–

X, atstovaujamos advokat E. O. R. Khawaja,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos V. Pasternak Jørgensen ir M. Søndahl Wolff, padedamų advokat R. Holdgaard,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos L. Grønfeldt ir D. Martin,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl Susitarimo dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos sudarymo, kurį 1963 m. rugsėjo 12 d. Ankaroje pasirašė Turkijos Respublika, EEB valstybės narės ir Bendrija ir kuris pastarosios vardu buvo sudarytas, aprobuotas ir patvirtintas 1963 m. gruodžio 23 d. Tarybos sprendimu 64/732/CEE (OL 217, 1964, p. 3685; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 11 sk., 11 t., p. 10; toliau – Asociacijos susitarimas), 9 straipsnio ir 1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos plėtros (toliau – Sprendimas Nr. 1/80) 10 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Turkijos pilietės X ir Udlændingenævnet (Ginčus imigracijos klausimais nagrinėjanti komisija, Danija) ginčą dėl to, kad buvo atmestas prašymas išduoti leidimą gyventi Danijoje dėl šeimos susijungimo.

3

Pagal Asociacijos susitarimo 2 straipsnio 1 dalį šio susitarimo tikslas – skatinti nuolatinį ir darnų susitariančiųjų šalių prekybinių ir ekonominių santykių stiprinimą, visiškai atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti greitesnį Turkijos ekonomikos vystymąsi, didinti Turkijos gyventojų užimtumo lygį ir gerinti jų gyvenimo sąlygas.

4

Šio susitarimo 9 straipsnis suformuluotas taip:

„Susitariančiosios šalys pripažįsta, kad susitarimo taikymo srityje ir nepažeidžiant konkrečių nuostatų, kurios galbūt dar bus priimtos pagal 8 straipsnį, pagal Bendrijos steigimo sutarties 7 straipsnyje įtvirtintą principą draudžiama bet kokia diskriminacija dėl pilietybės.“

5

Kaip matyti iš Sprendimo Nr. 1/80 trečios konstatuojamosios dalies, juo siekiama socialinėje srityje pagerinti režimą, taikomą darbuotojams turkams ir jų šeimos nariams, palyginti su 1976 m. gruodžio 20 d. Asociacijos tarybos sprendime Nr. 2/76 nustatytu režimu.

6

Sprendimo Nr. 1/80 II skyriuje „Socialinės nuostatos“ yra 1 skirsnis „Klausimai, susiję su įdarbinimu ir laisvu darbuotojų judėjimu“, jame yra šio sprendimo 6–16 straipsniai.

7

Minėto sprendimo 6 straipsnyje nustatyta:

„1.   Išskyrus atvejus, numatytus su darbuotojo šeimos narių teise laisvai įsidarbinti susijusiame 7 straipsnyje, darbuotojas Turkijos pilietis, teisėtai esantis valstybės narės darbo rinkoje, turi teisę:

<…>

3.   1 ir 2 dalių taikymo tvarka įtvirtinama nacionalinės teisės aktuose.“

8

To paties sprendimo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Bendrijos valstybės narės Turkijos darbuotojams, kurie teisėtai dirba jų teritorijoje, taiko režimą, pagal kurį jie nėra diskriminuojami dėl pilietybės palyginti su Bendrijos darbuotojais atlyginimo ir kitų darbo sąlygų atžvilgiu.“

9

Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje nustatyta:

„Bendrijos valstybės narės ir Turkija negali nustatyti naujų apribojimų, susijusių su darbuotojų ir jų šeimos narių, kurie teisėtai gyvena ir dirba atitinkamoje teritorijoje, galimybės įsidarbinti sąlygomis.“

10

To sprendimo 14 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Šio skirsnio nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir sveikatos sumetimais.“

11

Remiantis minėto sprendimo 16 straipsniu, jo II skyriaus 1 skirsnio nuostatos taikomos nuo 1980 m. gruodžio 1 d.

