–

Agrarmarkt Austria, atstovaujamos M. Borotschnik,

–

Austrijos vyriausybės, atstovaujamos A. Posch, J. Schmoll ir A. Kögl,

–

Ispanijos vyriausybės, atstovaujamos A. Pérez-Zurita Gutiérrez,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. C. Becker ir A. Sauka,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (OL L 347, 2013, p. 608 ir klaidų ištaisymas OL L 130, 2016, p. 23), 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktų ir 33 straipsnio 1 dalies išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant IJ und PO GesBR, ūkinės bendrijos iki 2020 m., o nuo 2021 m. tik IJ, kaip fizinio asmens (toliau bendrai – IJ), ir pagal Austrijos teisę įsteigto juridinio asmens Agrarmarkt Austria (toliau – AMA), kuris veikia kaip paramos ūkininkams mokėjimo agentūra ir administratorė, ginčą dėl trijų sprendimų, kuriais AMA atsisakė skirti IJ tiesiogines išmokas už 2019–2021 m.

3

2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiantis Reglamentus (EEB) 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL L 270, 2003, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 269), buvo panaikintas 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009, p. 16). Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio „Naudojimasis teisėmis į išmokas“ 2 ir 3 dalyse buvo numatyta:

„2.   „Reikalavimus atitinkantis hektaras – valdos žemės ūkio paskirties žemė, išskyrus miškus ar ne žemės ūkio veiklai naudojamus plotus.

3.   Ūkininkas deklaruoja sklypus, nurodydamas reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teise į išmoką. Išskyrus force majeure ar išimtines aplinkybes, šiais sklypais ūkininkas naudojasi ne trumpesnį nei 10 mėnesių laikotarpį, prasidedantį nuo dienos, kurią turi nustatyti valstybė narė, bet ne anksčiau nei kalendorinių metų, buvusių prieš paraiškos dėl dalyvavimo bendrosios išmokos schemoje padavimo metus, rugsėjo 1 dienos.“

4

Reglamento Nr. 1307/2013, panaikinto 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021, p. 1), tačiau ratione temporis taikytino pagrindinei bylai, 10 konstatuojamojoje dalyje buvo nurodyta:

„remiantis patirtimi, įgyta taikant įvairias paramos ūkininkams sistemas, kai kuriais atvejais parama buvo skirta fiziniams arba juridiniams asmenims, kurių verslo tikslas – ne žemės ūkio veikla arba tokia veikla sudarė tik nedidelę jų verslo dalį. Siekdamos užtikrinti, kad parama būtų teikiama tikslingiau, valstybės narės neturėtų tiesioginių išmokų skirti tam tikriems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys gali įrodyti, kad jų žemės ūkio veikla nėra nedidelės apimties. Be to, valstybės narės turėtų galėti neskirti tiesioginių išmokų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurių žemės ūkio veikla yra nedidelės apimties. Tačiau valstybėms narėms turėtų būti leidžiama skirti tiesiogines išmokas smulkesniems ne tik žemės ūkio veiklą vykdantiems ūkininkams, nes tie ūkininkai tiesiogiai prisideda prie kaimo vietovių gyvybingumo. <…>“

5

To reglamento 1 straipsnyje „Taikymo sritis“ buvo nustatyta:

„Šiuo reglamentu nustatomos:

<…>“

6

Šio reglamento 4 straipsnyje „Terminų apibrėžtys ir susijusios nuostatos“ nustatyta:

„1.   Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

<…>

<…>

<…>

2.   Valstybės narės:

<…>

<…>“

7

Šio reglamento 9 straipsnio „Aktyvus ūkininkas“ 1 dalyje nustatyta:

„Tiesioginės išmokos neskiriamos fiziniams ar juridiniams asmenims arba fizinių ar juridinių asmenų grupėms, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomi plotai ir kurie tuose plotuose nevykdo minimalios valstybių narių 4 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžtos veiklos.“

8

Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnis „Pasinaudojimas teisėmis į išmokas“ buvo suformuluotas taip:

„1.   Parama pagal bazinės išmokos sistemą teikiama ūkininkams, kai jie, pateikdami deklaraciją pagal 33 straipsnio 1 dalį, paprašo leisti pasinaudoti teise į išmoką už reikalavimus atitinkantį hektarą toje valstybėje narėje, kurioje ji jiems skiriama. Paprašius leisti pasinaudoti teisėmis į išmokas, įgyjama teisė kasmet gauti jose nustatytas sumas <…>.

2.   Šioje antraštinėje dalyje „reikalavimus atitinkantis hektaras“ – tai:

<…>

9

Šio reglamento 33 straipsnio „Reikalavimus atitinkančių hektarų deklaravimas“ 1 dalyje buvo numatyta:

„Siekdamas pasinaudoti teisėmis į išmokas, kaip numatyta 32 straipsnio 1 dalyje, ūkininkas deklaruoja sklypus, kurie atitinka reikalavimus atitinkančius hektarus, susietus su teisėmis į išmokas. Išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes, deklaruoti sklypai yra tie sklypai, kuriuos ūkininkas turi valstybės narės nustatytą dieną <…>“

10

Verordnung des Bundesministers für Land- und Forstwirtschaft, Umwelt und Wasserwirtschaft mit horizontalen Regeln für den Bereich der Gemeinsamen Agrarpolitik (Horizontale GAP-Verordnung) (Federalinio žemės ūkio, miškininkystės, aplinkos ir vandentvarkos ministro potvarkis, kuriuo nustatomos horizontaliosios taisyklės bendros žemės ūkio politikos srityje (Horizontalusis BŽŪP potvarkis), BGBl. II, 100/2015) 20 straipsnio „Ne žemės ūkio veiklai naudojami žemės plotai“ 3 dalyje numatyta:

„Bet kuriuo atveju reikalavimus atitinkantiems plotams, kaip jie suprantami pagal 17 straipsnio 1 dalį, nepriskiriami keliai, užstatyti plotai, žvyro karjerai, karjerai, parkai, rekreacinės paskirties žemės plotai, Kalėdų eglutėmis apsodinti plotai, ilgalaikiai sandėliavimo plotai, taip pat gyvatvorės, krūmynai ir sienos, jei jie nepatenka į 18 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo sritį.“

11

Horizontaliojo BŽŪP potvarkio 23 straipsnio „Konkrečios nuostatos, taikomos tam tikriems naudojimo būdams“ 1 dalyje nustatyta:

„Data, kurią ūkininkas turi turėti reikalavimus atitinkančius plotus, siekdamas pasinaudoti teisėmis į išmokas pagal [Reglamento Nr. 1307/2013] 33 straipsnio 1 dalį, yra atitinkamų paraiškų teikimo metų birželio 9 d. <…>“

12

Nuo 2019 m. iki 2021 m. IJ kiekvienais metais teikė paraišką dėl tiesioginių išmokų už jai priklausantį 1,0840 hektaro ariamosios žemės, skirtos tik lauko daržovėms auginti ir padalytos į įvairaus dydžio sklypus, plotą (toliau – aptariamas plotas). IJ yra atsakinga už žemės dirbimo darbus, pasėlių planavimą ir auginimą. Sezono pradžioje ji perduoda šiuos sklypus naudotojams, kurie užtikrina jų priežiūrą ir derliaus nuėmimą, ir pati eksploatuoja vieną iš šių sklypų, kad nauji naudotojai galėtų žinoti taikytinus standartus.

13

Nuo žemės sklypų perdavimo naudotojams už IJ mokamą „sezoninį mokestį“ momento jie įsipareigoja pagal su IJ sudarytą naudojimo sutartį prižiūrėti šiuos sklypus laikydamiesi ekologinio ūkininkavimo gairių ir per visą auginimo sezoną nuolat naikinti piktžoles. Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad kiekvienų paraiškų teikimo metų birželio 9 d., kuri yra Horizontaliojo BŽŪP potvarkio 23 straipsnio 1 dalyje pagal Reglamento Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalį nustatyta atskaitos data, aptariamą plotą „prižiūri“ šie naudotojai.

14

Laikotarpiu, kai sklypus „prižiūri“ šie naudotojai, IJ rūpinasi jų drėkinimu pagal savo kriterijus. Be to, ji pasilieka galimybę iš šių sklypų pašalinti piktžoles naudotojų sąskaita, jei to nepadaro jie. Jeigu naudotojų nėra ilgą laiką, jie privalo surasti pakaitinį asmenį, kuris prižiūrėtų atitinkamą žemės sklypą ir nuimtų derlių, dėl kurio IJ neduoda jokių garantijų „dėl gamtinių sąlygų nenuspėjamumo“.

15

2021 m. liepos 13 d. atlikusi patikrinimą vietoje AMA, remdamasi Horizontaliojo BŽŪP potvarkio 20 straipsnio 3 dalimi, aptariamą plotą kvalifikavo kaip „rekreacinės paskirties žemės plotą“, už kurį tiesioginės išmokos nemokamos, motyvuodama tuo, kad naudotojai prižiūrėjo žemės sklypus ir nuimdavo derlių savo laisvalaikiu, nevykdydami sistemingos gyventojų aprūpinimo produktais gamybos, kurią pirmiausia apima BŽŪP kaip žemės ūkio veiklą.

16

2022 m. sausio 10 d. sprendimais AMA, pirma, atsisakė skirti tiesiogines išmokas už aptariamą plotą už 2019–2021 paraiškų teikimo metus, antra, pareikalavo grąžinti jau išmokėtas išmokas ir, trečia, skyrė IJ sankcijas, motyvuodama tuo, kad šis plotas nuo jį sudarančių sklypų perdavimo naudotojams dienos nebėra IJ „turimas“ plotas, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalį. Remdamasi, be kita ko, 2010 m. spalio 14 d. Sprendimu Landkreis Bad Dürkheim (C‑61/09, EU:C:2010:606), AMA mano, kad kiekvienų paraiškų teikimo metų birželio 9 d. IJ nėra pakankamai savarankiška vykdyti žemės ūkio veiklą šiame plote. Be to, kadangi sklypų naudotojai „pasilieka derlių“, jie nedirba IJ vardu, jos naudai ir jos rizika, priešingai, nei reikalaujama pagal šią jurisprudenciją.

17

IJ kreipėsi į Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas, Austrija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusį teismą, su skundu dėl 2022 m. sausio 10 d. AMA sprendimų, teigdama, kad nagrinėjamus sklypus „ji turi“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalį, nuo tada, kai jie perduodami naudotojams, iki tol, kol jie nuima derlių, nes būtent ji atsakinga, be kita ko, už žemės dirbimą šiuose sklypuose, jų drėkinimą ir visų sėklų bei daigų tiekimą. Tokiomis aplinkybėmis naudotojų pareiga šiuo laikotarpiu patiems prižiūrėti savo atitinkamą žemės sklypą yra tik rinkodaros priemonė, kurios nesilaikymas gali lemti derliaus sumažėjimą ar jo kokybės pablogėjimą.

18

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, nekyla abejonių, kad Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta pirmoji sąlyga „valdai“ apibrėžti, t. y. kad vienos valstybės narės teritorijoje esantis plotas būtų naudojamas „žemės ūkio veiklai“, yra tenkinama, nes aptariamas plotas naudojamas žemės ūkio produktams (daržovėms) auginti. Todėl, šio teismo nuomone, AMA neteisingai kvalifikavo šį plotą kaip „rekreacinės paskirties žemės plotą“, nes toks kvalifikavimas grindžiamas Horizontaliojo BŽŪP potvarkio 20 straipsnio 3 dalies aiškinimu, kuris neatitinka Sąjungos teisės.

19

Vis dėlto, atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 14 d. Sprendimą Landkreis Bad Dürkheim (C‑61/09, EU:C:2010:606), tas teismas abejoja, ar šiuo atveju tenkinama antroji šio 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta sąlyga, kad aptariamą žemės plotą turi „valdyti ūkininkas“, nes, remiantis tuo sprendimu, žemės ūkio veikla tame plote turi būti vykdoma to ūkininko „vardu ir jo naudai“. Šiuo klausimu jis pažymi, kad Teisingumo Teismas tokią sąlygą nustatė byloje, kuri labai skiriasi nuo šios bylos ir kurioje kalba daugiausia ėjo apie tai, kaip užkirsti kelią tam, kad keli ūkininkai nurodytų atitinkamus sklypus kaip savo valdos dalį. Todėl, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, tokia sąlyga „nėra visiškai įvykdyta“.

20

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar šiuo atveju tenkinama Reglamento Nr. 1307/2013 33 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad kiekvienų paraiškų teikimo metų birželio 9 d. IJ turi „turėti“ sklypus, kuriuos deklaruoja siekdama pasinaudoti teisėmis į išmokas, nes šiuos sklypus tą dieną „prižiūri“ naudotojai.

21

Tas teismas pažymi, kad nė vienas Teisingumo Teismo sprendimas šioje srityje „išsamiai“ neatitinka šio atvejo. Vis dėlto jis mano, kad labiau pagrįsta teigti, kad aptariamas plotas kvalifikuotinas kaip „reikalavimus atitinkantis hektaras“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalį, galintis suteikti teisę į tiesiogines išmokas. Jo manymu, IJ iš tiesų išsaugo teisę disponuoti aptariamu plotu ir pakankamą savarankiškumą vykdyti jame žemės ūkio veiklą, nes ji laisvai pasirenka šio ploto sklypų naudotojus ir, atlikdama paruošimo darbus, drėkdama tą žemės plotą, prireikus šalindama piktžoles ir palaikydama jį tinkamos būklės nurodytiems pasėliams auginti, vegetacijos laikotarpiu daro įtaką derliaus rezultatams, nors ji pati jo ir nenuima.

22

Šiomis aplinkybėmis Bundesverwaltungsgericht (Federalinis administracinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, siejami su 33 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad žemės plotas turi būti laikomas ūkininko valdomu ir jo dispozicijoje esančiu žemės plotu, jeigu šis žemės plotas priklauso ūkininkui ir ūkininkas atlieka pirminio žemės dirbimo, auginimo ir nuolatinio pasėlių drėkinimo darbus, tačiau šis žemės plotas, padalytas į skirtingo dydžio sklypus, už nustatytą mokestį perduodamas įvairiems naudotojams prižiūrėti ir derliui nuimti nuo sezono pradžios balandžio mėn.–gegužės mėn. pradžioje iki sezono pabaigos spalio mėn., o ūkininkas nuimant derlių tiesiogiai nedalyvauja?“

23

Vieninteliu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, siejami su 33 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiama ūkininkui gauti šio reglamento 1 straipsnio a punkte nurodytas tiesiogines išmokas už jam priklausantį žemės plotą ir tą plotą pripažinti šio ūkininko „valdoma ir turima valda“, kai, pirma, tą plotą sudarantys sklypai perduodami ūkininko pasirinktiems naudotojams, kurie už fiksuotą atlygį įsipareigoja prižiūrėti šiuos sklypus ir nuimti derlių, ir, antra, tas ūkininkas, neturėdamas teisės į derliaus rezultatą, atlieka pirminio žemės dirbimo, auginimo ir nuolatinio tų sklypų drėkinimo darbus ir net juos prižiūri, jei to nedaro tie naudotojai.

24

Sąvoka „valda“ Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte apibrėžta kaip „visi žemės ūkio veiklai naudojami ir ūkininko valdomi vienetai vienos valstybės narės teritorijoje“.

25

Iš pačios šios nuostatos formuluotės matyti, kad „valdai“ taikomos dvi kumuliacinės sąlygos. Pagal pirmąją sąlygą reikalaujama, kad atitinkami žemės plotai, esantys vienos valstybės narės teritorijoje, būtų naudojami „žemės ūkio veiklai“, kaip ji suprantama pagal šio 4 straipsnio 1 dalies c punktą. Pagal antrąją sąlygą reikalaujama, kad ūkininkas „valdytų“ šiuos plotus.

26

Kiek tai susiję su pirmąja sąlyga, neginčijama, kad aptariamas plotas, kuris yra „žemės ūkio paskirties žemės plotas“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio e punktą, skirtas tik lauko daržovėms auginti. Vadinasi, ši veikla patenka į šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies c punkto i papunkčio taikymo sritį kaip žemės ūkio produktų gamyba, kultivavimas arba auginimas, įskaitant derliaus nuėmimą.

27

Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, šio 4 straipsnio 1 dalies c punkte nereikalaujama, jog tam, kad ši veikla būtų laikoma „žemės ūkio veikla“, ji turi būti vykdoma įprastu darbo laiku, o ne laisvalaikiu arba kad ūkininkas pats nuimtų derlių ar kad jis būtų skirtas tik jam. Šioje nuostatoje taip pat nereikalaujama, kad „žemės ūkio veikla“ būtų būtinai siekiama sistemingos gyventojų aprūpinimo produktais gamybos. Šiuo klausimu pakanka pažymėti, kad pagal šios nuostatos ii papunktį „žemės ūkio paskirties žemės išlaikymas tokios būklės, kad ji būtų tinkama ganyti arba kultivuoti be parengiamosios veiklos, kurią vykdant nebūtų apsiribota įprastais žemės ūkio metodais ir įrenginiais, vadovaujantis kriterijais, kuriuos nustato valstybės[narės,] remdamosi Komisijos nustatyta sistema“, taip pat yra „žemės ūkio veikla“ pagal šią nuostatą.

28

Dėl antrosios sąlygos, nuo kurios priklauso „valdos“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punktą, buvimas, t. y. kad „žemės ūkio veiklai naudojami“ žemės sklypai būtų „ūkininko valdomi“, Teisingumo Teismas jau yra pažymėjęs, kad tokia sąlyga nereiškia, kad ūkininkas turi turėti neribotą teisę disponuoti atitinkama žeme, kai ji naudojama žemės ūkio veiklai. Pakanka, kad ūkininkas šio žemės sklypo atžvilgiu būtų pakankamai nepriklausomas arba turėtų tam tikrą sprendimų priėmimo galią vykdydamas savo žemės ūkio veiklą, o tai, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, turi įvertinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (šiuo klausimu žr. 2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C‑61/09, EU:C:2010:606, 61 ir 62 punktus ir 2022 m. balandžio 7 d. Sprendimo Avio Lucos, C‑116/20, EU:C:2022:273, 49 ir 50 punktus).

29

Be to, iš Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnio 1 dalies, siejamos su jo 10 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad, skiriant šio reglamento 1 straipsnio a punkte nurodytas tiesiogines išmokas, „aktyviu ūkininku“, kaip tai suprantama pagal pirmąją iš šių nuostatų, gali būti laikomi fiziniai ar juridiniai asmenys arba fizinių ar juridinių asmenų grupės, kurių žemės ūkio paskirties žemę sudaro „daugiausia ganyti ar kultivuoti tinkamos būklės natūraliai laikomi plotai“ ir kurie tuose plotuose vykdo „minimalią veiklą“, tam tikrais atvejais apibrėžtą valstybių narių pagal šio reglamento 4 straipsnio 2 dalies b punktą, siejamą su 1 straipsnio c punkto iii papunkčiu.

30

Be to, kiek tai susiję su dviem sąlygomis, nurodytomis Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b punkte, šio reglamento 33 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad, siekdamas pasinaudoti teisėmis į išmokas, kaip numatyta šio reglamento 32 straipsnio 1 dalyje, išskyrus force majeure atvejus arba išimtines aplinkybes, valdos žemės ūkio paskirties žemės plotus, deklaruotus kaip „reikalavimus atitinkančius hektarus“, ūkininkas turi „tur[ėti] valstybės narės nustatytą dieną“. Šio 32 straipsnio 2 dalies a punkte sąvoka „reikalavimus atitinkantis hektaras“ apibrėžta kaip valdos žemės ūkio paskirties žemės plotas, naudojamas žemės ūkio veiklai arba daugiausia naudojamas žemės ūkio veiklai, jei plotas naudojamas ir ne žemės ūkio veiklai.

31

Teisingumo Teismas jau yra išaiškinęs Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 ir 3 dalis taip, kad žemės ūkio veikla atitinkamame žemės plote turi būti vykdoma ūkininko vardu ir jo naudai, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C‑61/09, EU:C:2010:606, 69 punktas).

32

Vis dėlto, darant prielaidą, kad šių nuostatų esmė atitinka Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalies ir 33 straipsnio 1 dalies nuostatų esmę, reikia pažymėti, kad pirmesniame punkte nurodytą sąlygą, kuri neišplaukia iš šių dviejų pastarųjų nuostatų formuluotės, Teisingumo Teismas nustatė nagrinėdamas institucijai AMA analogiškos Vokietijos institucijos ginčą su viešuoju subjektu Landkreis Bad Dürkheim (Bad Diurkheimo apskritis, Vokietija), kuri su ūkininke sudarė sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo už fiksuotą atlyginimą prižiūrėti ir eksploatuoti tam tikrus žemės plotus, kurių dalis priklausė Vokietijos žemei, o kita dalis – kitiems savininkams, leidusiems ganyti gamtos apsaugos tikslais. Teisių į išmokas pagal vienkartinės išmokos už plotą schemos gavimo tikslais ši ūkininkė deklaravo šiuos plotus kaip savo valdos dalį, tačiau jos paraišką ši institucija atmetė, motyvuodama tuo, kad tie plotai negali būti laikomi „reikalavimus atitinkančiu hektaru“, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 dalį.

33

Teisingumo Teismas visų pirma nusprendė, jog tokiu atveju svarbiausia, kad tretieji asmenys nevykdytų jokios žemės ūkio veiklos tuose plotuose, kad neatsitiktų taip, jog keli ūkininkai nurodys atitinkamus plotus kaip priklausančius jų valdai. Be to, jis šią nuostatą aiškino taip, kad pagal ją nedraudžiama žemės plotą, kuris ūkininkui perduodamas neatlygintinai naudoti tam tikru būdu ir ribotą laikotarpį, laikantis aplinkos apsaugos tikslų, laikyti valdos dalimi, su sąlyga jei ūkininkas gali pakankamai nepriklausomai naudoti tokią žemę savo žemės ūkio veiklai vykdyti ne trumpesnį kaip 10 mėnesių laikotarpį (2010 m. spalio 14 d. Sprendimo Landkreis Bad Dürkheim, C‑61/09, EU:C:2010:606, 66 punktas ir 71 punkto antra įtrauka).

34

Atsižvelgiant į šią jurisprudenciją, reikia konstatuoti, kad laikinas žemės ūkio paskirties žemės ploto perdavimas įvairiems ūkininko laisvai pasirinktiems naudotojams, kad jie už fiksuotą atlygį vykdytų tam tikras užduotis, kurias apima sąvoka „žemės ūkio veikla“, negali būti kliūtis šiam ūkininkui gauti „tiesiogines išmokas“ pagal Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktus, siejamus su 33 straipsnio 1 dalimi. Kaip savo rašytinėse pastabose pažymėjo Komisija, nustatant, ar žemės ūkio paskirties žemės plotas priskirtinas ūkininko valdai, lemiamą reikšmę turi tai, kad, pirma, ūkininkas gali garantuoti, jog toks plotas iš tikrųjų naudojamas žemės ūkio veiklai, ir, antra, jis gali užtikrinti, kad laikomasi esminių reikalavimų, susijusių su žemės ūkio veiklos vykdymu.

35

Jei šios dvi sąlygos tenkinamos, žemės ūkio paskirties žemės plotas turi būti laikomas „ūkininko valdomu“ ir jo „turimu“ plotu. Jis taip pat turi būti laikomas šių išmokų „reikalavimus atitinkančiu hektaru“, net jei atitinkamos valstybės narės nustatytą dieną jį „prižiūri“ ūkininko pasirinkti naudotojai. Be to, jeigu toks ūkininkas tame plote vykdo bent minimalią žemės ūkio veiklą, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 9 straipsnio 1 dalį, siejamą su jo 10 konstatuojamąja dalimi, jis turi būti laikomas „aktyviu ūkininku“, kuriam gali būti skirtos to reglamento 1 straipsnio a punkte nurodytos tiesioginės išmokos.

36

Šiuo atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad, pirma, prieš perduodama įvairius aptariamo ploto sklypus pasirinktiems naudotojams, kad jie juos prižiūrėtų ir nuimtų derlių, IJ atlieka žemės dirbimo, pasėlių planavimo ir auginimo darbus, taip pat įsipareigoja drėkinti šiuos sklypus. Antra, pagal su IJ sudarytą naudojimo sutartį naudotojai „įsipareigoja“, be kita ko, nuolat naikinti piktžoles ir privalo laikytis ekologinio ūkininkavimo gairių. Atrodo, kad aptariamas plotas atitinka šio sprendimo 34 ir 35 punktuose nurodytus kriterijus ir kad IJ yra „aktyvus ūkininkas“, kaip jis suprantamas pagal Reglamento Nr. 1307/2013 9 straipsnį, siejamą su šio reglamento 4 straipsnio 1 dalies b punktu, tačiau tai dar turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

37

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad nutartyje dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta, jog pagrindinėje byloje egzistuoja kokia nors rizika, kad tiesioginių išmokų už aptariamą plotą, be IJ, prašys kiti ūkininkai. Šiuo atžvilgiu ši byla skiriasi nuo bylos, kurioje priimtas 2010 m. spalio 14 d. Sprendimas Landkreis Bad Dürkheim (C‑61/09, EU:C:2010:606). Taigi, darant prielaidą, kad Reglamento Nr. 1307/2013 32 straipsnio 2 dalis ir 33 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip pat, kaip tame sprendime Teisingumo Teismas aiškino Reglamento Nr. 1782/2003 44 straipsnio 2 ir 3 dalis, t. y. kad tokioje situacijoje, dėl kurios priimtas tas sprendimas, pagal jas reikalaujama, kad žemės ūkio veikla atitinkamuose žemės plotuose būtų vykdoma tiesioginių išmokų prašančio ūkininko vardu ir jo naudai, pažymėtina, kad toks reikalavimas šioje byloje netaikytinas (pagal analogiją žr. 2020 m. gruodžio 17 d. Sprendimą Land Berlin (Su BŽŪP susijusios teisės į išmokas), C‑216/19, EU:C:2020:1046, 43 ir 44 punktai).

38

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 1307/2013 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, siejami su 33 straipsnio 1 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad pagal juos nedraudžiama ūkininkui gauti šio reglamento 1 straipsnio a punkte nurodytas tiesiogines išmokas už jam priklausantį žemės plotą ir tą plotą pripažinti šio ūkininko „valdoma ir turima valda“, kai, pirma, tą plotą sudarantys sklypai perduodami ūkininko pasirinktiems naudotojams, kurie už fiksuotą atlygį įsipareigoja prižiūrėti šiuos sklypus ir nuimti derlių, ir, antra, tas ūkininkas, neturėdamas teisės į derliaus rezultatą, atlieka pirminio žemės dirbimo, auginimo ir nuolatinio tų sklypų drėkinimo darbus ir net juos prižiūri, jei to nedaro tie naudotojai.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1307/2013, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos sistemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės ir panaikinami Tarybos reglamentas (EB) Nr. 637/2008 ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, 4 straipsnio 1 dalies b ir c punktai, siejami su 33 straipsnio 1 dalimi,

turi būti aiškinami taip:

pagal juos nedraudžiama ūkininkui gauti šio reglamento 1 straipsnio a punkte nurodytas tiesiogines išmokas už jam priklausantį žemės plotą ir tą plotą pripažinti šio ūkininko „valdoma ir turima valda“, kai, pirma, tą plotą sudarantys sklypai perduodami ūkininko pasirinktiems naudotojams, kurie už fiksuotą atlygį įsipareigoja prižiūrėti šiuos sklypus ir nuimti derlių, ir, antra, tas ūkininkas, neturėdamas teisės į derliaus rezultatą, atlieka pirminio žemės dirbimo, auginimo ir nuolatinio tų sklypų drėkinimo darbus ir net juos prižiūri, jei to nedaro tie naudotojai.