–

Kapniki A. Michailidis AE, atstovaujamos dikigoros P. Yatagantzidis,

–

Graikijos vyriausybės, atstovaujamos E. Leftheriotou, M. Tassopoulou ir A.‑E. Vasilopoulou,

–

Europos Sąjungos Tarybos, atstovaujamos M. Balta, A. Nowak-Salles ir A. Tamás,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos M. Konstantinidis ir B. Rechena,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2062/92, kuriuo nustatomos tikslinės 1992 m. derliaus kainos, intervencinės kainos ir išmokos tabako lapų pirkėjams, supakuoto tabako išvestinės intervencinės kainos, referenciniai kokybės rodikliai ir auginimo vietovės (OL L 215, 1992, p. 22), 3 straipsnio 3 dalies galiojimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Kapniki A. Michaïlidis AE ginčą su Organismos Pliromon kai Elenchou Koinotikon Enischyseon Prosanatolismou kai Engyiseon ((OPEKEPE) Bendrijos orientacinės ir garantinės pagalbos mokėjimo ir kontrolės įstaiga, Graikija) ir Ypourgos Agrotikis Anaptyxis kai Trofimon (žemės ūkio plėtros ir maisto produktų ministras, Graikija) dėl prašymo panaikinti Ethnikos Organismos Kapnou (Nacionalinė tabako tarnyba, Graikija) sprendimą, priimtą pagal Reglamentą Nr. 2062/92, kuriuo iš šios bendrovės reikalaujama grąžinti priemoką, motyvuojant tuo, kad ji jai buvo išmokėta nepagrįstai.

3

1970 m. balandžio 21 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 727/70 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (OL L 94, 1970, p. 1), iš dalies pakeisto 1992 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 860/92 (OL L 91, 1992, p. 1) (toliau – Reglamentas Nr. 727/70) šeštoje konstatuojamojoje dalyje nurodyta:

„kadangi šių tikslų galima pasiekti taikant intervencinę sistemą, pagrįstą orientacinių ir intervencinių kainų sistema, kurią sudaro, viena vertus, įpareigojimas pirkti už intervencinę kainą ir, kita vertus, priemokų skyrimas naudotojams, kurie perka tabako lapus tiesiogiai iš Bendrijos gamintojų; kadangi ši sistema turi būti taikoma taip, kad būtų skatinama gerinti kokybę ir pritaikyti gamybą, ypač renkantis auginti paklausesnes ar konkurencingesnes veisles.“

4

Šio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„3.   Nustatomos tikslinės ir intervencinės kainos:

Vis dėlto šios kainos už tą pačią veislę konkrečiose auginimo vietovėse gali būti diferencijuojamos, kaip tai suprantama pagal 4 straipsnio 5 dalį.“

5

Šio reglamento 3 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta:

„1.   Priemoka skiriama fiziniams arba juridiniams asmenims, perkantiems tabako lapus tiesiogiai iš Bendrijos augintojų.

Priemoka skiriama tik pirkėjams:

<…>

3.   Išsamios šio straipsnio taikymo taisyklės, ypač tos, kuriose numatytos administracinės kontrolės priemonės, priimamos 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Šiose taisyklėse nustatoma, kokias sąlygas būtina įtraukti į sutartis, būtent tai, kad reikia nurodyti su augintoju sutartos kainos ir priemokos, į kurią suteikiama teisė pagal sutartį, dydį.“

6

To paties reglamento 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3.   Priemokos dydis nustatomas:

<…>

Taip nustatytas priemokos dydis galioja visam atitinkamos veislės tabakui. Vis dėlto, jeigu tam tikros veislės atveju vienodo dydžio priemokos skyrimas už skirtingos kokybės tos veislės tabaką gali trukdyti tinkamai veikti bendram rinkos organizavimui ir derinti gamybą prie vartotojų poreikių, išimties tvarka už pasirinktų referencinių kokybės rodiklių neatitinkantį tos pačios veislės tabaką gali būti nustatyta didesnė arba mažesnė priemoka.

Ši suma už tai pačią veislę konkrečiose auginimo vietovėse gali būti diferencijuojama, kaip tai suprantama pagal 5 dalį.

4.   Kiekvienais metais iki lapkričio 1 d. priemokos už veislę dydis, galiojantis kitų kalendorinių metų derliui, nustatomas Sutarties [EEB] 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

7

Siekiant apriboti bet kokį tabako gamybos didėjimą Europos Sąjungoje ir kartu neskatinti auginti veislių, kurias sunku realizuoti, 1988 m. balandžio 25 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 1114/88, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EEB) Nr. 727/70 dėl bendro žaliavinio tabako rinkos organizavimo (OL L 110, 1988, p. 35), šio reglamento 4 straipsnis buvo papildytas 5 dalimi. Šioje nuostatoje numatyta:

„Taryba kasmet Sutarties [EEB] 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nustato didžiausią garantuojamą kiekvienos Bendrijoje auginamos tabako veislės ar veislių grupės, už kurias nustatomos kainos ir priemokos, kiekį, visų pirma atsižvelgdama į rinkos sąlygas ir atitinkamų regionų socialines, ekonomines ir agronomines sąlygas. Bendras didžiausias leistinas kiekis Bendrijoje kiekvienam 1988 m., 1989 m. ir 1990 m. derliui yra 385000 tonų tabako lapų.

<…>“

8

Reglamento Nr. 727/70 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos auginimo sutarčių sąlygos ir reikalavimai buvo nustatyti 1970 m. rugpjūčio 25 d. Komisijos reglamente (EEB) Nr. 1726/70, kuriuo nustatomos išsamios priemokų už tabako lapus skyrimo taisyklės (OL L 191, 1970, p. 1).

9

Reglamento Nr. 1726/70 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1991 m. gegužės 29 d. Komisijos reglamentu (EEB) Nr. 1413/91 (OL L 135, 1991, p. 15) (toliau – Reglamentas Nr. 1726/70), 2b straipsnio 1, 3 ir 4 dalyse numatyta:

„1.   Auginimo sutartis <…>, kurioje turi būti bent priedo 1–12 punktuose išvardyti punktai, sudaroma tarp šių šalių:

<…>

3.   Auginimo sutartis gali būti sudaroma vieneriems arba keleriems metams. Ji turi būti sudaryta, išskyrus force majeure atvejus, iki tų metų, kuriais ji taikoma pirmą kartą, birželio 1 d. <…>

4.   Auginimo sutartyje turi būti pateikta ši informacija:

<…>“

10

Reglamento Nr. 1726/70 priede buvo pateikta standartinė Europos auginimo sutartis, kurios 1, 4, 5 ir 8 punktai suformuluoti taip:

<…>

<…>

11

Reglamento Nr. 2062/92 pirma, trečia ir septinta konstatuojamosios dalys išdėstytos taip:

„kadangi [Europos] Komisija pasiūlė bendro tabako rinkos organizavimo reformą, kuri bus pradėta taikyti nuo 1993 m. derliaus; kadangi dėl to 1992 m. derliui turėtų būti paliktos ankstesniam derliui taikytinos nuostatos, padarius esminius pakeitimus, kad būtų užtikrintas perėjimas prie naujos tvarkos; kadangi, atsižvelgiant į pastarąją nuostatą, [Reglamento Nr. 727/70] 4 straipsnio 5 dalies pirmoje pastraipoje numatyto didžiausio garantuojamo kiekio pagal veislę ar veislių grupę nustatymas 1993 m. derliui nereikalingas;

<…>

kadangi orientacinės ir intervencinės tabako lapų kainos turi būti nustatomos pagal [Reglamento Nr. 727/70] 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, siekiant skatinti gamybos kryptingumą, ypač siekiant, kad pasėliai būtų perorientuoti į paklausiausias, konkurencingiausias ir mažiausiai kenksmingas sveikatai veisles;

<…>

kadangi priemoka yra vienoda už visą atitinkamos veislės tabaką, neatsižvelgiant į pristatyto tabako kokybę; kadangi vis dėlto tai skatina gaminti nekokybišką tabaką; kadangi dėl to priemoka turėtų būti sumažinta už perdirbėjo supirktą nekokybiško tabako kiekį, viršijantį procentinę dalį, atitinkančią įprastinį nekokybiško tabako kiekį palyginti su visu derliumi.“

12

Šio reglamento 3 straipsnyje numatyta:

„1.   1992 m. derliaus orientacinės ir intervencinės kainos bei priemokų, skiriamų [Reglamento Nr. 727/70] 2 ir 3 straipsniuose nurodytiems tabako lapų pirkėjams, dydžiai ir to reglamento 6 straipsnyje nurodytos supakuoto tabako intervencinės kainos yra nustatytos šio reglamento IV priede.

<…>

3.   Jei perdirbėjo nupirkto žemesnės klasės, kategorijos ar kokybės tabako kiekis viršija IV priede nurodytą procentinę viso jo įsigyto atitinkamos veislės tabako dalį, priemoka už kiekį, viršijantį minėtą procentinę dalį, sumažinama 30 %.“

13

Šio reglamento IV priedo Nr. 18 nustatyta, kad jo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytas procentinis dydis IV klasės „Katerini ir panašių veislių“ atžvilgiu yra 20 %.

14

Pareiškėja pagrindinėje byloje prieš 1992 m. birželio 1 d. sudarė su tabako augintojais Katerini veislės tabako pirkimo sutartis dėl 1992 m. derliaus. Tuomet ji avansu gavo Reglamento Nr. 727/70 3 straipsnio 1 dalyje numatytą priemoką.

15

1995 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Ethnikos Organismos Kapnou (Nacionalinė tabako tarnyba) paragino pareiškėją pagrindinėje byloje grąžinti gautos 51564843 Graikijos drachmų (GRD) (apie 151327 EUR) dydžio priemokos dalį kaip nepagrįstai gautą sumą pagal Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalį, motyvuodama tuo, kad ši avansu išmokėta priemoka buvo didesnė nei priklausė pareiškėjai. Ethnikos Organismos Kapnou (Nacionalinė tabako tarnyba) teigimu, pareiškėjos pagrindinėje byloje įsigytas žemesnės kategorijos tabako kiekis sudarė daugiau nei 20 % viso jos įsigyto tabako kiekio.

16

Pareiškėja pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą Symvoulio tis Epikratias (Valstybės Taryba, Graikija), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, ir prašė jį panaikinti; šis teismas perdavė skundą išnagrinėti Dioikitiko Protodikeio Athinon (Atėnų pirmosios instancijos administracinis teismas, Graikija). Šiame teisme pareiškėja pagrindinėje byloje, be kita ko, rėmėsi Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalies negaliojimu dėl šios nuostatos taikymo atgaline data ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimo. Dioikitiko Protodikeio Athinon (Atėnų pirmosios instancijos administracinis teismas) sprendimu minėtas skundas atmestas kaip nepagrįstas.

17

Pareiškėja pagrindinėje byloje pateikė apeliacinį skundą dėl šio sprendimo Dioikitiko Efeteio Athinon (Atėnų apeliacinis administracinis teismas, Graikija); šis jį atmetė, motyvuodamas tuo, kad Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalis netaikoma atgaline data, nes ši nuostata susijusi ne su nagrinėjamų auginimo sutarčių sudarymo data, o su tabako kokybe, ir kad šis reglamentas nepažeidžia teisėtų lūkesčių apsaugos principo.

18

Pareiškėja pagrindinėje byloje apskundė šį sprendimą Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba). Šis teismas abejoja minėtos nuostatos galiojimu, nes ji gali prieštarauti teisės normų netaikymo atgaline data ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams.

19

Visų pirma prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalis taikoma atgaline data, nes šis reglamentas buvo paskelbtas 1992 m. liepos 30 d., t. y. pasibaigus Reglamente Nr. 1726/70 nustatytam terminui, per kurį augintojai ir perdirbėjai turėjo sudaryti auginimo sutartis dėl 1992 m. derliaus. Šiuo atžvilgiu Teisingumo Teismas mano, kad nors 3 straipsnio 3 dalyje numatytu priemokos sumažinimu buvo siekiama pagerinti auginamų tabako veislių kokybę, taigi, ir jų konkurencingumą, toks tikslas, kuris atitiko bendro tabako rinkos organizavimo tikslus negalėjo būti pasiektas Reglamento Nr. 2062/92 įsigaliojimo dieną, nes iki tos dienos terminas jau buvo pasibaigęs ir atitinkamos rinkos dalyviai jau buvo nusprendę dėl gamybos krypties, o 1992 m. derliaus nuėmimo metu šio tikslo nebuvo įmanoma pasiekti. Taigi tas teismas mano, kad kyla klausimas dėl Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalies galiojimo.

20

Be to, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad Reglamente Nr. 2062/92 numatant priemokos sumažinimą už prastesnės kokybės tabaką gali būti pažeistas teisėtų lūkesčių apsaugos principas, nes pagal Reglamento Nr. 727/70 4 straipsnio 4 dalį priemokos, galiojančios atitinkamų metų derliui, dydis turėjo būti nustatytas iki ankstesnių metų lapkričio 1 d., o auginimo sutartys bet kuriuo atveju turėjo būti sudarytos iki kiekvienų metų birželio 1 d.

21

Šiomis aplinkybėmis Symvoulio tis Epikrateias (Valstybės Taryba) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 2062/92] 3 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu perdirbėjo supirkto žemesnės kokybės tabako lapų kiekis, palyginti su visu supirktu atitinkamos veislės tabako kiekiu, viršija [šio reglamento] IV priede nustatytą didžiausią procentinę dalį, išmoka už tą procentinę dalį viršijantį kiekį sumažinama 30 %, pažeidžiamas teisės normų netaikymo atgaline data principas ir teisėtų lūkesčių apsaugos principas?“

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas savo klausimu iš esmės siekia sužinoti, ar Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalis galioja atsižvelgiant į teisės normų netaikymo atgaline data ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

23

Pirmiausia reikia priminti, kad nors pagal bendrą taisyklę teisinio saugumo principas draudžia nustatyti Sąjungos teisės akto galiojimo pradžią anksčiau, nei jis buvo paskelbtas, šio principo išimtis gali būti taikoma tuomet, kai to reikalauja bendrojo intereso tikslai ir yra tinkamai atsižvelgiama į suinteresuotųjų asmenų teisėtus lūkesčius, taip pat, kai iš atitinkamų normų turinio, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad joms turi būti priskirtas toks poveikis (2019 m. balandžio 30 d. Sprendimo Italija / Taryba (Viduržemio jūros durklažuvių žvejybos kvota), C-611/17, EU:C:2019:332, 106 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

24

Tokiomis aplinkybėmis pirmiausia reikėtų nustatyti, ar Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, jei perdirbėjo supirktas žemesnės klasės, kategorijos ar kokybės tabako kiekis viršija šio reglamento IV priede nurodytą procentinę viso jo supirkto atitinkamos veislės tabako kiekio dalį, priemoka už kiekį, viršijantį minėtą procentinę dalį, sumažinama 30 %, taikoma atgaline data. Jei taip, tuomet reikia patikrinti, ar šios nuostatos taikymas atgaline data priimtinas pagal šio sprendimo ankstesniame punkte nurodytą jurisprudenciją.

25

Pirma, vertinant, ar Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalis taikoma atgaline data, pirmiausia reikia pažymėti, kad šis reglamentas buvo paskelbtas 1992 m. liepos 30 d. Iš Reglamento Nr. 1726/70 2b straipsnio 3 dalies matyti, kad norėdami gauti Reglamento Nr. 727/70 3 straipsnio 1 dalyje numatytą priemoką už 1992 m. derlių fiziniai ar juridiniai asmenys, perkantys tabako lapus iš augintojų, turėjo, išskyrus force majeure atvejus, sudaryti su augintojais auginimo sutartis ne vėliau kaip 1992 m. birželio 1 d.

26

Tokiomis aplinkybėmis reikia daryti išvadą, kad Reglamentas Nr. 2062/92, įskaitant jo 3 straipsnio 3 dalį, buvo taikomas atgaline data, nes jis priimtas tuo metu, kai tabako lapus iš augintojų perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys jau turėjo priimti privalomus sutartinius įsipareigojimus dėl augintojų produkcijos pirkimo (pagal analogiją žr. 1991 m. liepos 11 d. Sprendimo Crispoltoni, C‑368/89, EU:C:1991:307, 14–16 punktus).

27

Be to, šį taikymą atgaline data lėmė tai, kad pagal šią nuostatą kasmet nustatomas priemokos už 1992 m. derlių dydis buvo nustatytas 1992 m. birželio mėnesį, nors pagal Reglamento Nr. 727/70 4 straipsnio 4 dalį tai reikėjo atlikti iki 1991 m. lapkričio 1 d.

28

Antra, vertinant, ar Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalies taikymas atgaline data gali būti pateisinamas to reikalaujančiu bendrojo intereso tikslu, reikia pažymėti, kad šio reglamento, įskaitant jo 3 straipsnio 3 dalį, taikymas atgaline data imperatyviai kyla iš būtinybės pasiekti pagrindinį 1992 m. bendro tabako rinkos organizavimo tikslą, t. y. suteikti finansinę paramą tabako augintojams ir perdirbėjams.

29

Tokiomis aplinkybėmis, trečia, reikia apsvarstyti, ar buvo tinkamai laikomasi teisėtų lūkesčių apsaugos principo. Reikia priminti, kad, nors teisėtų lūkesčių apsaugos principas yra vienas iš pagrindinių Sąjungos principų, yra nepagrįsta, kad ūkio subjektai turėtų teisėtą lūkestį išlaikyti egzistuojančias aplinkybes, kurios gali būti pakeistos Sąjungos institucijoms įgyvendinant savo diskreciją, ypač tokioje srityje, kaip bendras rinkos organizavimas, kurio tikslas yra nuolatinis derinimas su besikeičiančiomis ekonominėmis sąlygomis (šiuo klausimu žr. 1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Crispoltoni ir kt., C‑133/93, C‑300/93 ir C‑362/93, EU:C:1994:364, 57 punktą; 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Pontillo, C‑372/96, EU:C:1998:412, 22 punktą; taip pat 2012 m. birželio 26 d. Sprendimo Lenkija / Komisija, C‑335/09 P, EU:C:2012:385, 180 punktą ir nurodytą jurisprudenciją).

30

Vadinasi, ūkio subjektai negali remtis įgyta teise išlaikyti pranašumą, kuris jiems buvo suteiktas sukūrus bendrą rinkų organizavimą ir kuriuo jie naudojosi tam tikru metu (1994 m. spalio 5 d. Sprendimo Crispoltoni ir kt., C‑133/93, C‑300/93 ir C‑362/93, EU:C:1994:364, 58 punktas ir 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Pontillo, C‑372/96, EU:C:1998:412, 23 punktas ir nurodyta jurisprudencija).

31

Juo labiau kad, kaip ir pagrindinėje byloje, taikytinas Sąjungos teisės aktas, šiuo atveju Reglamentas Nr. 727/70, įpareigojo Tarybą, atsižvelgiant, be kita ko, į rinkų raidą ir įvairių tabako veislių kenksmingumą, kiekvienais metais nustatyti šių veislių tabako kainas ir priemokas už jas ir aiškiai numatė galimybę šias kainas ir priemokas sumažinti (šiuo klausimu žr. 1998 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Pontillo, C‑372/96, EU:C:1998:412, 24 punktą).

32

Iš tiesų, paskelbus Reglamentą Nr. 1114/88, visi atitinkami ūkio subjektai žinojo apie netikrumą, kylantį dėl to, kad dar nebuvo kasmetinio kainų ir priemokų nustatymo. Kol Sąjungos teisės aktų leidėjas nebuvo nustatęs 1992 m. tabako derliui taikomų kainų ir priemokų, ūkio subjektai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių, kad tam tikras aptariamų kainų ir priemokų lygis bus išlaikytas.

33

Taip pat reikia pažymėti, kad pagal Reglamento Nr. 727/70 4 straipsnio 3 dalį priemokos dydis išimties tvarka gali būti nustatytas už referencinių kokybės rodiklių neatitinkantį tabaką – priemoka gali būti didesnė ar mažesnė, nei įprastai taikoma visam atitinkamos veislės tabakui. Be to, kaip matyti iš Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalies, taikomos atsižvelgiant į jo pirmą, trečią ir septintą konstatuojamąsias dalis, šiuo reglamentu buvo siekiama atgrasyti nuo žemesnės klasės, kategorijos ar kokybės tabako veislių, kurias sunku realizuoti, auginimo, siekiant apskritai apriboti tabako gamybą Sąjungoje.

34

Taip pat reikia priminti, kad iš Reglamento Nr. 1726/70 2b straipsnio 1 dalies, siejamos su to paties reglamento priedo 8 punktu, matyti, kad į pirkėjų ir augintojų sudaromas auginimo sutartis buvo įtraukta sąlyga, numatanti galimybę iš naujo derėtis dėl sutarties kainos, pasikeitus pirkėjams mokamai priemokai.

35

Taigi reikia pripažinti, kad Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalimi nebuvo pažeisti atitinkamų ūkio subjektų teisėti lūkesčiai.

36

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad, išnagrinėjus pateiktą klausimą, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos Reglamento Nr. 2062/92 3 straipsnio 3 dalies galiojimui, atsižvelgiant į teisės normų netaikymo atgaline data ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

37

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

Išnagrinėjus prejudicinį klausimą nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos 1992 m. birželio 30 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2062/92, kuriuo nustatomos tikslinės 1992 m. derliaus kainos, intervencinės kainos ir išmokos tabako lapų pirkėjams, supakuoto tabako išvestinės intervencinės kainos, referenciniai kokybės rodikliai ir auginimo vietovės, 3 straipsnio 3 dalies galiojimui, atsižvelgiant į teisės normų netaikymo atgaline data ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.