–

TAP Portugal, atstovaujamos Rechtsanwälte K. Brecke, B. Liebert ir U. Steppler,

–

flightright GmbH, atstovaujamos Rechtsanwälte M. Michel ir R. Weist,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, C. Chambel Alves, L. Guerreiro ir P. Pisco Santos,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos G. Braun, G. Wilms ir N. Yerrell,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 3 dalies išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti nagrinėjant TAP Portugal (toliau – TAP) ginčą su flightright GmbH (byla C‑156/22) ir Myflyright GmbH (bylos C‑157/22 ir C‑158/22) dėl keleivių teisės į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004 atšaukus skrydį dėl netikėtos orlaivio antrojo piloto mirties prieš pat numatytą skrydį.

3

Reglamento Nr. 261/2004 1, 14 ir 15 konstatuojamosiose dalyse nurodyta:

<…>

4

Šio reglamento 5 straipsnyje „Skrydžių atšaukimas“ nustatyta:

„1.   Atšaukus skrydį:

<…>

<…>

3.   Skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.

<…>“

5

Minėto reglamento 7 straipsnio 1 dalis „Teisė į kompensaciją“ suformuluota taip:

„1. Kai daroma nuoroda į šį straipsnį, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją:

Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką.“

6

Trys sujungtos bylos susijusios su tuo pačiu atšauktu skrydžiu; dėl šio atšaukimo atsiradusias teises atitinkami keleiviai perleido oro transporto keleiviams teisinę pagalbą teikiančioms bendrovėms flightright (byla C‑156/22) ir Myflyright (bylos C‑157/22 ir C‑158/22).

7

2019 m. liepos 17 d. oro vežėja TAP turėjo vykdyti skrydį iš Štutgarto (Vokietija) (numatytas išvykimas – 6.05 val.) į Lisaboną (Portugalija).

8

Tą pačią dieną 4.15 val. antrasis pilotas, turėjęs vykdyti atitinkamą skrydį, buvo rastas negyvas savo viešbučio kambaryje. Visa įgula buvo sukrėsta dėl šio įvykio ir pareiškė negalinti vykdyti skrydžio. Pakaitinių darbuotojų ne TAP bazėje nebuvo, todėl 6.05 val. skrydis buvo atšauktas. Pakaitinė įgula iš Lisabonos išskrido 11.25 val. ir į Štutgartą atvyko 15.20 val. Keleiviai buvo skraidinami pakaitiniu skrydžiu į Lisaboną 16.40 val.

9

TAP atsisakė flightright ir Myflyright išmokėti Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje numatytą kompensaciją, remdamasi tuo, kad netikėta antrojo piloto mirtis yra ypatinga aplinkybė, kaip tai suprantama pagal šio reglamento 5 straipsnio 3 dalį.

10

Visose trijose nagrinėjamose bylose Amtsgericht Nürtingen (Niurtingeno apylinkės teismas, Vokietija) nurodė TAP išmokėti flightright ir Myflyright tą kompensaciją, motyvuodamas tuo, kad, panašiai, kaip ir staigi ir netikėta sunki liga, staigi ir nenumatyta įgulos nario mirtis toliau – netikėta liga ar mirtis) nėra išorinis įvykis, turintis įtakos atitinkamam skrydį vykdančiam oro vežėjui, nes ji patenka į oro vežėjo veiklai būdingos rizikos sritį.

11

TAP pateikė apeliacinį skundą Landgericht Stuttgart (Štutgarto apygardos teismas, Vokietija), t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Šis teismas paaiškina, kad nustatė, jog dalyje Vokietijos jurisprudencijos laikomasi Amtsgericht Nürtingen (Niurtingeno apylinkės teismas) požiūrio; tokio pat požiūrio laikosi ir Prancūzijos Cour de cassation. Vis dėlto Nyderlandų teismas neseniai nusprendė, kad netikėtą įgulos nario ligą reikia prilyginti išorės įvykiui, kurio oro vežėjas negali kontroliuoti.

12

Atsižvelgdamas į tai, kad oro vežėjas iš esmės turi užtikrinti savo personalo tinkamumą skraidyti ir jo pasiekiamumą, taigi iš esmės jis privalo turėti ir tam tikrą atsarginių darbuotojų rezervą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas vis dėlto pažymi, kad nagrinėjamu klausimu nėra vieningos nuomonės nei Europos teismų jurisprudencijoje, nei doktrinoje.

13

Šiomis aplinkybėmis Landgericht Stuttgart (Štutgarto apygardos teismas) nusprendė sustabdyti visų trijų bylų nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 261/2004] 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad susiklostė ypatingos aplinkybės, kaip jos suprantamos pagal šią nuostatą, kai skrydis iš oro uosto, kuris yra už skrydį vykdančio oro vežėjo bazės ribų, buvo atšauktas dėl to, kad šio skrydžio įgulos narys (nagrinėjamu atveju – antrasis pilotas), be apribojimų praėjęs privalomus reguliarius sveikatos patikrinimus, prieš pat šį skrydį staiga ir oro vežėjui visiškai netikėtai mirė arba taip sunkiai susirgo, kad negalėjo vykdyti skrydžio?“

14

2022 m. balandžio 4 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi bylos C‑156/22–C‑158/22 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdomos rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas sprendimas.

15

Klausimais, kurie trijose nagrinėjamose bylose suformuluoti vienodai, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip: sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, apima skrydžiui vykdyti būtino įgulos nario netikėtą neatvykimą į darbą dėl prieš pat numatytą skrydį jį ištikusios ligos ar mirties.

16

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą atšaukus skrydį nukentėję keleiviai turi teisę gauti kompensaciją iš skrydį vykdančio oro vežėjo pagal šio reglamento 7 straipsnio 1 dalį, nebent jie buvo iš anksto informuoti apie skrydžio atšaukimą per šio reglamento 5 straipsnio 1 dalies c punkto i–iii papunkčiuose nustatytus terminus.

17

Vis dėlto pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, siejamą su jo 14 ir 15 konstatuojamosiomis dalimis, skrydį vykdantis oro vežėjas atleidžiamas nuo pareigos mokėti kompensaciją, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl „ypatingų aplinkybių“, kurių nebūtų buvę galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių.

18

Pagal suformuotą Teisingumo Teismo jurisprudenciją sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį, reiškia įvykius, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi įprastai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti; šios dvi sąlygos yra kumuliacinės ir kiekvienu konkrečiu atveju reikia įvertinti, ar jos tenkinamos (2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 23 punktas ir 2022 m. liepos 7 d. Sprendimo SATA International – Azores Airlines (Degalų papildymo sistemos gedimas), C‑308/21, EU:C:2022:533, 20 punktas).

19

Vis dėlto atsižvelgiant, pirma, į šio reglamento tikslą, nurodytą jo 1 konstatuojamojoje dalyje, užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį ir, antra, į tai, kad minėto reglamento 5 straipsnio 3 dalyje nukrypstama nuo keleivių teisės į kompensaciją jų skrydžio atšaukimo atveju principo, sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, turi būti aiškinama siaurai (2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

20

Pirmiausia reikia nustatyti, ar skrydžiui būtino įgulos nario netikėtas neatvykimas į darbą dėl prieš pat numatytą skrydį jį ištikusios ligos ar mirties pagal savo pobūdį arba kilmę gali būti laikomas įvykiu, kuris nėra būdingas įprastai skrydį vykdančio oro vežėjo veiklai.

21

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad priemonės, susijusios su skrydį vykdančio oro vežėjo personalu, yra įprastos šio vežėjo veiklos dalis. Tas pats pasakytina apie priemones, susijusias su skrydį vykdančio oro vežėjo darbuotojų darbo sąlygomis ir darbo užmokesčiu (2021 m. kovo 23 d. Sprendimo Airhelp, C‑28/20, EU:C:2021:226, 29 punktas), prie kurių priskiriamos įgulų formavimo ir darbuotojų darbo laiko planavimo priemonės.

22

Taigi skrydį vykdantys oro vežėjai paprastai gali vykdydami veiklą susidurti su skrydžiui vykdyti būtinų vieno ar kelių darbuotojų neatvykimu į darbą (net ir prieš pat skrydį) dėl ligos ar mirties. Vadinasi, tokio neatvykimo į darbą valdymas išlieka neatsiejamas nuo įgulos formavimo ir darbuotojų darbo laiko planavimo klausimo, todėl toks netikėtas įvykis yra neatsiejamas nuo įprastos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos.

23

Reikėtų patikslinti, kad kai, kaip šiuo atveju, skrydis neįvyksta dėl netikėtos jam vykdyti būtino darbuotojo mirties prieš pat skrydį, tokia situacija, kad ir kokia tragiška ir lemtinga būtų, teisiškai nesiskiria nuo situacijos, kai skrydis negali būti vykdomas, nes toks darbuotojas prieš pat skrydį netikėtai susirgo. Taigi pats vieno ar kelių įgulos narių neatvykimas į darbą dėl ligos ar mirties, net jei buvo netikėtas, o ne konkreti medicininė neatvykimo priežastis, yra įvykis, būdingas įprastai šio vežėjo veiklai, todėl vežėjas, planuodamas savo įgulas ir darbuotojų darbo laiką, turi tikėtis tokių nenumatytų įvykių.

24

Be to, tai, kad atitinkamas įgulos narys netikėtai neatvyko į darbą, nors atliko visus galiojančiose taisyklėse nustatytus reguliarius medicininius patikrinimus, negali kelti abejonių dėl šio sprendimo 22 punkte padarytos išvados. Iš tiesų bet kuris asmuo, įskaitant tuos, kurie reguliariai sėkmingai atlieka medicininius patikrinimus, bet kada gali netikėtai susirgti arba mirti.

25

Kadangi pirmoji iš dviejų šio sprendimo 18 punkte nurodytų kumuliacinių sąlygų nėra įvykdyta, nebūtina tikrinti, ar įvykdyta antroji iš šių sąlygų.

26

Atsižvelgiant į visus išdėstytus motyvus, į visose trijose pagrindinėse bylose pateiktus vienodai suformuluotus klausimus reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalis aiškintina taip: sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima skrydžiui vykdyti būtino įgulos nario netikėto neatvykimo į darbą dėl prieš pat numatytą skrydį jį ištikusios ligos ar mirties.

27

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (trečioji kolegija) nusprendžia:

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalį

reikia aiškinti taip:

sąvoka „ypatingos aplinkybės“, kaip ji suprantama pagal šią nuostatą, neapima skrydžiui vykdyti būtino įgulos nario netikėto neatvykimo į darbą dėl prieš pat numatytą skrydį jį ištikusios ligos ar mirties.