–

IM Gestão de Ativos (IMGA) – Sociedade Gestora de Organismos de Investimento Coletivo SA, IMGA Rendimento Semestral, IMGA Ações Portugal Cat A, IMGA Ações América Cat A, IMGA Mercados Emergentes, IMGA Eurofinanceiras, IMGA Eurocarteira, IMGA Rendimento Mais, IMGA Investimento PPR, IMGA Alocação Moderada Cat A, IMGA Alocação Dinâmica Cat A, IMGA Global Equities Selection Cat A, IMGA Liquidez Cat A, IMGA Money Market Cat A, IMGA euro Taxa Variàvel Cat A, IMGA Dívida Pública Europeia, IMGA Retorno Global Cat A, IMGA Poupança PPR, IMGA Alocação Conservadora Cat A, IMGA Iberia Equities ESG Cat A, IMGA Iberia Fixed Income ESG Cat A, IMGA Alternativo, CA Curto Prazo, IMGA Ações Europa, IMGA Flexível Cat A, CA Monetário, CA Rendimento, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida 35-44, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida 45-54, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida + 55, Eurobic Seleção Top ir IMGA European Equities Cat A, atstovaujamų advogado A. Fernandes de Oliveira,

–

Portugalijos vyriausybės, atstovaujamos P. Barros da Costa, C. Chambel Alves, H. Gomes Magno ir S. Jaulino,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos I. Melo Sampaio ir V. Uher,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą susijęs su 2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių [pritraukto kapitalo mokesčių] (OL L 46, 2008, p. 11) 5 straipsnio 2 dalies aiškinimu.

2

Ši prašymas pateiktas nagrinėjant IM Gestão de Ativos (IMGA) – Sociedade Gestora de Organismos de Investimento Coletivo SA ir jos valdomo 31 bendrojo investicinio fondo, t. y. IMGA Rendimento Semestral, IMGA Ações Portugal Cat A, IMGA Ações América Cat A, IMGA Mercados Emergentes, IMGA Eurofinanceiras, IMGA Eurocarteira, IMGA Rendimento Mais, IMGA Investimento PPR, IMGA Alocação Moderada Cat A, IMGA Alocação Dinâmica Cat A, IMGA Global Equities Selection Cat A, IMGA Liquidez Cat A, MGA Money Market Cat A, IMGA euro Taxa Variàvel Cat A, IMGA Dívida Pública Europeia, IMGA Retorno Global Cat A, IMGA Poupança PPR, IMGA Alocação Conservadora Cat A, IMGA Iberia Equities ESG Cat A, IMGA Iberia fixed income ESG Cat A, IMGA Alternativo, CA Curto Prazo, IMGA Ações Europa, IMGA Flexível Cat A, CA Monetário, CA Rendimento, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida 35-44, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida 45-54, Eurobic PPR/OICVM Ciclo Vida + 55, Eurobic Seleção Top ir IMGA European Equities Cat A ginčą su Autoridade Tributária e Aduaneira (mokesčių ir muitų institucija, Portugalija) dėl apmokestinimo žyminiu mokesčiu, kuris taikomas šių bendrųjų investicinių fondų prekybai.

3

Direktyvos 2008/7 1–3 ir 9 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

<…>

4

Direktyvos 2008/7 1 straipsnyje numatyta:

„Ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už:

5

Šios direktyvos 2 straipsnyje „Kapitalo bendrovė“ nustatyta:

„1.   Šios direktyvos tikslais, „kapitalo bendrovė“ – tai:

2.   Šios direktyvos tikslais, bet kuri kita bendrovė, firma, asociacija ar juridinis asmuo, siekiantys pelno, laikomi kapitalo bendrovėmis.“

6

Šios direktyvos 5 straipsnio „Sandoriai, kuriems netaikomi netiesioginiai mokesčiai“ 2 dalyje numatyta:

„Valstybės narės neapmokestina jokios formos netiesioginiais mokesčiais:

7

2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009, p. 32) 1 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektai (KIPVPS), kuriems taikoma ši direktyva, gali būti steigiami pagal sutarčių teisę (kaip bendrieji investiciniai fondai, valdomi valdymo įmonės), patikėjimo teisę (kaip patikėjimo fondai) arba įstatus (kaip investicinės bendrovės).

