–

Dual Prod SRL, atstovaujamos avocați D. Pătrăuş, A. Şandru ir T. D. Vidrean-Căpuşan,

–

Rumunijos vyriausybės, atstovaujamos E. Gane ir A. Wellman,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato G. Galluzzo,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos A. Armenia ir J. Jokubauskaitės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. gruodžio 16 d. Tarybos direktyvos 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančios Direktyvą 92/12/EEB (OL L 9, 2009, p. 12), 16 straipsnio 1 dalies ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 48 straipsnio 1 dalies ir 50 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas buvo pateiktas nagrinėjant Dual Prod SRL ir Direcţia Generală Regională a Finanțelor Publice Cluj-Napoca – Comisia regională pentru autorizarea operatorilor de produse supuse accizelor armonizate (Klužo Napokos regiono viešųjų finansų generalinio direktorato Regioninė leidimų išdavimo suderintais akcizais apmokestinamais produktais prekiaujantiems asmenims komisija, Rumunija) ginčą dėl sprendimo, kuriuo ji sustabdė Dual Prod akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą.

3

Direktyvos 2008/118 15 ir 16 konstatuojamosiose dalyse buvo nurodyta:

4

Šios direktyvos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Šia direktyva nustatomos bendrosios nuostatos dėl akcizų, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai yra apmokestinamas toliau nurodytų prekių (toliau – akcizais apmokestinamos prekės) vartojimas:

<…>

<…>“

5

Minėtos direktyvos 4 straipsnyje buvo numatyta:

„Šios direktyvos ir jos įgyvendinimo nuostatų tikslais taikomos šios sąvokos:

<…>

<…>

6

Tos pačios direktyvos 15 straipsnyje buvo įtvirtinta:

„1.   Kiekviena valstybė narė nustato akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikoma ši direktyva, gamybos, perdirbimo ir laikymo taisykles.

2.   Akcizais apmokestinamų prekių gamyba, perdirbimas ir laikymas turi būti vykdomi apmokestinamų prekių sandėlyje, jei akcizai nesumokėti.“

7

Direktyvos 2008/118 16 straipsnis buvo suformuluotas taip:

„1.   Įgaliotajam sandėlio savininkui leidžiama steigti ir eksploatuoti apmokestinamų prekių sandėlį, jei jis turi valstybės narės, kurioje yra sandėlis, kompetentingų institucijų leidimą.

Šiam leidimui taikomos sąlygos, kurias turi teisę nustatyti institucijos siekdamos užkirsti kelią bet kokiam galimam slėpimui ar piktnaudžiavimui.

2.   Įgaliotas sandėlio savininkas privalo:

<…>

<…>

<…>“

8

2015 m. rugsėjo 8 d.Legea Nr. 227/2015 privind Codul Fiscal (2015 m. rugsėjo 8 d. Įstatymas Nr. 227/2015 dėl mokesčių kodekso (Monitorul Oficial al României, I dalis, Nr. 688, 2015 m. rugsėjo 10 d.; toliau – Mokesčių kodeksas) 364 straipsnio 1 dalies d punkte nustatyta:

„Kompetentinga institucija subjektui išduoda apmokestinamų prekių sandėlio leidimą tik tuo atveju, jei įvykdomos šios sąlygos:

<…>

<…>

12. šiame kodekse numatytas nusikalstamas veikas.“

9

Šio kodekso 369 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Kontrolės įstaigų siūlymu kompetentinga institucija gali sustabdyti apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą:

<…>

<…>“

10

Minėto kodekso 452 straipsnyje numatyta:

„(1) Nusikalstamos veikos yra šios:

<…>

<…>

(3) Konstatavusi 1 dalies b–e, g ir i punktuose nurodytas veikas, kompetentinga kontrolės įstaiga nurodo nutraukti veiklą, užplombuoja įrenginį pagal įrenginio uždarymo technologines procedūras ir perduoda patikrinimo aktą leidimą išdavusiai mokesčių institucijai kartu su pasiūlymu sustabdyti apmokestinamųjų prekių sandėlio leidimo galiojimą.“

11

Dual Prod yra pagal Rumunijos teisę įsteigta bendrovė, turinti licenciją verstis alkoholio ir alkoholinių gėrimų, apmokestinamų akcizu, gamyba.

12

2018 m. rugpjūčio 1 d. šios bendrovės patalpose buvo įvykdyta krata.

13

Po šios kratos buvo iškelta baudžiamoji byla in rem dėl įtarimų padarius Mokesčių kodekso 452 straipsnio 1 dalies h ir i punktuose nurodytas nusikalstamas veikas, kurias sudarė, pirma, didesnio kaip 40 litrų etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra ne mažesnė kaip 96 %, kiekio išvežimas ir laikymas už apmokestinamų prekių sandėlio ribų ir, antra, vamzdžio prijungimas prie gamybos įrenginio.

14

2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimu kompetentinga administracinė institucija, remdamasi Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b punktu, sustabdė Dual Prod apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą dvylikos mėnesių laikotarpiui. Ši institucija šią nuostatą aiškino taip, kad pagal ją leidžiama taikyti tokį sustabdymą vien dėl požymių, kad buvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su teisės aktais dėl akcizais apmokestinamų prekių.

15

2019 m. gruodžio 13 d.Curtea de Apel Oradea (Oradios apeliacinis teismas, Rumunija), kuriam Dual Prod pateikė skundą dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. sprendimo, sumažino šio sustabdymo trukmę iki aštuonių mėnesių, nusprendęs, kad Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b punkte numatyto maksimalaus sustabdymo laikotarpio paskyrimas buvo akivaizdžiai neproporcingas. Šis sustabdymas buvo visiškai įvykdytas.

16

Kai 2020 m. spalio 21 d.Dual Prod įgijo kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje, pradėtoje po 2018 m. rugpjūčio 1 d. atliktos kratos, remdamasi Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies c punktu kompetentinga administracinė institucija dar kartą sustabdė Dual Prod akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą, kol bus baigtas baudžiamasis procesas. Dual Prod apskundė šį sprendimą Tribunalul Satu Mare (Satu Marės apygardos teismas, Rumunija).

17

Šis teismas pažymi, kad Direktyvoje 2008/118 įtvirtintos bendrosios nuostatos, susijusios su akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimu. Tuo remdamasis jis daro išvadą, kad nekaltumo prezumpcijos ir ne bis in idem principai, įtvirtinti Chartijos 48 straipsnio 1 dalyje ir 50 straipsnyje, šiuo atveju gali būti reikšmingi.

18

Šiuo aspektu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, pirma, ar nekaltumo prezumpcijos principas draudžia, kad administracinė institucija neribotam laikui sustabdytų juridinio asmens turimą akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą tik dėl to, kad yra įrodymų, jog šis asmuo padarė nusikalstamą veiką, ir net prieš teismui priimant galutinį sprendimą dėl šio asmens kaltės.

19

Minėtas teismas pabrėžia, kad Dual Prod išduoto leidimo galiojimo sustabdymas rodo, kad ši bendrovė laikoma kalta ir kad nuo šiol baudžiamoji byla nagrinėjama daugiau nei trejus metus.

20

Antra, dėl ne bis in idem principo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar tai, kad juridiniam asmeniui už tą pačią veiką skiriamos dvi tokio paties pobūdžio sankcijos per mokesčių procedūrą vien dėl to, kad tuo pačiu metu buvo iškelta baudžiamoji byla, atitinka Chartijos 50 straipsnį.

21

Šiomis aplinkybėmis Tribunalul Satu Mare (Satu Marės apygardos teismas) nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

22

Chartijos taikymo sritis, kiek tai susiję su valstybių narių veiksmais, yra apibrėžta jos 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina Sąjungos teisę; šioje nuostatoje patvirtinama Teisingumo Teismo suformuota jurisprudencija, pagal kurią Sąjungos teisės sistemoje užtikrinamos pagrindinės teisės gali būti taikomos visais atvejais, kuriuos reglamentuoja Sąjungos teisė, tačiau negali peržengti šių atvejų ribų (2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

23

Nagrinėjamu atveju iš prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad tuo pat metu, kai Dual Prod buvo iškelta baudžiamoji byla in rem po kratos patalpose, kompetentinga administracinė institucija pagal Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b punktą dvylikai mėnesių sustabdė šiai bendrovei suteikto akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo galiojimą. Šis sustabdymas buvo sutrumpintas iki aštuonių mėnesių po Dual Prod pateikto skundo. Pasibaigus šio sustabdymo terminui, ši administracinė institucija pagal Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies c punktą sustabdė tą patį leidimą neribotam laikui, motyvuodama tuo, kad Dual Prod įgijo kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje, pradėtoje po to, kai jos patalpose buvo atlikta krata.

24

Iš to matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos laikino sustabdymo priemonės yra susijusios su tariamais pareigų, nustatytų Rumunijos teisės aktuose akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo turėtojams, pažeidimais, siekiant užkirsti kelią bet kokiam sukčiavimui ar piktnaudžiavimui.

25

Šiuo klausimu reikia priminti, kad Direktyvos 2008/118, kuria siekiama nustatyti bendrą suderintą akcizų sistemą, taikymo srityje sukčiavimo ir piktnaudžiavimo prevencija yra bendras tiek Sąjungos, tiek valstybių narių teisės tikslas. Iš tiesų, pirma, pastarosios turi teisėtą interesą imtis atitinkamų priemonių savo finansiniams interesams apsaugoti ir, antra, kovoti su galimu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir piktnaudžiavimu yra šia direktyva siekiamas tikslas, kaip tai patvirtina jos 15 ir 16 konstatuojamosios dalys ir 16 straipsnis (šiuo klausimu žr. 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MONO, C‑326/20, EU:C:2022:7, 28 ir 32 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

26

Taigi, kai valstybė narė sustabdo leidimo, reikalaujamo norint eksploatuoti apmokestinamų prekių sandėlį, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/118, galiojimą, remdamasi aplinkybėmis, kad buvo požymių, jog buvo padarytos nusikalstamos veikos, susijusios su teisės aktais dėl akcizais apmokestinamų prekių, ji įgyvendina šią direktyvą, taigi ir Sąjungos teisę, kaip tai suprantama pagal Chartijos 51 straipsnio 1 dalį, todėl turi laikytis Chartijos nuostatų.

27

Antra, nors galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi įvertinti, ar abi pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės gali būti kvalifikuojamos kaip „baudžiamosios sankcijos“, kaip tai suprantama pagal Chartijos 48 straipsnio 1 dalį ir 50 straipsnį, vis dėlto reikia priminti, kad šiuo klausimu reikšmingi trys kriterijai. Pirmasis – tai teisinis pažeidimo kvalifikavimas vidaus teisėje, antrasis – pats pažeidimo pobūdis ir trečiasis – suinteresuotajam asmeniui gresiančios sankcijos pobūdis ir griežtumo laipsnis (šiuo klausimu žr. 2012 m. birželio 5 d. Sprendimo Bonda, C‑489/10, EU:C:2012:319, 37 punktą ir 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 25 punktą).

28

Kalbant apie pirmąjį kriterijų, neatrodo, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės Rumunijos teisėje būtų kvalifikuojamos kaip „baudžiamosios“.

29

Reikia pažymėti, kad Chartijos nuostatos, kuriomis saugomi kaltinamieji asmenys, taikomos ne tik persekiojimui ir sankcijoms, kurie nacionalinėje teisėje kvalifikuojami kaip „baudžiamieji“, jis taip pat apima, neatsižvelgiant į tokį kvalifikavimą pagal nacionalinę teisę, persekiojimą ir sankcijas, kurie turi būti laikomi esančiais baudžiamojo pobūdžio remiantis kitais dviem šio sprendimo 27 punkte nurodytais kriterijais (2018 m. kovo 20 d. Sprendimo Menci, C‑524/15, EU:C:2018:197, 30 punktas).

30

Vertinant kriterijų, susijusį su pačiu pažeidimo pobūdžiu, reikia patikrinti, ar atitinkama priemone, be kita ko, siekiama baudžiamojo tikslo, tačiau vien aplinkybė, kad ja taip pat siekiama prevencinio tikslo, nereiškia, kad ji negali būti kvalifikuojama kaip baudžiamoji sankcija. Iš tiesų baudžiamosios sankcijos jau vien dėl savo pobūdžio skirtos ir nubausti už neteisėtus veiksmus, ir jų prevencijai užtikrinti. Tačiau priemonė, kuria siekiama tik atlyginti dėl atitinkamo pažeidimo padarytą žalą, nėra baudžiamojo pobūdžio (šiuo klausimu žr. 2021 m. birželio 22 d. Sprendimo Latvijas Republikas Saeima (Baudos taškai), C‑439/19, EU:C:2021:504, 89 punktą).

31

Nagrinėjamu atveju atrodo, kad sustabdymo priemonės Dual Prod buvo nustatytos lygiagrečiai su baudžiamąja byla ir kad jomis nesiekiama atlyginti dėl pažeidimo atsiradusią žalą.

32

Tai turint omenyje taip pat svarbu pažymėti, kad šios sustabdymo priemonės yra susijusios su akcizu apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, judėjimo sistema, kuri nustatyta Direktyvoje 2008/118 ir kurią taikant įgaliotieji akcizais apmokestinamų prekių sandėlio savininkai vaidina pagrindinį vaidmenį (šiuo klausimu žr. 2016 m. birželio 2 d. Sprendimo Kapnoviomichania Karelia, C‑81/15, EU:C:2016:398, 31 punktą). Iš tiesų iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad minėtos priemonės taikomos tik ūkio subjektams, kurie turi akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimą, kaip tai suprantama pagal šios direktyvos 15 ir 16 straipsnius, laikinai atimant dėl leidimo gautiną pelną.

33

Vadinasi, laikino sustabdymo priemonės, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, skirtos ne visuomenei apskritai, o konkrečiai adresatų kategorijai, nes jie vykdo Sąjungos teisės specialiai reguliuojamą veiklą, todėl privalo atitikti valstybių narių išduoto leidimo, kuriuo jiems suteikiamos tam tikros prerogatyvos, sąlygas. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi išnagrinėti, ar pagrindinėje byloje nagrinėjamomis priemonėmis siekiama sustabdyti naudojimąsi šiomis prerogatyvomis dėl to, kad kompetentinga administracinė institucija nusprendė, jog šio leidimo išdavimo sąlygos nebėra arba nebegali būti tenkinamos, o tai patvirtina išvadą, kad tokiomis priemonėmis nesiekiama represinio tikslo.

34

Toks argumentas, atrodo, kyla ir dėl to, kad Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nenumatyta, jog kompetentinga administracinė institucija turi priimti pagrindinėje byloje nagrinėjamas sustabdymo priemones, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas.

35

Konkrečiai kalbant apie Dual Prod nustatytą pirmąją sustabdymo priemonę, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas taip pat turi išnagrinėti priežastį, dėl kurios kompetentinga administracinė institucija nusprendė sustabdyti šios bendrovės leidimą dvylikai mėnesių, t. y. maksimaliam leistinam terminui pagal Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b punktą, ir priežastį, dėl kurios teismas, priėmęs sprendimą dėl Dual Prod skundo, šią trukmę sutrumpino iki aštuonių mėnesių, siekdamas nustatyti, ar šių sprendimų priežastys atskleidžia prevencinį arba represinį tikslą.

36

Dėl Dual Prod antrosios sustabdymo priemonės, nustatytos jai pagal Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies c punktą, reikia pažymėti, kad jos galiojimas nutrūksta ne iš anksto nustatytu momentu, o tik pasibaigus vykstančiam baudžiamajam procesui, o tai labiau atrodo prevencinė ar apsauginė, o ne represinė priemonė.

37

Trečia, kalbant apie kriterijų, susijusį su paskirtos sankcijos griežtumu, reikia pažymėti, kad nors abi pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės gali sukelti neigiamų ekonominių pasekmių Dual Prod, jos yra neatsiejamos nuo prevencinio ar apsauginio pobūdžio, kurį, atrodo, turi tokios priemonės, ir iš esmės neviršija tokio griežtumo laipsnio, kad jos būtų kvalifikuojamos kaip baudžiamosios, nes, visų pirma, jos netrukdo šiai bendrovei sustabdymo laikotarpiu toliau vykdyti ekonominės veiklos, kuriai nereikia akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimo.

38

Kaip matyti iš šio sprendimo 16 punkto, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nagrinėja skundą, kuriuo ginčijamas antrosios dėl Dual Prod priimtos sustabdymo priemonės teisėtumas pagal Mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies c punktą.

39

Darytina išvada, kad pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 48 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama administracine tvarka sustabdyti akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimą iki baudžiamosios bylos baigties vien dėl to, kad šio leidimo turėtojas šioje baudžiamojoje byloje įgijo kaltinamojo statusą.

40

Chartijos 48 straipsnio 1 dalimi siekiama užtikrinti, kad asmuo nebūtų įvardijamas ar laikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kol jo kaltė neįrodyta (šiuo klausimu žr. 2009 m. liepos 16 d. Sprendimo Rubach, C‑344/08, EU:C:2009:482, 31 punktą).

41

Nors pagal šią nuostatą iš esmės nedraudžiama, kad administracinė institucija skirtų baudžiamąją sankciją (šiuo klausimu žr. 2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 35 punktą), ši nuostata būtų pažeista, jeigu administracinė institucija skirtų baudžiamąją sankciją prieš tai nenustačiusi iš anksto nustatytos teisės normos pažeidimo ir nedavusi galimybės atitinkamam asmeniui apsiginti (abejonės turi būti vertinamos šio asmens naudai) (šiuo klausimu žr. 2020 m. gegužės 14 d. Sprendimo NKT Verwaltung ir NKT / Komisija, C‑607/18 P, nepaskelbta Rink., EU:C:2020:385, 234, 235 ir 237 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

42

Be to, Chartijos 47 straipsnyje reikalaujama, kad kiekvienas baudžiamosios administracinės sankcijos adresatas turėtų teisių gynimo priemonę, leidžiančią jam pasiekti, kad teismas, turintis neribotą jurisdikciją, atliktų šios sankcijos kontrolę (2013 m. liepos 18 d. Sprendimo Schindler Holding ir kt. / Komisija, C‑501/11 P, EU:C:2013:522, 32–35 punktai), nes ši teisių gynimo priemonė, be kita ko, leidžia patikrinti, ar administracinė institucija nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo.

43

Darytina išvada, kad jeigu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manytų, kad sustabdymo priemonė, kaip antai nurodyta šio sprendimo 39 punkte, Chartijos 48 straipsnio 1 dalies taikymo tikslais yra baudžiamoji sankcija, pagal šioje nuostatoje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą draudžiama taikyti tokią priemonę, net jei dar nepriimtas sprendimas dėl asmens, kuriam taikoma tokia sankcija, kaltės.

44

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti: Chartijos 48 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiama administracine tvarka sustabdyti akcizais apmokestinamų prekių sandėlio leidimą iki baudžiamosios bylos baigties vien dėl to, kad šio leidimo turėtojas šioje baudžiamojoje byloje įgijo kaltinamojo statusą, jeigu šis sustabdymas yra baudžiamoji sankcija.

45

Kadangi Italijos vyriausybė, atrodo, teigia, kad antrasis klausimas nepriimtinas dėl to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepakankamai įrodė, kodėl faktinės aplinkybės, dėl kurių taikomos abi pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės, yra tapačios, šis argumentas turi būti atmestas.

46

Iš tiesų pakanka pažymėti, kad iš sprendimo dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą motyvų ir antrojo klausimo formuluotės aiškiai matyti, kad, anot šį prašymą pateikusio teismo, abi pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės buvo priimtos dėl tų pačių faktinių aplinkybių, nustatytų atlikus kratą Dual Prod patalpose, nes jos sukėlė įtarimų, kad ši bendrovė padarė teisės aktuose numatytas nusikalstamas veikas, susijusias su akcizais apmokestinamomis prekėmis.

47

Klausimas, ar toks vertinimas atitinka Chartijos 50 straipsnio reikalavimus, savo ruožtu susijęs su antrojo prejudicinio klausimo nagrinėjimu iš esmės.

48

Antruoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Chartijos 50 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį draudžiama skirti sankciją juridiniam asmeniui, kuriam atsižvelgiant į tas pačias faktines aplinkybes jau buvo skirta tokio paties pobūdžio, tačiau trumpesnė sankcija.

49

Taigi pagal Chartijos 50 straipsnyje įtvirtintą ne bis in idem principą draudžiama kartu vykdyti persekiojimus ir taikyti baudžiamojo pobūdžio sankcijas, kaip tai suprantama pagal minėtą straipsnį, už tą pačią to paties asmens veiką (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 24 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Vadinasi, antrasis klausimas yra naudingas sprendimui pagrindinėje byloje priimti tik tiek, kiek kiekviena iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų sustabdymo priemonių yra baudžiamoji, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, o tai turi patikrinti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo 27–37 punktuose išdėstytus kriterijus.

51

Atsižvelgiant į tai, reikia priminti, pirma, kad ne bis in idem principui taikyti taikomos dvi sąlygos: pirma, turi būti priimtas ankstesnis galutinis sprendimas (bis sąlyga) ir, antra, ankstesnis sprendimas ir vėlesnis persekiojimas ar sprendimai turi būti susiję su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis (idem sąlyga) (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 28 punktas).

52

Pirma, dėl idem sąlygos pažymėtina, kad pagal ją reikalaujama, jog esminės faktinės aplinkybės būtų identiškos, o ne tik panašios. Faktinių aplinkybių tapatumas turi būti suprantamas kaip konkrečių aplinkybių, atsiradusių dėl įvykių, kurie iš esmės yra tokie patys, nes juose dalyvauja tas pats asmuo, ir kurie neatskiriamai tarpusavyje susiję laiko ir erdvės atžvilgiu, visuma (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 36 ir 37 punktus).

53

Nagrinėjamu atveju, kaip pažymėjo pats prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Dual Prod paskirtos dvi sustabdymo priemonės yra susijusios su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tomis, kurios buvo nustatytos vykdant kratą šios bendrovės patalpose.

54

Aplinkybė, kad antroji pagrindinėje byloje nagrinėjama sustabdymo priemonė buvo paskirta dėl to, kad Dual Prod įgijo kaltinamojo statusą baudžiamojoje byloje, negali pakeisti šios išvados, nes iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad šioje baudžiamojoje byloje siekiama nubausti būtent už tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos per šią kratą.

55

Antra, dėl bis sąlygos reikia priminti, jog tam, kad būtų laikoma, kad sprendimu galutinai nuspręsta dėl faktinių aplinkybių, dėl kurių pradėtas antras procesas, būtina ne tik tai, kad šis sprendimas būtų tapęs galutinis, bet ir tai, kad jis būtų priimtas įvertinus bylos esmę (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 29 punktą).

56

Nagrinėjamu atveju, pirma, kalbant apie sprendimo, kuriuo Dual Prod nustatyta pirmoji sustabdymo priemonė, galutinį pobūdį, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės konkrečiai įsitikinti, kad teismo sprendimas, kuriuo tokios sustabdymo priemonės taikymo trukmė buvo sutrumpinta iki aštuonių mėnesių, bet kuriuo atveju jau buvo įsiteisėjęs tada, kai buvo priimta antroji sustabdymo priemonė Dual Prod.