12

Pagrindinės bylos aplinkybėms taikytinos redakcijos udlændingeloven (Užsieniečių įstatymas) 9 straipsnis suformuluotas taip:

„1.   Pateikus prašymą leidimas gyventi šalyje gali būti išduotas:

<…>

12.   Išskyrus atvejus, grindžiamus specialiais motyvais, susijusiais su šeimos vientisumu, leidimas gyventi šalyje pagal 1 dalies 1 punkto d papunktį gali būti išduotas tik jei asmuo, nuolat gyvenantis Danijos teritorijoje:

<…>

<…>“

13

Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkte numatyta sąlyga išlaikyti „Prøve i Dansk 1“ testą buvo įtvirtinta 2012 m. birželio 18 d.lov nr 572 om ændring af udlændingeloven (Įstatymas Nr. 572, kuriuo iš dalies keičiamas Užsieniečių įstatymas), įsigaliojusiame 2012 m. liepos 1 d.

14

2015 m. rugpjūčio 14 d. X atvyko į Danijos teritoriją ir 2015 m. spalio 21 d.Udlændingestyrelsen (Migracijos tarnyba, Danija) pateikė prašymą išduoti leidimą gyventi šioje šalyje dėl šeimos susijungimo su sutuoktiniu Y, Turkijos piliečiu, kuris gyvena šioje valstybėje narėje nuo 1979 m. rugsėjo 27 d. ir kuris 1985 m. gavo leidimą nuolat joje gyventi.

15

Šiame prašyme buvo nurodyta, kad Y baigė mokymus danų kalba, susijusius, be kita ko, su techniniais skaičiavimais, kelių darbų žymėjimu, brėžinių supratimu, įvadu į sektorių ir darbo technikos metodais, ir kad bet kuriuo atveju kaip darbuotojas turkas, Danijoje profesinę veiklą nuo 1980 m. vykdantis asmuo, t. y. daugiau nei 36 metus, taip pat dirbęs mechaniku, paslaugų operatoriumi, parduotuvės valdytoju ir sandėlio valdytoju, Y neprivalėjo įvykdyti danų kalbos egzamino išlaikymo sąlygos, numatytos Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punkte. Taip pat buvo patikslinta, kad keturi Y suaugę vaikai, motina ir visi broliai bei seserys gyveno Danijoje.

16

2016 m. kovo 1 d. sprendimu Migracijos tarnyba, remdamasi Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktu, atmetė šį prašymą, motyvuodama tuo, kad Y neįrodė, jog įvykdė šioje nuostatoje numatytą sąlygą, ir kad nėra specialių motyvų, pateisinančių išimtį šiuo klausimu. Migracijos tarnyba pridūrė, kad šio sprendimo nepaneigia standstill išlygos, kaip jas 2014 m. liepos 10 d. Sprendime Dogan (C‑138/13, EU:C:2014:2066) išaiškino Teisingumo Teismas.

17

X pateikė administracinį skundą Udlændinge-Integrations-og Boligministerium (Užsieniečių, integracijos ir būsto ministerija, Danija), vėliau tapusiai Udlændinge-og Integrationsministeriet (Užsieniečių ir integracijos ministerija, Danija) dėl 2016 m. kovo 1 d. sprendimo dalies, kurioje nurodytas Asociacijos susitarimo ir su juo susijusių sąlygų, visų pirma standstill išlygų, vertinimas. Skunde X prašė dar kartą išnagrinėti šio sprendimo suderinamumą su 2014 m. liepos 10 d. Sprendimu Dogan (C‑138/13, EU:C:2014:2066) ir 2016 m. balandžio 12 d. Sprendimu Genc (C‑561/14, EU:C:2016:247).

18

2016 m. balandžio 25 d.Styrelsen for International Rekruttering og Integration (Tarptautinio įdarbinimo ir integracijos tarnyba, Danija) išdavė X leidimą gyventi Danijoje dėl darbo pagal darbo sutartį; šis leidimas po pratęsimo nustojo galioti 2021 m. rugsėjo 13 d.