8

Šios direktyvos 87 straipsnio pirmame sakinyje numatyta:

„KIPVPS investicinis vienetas neišleidžiamas, jei per įprastą laikotarpį į KIPVPS turtą nesumokama atitinkama grynosios emisijos kaina.“

9

Código do Imposto do Selo (Žymens mokesčio kodeksas) 1 straipsnio 1 punkte numatyta:

„Žyminis mokestis taikomas visiems Tabela Geral do Imposto do Selo (Bendrasis žyminio mokesčio tarifas) nurodytiems aktams, sutartims, dokumentams, vertybiniams popieriams, raštams ir kitiems įvykiams ir teisinėms situacijoms, įskaitant nemokamą turto perleidimą.“

10

Bendrajame žyminio mokesčio tarife (toliau – TGIS) yra 17 punktas, susijęs su finansinėmis operacijomis, jis suformuluotas taip:

„Finansiniai sandoriai,

<…>

<…>

17.3.4. Kiti mokesčiai ir atlygiai už finansines paslaugas, įskaitant mokesčius, taikomus atsiskaitymo kortele operacijoms, – [žyminio mokesčio tarifas:] 4 %.“

11

IMGA yra atvirojo tipo kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektų (toliau – investiciniai fondai) valdymo bendrovė. Ji valdo ir atstovauja 31 bendrajam investiciniam fondui, nurodytam šio sprendimo 2 punkte.

12

Kad informuotų apie nagrinėjamų bendrųjų investicinių fondų vienetus ir galėtų jais prekiauti, IMGA pasitelkia finansų įstaigas, daugiausia komercinius bankus, turinčius agentūrų tinklą, apimantį Portugalijos teritoriją, ir patirties finansinio tarpininkavimo ir vertybinių popierių investavimo visuomenėje srityje.

13

2019 m. sausio–gruodžio mėn. keturi bankai viešai prekiavo pagrindinėje byloje aptariamais bendrųjų investicinių fondų išleistais vienetais. Už prekybos paslaugas, leidusias pritraukti naujų kapitalo įnašų, šie bankai gaudavo komisinius mokesčius, už juos išrašydavo sąskaitas faktūras IMGA, kaip bendrųjų investicinių fondų valdytojai. Pagal TGIS 17.3.4 punktą bankai į sąskaitas faktūras taip pat įtraukdavo žyminį mokestį, kurį turėdavo mokėti IMGA.

14

2019 m. IMGA iš bendrųjų investicinių fondų rinko valdymo mokesčius, kurių dalį, t. y. 8752232,43 EUR, sudarė ankstesniame punkte nurodyti bankų rinkti komisiniai mokesčiai už prekybą investiciniais vienetais (atėmus bankų apskaičiuotą žyminį mokestį nuo aptariamų komisinių mokesčių). IMGA, taikydama TGIS 17.3.4 punkte numatytą 4 % tarifą, taip pat apskaičiavo ir sumokėjo valstybei 350089,30 EUR žyminio mokesčio sumą, atitinkančią tuos pačius prekybos komisinius mokesčius, kuriuos ji perkėlė bendriesiems investiciniams fondams.

15

Ieškovai pagrindinėje byloje pateikė administracinį skundą Divisão de Serviço Central da Unidade dos Grandes Contribuintes (Didžiųjų mokesčių mokėtojų skyriaus centrinė tarnyba) dėl šio žyminio mokesčio nustatymo.

