–

UAB „Romega“, atstovaujamos advokato M. Endzino ir R. Čiupkevičiaus,

–

Lietuvos vyriausybės, atstovaujamos K. Dieninio ir R. Dzikovič,

–

Čekijos vyriausybės, atstovaujamos M. Smolek, J. Pavliš ir J. Vláčil,

–

Danijos vyriausybės, iš pradžių atstovaujamos M. Wolff, L. Teilgård ir J. Nymann‑Lindegren, vėliau – M. Wolff,

–

Italijos vyriausybės, atstovaujamos G. Palmieri, padedamos avvocato dello Stato L. Vignato,

–

Vengrijos vyriausybės, atstovaujamos Z. Fehér ir K. Szíjjártó,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos W. Farrell, I. Galindo Martín ir A. Steiblytės,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų (OL L 338, 2005, p. 1), iš dalies pakeisto 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011 (OL L 281, 2011, p. 7; toliau – Reglamentas Nr. 2073/2005), 1 straipsnio ir I priedo 1 skyriaus 1.28 punkto, taip pat dėl 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (OL L 31, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 6 t., p. 463), 14 straipsnio 1, 2 ir 8 dalių išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant paukštienos didmenininkės UAB „Romega“ ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (Lietuva; toliau – Lietuvos institucija) ginčą dėl šios institucijos sprendimo skirti baudą ir įpareigoti bendrovę Romega pašalinti iš rinkos paukštieną, kurioje buvo nustatytas tam tikrų serotipų salmonelių buvimas.

3

Reglamento Nr. 178/2002 1 straipsnio „Tikslas ir taikymo sritis“ 1 dalyje numatyta:

„Šis reglamentas užtikrina žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą maisto atžvilgiu, ypač atsižvelgiant į tiekiamo maisto įvairovę, įskaitant tradicinius produktus, ir kartu užtikrina veiksmingą vidaus rinkos veikimą. <...>“

4

Šio reglamento 14 straipsnyje „Maisto saugos reikalavimai“ nustatyta:

„1.   Nesaugus maistas į rinką nepateikiamas.

2.   Maistas laikomas nesaugus, jei manoma, kad jis:

3.   Nustatant, ar maistas yra nesaugus, atsižvelgiama į:

4.   Nustatant, ar maistas kenkia sveikatai, atsižvelgiama:

5.   Nustatant, ar maistas netinkamas žmonėms vartoti, atsižvelgiama į tai, ar jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo.

<...>

7.   Maistas, atitinkantis maisto saugą reglamentuojančias konkrečias Bendrijos nuostatas, laikomas saugiu tiek, kiek kalbama apie tuos jo aspektus, kuriems yra taikomos konkrečios Bendrijos nuostatos.

8.   Tai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas [nesaugus].

<...>“

5

Reglamento Nr. 2073/2005 1 ir 3 konstatuojamosiose dalyse numatyta:

<...>

6

Šio reglamento 1 straipsnyje „Objektas ir sritis“ numatyta:

„Šiame reglamente nustatyti tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai ir įgyvendinimo taisyklės, kurių įgyvendindami <...> bendrąsias ir specialiąsias higienos priemones turi laikytis maisto verslo operatoriai. <...> kompetentinga institucija patikrina, ar laikomasi taisyklių ir kriterijų, nustatytų šiame reglamente, nepažeidžiant kompetentingos institucijos teisės imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, tiek rizikos analizės kontekste.

<...>“

7

Minėto reglamento 3 straipsnio „Bendrieji reikalavimai“ 1 dalimi maisto verslo operatoriai įpareigojami užtikrinti, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus. Šiame priede yra I skyrius „Maisto saugos kriterijai“; jo, iš dalies pakeisto 2019 m. vasario 7 d. Komisijos reglamentu (ES) 2019/229 (OL L 37, 2019, p. 106), 1.28 punkte numatyta:

8

Reglamento Nr. 1086/2011 9 ir 10 konstatuojamosios dalys suformuluotos taip:

9

2018 m. spalio 19 d. gavusi skubų pranešimą, kuriame teigiama, kad šviežioje paukštienoje iš Lenkijos nustatyta patogeninių mikroorganizmų Salmonella Kentucky, Lietuvos institucija atliko patikrinimą bendrovėje Romega. Atlikus šį patikrinimą buvo nustatytas šio serotipo salmonelių buvimas šviežioje paukštienoje, kurią bendrovė Romega pateikė rinkai. 2019 m. balandžio 4 d. nutarimu ši institucija skyrė šiai bendrovei 540 EUR baudą už Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies a ir b punktų pažeidimą.

10

2019 m. balandžio 12 d. sprendimu Lietuvos institucija, konstatavusi Salmonella Infantis buvimą šviežioje paukštienoje, kurią bendrovė Romega pateikė rinkai, uždraudė šiai bendrovei toliau tiekti rinkai tokią mėsą ir ją įpareigojo susigrąžinti tokius mėsos produktus iš vartotojų, pašalinti juos iš rinkos ir sunaikinti.