19

2018 m. rugpjūčio 27 d. X pareiškė ieškinį Københavns byret (Kopenhagos apylinkės teismas, Danija) dėl 2017 m. gruodžio 6 d. Užsieniečių ir integracijos ministerijos sprendimo panaikinimo ir grąžinimo iš naujo nagrinėti, kiek tame sprendime patvirtinta, kad standstill išlygos neprieštarauja jos prašymo dėl šeimos susijungimo atmetimui pagal atitinkamą nacionalinę teisę. Perdavus įgaliojimus atsakovę pagrindinėje byloje – Ginčų imigracijos klausimais nagrinėjimo komisiją – pakeitė Užsieniečių ir integracijos ministerija.

20

2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi Københavns byret (Kopenhagos apylinkės teismas) perdavė bylą nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui – Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas, Danija); šis sutiko ją nagrinėti pirmojoje instancijoje.

21

Pirma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, pagal kurią Turkijos piliečio, teisėtai gyvenančio ir dirbančio priimančiojoje valstybėje narėje, sutuoktinio leidimo gyventi šalyje dėl šeimos susijungimo gavimui taikomas reikalavimas išlaikyti šios valstybės narės kalbos egzaminą yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal standstill išlygą, įtvirtintą Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje, o atsakius į šį klausimą teigiamai, ar toks apribojimas gali būti pateisintas dėl sėkmingos šio sutuoktinio integracijos užtikrinimo.

22

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šiuo klausimu pažymi, kad iš gausios Teisingumo Teismo jurisprudencijos, susijusios su Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsniu, matyti, jog šioje nuostatoje įtvirtinta standstill išlyga neleidžia valstybei narei nustatyti naujų šeimos susijungimo su Turkijos kilmės sutuoktiniu ar vaikais apribojimų, išskyrus atvejus, kai toks apribojimas pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, tinkamu norint pasiekti teisėtą tikslą ir neviršijančiu to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti (2019 m. liepos 10 d. Sprendimas A, C‑89/18, EU:C:2019:580)

23

Žinoma, Teisingumo Teismas jau yra pripažinęs, kad tikslas užtikrinti sėkmingą integraciją gali būti privalomasis bendrojo intereso pagrindas (2016 m. balandžio 12 d. Sprendimo Genc, C‑561/14, EU:C:2016:247, 55 ir 56 punktai ir 2019 m. liepos 10 d. Sprendimo A, C‑89/18, EU:C:2019:580, 34 punktas). Vis dėlto, pirma, jis dar nėra priėmęs sprendimo dėl to, ar kalbos egzamino išlaikymo sąlyga gali būti taikoma ne šeimos nariui, prašančiam susijungti su atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančiu darbuotoju turku, bet šiam darbuotojui. Antra, jis nusprendė, kad sąlyga, pagal kurią atitinkamoje valstybėje narėje gyvenančio darbuotojo turko sutuoktiniui, kuris prašo leisti atvykti į šios valstybės narės teritoriją dėl šeimos susijungimo, reikalaujama iš anksto įrodyti, kad įgijo elementarių šios valstybės narės oficialiosios kalbos žinių, viršija tai, kas būtina nustatytam tikslui pasiekti, nes tai, kad nebuvo įrodyta, jog įgyta pakankamai kalbos žinių, automatiškai lemia prašymo dėl šeimos susijungimo atmetimą, neatsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes (2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Dogan, C‑138/13, EU:C:2014:2066, 38 punktas).

24

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas patikslina, kad paskelbus šį sprendimą Justitsministeriet (Teisingumo ministerija, Danija) nusprendė, kad nereikia keisti Užsieniečių įstatyme nustatytų šeimos susijungimo sąlygų, nes nuo jo galima nukrypti esant specialiems motyvams, kurių buvimas vertinamas atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes.

25

Antra, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla abejonių, ar pagal Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nediskriminavimo dėl pilietybės principą draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, nes ji nėra taikoma nei Danijos, nei Europos Sąjungos valstybių narių, nei Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių narių piliečiams. Šiuo klausimu jis pažymi, kad, remiantis šios nuostatos formuluote, ji susijusi su darbo užmokesčiu ir kitomis darbo sąlygomis, t. y. sritimis, kurioms, atrodo, netaikomi pagrindinėje byloje nagrinėjami nacionalinės teisės aktai.

26

Trečia, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad Sprendimo Nr. 1/80 10 straipsnio 1 dalis šiuo atveju netaikoma, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas kelia klausimą, ar bendrasis nediskriminavimo principas, įtvirtintas Asociacijos susitarimo 9 straipsnyje, gali būti taikomas, o atsakius į šį klausimą teigiamai, ar pagal šią nuostatą draudžiama tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje.

27

Galiausiai, ketvirta, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar ši nuostata veikia tiesiogiai, todėl privatūs asmenys ja gali tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose.

28

Šiomis aplinkybėmis Østre Landsret (Rytų regiono apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

29

Pirmuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, priimtos įsigaliojus šiam sprendimui atitinkamoje valstybėje narėje, pagal kurias darbuotojo turko, teisėtai gyvenančio šioje valstybėje narėje, ir jo sutuoktinio šeimos susijungimas siejamas su sąlyga, kad šis darbuotojas išlaikytų egzaminą, patvirtinantį tam tikrą šios valstybės narės oficialiosios kalbos mokėjimo lygį, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį, ir, jei taip, ar jis gali būti pateisinamas tikslu užtikrinti minėto sutuoktinio sėkmingą integraciją.

30

Reikia priminti, kad pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnyje įtvirtintą standstill išlyga apskritai draudžiama bet kokia nauja vidaus priemonė, kurios tikslas ar pasekmė būtų tai, kad Turkijos piliečio naudojimasis laisvu darbuotojų judėjimu nacionalinėje teritorijoje būtų siejamas su labiau ribojančiomis sąlygomis nei tos, kurios jam taikytos šioje valstybėje narėje minėto sprendimo įsigaliojimo momentu (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Udlændingenævnet, C‑379/20, EU:C:2021:660, 19 punktas).

31

Konkrečiai kalbant, Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, kad nacionalinės teisės nuostatos, kurios sugriežtina atitinkamoje valstybėje narėje teisėtai gyvenančių darbuotojų turkų šeimos susijungimo sąlygas, palyginti su tomis, kurios taikytos šioje valstybėje narėje Sprendimo Nr. 1/80 įsigaliojimo momentu, laikytinos nustatančiomis naują šių darbuotojų turkų naudojimosi judėjimo laisve minėtoje valstybėje narėje apribojimą, kaip jis suprantamas pagal šio sprendimo 13 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. liepos 10 d. Sprendimo A, C‑89/18, EU:C:2019:580, 28 punktą ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Udlændingenævnet, C‑379/20, EU:C:2021:660, 20 punktą).

32

Taip yra nagrinėjamu atveju, nes Turkijos piliečio apsisprendimą atvykti į valstybę narę siekiant joje dirbti samdomą darbą gali neigiamai paveikti šios valstybės narės įstatymai, kuriais apsunkinamas arba padaromas neįmanomas šeimos susijungimas, ir dėl to toks pilietis gali būti priverstas rinktis arba veiklą atitinkamoje valstybėje narėje, arba šeimos gyvenimą Turkijoje (2019 m. liepos 10 d. Sprendimo A, C‑89/18, EU:C:2019:580, 29 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

33

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos, t. y. Užsieniečių įstatymo 9 straipsnio 12 dalies 5 punktas, pagal kurį darbuotojo turko, teisėtai gyvenančio Danijoje, ir jo sutuoktinio šeimos susijungimas siejamas su sąlyga, kad šis darbuotojas išlaikytų egzaminą, patvirtinantį tam tikrą šios valstybės narės oficialiosios kalbos žinių lygį, buvo įtvirtintos po to, kai Danijoje įsigaliojo Sprendimas Nr. 1/80, ir kad šios teisės nuostatos šeimos susijungimo srityje lemia sąlygų, taikomų darbuotojų turkų, teisėtai gyvenančių minėtoje valstybėje narėje, sutuoktinių patekimui į Danijos teritoriją, sugriežtinimą, palyginti su sąlygomis, kurios buvo taikomos iki šio sprendimo įsigaliojimo.

34

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad tokia nacionalinės teisės nuostata, kokia nagrinėjama pagrindinėje byloje, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį.

35

Kiek tai susiję su klausimu, ar tokios teisės nuostatos gali būti pateisinamos, reikia priminti, kad „naujas apribojimas“, kaip jis suprantamas pagal Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnį, yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai jis priskiriamas prie šio sprendimo 14 straipsnyje nurodytų ribojimų arba pateisinamas privalomuoju bendrojo intereso pagrindu, tinkamas užtikrinti, kad būtų įgyvendintas siekiamas teisėtas tikslas, ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti (2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Udlændingenævnet, C‑379/20, EU:C:2021:660, 23 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

36

Šiuo klausimu neginčijama, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamos nacionalinės teisės nuostatos nėra pateisinamos Sprendimo Nr. 1/80 14 straipsnio 1 dalyje nurodytomis viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo ir sveikatos apsaugos priežastimis.

37

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nurodo, kad šiomis teisės nuostatomis siekiama užtikrinti sėkmingą šeimos nario, prašančio suteikti teisę gyventi atitinkamoje valstybėje narėje šeimos susijungimo tikslu, integraciją.

38

Tiesa, Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad toks tikslas gali būti privalomasis bendrojo intereso pagrindas Sprendimo Nr. 1/80 tikslais (2016 m. balandžio 12 d. Sprendimo Genc, C‑561/14, EU:C:2016:247, 56 punktas ir 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Udlændingenævnet, C‑379/20, EU:C:2021:660, 26 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

39

Atsižvelgiant į tai, reikia išnagrinėti, ar nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, yra tinkamos šiam tikslui pasiekti ir neviršija to, kas būtina jam pasiekti.

40

Šiuo klausimu iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą ir Danijos vyriausybės pateiktos informacijos matyti, kad tokiomis teisės nuostatomis siekiama Danijoje teisėtai gyvenančio darbuotojo turko šeimos nario, kuris prašo suteikti teisę gyventi šioje valstybėje narėje dėl šeimos susijungimo, sėkmingos integracijos, užtikrinant, kad šis darbuotojas įrodytų tam tikrą danų kalbos mokėjimo žinių lygį ir dėl to galėtų įrodyti, kad tikrai integravosi į šią valstybę narę ir gali padėti atitinkamam šeimos nariui išmokti kalbą, taip pat integruotis šioje valstybėje narėje.

41

Žinoma, tai, kad darbuotojas turkas, gyvenantis valstybės narės teritorijoje, turi pakankamą šios valstybės narės oficialiosios kalbos žinių lygį, patvirtintą išlaikytu egzaminu, kaip antai numatytą pagrindinėje byloje nagrinėjamose nacionalinės teisės nuostatose, leidžia šiam darbuotojui padėti savo šeimos narui, prašančiam suteikti teisę gyventi kartu su tuo darbuotoju dėl šeimos susijungimo, per integravimosi į šią valstybę narę procesą.

42

Tokiomis aplinkybėmis reikia pažymėti, pirma, kad nors nacionalinės teisės nuostatų, kaip antai nagrinėjamų pagrindinėje byloje, tikslas yra sėkminga šeimos nario, prašančio leisti šeimai susijungti, integracija, tokios teisės nuostatos visiškai neleidžia atsižvelgti į jam būdingus integracijos gebėjimus, o išimtinai grindžiami prielaida, kad sėkminga integracija nėra pakankamai užtikrinta, jei darbuotojas turkas, dėl kurio pateiktas šis prašymas dėl šeimos susijungimo, neįvykdo atitinkamos valstybės narės oficialiosios kalbos egzamino išlaikymo sąlygos.

43

Šią išvadą patvirtina tai, kad per posėdį Teisingumo Teisme Danijos vyriausybė pripažino, jog net jei paaiškėtų, kad nagrinėjamu atveju tokio darbuotojo sutuoktinė puikiai moka danų, jos prašymas suteikti teisę gyventi Danijoje dėl šeimos susijungimo vis tiek būtų atmestas, nes toks darbuotojas neįvykdė danų kalbos egzamino išlaikymo sąlygos.

44

Antra, reikia pabrėžti, kaip savo išvados 34–40 punktuose iš esmės pažymėjo generalinis advokatas, kad nacionalinės teisės nuostatos, kaip antai nagrinėjamos pagrindinėje byloje, taip pat neleidžia kompetentingoms valdžios institucijoms vertinant galimybę nukrypti nuo pareigos išlaikyti kalbos egzaminą atsižvelgti į veiksnius, galinčius įrodyti realų darbuotojo turko, dėl kurio pateiktas šeimos susijungimo prašymas, integraciją, taigi, ir tai, kad, nepaisant to, jog šis darbuotojas tokio egzamino neišlaikė, prireikus jis gali padėti savo šeimos nariui integruotis šioje valstybėje narėje.

45

Konkrečiai kalbant, ir su sąlyga, kad tai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, iš Teisingumo Teismo turimos bylos medžiagos matyti, kad galimybė nukrypti nuo pareigos išlaikyti danų kalbos egzaminą dėl specialių priežasčių, susijusių, be kita ko, su šeimos vientisumu, taikoma tik generalinio advokato išvados 39 punkte nurodytais ribotais atvejais, ir atliekant individualų vertinimą neleidžiama atsižvelgti į atitinkamo šeimos nario, kuris prašo šeimos susijungimo, gebėjimą integruotis, taip pat į atitinkamo su šiuo prašymu susijusio darbuotojo turko veiksmingą integraciją.

46

Taigi reikia konstatuoti, kad nacionalinės teisės nuostatomis, kaip antai nagrinėjamomis pagrindinėje byloje, viršijama tai, kas būtina siekiamam tikslui įgyvendinti.

47

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į pirmąjį klausimą reikia atsakyti, kad Sprendimo Nr. 1/80 13 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad nacionalinės teisės nuostatos, priimtos įsigaliojus šiam sprendimui atitinkamoje valstybėje narėje, pagal kurias darbuotojo turko, teisėtai gyvenančio šioje valstybėje narėje, ir jo sutuoktinio šeimos susijungimas siejamas su sąlyga, kad šis darbuotojas išlaikytų egzaminą, patvirtinantį tam tikrą šios valstybės narės oficialiosios kalbos mokėjimo lygį, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį. Tokio apribojimo negalima pateisinti tikslu užtikrinti sėkmingą šio sutuoktinio integraciją, nes pagal šias teisės nuostatas kompetentingoms valdžios institucijoms neleidžiama atsižvelgti nei į jo integracijos galimybes, nei į kitus veiksnius, išskyrus tokio egzamino išlaikymą, patvirtinančius, kad šis darbuotojas faktiškai integravosi atitinkamoje valstybėje narėje, taigi, ir į jo gebėjimą padėti sutuoktiniui integruotis šioje valstybėje narėje.

48

Atsižvelgiant į atsakymą į pirmąjį klausimą, nereikia atsakyti į antrąjį–ketvirtąjį klausimus.

49

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti tas teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (antroji kolegija) nusprendžia:

1980 m. rugsėjo 19 d. Asociacijos tarybos sprendimo Nr. 1/80 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Turkijos asociacijos plėtros 13 straipsnis

turi būti aiškinamas taip:

nacionalinės teisės nuostatos, priimtos įsigaliojus šiam sprendimui atitinkamoje valstybėje narėje, pagal kurias darbuotojo turko, teisėtai gyvenančio šioje valstybėje narėje, ir jo sutuoktinio šeimos susijungimas siejamas su sąlyga, kad šis darbuotojas išlaikytų egzaminą, patvirtinantį tam tikrą šios valstybės narės oficialiosios kalbos mokėjimo lygį, yra „naujas apribojimas“, kaip tai suprantama pagal šį straipsnį. Tokio apribojimo negalima pateisinti tikslu užtikrinti sėkmingą šio sutuoktinio integraciją, nes pagal šias teisės nuostatas kompetentingoms valdžios institucijoms neleidžiama atsižvelgti nei į jo integracijos galimybes, nei į kitus veiksnius, išskyrus tokio egzamino išlaikymą, patvirtinančius, kad šis darbuotojas faktiškai integravosi atitinkamoje valstybėje narėje, taigi, ir į jo gebėjimą padėti sutuoktiniui integruotis šioje valstybėje narėje.