16

Kadangi šis skundas buvo atmestas, ieškovai pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinis arbitražo centras – CAAD)), prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, prašydami konstatuoti apmokestinimo ir atvirkštinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu neteisėtumą.

17

Grįsdami savo ieškinį ieškovai pagrindinėje byloje nurodė du pagrindus. Pirmajame pagrinde teigiama, kad žyminio mokesčio rinkimas nuo valdymo komisinio mokesčio, už kurį IMGA išrašo sąskaitą faktūrą bendriesiems investiciniams fondams, dalies, kuri atitinka prekybos komisinių mokesčių sumą ir su jais susijusį žyminį mokestį, bankų pirma nurodytus sąskaitose faktūrose, ir už kurią bankai jau surinko žyminį mokestį, yra vienos paslaugos dvigubas apmokestinimas.

18

Antrajame pagrinde nurodyta, kad pagal Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktą prekyba bendrųjų investicinių fondų vienetais naujų pasirašymų forma neturėtų būti apmokestinama jokiais netiesioginiais mokesčiais. Šis neapmokestinimo reikalavimas taikomas tiek bankų išrašomoms IMGA skirtoms sąskaitoms faktūroms už prekybos paslaugą, tiek IMGA atliekamam tos pačios paslaugos sąnaudų perkėlimu išrašant bendriesiems investiciniams fondams skirtas sąskaitas faktūras.

19

Atmetęs pirmąjį ieškinio pagrindą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, nagrinėdamas antrąjį ieškinio pagrindą, nurodo, kad jam kyla abejonių dėl to, ar pagal Sąjungos teisę draudžiama rinkti žyminį mokestį nuo mokesčio, kurį bankai gauna už prekybos bendrųjų investicinių fondų vienetais paslaugas, nesvarbu, ar tai daroma sąskaitų faktūrų už šias paslaugas išrašymo minėtų fondų valdymo bendrovei momentu, ar tuo momentu, kai valdymo bendrovė perkelia už šias paslaugas sumokėtas sumas minėtiems fondams.

20

Šiomis aplinkybėmis Tribunal Arbitral Tributário (Centro de Arbitragem Administrativa – CAAD) (Mokesčių arbitražo teismas (Administracinis arbitražo centras – CAAD)) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

21

Savo dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti žyminį mokestį, pirma, nuo atlygio, kurį finansų įstaiga gauna iš bendrųjų investicinių fondų valdymo bendrovės už prekybos paslaugas, siekiant pritraukti naujų kapitalo įnašų, skirtų naujai išleistiems fondų vienetams pasirašyti, ir, antra, nuo sumų, kurias ši valdymo bendrovė gauna iš bendrųjų investicinių fondų, kai šios sumos apima minėtos valdymo bendrovės sumokėtą atlygį finansų įstaigoms dėl šių prekybos paslaugų.

22

Pirmiausia reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2008/7 1 straipsnio a punktą ši direktyva reglamentuoja netiesioginių mokesčių rinkimą už kapitalo įnašus į kapitalo bendroves. Kaip matyti iš šios direktyvos 2 konstatuojamosios dalies, tarp šių netiesioginių mokesčių yra vertybinių popierių žyminis mokestis ir kiti netiesioginiai mokesčiai, kurių savybės yra tokios pačios kaip ir vertybinių popierių žyminio mokesčio.

23

Be to, minėtos direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bet kuri bendrovė, asociacija arba juridinis asmuo, siekiantys pelno ir nepriklausantys to paties straipsnio 1 dalyje nurodytoms kapitalo bendrovių kategorijoms, yra laikomi kapitalo bendrovėmis.

24

Nagrinėjamu atveju iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamas mokestis yra žyminis mokestis, renkamas nuo bankų atlygio už prekybos bendrųjų investicinių fondų vienetais naujų pasirašymų forma paslaugas. Iš jo taip pat matyti, kad Portugalijos teisėje sąvoka „investiciniai fondai“ reiškia juridinio asmens statuso neturinčio turto masę, priklausančią dalyviams pagal bendrąją bendrijos sistemą.

25

Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad juridinio asmens statuso neturinti asmenų grupė, kurios nariai, siekdami pelno, įneša kapitalą į atskirą turtą, turi būti laikoma „pelno siekiančia asociacija“, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 2 straipsnio 2 dalį, todėl pagal šią nuostatą ji laikoma kapitalo bendrove šios direktyvos tikslais (šiuo klausimu žr. 1987 m. lapkričio 12 d. Sprendimo Amro Aandelen Fonds, 112/86, EU:C:1987:488, 13 punktą).

26

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad tokie bendrieji investiciniai fondai, kaip nagrinėjami pagrindinėje byloje, turi būti laikomi kapitalo bendrovėmis, todėl patenka į Direktyvos 2008/7 taikymo sritį.

27

Pateikus šias pirmines pastabas reikia pažymėti, kad pagal Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktą valstybėms narėms draudžiama bet kokia forma netiesioginiais mokesčiais apmokestinti nesvarbu kieno išleistų akcijų arba kitų tokios pat rūšies vertybinių popierių, arba tokius vertybinius popierius liudijančių sertifikatų sukūrimą, išleidimą, pateikimą kotiruoti vertybinių popierių biržoje, pateikimą į rinką arba sandorius jais.

28

Vis dėlto, atsižvelgiant į šia direktyva siekiamą tikslą, jos 5 straipsnis turi būti aiškinamas plačiai, kad jame numatyti draudimai neprarastų veiksmingumo. Taigi draudimas apmokestinti kapitalo pritraukimo sandorius taikomas ir sandoriams, kurie aiškiai nenurodyti, kalbant apie šį draudimą, nes toks apmokestinimas reiškia sandorio, kuris yra viso kapitalo pritraukimo sandorio sudėtinė dalis, apmokestinimą (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Air Berlin, C‑573/16, EU:C:2017:772, 31 ir 32 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

29

Taigi Teisingumo Teismas nusprendė: kadangi vertybinių popierių išleidimas turi prasmę tik nuo to momento, kai šie vertybiniai popieriai įsigyjami, mokestis, kuriuo apmokestinamas pirmasis naujai išleisto vertybinio popieriaus įsigijimas, iš tikrųjų taikomas pačiam šio vertybinio popieriaus išleidimui, nes šis išleidimas yra sudedamoji viso kapitalo pritraukimo sandorio dalis. Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punkto veiksmingumui užtikrinti būtina, kad „išleidimas“, kaip jis suprantamas pagal šią nuostatą, apimtų pirmąjį vertybinių popierių įsigijimą po jų išleidimo (pagal analogiją žr. 2004 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑415/02, EU:C:2004:450, 32 ir 33 punktus).

30

Be to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad akcijų teisinės nuosavybės perleidimas tik šių akcijų įtraukimo į biržos prekybos sąrašą sandorio, nesukeliančio pasekmių jų faktinei nuosavybei, tikslais turi būti laikomas tik papildomu sandoriu, kurį apima šis įtraukimo sandoris, kuris, remiantis Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktu, negali būti apmokestinamas jokia forma (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Air Berlin, C‑573/16, EU:C:2017:772, 35 ir 36 punktus).

31

Kadangi bendrųjų investicinių fondų vienetų prekybos paslaugos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra glaudžiai susijusios su investicinių vienetų išleidimo ir pateikimo į rinką sandoriais, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktą, jos turi būti laikomos bendro kapitalo pritraukimo sandorio dalimi.

32

Iš tiesų, su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, šie fondai patenka į Direktyvos 2009/65 taikymo sritį pagal jos 1 straipsnio 1–3 dalis. Šiuo klausimu kainos už įsigytus investicinius vienetus mokėjimas, vienintelis prekybos sandorio tikslas, yra susijęs su kapitalo pritraukimo esme ir, kaip matyti iš Direktyvos 2009/65 87 straipsnio, yra sąlyga, kuri turi būti įvykdyta, kad atitinkami fondų vienetai būtų išleisti.