11

Bendrovė Romega padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Lietuva) dėl 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo ir 2019 m. balandžio 12 d. sprendimo panaikinimo. 2019 m. liepos 2 d. sprendimu šis skundas buvo atmestas; Romega dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui. Ji iš esmės tvirtina, kad Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punkte draudžiamas tik Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium buvimas šviežioje paukštienoje. Bendrovės Romega teigimu, dėl kitų salmonelių, kaip antai Salmonella Kentucky arba Salmonella Infantis, buvimo šioje mėsoje jos negalima laikyti nesaugiu maisto produktu, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis.

12

Lietuvos institucija mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnį jos įgaliojimai užtikrinti, kad būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių ir kriterijų, nepažeidžia jos teisės imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, ji turi teisę patikrinti, ar šviežioje paukštienoje yra ne tik minėto reglamento I priedo I skyriaus 1.28 punkte išvardytų serotipų salmonelių, bet ir kitų, jame nenurodytų, serotipų salmonelių. Tai, kad šioje mėsoje nėra 1.28 punkte išvardytų setoripų salmonelių, neleidžia jos automatiškai laikyti saugia žmonėms vartoti.

13

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, jog tam, kad šviežia paukštiena atitiktų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo I skyriaus 1.28 punktą, joje neturi būti nė vieno iš dviejų jame nurodytų serotipų salmonelių, t. y. Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis. Vis dėlto, kadangi šis kriterijus buvo nustatytas Reglamente Nr. 1086/2011, atsižvelgdamas, be kita ko, į jo 10 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą mažinti salmoneliozės dėl paukštienos vartojimo atvejų skaičių, šis teismas kelia klausimą dėl kompetentingų institucijų diskrecijos kontroliuoti kitų serotipų salmonelių nei nurodytieji Reglamento Nr. 2073/2005 1.28 punkte ar kitų patogeninių mikroorganizmų buvimą šviežioje vištienoje apimties.

14

Šiuo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, pirma, kad nors šiame priede nustatyti kriterijai taikomi tik dviejų serotipų salmonelėms, Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad kompetentinga institucija gali imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekdama nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimų, jog maistas nesaugus, tiek atlikdama rizikos analizę. Antra, šis teismas pažymi, kad pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalį draudžiama pateikti rinkai nesaugius maisto produktus, o pagal šio straipsnio 8 dalį kompetentingos institucijos šiuo klausimu turi plačią diskreciją.

15

Šiomis aplinkybėmis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

„Ar [Reglamento Nr. 2073/2005] 1 straipsnį ir [Reglamento Nr. 178/2002] 14 straipsnio 8 dalį reikia aiškinti kaip suteikiančius diskreciją valstybės narės kompetentingoms kontroliuojančioms institucijoms Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nustatytus reikalavimus atitinkančią šviežią paukštieną pripažinti neatitinkančia Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies reikalavimų, kai tokiai maisto kategorijai priskirtinas maisto produktas yra užkrėstas kitais, nei Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 eilutėje nurodytais Salmonella serotipais, kaip yra nustatyta nagrinėjamoje byloje?“

16

Savo klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų.

17

Visų pirma reikia priminti, kad, remiantis Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsniu, šiame reglamente nustatyti „tam tikrų mikroorganizmų mikrobiologiniai kriterijai“ maisto sektoriuje, ir kompetentinga institucija įgaliojama ne tik patikrinti, ar laikomasi šių kriterijų, bet ir „imti kitus mėginius ir atlikti kitus tyrimus, siekiant nustatyti ir įvertinti kitus mikroorganizmus, jų toksinus arba metabolitus tiek tada, kai tikrinami procesai kilus įtarimams, jog maistas nesaugus, tiek rizikos analizės kontekste“.

18

Taigi iš šios nuostatos, siejamos su Reglamento Nr. 2073/2005 3 konstatuojamąja dalimi, matyti, kad nors šiame reglamente nustatyti mikrobiologiniai kriterijai taikomi tik šio reglamento I priede išvardytiems patogeniniams mikroorganizmams, kompetentinga institucija, atlikdama maisto produktų analizę, neprivalo kontroliuoti tik šių mikroorganizmų buvimo.

19

Be to, nors Reglamento Nr. 2073/2005 3 straipsnio 1 dalyje maisto verslo operatoriams nustatyta pareiga užtikrinti, kad maisto produktai atitiktų atitinkamus I priede nustatytus mikrobiologinius kriterijus, ši pareiga negali sutrukdyti kompetentingoms institucijoms atlikti tyrimus siekiant nustatyti kitus nei nurodytieji šiame priede patogeninius mikroorganizmus, atsižvelgiant į minėto reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje nurodytą tikslą užtikrinti aukštą žmonių sveikatos apsaugos lygį. Kaip savo rašytinėse pastabose pabrėžė Europos Komisija, tam, kad būtų atsižvelgta į minėto priedo 1 skyriuje nustatytus maisto saugos kriterijus, maisto verslo operatoriai turi į savo vykdomas procedūras įtraukti sistemingą užkrėtimo tam tikromis mikroorganizmais kontrolę, tačiau tokia pareiga nereiškia, kad tik šiuos kriterijus atitinkantys patogeniniai mikroorganizmai kelia pavojų žmonių sveikatai.

20

Šią analizę patvirtina Reglamentas Nr. 178/2002, kuriame, remiantis jo 1 straipsnio 1 dalimi, įtvirtintos pagrindinės Sąjungos maisto produktus reglamentuojančių teisės aktų nuostatos. Šio reglamento 14 straipsnio 8 dalyje aiškiai numatyta, jog „[t]ai, kad maisto produktas atitinka jam taikomas konkrečias nuostatas, kompetentingoms institucijoms nedraudžia imtis atitinkamų jo pateikimą į rinką ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti jį iš rinkos, jei yra pagrindo įtarti, kad, nepaisant minėto atitikimo, šis maistas yra nesveikas [nesaugus]“.

21

Iš Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad turi būti draudžiama pateikti rinkai nesaugų, t. y. kenkiantį sveikatai ir netinkamą žmonėms vartoti, maistą (2017 m. sausio 19 d. Sprendimo Queisser Pharma, C‑282/15, EU:C:2017:26, 44 punktas).

22

Šiomis aplinkybėmis šio reglamento 14 straipsnio 7 dalyje patikslinta, kad maistas, atitinkantis maisto saugą reglamentuojančias konkrečias Sąjungos nuostatas, kaip antai Reglamento Nr. 2073/2005 nuostatas, laikomas saugiu tiek, kiek kalbama apie tuos jo aspektus, „kuriems yra taikomos [tos] nuostatos“.

23

Taigi pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1, 2, 7 ir 8 dalis kompetentingos nacionalinės institucijos gali imtis atitinkamų maisto produktų pateikimą rinkai ribojančių priemonių arba reikalauti pašalinti juos iš rinkos, jei šios institucijos turi objektyvų pagrindą įtarti, kad šie maisto produktai yra nesaugūs. Ši nuostata, atsižvelgiant į jos svarbą siekiant užtikrinti aukštą žmonių sveikatos ir vartotojų interesų apsaugą, kaip numatyta šio reglamento 1 straipsnio 1 dalyje, turi būti aiškinama plačiai.

24

Darytina išvada, kad Reglamentas Nr. 2073/2005 negali būti aiškinamas taip, kad juo kompetentingai institucijai, kuriai taikomos ankstesniame punkte aprašytos sąlygos, draudžiama atitinkamai maisto produktų rūšiai, kaip antai šviežiai paukštienai, taikyti konkrečias Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalyje nurodytas priemones.

25

Šiuo klausimu reikia pridurti, kad iš Reglamento Nr. 1086/2011 9 konstatuojamosios dalies matyti, jog maždaug 80 % žmonių salmoneliozės atvejų sukelia Salmonella Enteritidis ir Salmonella Typhimurium, o paukštiena ir toliau yra pagrindinis žmonių salmoneliozės šaltinis. Vis dėlto šio reglamento 10 konstatuojamojoje dalyje patikslinta, kad pastangos mažinti šių dviejų serotipų salmonelių paplitimą taip pat paskatintų maisto ūkio subjektus ankstesniuose paukštienos gamybos etapuose taikyti priemones, kurios galėtų padėti mažinti visų visuomenės sveikatai pavojingų serotipų salmonelių paplitimą.

26

Vis dėlto, kaip iš esmės pabrėžia Lietuvos, Čekijos ir Italijos vyriausybės bei Komisija, net jei nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatyti serotipai, t. y. Salmonella Kentucky ir (arba) Salmonella Infantis, atrodo, yra mažiau paplitę nei Salmonella Typhimurium ir Salmonella Enteritidis, vis dėlto negalima atmesti neigiamo pirmųjų dviejų serotipų salmonelių poveikio sveikatai.

27

Kompetentingas nacionalinis teismas, remdamasis Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, kaip ji išaiškinta šio sprendimo 23 punkte, turi patikrinti, ar šių serotipų salmonelių, nenurodytų Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte, buvimas leidžia įtarti, kad aptariama šviežia paukštiena yra nesaugi, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 2–5 dalis, ir pateisinti šios institucijos priemones kaip „tinkamas priemones“, priimtas remiantis pirmąja nuostata.

28

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktą klausimą reikia atsakyti taip: Reglamento Nr. 2073/2005 1 straipsnis, siejamas su Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005 I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų.

29

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (aštuntoji kolegija) nusprendžia:

2005 m. lapkričio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2073/2005 dėl maisto produktų mikrobiologinių kriterijų, iš dalies pakeisto 2011 m. spalio 27 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 1086/2011, 1 straipsnis, siejamas su 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, 14 straipsnio 8 dalimi, turi būti aiškinamas taip, kad valstybės narės kompetentinga institucija gali laikyti nesaugiais, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 178/2002 14 straipsnio 1 ir 2 dalis, maisto produktus, kuriuos sudaro šviežia paukštiena ir kuriuose buvo nustatyta kitų patogeninių mikroorganizmų, o ne Reglamento Nr. 2073/2005, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 1086/2011, I priedo 1 skyriaus 1.28 punkte nurodytų salmonelių serotipų.