, todėl reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas iš karto.

86      Taryba taip pat pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų jai pakankamai tiksliai nustatyti jos reikalaujamos neturtinės žalos pobūdį, realumą ir dydį. Todėl ji abejoja, ar reikalavimas atlyginti žalą yra priimtinas.

87      Šiuo klausimu reikia priminti, kad Sąjungos deliktinė atsakomybė pagal SESV 340 straipsnio antrą pastraipą dėl jos organų neteisėtų veiksmų kyla, jeigu tenkinamos visos sąlygos, t. y. veiksmų, kuriais kaltinamos institucijos, neteisėtumas, žalos realumas ir priežastinio ryšio tarp veiksmų, kuriais kaltinama, ir nurodytos žalos buvimas. Be to, kadangi šios trys atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, vienos iš jų nebuvimo pakanka, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų atmestas, ir kitų sąlygų nagrinėti nereikia (2022 m. birželio 22 d. Sprendimo Haswani / Taryba, T‑479/21, nepaskelbtas Rink., EU:T:2022:383, 155 punktas).

88      Grįsdama savo reikalavimus atlyginti žalą ieškovė iš esmės remiasi tuo, kad neturėdama informacijos ar įrodymų, patvirtinančių jai taikomų ribojamųjų priemonių pagrįstumą, Taryba padarė pakankamai akivaizdų teisės normos, skirtos suteikti asmenims teises, pažeidimą, kaip tai suprantama pagal SESV 340 straipsnio antra pastraipa grindžiamą jurisprudenciją.

89      Vadinasi reikia nustatyti, ar antrajame ieškinio pagrinde nurodyta vertinimo klaida yra neteisėtas veiksmas, dėl kurio kyla Sąjungos deliktinė atsakomybė.

90      Šiuo klausimu reikia priminti, kad iš suformuotos jurisprudencijos matyti, jog, kad ir kaip būtų gaila, konstatuoti Sąjungos teisės akto neteisėtumo nepakanka, kad dėl to automatiškai kiltų Sąjungos deliktinė atsakomybė dėl vienos iš jos institucijų neteisėto elgesio. Tam, kad ši sąlyga būtų tenkinama, pagal jurisprudenciją reikalaujama, kad ieškovas įrodytų, jog atitinkama institucija padarė ne paprastą pažeidimą, o pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą (žr. 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo HTTS / Taryba, T‑692/15 RENV, EU:T:2021:410, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91      Remiantis jurisprudencija, siekdamas įvertinti, ar Sąjungos teisės normos pažeidimas yra pakankamai akivaizdus, Sąjungos teismas, be kita ko, atsižvelgia į reglamentuotinų situacijų sudėtingumą, teisės aktų taikymo ar aiškinimo sunkumus ir ypač į ginčijamą aktą priėmusio subjekto diskreciją (2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 42 punktas).

92      Vadinasi, Sąjungos deliktinė atsakomybė gali kilti tik konstatavus pažeidimą, kurio tokiomis pačiomis aplinkybėmis nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administracinė institucija (2019 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo HTTS / Taryba, C‑123/18 P, EU:C:2019:694, 43 punktas).

93      Pakankamai akivaizdaus pažeidimo reikalavimu, visų pirma ribojamųjų priemonių srityje, siekiama išvengti to, kad užduočiai, kurią atitinkama institucija turi vykdyti dėl Sąjungos ir jos valstybių narių bendrojo intereso, nebūtų daroma kliūčių dėl grėsmės, kad šiai institucijai galiausiai reikės atlyginti žalą, kurią atitinkami asmenys gali patirti dėl jos veiksmų, neužkraunant šiems asmenims akivaizdaus ir nepateisinamo atitinkamos institucijos pareigų nevykdymo turtinių ar neturtinių padarinių naštos (žr. 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑455/17, EU:T:2021:411, 87 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

94      Nagrinėjamu atveju, kaip minėta šio sprendimo 15 punkte, tuo metu, kai ieškovės pavardė buvo įtraukta į aptariamus sąrašus, Taryba turėjo sprendimą dėl mirusiojo palikimo atsiradimo, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad ieškovė priklauso Makhlouf šeimai. Ieškovė neginčija nei faktinių duomenų tikslumo ar teisingumo, nei to sprendimo įrodomosios vertės. Taigi šis Sirijos teismo išduotas dokumentas yra pakankamas įrodymas, leidžiantis Tarybai a priori pagrįsti ieškovės įtraukimo į aptariamus sąrašus motyvą, grindžiamą priklausymo šeimai kriterijumi.

95      Šiuo klausimu reikia priminti, kad priklausymo šeimai kriterijus yra objektyvus, savarankiškas ir pakankamas įtraukimo į sąrašą kriterijus, todėl Taryba neprivalėjo įrodyti ieškovės, kaip Makhlouf šeimos narės, ir Sirijos režimo ryšio egzistavimo (žr. šio sprendimo 52 punktą).

96      Taigi priimant ginčijamus aktus Taryba turėjo pakankamai įrodymų, kad galėtų konstatuoti, jog ryšio su Sirijos režimu prezumpcijos sąlygos tenkinamos, todėl yra netinkamas ieškovės argumentas, kad iš esmės Tarybos padaryta vertinimo klaida yra pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria asmenims siekiama suteikti teises, pažeidimas.

97      Vertinimo klaidą, kaip pagrindą, pateiktą grindžiant ieškinį dėl panaikinimo, reikia skirti nuo akivaizdaus ir šiurkštaus diskrecijos, kuria remiamasi siekiant konstatuoti pakankamai akivaizdų teisės normos, suteikiančios teisių privatiems asmenims, pažeidimą nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo, ribų nepaisymo (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 7 d. Sprendimo Bateni / Taryba, T‑455/17, EU:T:2021:411, 113 punktą).

98      Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad ieškovė nepateikia jokių konkrečių argumentų, leidžiančių suprasti, kodėl tai, kad Taryba padarė vertinimo klaidą, yra pakankamai akivaizdus teisės normos, kuria asmenims siekiama suteikti teises, pažeidimas, dėl kurio gali kilti Sąjungos deliktinė atsakomybė. Ji tik nurodo, kad Taryba negalėjo pateikti įrodymų, patvirtinančių ginčijamų aktų pagrįstumą.

99      Vis dėlto vertinimo klaidos buvimas savaime neleidžia automatiškai daryti išvados, kad, kaip siūlo ieškovė, Taryba padarė pakankamai akivaizdų ieškovės pavardės įtraukimo į aptariamus sąrašus materialinių sąlygų pažeidimą.

100    Taigi, nepaisant ginčijamų aktų neteisėtumo, atsižvelgiant į sprendimą dėl palikimo atsiradimo, vertinamą atsižvelgiant į ryšio su Sirijos režimu prezumpciją, kylančią iš priklausymo šeimai kriterijaus, negalima teigti, kad Taryba akivaizdžiai ir šiurkščiai pažeidė nustatytas savo diskrecijos ribas ir dėl to kilo Sąjungos deliktinė atsakomybė.

101    Tokiomis aplinkybėmis, net jei Taryba neįvykdė jai tenkančios įrodinėjimo pareigos įrodyti ginčijamų aktų pagrįstumą juos užginčijus, negalima teigti, kad ši vertinimo klaida buvo itin akivaizdi ir neatleistina, kaip tai suprantama pagal šio sprendimo 95 ir 96 punktuose nurodytą jurisprudenciją, kad panašiomis aplinkybėmis jos nebūtų padariusi įprastai apdairi ir rūpestinga administravimo institucija.

102    Kadangi Sąjungos atsakomybės atsiradimo sąlygos yra kumuliacinės, reikalavimas atlyginti žalą turi būti atmestas nenagrinėjant kitų šio sprendimo 89 punkte nurodytų sąlygų, juo labiau – šio reikalavimo priimtinumo.

 Dėl bylinėjimosi išlaidų

103    Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi Taryba pralaimėjo bylą, reikia nurodyti jai padengti bylinėjimosi išlaidas pagal ieškovės pateiktus reikalavimus.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (devintoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia:

1.      Panaikinti 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo sprendimą (BUSP) 2022/242, kuriuo įgyvendinamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių Sirijai, ir 2022 m. vasario 21 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2022/237, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, tiek, kiek jie susiję su Shahla Makhlouf.

2.      Panaikinti 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos sprendimą (BUSP) 2023/1035, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2013/255/BUSP dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, ir 2023 m. gegužės 25 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2023/1027, kuriuo įgyvendinamas Reglamentas (ES) Nr. 36/2012 dėl ribojamųjų priemonių, atsižvelgiant į padėtį Sirijoje, tiek, kiek jie susiję su S. Makhlouf.

3.      Atmesti likusią ieškinio dalį.

4.      Priteisti iš Europos Sąjungos Tarybos bylinėjimosi išlaidas.

Paskelbta viešame teismo posėdyje Liuksemburge 2024 m. liepos 17 d.

Parašai.

*      Proceso kalba: prancūzų.