33

Iš to matyti, kad tai, jog visuomenei pranešama apie investicinių priemonių buvimą, siekiant paskatinti bendrųjų investicinių fondų vienetų pasirašymą, yra būtinas komercinis veiksmas, kuris dėl to turi būti laikomas papildomu sandoriu, kurį apima minėtų fondų investicinių vienetų išleidimo ir pateikimo į rinką sandoris.

34

Be to, kadangi Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punkto taikymas priklauso nuo prekybos paslaugų glaudaus ryšio su tokiais išleidimo ir pateikimo į rinką sandoriais, tokio taikymo tikslais nesvarbu, kad buvo nuspręsta pavesti šiuos prekybos sandorius tretiesiems subjektams, užuot įvykdžius juos tiesiogiai.

35

Šiuo atžvilgiu reikia priminti, kad, viena vertus, pagal šią nuostatą valstybių narių pareiga neapmokestinti kapitalo pritraukimo sandorių nesiejama su jokia sąlyga dėl už šių sandorių vykdymą atsakingo subjekto statuso. Kita vertus, teisinės pareigos pasitelkti trečiuosius asmenis buvimas ar nebuvimas nėra svarbi sąlyga, kai reikia nustatyti, ar sandoris turi būti laikomas bendro sandorio dėl kapitalo pritraukimo dalimi (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 19 d. Sprendimo Air Berlin, C‑573/16, EU:C:2017:772, 37 punktą).

36

Darytina išvada, kad tokios prekybos paslaugos, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra kapitalo pritraukimo sandorio dalis, todėl jų apmokestinimas žyminiu mokesčiu patenka į Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punkte numatyto draudimo taikymo sritį.

37

Be to, reikia konstatuoti, kad šios nuostatos veiksmingumui būtų pakenkta, jeigu, nepaisant to, kad ji neleidžia apmokestinti žyminiu mokesčiu bankų gaunamų atlygių už prekybos naujais bendrųjų investicinių fondų vienetais paslaugas, gaunamų iš šių fondų valdymo bendrovės, būtų leidžiama taikyti šį žyminį mokestį tokiems atlygiams, kai minėta valdymo bendrovė juos perkelia į aptariamiems fondams išrašomas sąskaitas faktūras.

38

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2008/7 5 straipsnio 2 dalies a punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti žyminį mokestį, pirma, nuo atlygio, kurį finansų įstaiga gauna iš bendrųjų investicinių fondų valdymo bendrovės už prekybos paslaugas, siekiant pritraukti naujų kapitalo įnašų, skirtų naujai išleistiems fondų vienetams pasirašyti, ir, antra, nuo sumų, kurias ši valdymo bendrovė gauna iš bendrųjų investicinių fondų, kai šios sumos apima minėtos valdymo bendrovės sumokėtą atlygį finansų įstaigoms dėl šių prekybos paslaugų.

39

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:

2008 m. vasario 12 d. Tarybos direktyvos 2008/7/EB dėl netiesioginių [pritraukto kapitalo mokesčių] 5 straipsnio 2 dalies a punktas

turi būti aiškinamas taip:

pagal jį draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta taikyti žyminį mokestį, pirma, nuo atlygio, kurį finansų įstaiga gauna iš bendrųjų investicinių fondų valdymo bendrovės už prekybos paslaugas, siekiant pritraukti naujų kapitalo įnašų, skirtų naujai išleistiems fondų vienetams pasirašyti, ir, antra, nuo sumų, kurias ši valdymo bendrovė gauna iš bendrųjų investicinių fondų, kai šios sumos apima minėtos valdymo bendrovės sumokėtą atlygį finansų įstaigoms dėl šių prekybos paslaugų.