57

Antra, kalbant apie sąlygą, susijusią su bylos vertinimu iš esmės, iš Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su principo ne bis in idem laikymusi, matyti, kad kai kompetentinga institucija sankciją skyrė dėl atitinkamam asmeniui inkriminuojamų veiksmų, galima pagrįstai manyti, kad ši institucija pirmiausia įvertino bylos aplinkybes ir suinteresuotojo asmens elgesio neteisėtumą (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 8 d. EŽTT sprendimo Mihalache prieš Rumuniją, CE:ECHR:2019:0708JUD005401210, 98 punktą).

58

Jeigu, išnagrinėjęs šio sprendimo 49–57 punktuose primintas sąlygas, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas manytų, kad Chartijos 50 straipsnis taikomas pagrindinėje byloje, pagrindinėje byloje nagrinėjamų dviejų sustabdymo priemonių taikymas kartu reikštų šiame 50 straipsnyje užtikrinamos pagrindinės teisės apribojimą.

59

Atsižvelgiant į tai, toks apribojimas dar galėtų būti pateisinamas remiantis jo 52 straipsnio 1 dalimi (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 40 punktas).

60

Tokiu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėtų išnagrinėti, ar šiuo atveju įvykdytos visos sąlygos, kuriomis pagal Chartijos 52 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama apriboti jos 50 straipsnyje užtikrinamą pagrindinę teisę.

61

Šiuo klausimu reikia priminti, kad, remiantis Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pirmu sakiniu, bet koks Chartijoje pripažintų teisių ir laisvių įgyvendinimo apribojimas turi būti numatytas įstatymo ir nekeisti šių teisių ir laisvių esmės. Pagal šios dalies antrą sakinį, remiantis proporcingumo principu, teisių ir laisvių apribojimai galimi tik tuo atveju, jeigu jie būtini ir tikrai atitinka Sąjungos pripažintus bendruosius interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

62

Pirma, kalbant apie Chartijos 52 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje nurodytas sąlygas, reikia pažymėti, kad galimybė kartu taikyti abi pagrindinėje byloje nagrinėjamas sustabdymo priemones atrodo numatyta įstatyme, t. y. Rumunijos mokesčių kodekso 369 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose.

63

Tokia galimybė kumuliatyviai taikyti persekiojimą ir sankcijas atitinka esminį Chartijos 50 straipsnio turinį tik su sąlyga, kad nacionalinės teisės aktai neleidžia persekioti ir bausti už tas pačias veikas, pripažįstant tą patį pažeidimą ar siekiant to paties tikslo, o tik numato galimybę kumuliatyviai taikyti persekiojimą ir sankcijas pagal skirtingus teisės aktus (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 43 punktas). Iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju ši sąlyga neatrodo įvykdyta.

64

Antra, kiek tai susiję su Chartijos 52 straipsnio 1 dalies antrame sakinyje nurodytomis sąlygomis, kurias Teisingumo Teismas nagrinėja tik tuo atveju, jei prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad nagrinėjamu atveju tenkinamos šios nuostatos pirmame sakinyje nustatytos sąlygos, iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamais nacionalinės teisės aktais apskritai siekiama užtikrinti teisingą akcizų surinkimą ir kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu.

65

Atsižvelgiant į šio bendrojo intereso tikslo svarbą kumuliatyvus persekiojimo ir baudžiamojo pobūdžio sankcijų taikymas gali būti pateisinamas su sąlyga, kad, siekiant tokio tikslo, šis persekiojimas ir sankcijos turi papildomų tikslų, kurie tam tikrais atvejais yra susiję su kitais to paties atitinkamo elgesio aspektais (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Nordzucker ir kt., C‑151/20, EU:C:2022:203, 52 punktas).

66

Kalbant apie proporcingumo principą, pažymėtina, kad pagal jį reikalaujama, kad nacionalinės teisės aktuose numatyta persekiojimo ir sankcijų kumuliacija neviršytų to, kas tinkama ir būtina įgyvendinant teisėtus tikslus, kurių siekiama šiais teisės aktais, o tuo atveju, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, turi būti taikoma mažiausiai ribojanti ir šios priemonės sukeliami nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 48 punktas).

67

Kalbant apie tokios persekiojimo ir sankcijų kumuliacijos būtinumą, reikia konkrečiau išsiaiškinti, ar yra nustatytos aiškios ir tikslios taisyklės, leidžiančios numatyti veiksmus ir neveikimą, kurie gali būti persekiojimo ir sankcijų kumuliacijos objektas ir dėl kurių skirtingos institucijos gali derinti veiksmus, jeigu abi procedūros buvo vykdomos pakankamai koordinuotai ir panašiu laiku ir jeigu į sankciją, skirtą per ankstesnę procedūrą, buvo atsižvelgta vertinant antrąją sankciją, todėl atitinkamiems asmenims dėl tokios kumuliacijos atsirandanti našta neviršija to, kas būtina, o skirtų sankcijų visuma atitinka padarytų pažeidimų sunkumą (2022 m. kovo 22 d. Sprendimo bpost, C‑117/20, EU:C:2022:202, 51 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

68

Nagrinėjamu atveju, be kita ko, reikia pažymėti, kad iš Teisingumo Teismui pateiktos bylos medžiagos nematyti, jog vertindama antrąją Dual Prod skirtą sustabdymo priemonę kompetentinga administracinė institucija atsižvelgė į pirmosios sustabdymo priemonės, kuri jau buvo skirta šiai bendrovei, sunkumą, o tai gali turėti įtakos šios antrosios sustabdymo priemonės, kaip tai suprantama pagal Chartijos 52 straipsnį, proporcingumui.

69

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad jeigu abi pagrindinėje byloje nagrinėjamos sustabdymo priemonės turi būti laikomos baudžiamosiomis sankcijomis, pagal Chartijos 50 straipsnį gali būti draudžiama Dual Prod taikyti antrąją sustabdymo priemonę, kurios teisėtumas ginčijamas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme, o tai turi patikrinti šis teismas.

70

Galiausiai reikia pridurti, kad net darant prielaidą, jog prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad bent viena iš pagrindinėje byloje nagrinėjamų sustabdymo priemonių nėra baudžiamoji sankcija remiantis Chartijos 50 straipsniu, todėl pagal šį straipsnį jokiu būdu negali būti draudžiama kartu taikyti šias dvi sankcijas, vis dėlto, kaip pažymėjo Komisija, antroji sustabdymo priemonė turi atitikti ir proporcingumo principą, kuris yra bendrasis Sąjungos teisės principas.

71

Šis principas įpareigoja valstybes nares imtis tokių priemonių, kurios, leisdamos veiksmingai pasiekti vidaus teisės tikslus, neviršytų to, kas būtina, ir kuo mažiau prieštarautų atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytiems kitiems tikslams ir principams. Šiuo klausimu Teisingumo Teismo jurisprudencijoje patikslinama, kad, kai galima rinktis iš kelių tinkamų priemonių, reikia taikyti mažiausiai varžančią, o sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi nurodytiems tikslams (1990 m. lapkričio 13 d. Sprendimo Fedesa ir kt., C‑331/88, EU:C:1990:391, 13 punktas ir 2022 m. sausio 13 d. Sprendimo MONO, C‑326/20, EU:C:2022:7, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

72

Šiuo klausimu aplinkybė, kad priemonė sustabdyti akcizais apmokestinamų produktų sandėlio leidimo galiojimą, taikoma juridiniam asmeniui, įtariamam pažeidus taisykles, užtikrinančias teisingą akcizo surinkimą, ir toliau galioja per visą prieš šį juridinį asmenį iškeltą baudžiamąją bylą, net jei šios bylos trukmė viršija pagrįstą trukmę, gali reikšti neproporcingą minėto juridinio asmens teisėtos teisės vykdyti ūkinę veiklą pažeidimą.

73

Iš viso to, kas išdėstyta, matyti, kad Chartijos 50 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį nedraudžiama skirti baudžiamosios sankcijos už teisės aktų dėl akcizu apmokestinamų prekių pažeidimus juridiniam asmeniui, kuriam atsižvelgiant į tas pačias faktines aplinkybes jau buvo skirta galutinė baudžiamoji sankcija, su sąlyga, kad:

74

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (ketvirtoji kolegija) nusprendžia: