–

Papierfabriek Doetinchem BV, atstovaujamos Rechtsanwälte C. Böhmer ir C. Menebröcker,

–

Sprick GmbH Bielefelder Papier- und Wellpappenwerk & Co., atstovaujamos Rechtsanwältin S. Rojahn,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos P. Němečková, J. Samnadda ir T. Scharf,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142) 8 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Papierfabriek Doetinchem BV ir Sprick GmbH Bielefelder Papier- und Wellpappenwerk & amp, Co. (toliau – Sprick) ginčą dėl ieškinio dėl teisių pažeidimo, grindžiamo tuo, kad buvo tariamai pažeistos teisės į Bendrijos dizainą, kurio savininkė yra Sprick.

3

Reglamento Nr. 6/2002 10 konstatuojamojoje dalyje nustatyta:

„Dizaino apsaugos suteikimas vien dėl techninės funkcijos savybių [vien techninės funkcijos nulemtoms savybėms] neturėtų varžyti technologinio naujoviškumo. Suprantama, kad tai nereiškia, jog dizainas privalo turėti estetinę vertę. Taip pat apsauga neturėtų būti suteikiama mechaninių detalių dizainui, nes tai gali kliudyti skirtingų modelių gaminius keisti vienus kitais. Dėl šios priežasties, vertinant, ar kitos dizaino savybės atitinka apsaugos reikalavimus, neturėtų būti atsižvelgiama į dizaino savybes, kurioms dėl to nesuteikiama apsauga.“

4

Šio reglamento 3 straipsnyje „Sąvokos“ nurodyta:

„Šiame reglamente:

<…>“

5

Minėto reglamento 6 straipsnyje „Individualios savybės“ nustatyta:

„1.   Dizainas laikomas turinčiu individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis informuotam vartotojui skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui padaro bet koks kitas dizainas, kuris tapo prieinamas visuomenei <…>

<…>“

6

To paties reglamento 8 straipsnio „Techninės funkcijos sąlygojamas dizainas ir sujungiamųjų detalių dizainas“ 1 dalyje numatyta:

„Bendrijos dizainas negalioja, jeigu gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija.“

7

Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnio „Apsaugos apimtis“ 1 dalyje numatyta:

„Bendrijos dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesudaro skirtingo bendro įspūdžio.“

8

Šio reglamento 36 straipsnyje „Paraiškų reikalavimai“ nustatyta:

„1.   Registruotojo Bendrijos dizaino paraiškoje turi būti:

<…>“

9

Sprick yra pakavimo popieriaus dozatorių gaminanti bendrovė. Ji yra Bendrijos dizaino Nr. 001344022-0006, kurio paraiška buvo pateikta 2012 m. rugsėjo 19 d. ir kuris buvo įregistruotas bei paskelbtas 2012 m. spalio 17 d., savininkė; dizainas susijęs su pakavimo įrenginiu, kurio vaizdas yra toks:

10

Papierfabriek Doetinchem gamina su Sprick gaminama preke konkuruojančią prekę ir ja prekiauja.

11

Remdamasi pagrindinėje byloje nagrinėjamu dizainu suteikiamų teisių pažeidimu Sprick pareiškė Papierfabriek Doetinchem skirtą ieškinį Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas, Vokietija), juo prašė, be kita ko, nutraukti šį pažeidimą. Papierfabriek Doetinchem pateikė priešieškinį dėl šio dizaino pripažinimo negaliojančiu, motyvuodama tuo, kad visas jo savybes lemia tik atitinkamo gaminio techninė funkcija.

12

2017 m. gegužės 18 d. sprendimu Landgericht Düsseldorf (Diuseldorfo apygardos teismas) patenkino Sprick reikalavimus ir atmetė Papierfabriek Doetinchem priešieškinį, motyvuodamas tuo, kad, atsižvelgiant į tai, jog yra „daug alternatyvių“ minėto gaminio „dizainų“, pagrindinėje byloje nagrinėjamo dizaino savybes lemia ne tik to gaminio techninė funkcija.

13

Dėl tokio teismo sprendimo Papierfabriek Doetinchem pateikė apeliacinį skundą Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas, Vokietija). 2019 m. birželio 27 d. sprendimu tas teismas pripažino pagrindinėje byloje nagrinėjamą dizainą negaliojančiu, motyvuodamas tuo, kad visas jo savybes lemia minėto gaminio techninė funkcija. Šiuo klausimu Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) atsižvelgė į Sprick pateiktą patento atskleidimo dokumentą EP 2897793, pagal kurį visos to paties gaminio savybės buvo apibūdintos kaip techniniai privalumai, ir remdamasis 2018 m. kovo 8 d. Sprendimu DOCERAM (C‑395/16, EU:C:2018:172) konstatavo, kad tai, jog yra naudojamų formalių alternatyvų, neturi reikšmės.

14

Išnagrinėjęs Sprick pareikštą skundą Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas, Vokietija) panaikino Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) sprendimą ir grąžino bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo. Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) nusprendė, kad Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) pernelyg didelę reikšmę teikė Sprick pateiktam patento atskleidimo dokumentui EP 2897793, vertindamas kitas aplinkybes padarė teisės klaidų ir atsižvelgė ne į visus reikšmingus nagrinėjamo atvejo aspektus. Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) teigimu, Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) turėjo išnagrinėti, ar su vaizdu susiję motyvai buvo svarbūs pasirenkant atitinkamą iš dviejų komponentų sudarytą gaminį, ar ne, nes tokia forma leidžia sukurti dviejų spalvų gaminį, kaip matyti iš realiai prekiaujamo gaminio. Be to, Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) neturėjo teisės neatsižvelgti į tai, kad Sprick turėjo nemažai alternatyvių dizainų, kuriais galima įgyvendinti tą pačią techninę funkciją kaip ir su pagal pagrindinėje byloje nagrinėjamą dizainą pagamintu gaminiu.

15

Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas), kuriam buvo grąžinta pagrindinė byla ir kuris yra prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, teigė, kad 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM (C‑395/16, EU:C:2018:172) 30 punktas patvirtina išaiškinimą, pagal kurį alternatyvių dizainų buvimas yra nereikšmingas, atsižvelgiant į bendrą objektyvių bylos aplinkybių vertinimą pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį, kai atitinkamo dizaino savininkas apsaugos siekia ir šiems alternatyviems dizainams.

16

Dėl Bundesgerichtshof (Aukščiausiasis Federalinis Teismas) vertinimo, pagal kurį prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėjo patikrinti, ar iš pagrindinėje byloje nagrinėjamo dizaino išplaukianti dviejų dalių forma buvo grindžiama su vaizdu susijusiais motyvais, ar ne, nes tokia forma leidžia naudoti dvi spalvas, kurių nelemia šio gaminio techninė funkcija, minėtas teismas pažymėjo, kad iš dizaino registracijos dviejų spalvų nematyti.

17

Šiomis aplinkybėmis Oberlandesgericht Düsseldorf (Diuseldorfo aukštesnysis apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

18

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad vertinimas, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti atliekamas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, atskleidžiančias priežastis, dėl kurių buvo pasirinktos šios išvaizdos savybės, į tai, kad egzistuoja alternatyvūs dizainai, leidžiantys atlikti šią techninę funkciją, arba į tai, kad atitinkamo dizaino savininkas yra daugelio įregistruotų alternatyvių dizainų savininkas.

19

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Reglamento Nr. 6/2002 3 straipsnio a punkte dizainas apibrėžiamas kaip viso gaminio ar jo dalies vaizdas, susidarantis dėl paties gaminio ir (arba) jo ornamentikos, specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formos, tekstūros ir (arba) medžiagų savybių. Taigi pagal šiame reglamente numatytą sistemą išvaizda yra lemiamas dizaino elementas (2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija ir 2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 30 punktas).

20

Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje, kuria siekiama, kaip matyti iš šio reglamento 10 konstatuojamosios dalies, užtikrinti, kad technologinis naujoviškumas nebūtų suvaržytas, nustatyta, kad Bendrijos dizainas nesuteikia teisių į gaminio išvaizdos savybes, kurias lemia tik jo techninė funkcija. Taigi pagal šią nuostatą netaikoma pagal šį reglamentą suteikiama apsauga tuo atveju, jei būtinybė, kad atitinkamas gaminys atliktų techninę funkciją, yra vienintelis veiksnys, kuris lemia kūrėjo galimybę pasirinkti tam tikrą šio gaminio išvaizdos savybę, o kitokio pobūdžio motyvai – visų pirma tie, kurie susiję su minėto gaminio išvaizda, – neatlieka jokio vaidmens pasirenkant minėtą savybę (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 26, 29 ir 31 punktus).

21

Konkrečiai dėl alternatyvaus dizaino, leidžiančio atlikti tą pačią techninę funkciją, kaip antai nagrinėjamo gaminio funkciją, buvimo Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad jei vien šios aplinkybės pakanka, kad nebūtų taikoma Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis, negalima atmesti galimybės, kad ūkio subjektas galėtų kaip Bendrijos dizainą įregistruoti kelias galimas gaminio formas, apimančias šio gaminio išvaizdos savybes, kurias lemia vien jo techninė funkcija. Taip toks ūkio subjektas turėtų galimybę praktiškai įgyti minėto gaminio išimtinę apsaugą, lygiavertę tai, kurią suteikia patentas, ir jam nebūtų taikomi reikalavimai gauti tą patentą; be to, dėl to konkurentai negalėtų siūlyti gaminio, turinčio tam tikrų funkcinių savybių, arba apribotų galimus techninius sprendimus, ir taip minėto 8 straipsnio 1 dalis netektų savo veiksmingumo. Todėl alternatyvaus dizaino buvimas neturi lemiamos reikšmės taikant šią nuostatą (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 30 ir 32 punktus). Tas pats pasakytina apie daugybę alternatyvių dizainų, kuriuos įregistravo atitinkamo dizaino savininkas.

22

Be to, reikia pažymėti, kad siekdamas įvertinti, ar atitinkamos gaminio išvaizdos savybės patenka į Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, nacionalinis teismas turi atsižvelgti į visas reikšmingas objektyvias kiekvienos bylos aplinkybes. Toks vertinimas visų pirma turi būti atliekamas atsižvelgiant į atitinkamą dizainą, į objektyvias aplinkybes, atskleidžiančias priežastis, dėl kurių buvo pasirinktos šio gaminio išvaizdos savybės, į informaciją apie jo naudojimą arba net į alternatyvaus dizaino, leidžiančio atlikti tą pačią techninę funkciją, buvimą, jeigu šios aplinkybės, ši informacija ar šis buvimas pagrįsti patikimais įrodymais (šiuo klausimu žr. 2018 m. kovo 8 d. Sprendimo DOCERAM, C‑395/16, EU:C:2018:172, 36 ir 37 punktus).

23

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad vertinimas, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal šią nuostatą, turi būti atliekamas atsižvelgiant į visas reikšmingas objektyvias nagrinėjamos bylos aplinkybes, be kita ko, į tas, kurios atskleidžia priežastis, dėl kurių buvo pasirinktos šios išvaizdos savybės, į tai, kad egzistuoja alternatyvūs dizainai, leidžiantys atlikti šią techninę funkciją, ir į tai, kad atitinkamo dizaino savininkas taip pat yra daugelio įregistruotų alternatyvių dizainų savininkas; tačiau pastaroji aplinkybė nėra lemiama taikant šią nuostatą.

24

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nagrinėjant klausimą, ar gaminio išvaizdą lemia tik jo techninė funkcija, reikia atsižvelgti į tai, kad šio gaminio dizainas gali būti kelių spalvų, jei to savaime nematyti iš atitinkamo dizaino registracijos.

25

Šiuo klausimu reikia atsižvelgti į šio sprendimo 19 ir 22 punktuose nurodytą jurisprudenciją, susijusią su išvaizda, kaip esminiu dizainu suteikiamos apsaugos elementu, ir su aplinkybėmis, į kurias reikia atsižvelgti vertinant, ar gaminio išvaizdos savybes lemia tik jo techninė funkcija, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalį.

26

Be to, reikia pažymėti, kad su vaizdu susiję motyvai, kaip antai dviejų komponentų dizainas, leidžiantis sukurti kelių spalvų gaminį, iš esmės gali būti viena iš aplinkybių, į kurią reikia atsižvelgti atliekant šį vertinimą, tačiau tokie motyvai patys savaime nėra lemiami.

27

Visų pirma, kalbant apie klausimą, ar į tai, kad gaminio dizainas leidžia sukurti kelių spalvų gaminį, galima atsižvelgti registruoto dizaino atveju, kai tos kelios spalvos nėra įtrauktos į atitinkamą registraciją, reikia priminti, kad dizaino įregistravimo viešame registre tikslas – kompetentingoms valdžios institucijoms ir visuomenei, ypač ūkio subjektams, suteikti galimybę susipažinti su dizainu (2018 m. liepos 5 d. Sprendimas Mast-Jägermeister / EUIPO, C‑217/17 P, EU:C:2018:534, 53 punktas).

28

Pirma, kompetentingos valdžios institucijos turi aiškiai ir tiksliai žinoti dizainą sudarančių elementų pobūdį, kad galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su išankstiniu paraiškų įregistruoti dizainą nagrinėjimu ir su tinkamo bei tikslaus dizaino registro skelbimu ar tvarkymu. Antra, ūkio subjektai turi turėti galimybę aiškiai ir tiksliai žinoti apie esamų ar galimų konkurentų įregistruotus prekių ženklus arba apie pateiktas registracijos paraiškas ir taip gauti svarbią informaciją, susijusią su trečiųjų asmenų teisėmis. Taigi tokiu reikalavimu siekiama užtikrinti trečiųjų asmenų teisinį saugumą (2018 m. liepos 5 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO, C‑217/17 P, EU:C:2018:534, 53 ir 54 punktai ir juose nurodyta jurisprudencija).

29

Be to, Reglamento Nr. 6/2002 36 straipsnio 1 dalies c punkte numatyta, kad Bendrijos dizaino registracijos paraiškoje turi būti pateiktas „tinkamas atgaminti dizaino vaizdas“.

30

Šiuo klausimu Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad prašomo įregistruoti dizaino vaizdas turi leisti aiškiai identifikuoti šį dizainą (2021 m. spalio 28 d. Sprendimo Ferrari, C‑123/20, EU:C:2021:889, 39 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Grafinio vaizdo reikalavimo paskirtis, be kita ko, yra apibrėžti patį dizainą, kad būtų galima nustatyti tikslų apsaugos, dėl įregistruoto dizaino suteiktos jo savininkui, objektą (2018 m. liepos 5 d. Sprendimo Mast-Jägermeister / EUIPO, C‑217/17 P, EU:C:2018:534, 51 ir 52 punktai) ir pasiekti šio sprendimo 27 ir 28 punktuose nurodytus tikslus.

31

Taigi reikia konstatuoti, kad vien kelių spalvų galimybė, kurią leidžia atitinkamo gaminio dizainas iš dviejų dalių, yra subjektyvaus pobūdžio, jeigu šių kelių spalvų nėra pagrindinėje byloje nagrinėjamo dizaino vaizde, ir jų savaime negali pakakti, kad būtų galima netaikyti Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalyje numatytos išimties. Priešingas aiškinimas galėtų lemti neaiškumą arba netikrumą dėl tikslaus to dizaino apsaugos objekto ir pakenkti teisiniam saugumui.

32

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad Reglamento Nr. 6/2002 8 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad nagrinėjant klausimą, ar gaminio išvaizdą lemia tik jo techninė funkcija, į tai, kad šio gaminio dizainas gali būti kelių spalvų, negalima atsižvelgti, jei to nematyti iš atitinkamo dizaino registracijos.

33

Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar, teigiamai atsakius į antrąjį klausimą, Reglamentas Nr. 6/2002 turi būti aiškinamas taip, kad aplinkybė, jog atitinkamo gaminio dizainas gali būti kelių spalvų, nors tai savaime nematyti iš atitinkamo dizaino registracijos, turi įtakos šiuo dizainu suteikiamos apsaugos apimčiai.

34

Atsižvelgiant į atsakymą į antrąjį klausimą, nereikia atsakyti į trečiąjį klausimą.

35

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: