1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės ITD, Brancheorganisation for den danske vejgodstransport (toliau – ITD) ir Danske Fragtmænd A/S prašo panaikinti 2020 m. gegužės 12 d. Komisijos sprendimą C(2020) 3006 final dėl valstybės pagalbos SA.52489 (2018/FC) – Danija ir SA.52658 – Švedija – Tariama valstybės pagalba PostNord Logistics (toliau – ginčijamas sprendimas).

2

ITD yra profesinė asociacija, vienijanti pagal Danijos teisę įsteigtas bendroves, nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu veikiančias krovinių vežimo keliais ir logistikos paslaugų rinkose. Danske Fragtmænd yra pagal Danijos teisę įsteigta bendrovė, be kita ko, veikianti Danijos krovinių vežimo keliais ir siuntinių pristatymo paslaugų rinkoje.

3

PostNord AB yra pagal Švedijos teisę įsteigta bendrovė, kurios 40 % kapitalo priklauso Danijos Karalystei, o 60 % – Švedijos Karalystei. Ji buvo įsteigta 2009 m. Posten Norden AB pavadinimu, kai susijungė istorinė Danijos Karalystės pašto operatorė Post Danmark A/S ir istorinė Švedijos Karalystės pašto operatorė Posten AB.

4

PostNord 100 % kapitalo priklauso bendrovei PostNord Group AB, šios 100 % kapitalo priklauso bendrovėms Post Danmark ir Posten, kurioms pavesta teikti universaliąsias pašto paslaugas atitinkamai Danijoje ir Švedijoje. PostNord Group taip pat priklauso 100 % pagal Danijos teisę Kopenhagoje (Danija) įsteigtos bendrovės PostNord Logistics A/S, atsakingos už krovinių vežimo keliais paslaugas Danijoje, kapitalo.

5

2018 m. lapkričio 22 d. ITD pateikė Europos Komisijai skundą, jame nurodyta, kad PostNord Logistics savo 2017 ir 2018 m. metinėse ataskaitose paskelbė, jog PostNord padidins jos kapitalą. ITD teigimu, šis kapitalo didinimas yra neteisėta ir su vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba.

6

Nuo 2015 m. būdama nuostolinga, PostNord Logistics išnaudojo nuosavas lėšas iki 2017 finansinių metų pabaigos. Šiomis aplinkybėmis 2018 m. lapkričio 30 d. per neeilinį visuotinį susirinkimą PostNord Logistics rekomendavo PostNord Group vadovybei padidinti jos kapitalą 115 mln. Danijos kronų (DKK) (apie 15,4 mln. EUR) (toliau – kapitalo didinimas).

7

Atsižvelgdama į kapitalo didinimo sumą PostNord Group2018 m. gruodžio 7 d. paprašė patronuojančiosios bendrovės PostNord valdybos patvirtinti šią priemonę ir jos pervedimo dalimis principą.

8

2018 m. gruodžio 11 d.PostNord valdyba patvirtino kapitalo didinimą.

9

2018 m. gruodžio 20 d.PostNord Logistics gavo pirmąją kapitalo didinimo dalį – 70 mln. DKK (apie 9,37 mln. EUR).

10

2019 m. birželio 7 d. ITD pateikė Komisijai savo skundą papildančias pastabas, jose, be kita ko, teigė, kad PostNord Logistics gaus naudos savo vykdomai veiklai iš Post Danmark kryžminio subsidijavimo, kuris leis jai neatlygintinai naudotis tam tikra infrastruktūra, finansuojama iš viešųjų lėšų, kad Danijoje būtų užtikrintos universaliosios pašto paslaugos (toliau – kryžminis subsidijavimas).

11

2020 m. kovo 30 d. ITD pateikė Komisijai naujų pastabų dėl kryžminio subsidijavimo ir oficialų pranešimą, kuriame nurodyta, kad jei Komisija per du mėnesius nepriims galutinės pozicijos dėl skundo, ji Bendrajame Teisme pareikš ieškinį dėl neveikimo pagal SESV 265 straipsnį.

12

2020 m. gegužės 12 d. Komisija priėmė ginčijamą sprendimą. Pirma, ji nusprendė, kad PostNord Logistics 2017 ir 2018 m. metinėse ataskaitose pateikti pareiškimai nelėmė pranašumo suteikimo, todėl jie nėra valstybės pagalba. Antra, ji padarė išvadą, kad kapitalo didinimas nepriskirtinas Danijos ir Švedijos valstybėms, todėl nėra valstybės pagalba. Trečia, ji nusprendė, kad kryžminis subsidijavimas neįrodytas, todėl Post Danmark ir PostNord Logistics sandoriai nėra valstybės pagalba.

13

Ieškovės, palaikomos Jørgen Jensen Distribution A/S ir Specialforeningen for Logistik og Distribution (SLD), Bendrojo Teismo prašo:

14

Komisija, palaikoma PostNord Group ir PostNord Logistics, Bendrojo Teismo prašo:

15

Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė, taip pat įstojusios į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų, Bendrojo Teismo prašo atmesti ieškinį.

16

Ginčijamame sprendime Komisija pareiškė nuomonę dėl to, ar kažkuri iš trijų atskirų priemonių yra pagalba (žr. šio sprendimo 12 punktą).

17

Grįsdamos savo ieškinį ieškovės nurodo vienintelį pagrindą, susijusį su tuo, kad Komisija nepradėjo formalios tyrimo procedūros, numatytos SESV 108 straipsnio 2 dalyje, nepaisant didelių sunkumų, kilusių vertinant dvi iš šių priemonių, t. y. pirma, kapitalo didinimą ir, antra, kryžminį subsidijavimą. Vis dėlto šiuo ieškiniu jos neginčija Komisijos vertinimo, susijusio su PostNord Logistics 2017 ir 2018 m. metinėse ataskaitose pateiktais pareiškimais.

18

Taigi, nors ieškovės formaliai prašo panaikinti visą ginčijamą sprendimą, šis ieškinys turi būti laikomas tokiu, kuriuo prašoma iš dalies panaikinti tą sprendimą, nes Komisija pažeidė SESV 108 straipsnio 2 dalį, kai nusprendė, kad kapitalo didinimas nėra valstybės pagalba ir kad kryžminis subsidijavimas nebuvo įrodytas.

19

Pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias SESV 108 straipsnio taikymo taisykles (OL L 248, 2015, p. 9), 24 straipsnio 2 dalies pirmą sakinį bet kuri suinteresuotoji šalis turi teisę pateikti skundą, kad informuotų Komisiją apie tariamą neteisėtą pagalbą. Pagal to paties reglamento 15 straipsnio 1 dalies pirmą sakinį pateikus tokį skundą pradedamas SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytas preliminaraus tyrimo etapas, per kurį Komisija turi priimti sprendimą pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 2, 3 arba 4 dalį.

20

SESV 108 straipsnio 3 dalyje numatytu ir Reglamento 2015/1589 4 straipsnyje reglamentuojamu preliminaraus tyrimo etapu siekiama leisti Komisijai susidaryti pirminę nuomonę apie jai nagrinėti pateiktas priemones. Pasibaigus šiam etapui, Komisija konstatuoja, kad priemonė nėra pagalba, ir tokiu atveju ji priima sprendimą dėl pagalbos nebuvimo pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 2 dalį, arba kad ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį. Jei atlikusi preliminarų tyrimą Komisija konstatuoja, kad dėl aptariamos priemonės, jeigu ji patenka į SESV 107 straipsnio 1 dalies taikymo sritį, suderinamumo su vidaus rinka nekyla abejonių, ji priima sprendimą neteikti prieštaravimų pagal Reglamento 2015/1589 4 straipsnio 3 dalį.

21

Abejones, kuriomis gali būti pagrįstas sprendimas pradėti SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytą formalią tyrimo procedūrą, rodo tai, kad yra objektyvių didelių sunkumų, kurių kyla Komisijai nagrinėjant, ar aptariama priemonė yra pagalba arba ar ji suderinama su vidaus rinka. Iš tikrųjų iš jurisprudencijos matyti, kad didelių sunkumų sąvoka yra objektyvaus pobūdžio (2016 m. gruodžio 21 d. Sprendimo Club Hotel Loutraki ir kt. / Komisija, C‑131/15 P, EU:C:2016:989, 31 punktas). Tokių sunkumų egzistavimas turi būti nustatytas tiek iš ginčijamo akto priėmimo aplinkybių, tiek iš jo turinio, objektyviai susiejant sprendimo motyvus su įrodymais, kuriuos Komisija turėjo ir galėjo turėti tuo metu, kai priėmė sprendimą dėl ginčijamos pagalbos, turint omenyje tai, kad informacija, kurią Komisija galėjo turėti, yra ta, kuri atrodo reikšminga atliekant vertinimą ir kurią ji galėjo gauti per preliminaraus tyrimo etapą pateikusi prašymą (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 5 d. Sprendimo ITD ir Danske Fragtmænd / Komisija, T‑561/18, EU:T:2021:240, 48 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

22

Be to, per preliminaraus tyrimo procedūrą Komisijos atlikto tyrimo nepakankamumas ar neišsamumas yra požymis, kad vertinant aptariamą priemonę kilo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija privalo pradėti formalią tyrimo procedūrą (žr. 2021 m. rugsėjo 2 d. Sprendimo Komisija / Tempus Energy ir Tempus Energy Technology, C‑57/19 P, EU:C:2021:663, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

23

Įrodymus, kad egzistuoja didelių sunkumų, turi pateikti ieškovas, prašantis panaikinti sprendimą, priimtą pasibaigus preliminariam tyrimui, remdamasis patvirtinančių įrodymų visuma (šiuo klausimu žr. 2022 m. lapkričio 17 d. Sprendimo Irish Wind Farmers’ Association ir kt. / Komisija, C‑578/21 P, nepaskelbtas Rink., EU:C:2022:898, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

24

Ieškovių argumentus, kuriais siekiama įrodyti, kad kilo didelių sunkumų, dėl kurių Komisija turėjo pradėti formalią tyrimo procedūrą, reikia nagrinėti atsižvelgiant į pirma nurodytas pastabas.

25

Ieškovės, šiuo klausimu palaikomos Jørgen Jensen Distribution, teigia, kad didelių sunkumų buvimą įrodo ginčijamame sprendime Komisijos padaryta išvada, kad kapitalo didinimas nėra valstybės pagalba, nes jis nepriskirtinas Danijos ir Švedijos valstybėms.

26

Pirma, ginčijamas sprendimas yra prieštaringas, kiek tai susiję su subjektu, kurio lėšomis didinamas kapitalas. Nors tam tikrose ginčijamo sprendimo ištraukose tokia priemonė priskiriama grupės patronuojančiajai bendrovei, t. y. PostNord (tai atitinka faktines aplinkybes), Komisija padarė išvadą, kad sprendimą padidinti kapitalą priėmė PostNord Group, šios bendrovės patronuojamoji bendrovė.

27

Antra, ieškovės ir Jørgen Jensen Distribution teigia, kad didelių sunkumų buvimą įrodo įvairūs požymiai, kuriais remiantis galima kartu įrodyti, jog mažai tikėtina, kad Danijos ir Švedijos valstybės nebūtų dalyvavusios priimant kapitalo didinimo priemonę, už kurią jos būtų atsakingos.

28

Ieškovės remiasi tuo, kad Danijos ir Švedijos valstybės paskyrė daugumą PostNord valdybos narių, iš kurių du yra aukšto lygio pareigūnai šiose valstybėse. Iš 2017 m. PostNord metinės ataskaitos (toliau – 2017 m. metinė ataskaita) matyti, kad Danijos ir Švedijos valstybės kartu su PostNord valdyba bendravo dėl kapitalo didinimo. PostNord turi politinį interesą, nes jos patronuojamosios bendrovės Post Danmark ir Posten įpareigotos teikti universaliąsias pašto paslaugas atitinkamai Danijoje ir Švedijoje, kur jos yra rinkoje įsitvirtinusios pašto operatorės. Pastabose dėl Švedijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo ir dėl PostNord Group ir PostNord Logistics įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovės teigia, kad ne tik kapitalo didinimo suma savaime buvo didelė, bet ir tai, kad ši priemonė buvo dalis kitų kapitalo didinimų, kuriais buvo siekiama panaikinti PostNord Logistics nuostolius ir išvengti jos bankroto.

29

Komisija, palaikoma Danijos Karalystės, Švedijos Karalystės, taip pat PostNord Group ir PostNord Logistics ginčija ieškovių argumentus.

30

Pirma, Komisija pabrėžia, kad ginčijamame sprendime visada laikėsi nuomonės, jog sprendimą didinti kapitalą priėmė PostNord Group. PostNord buvo paprašyta tik patvirtinti šią priemonę, atsižvelgiant į jos dydį.

31

Antra, Komisija neigia, kad ieškovės pateikė įrodymų, galinčių patvirtinti kapitalo didinimo priskirtinumą Danijos ir Švedijos valstybėms.

32

Komisija pabrėžia, kad sąlyga, susijusi su priemonės priskyrimu valstybei, reikalauja aktyvaus jos dalyvavimo, kuris išplaukia iš in concreto visų tikslių ir sutampančių požymių vertinimo. Vis dėlto šiuo atveju ieškovės iš esmės remiasi organizacinio pobūdžio elementais, kurių nepakanka.

33

Dėl PostNord valdybos sudėties Komisija visų pirma teigia, kad nei Danijos valstybė, nei Švedijos valstybė pačios nepaskiria daugumos šio organo narių. Be to, nė vienas iš Danijos ir Švedijos valstybių paskirtų PostNord valdybos narių neturi veto teisės. Danijos Karalystė priduria, kad Danijos ir Švedijos valstybės negali skirti PostNord ir PostNord Group direktorių valdybos narių ir kad šių valstybių interesai nebūtinai sutampa. PostNord Group ir PostNord Logistics taip pat priduria, kad Danijos ir Švedijos valstybių veiksmų koordinavimas buvo mažai tikėtinas, atsižvelgiant į mažą kapitalo didinimo sumą ir nedidelę PostNord Logistics politinę svarbą.

34

Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė taip pat pažymi, kad jų atitinkami viešųjų įmonių valdymo principai reiškia, jog bendrovės valdybos nariai atrenkami atsižvelgiant į jų kompetenciją, kad būtų užtikrintas tinkamas jos valdymas, visiškai nepriklausomai nuo savininkų. Nors gali būti, kad bendrovės akcininkai per visuotinį akcininkų susirinkimą duoda nurodymus savo valdybai, šiuo atveju taip nebuvo.

35

Galiausiai dėl Danijos Karalystės pareigūno ir Švedijos Karalystės pareigūno buvimo PostNord valdyboje Komisija teigia, kad ieškovės nepateikia įrodymų, galinčių patvirtinti, kad šie pareigūnai, kurie turi veikti nepriklausomai, gavo valstybių, iš kurių jie yra, nurodymus arba kad jie gali daryti įtaką PostNord sprendimų priėmimo procesui.

36

Dėl 2017 m. metinėje ataskaitoje nurodyto PostNord valdybos ir jos savininkų „bendravimo finansavimo klausimais“ buvimo Danijos Karalystė, taip pat PostNord Group ir PostNord Logistics ginčija, kad ši aplinkybė reiškia Danijos ir Švedijos valstybių nurodymus dėl kapitalo didinimo, nes toks bendravimas buvo susijęs tik su Post Danmark restruktūrizacija, o ne su kapitalo didinimu.

37

Komisija ginčija ieškovių nurodytos aplinkybės, kad dviem PostNord patronuojamosioms bendrovėms nustatyta pareiga teikti universaliąsias pašto paslaugas, reikšmingumą, nes taip nėra padidintą kapitalą gavusios PostNord Logistics, kurios paslaugos skirtos tik verslo subjektams, atveju. Tuo pačiu klausimu PostNord Group ir PostNord Logistics pabrėžia, kad kapitalo didinimas buvo ekonomiškai racionali priemonė, nes logistikos rinka sparčiai vystosi.

38

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad, priešingai, nei teigia ieškovės, ginčijamame sprendime nėra prieštaravimų dėl subjekto, kuris padidino kapitalą, nustatymo.

39

Žinoma, ginčijamo sprendimo 26 punkte Komisija nurodė, kad 2018 m. gruodžio 11 d.PostNord„nusprendė padidinti kapitalą“.

40

Vis dėlto, viena vertus, kitame sakinyje ji iš karto nurodė, kad „reikia PostNord AB valdybos pritarimo“, atsižvelgiant į kapitalo didinimo sumą, darydama nuorodą į ginčijamo sprendimo 20 punktą, kurio paskutiniame sakinyje nurodyta, kad „sprendimams dėl didesnių <…> vidaus kapitalo injekcijų reikalingas PostNord AB valdybos pritarimas“. Antra vertus, vertindama kapitalo didinimo priskirtinumą valstybei Komisija ginčijamo sprendimo 76 punkte nurodė „[PostNord Group] sprendimą investuoti kapitalą į [PostNord Logistics]“, o kitoje dalyje pažymėjo, kad PostNord dalyvauja sprendimų priėmimo procese dėl kapitalo didinimo sumos pagal grupės vidaus taisykles.

41

Be to, iš 2018 m. metinės ataskaitos matyti, kad PostNord Logistics savo nuosavas lėšas atkūrė dėl patronuojančiosios bendrovės, t. y. PostNord Group, įnašo.

42

Taigi visas ginčijamas sprendimas ir bylos medžiaga leidžia suprasti, kad Komisija teisingai nusprendė, jog PostNord Group padidino PostNord Logistics kapitalą ir kad, atsižvelgiant į padidinto kapitalo sumą, PostNord valdyba turėjo pritarti pagal jos grupės vidaus taisykles.

43

Be to, padariusi išvadą, kad didinti kapitalą nusprendžia PostNord Group, Komisija vis dėlto atsižvelgė į bendrovės PostNord vaidmenį, nes ginčijamo sprendimo 69 ir paskesniuose punktuose ji atsižvelgė į šios bendrovės ryšius su Danijos ir Švedijos valstybėmis, kad nustatytų, ar kapitalo didinimas priskirtinas šioms valstybėms.

44

Dėl klausimo, ar Komisijos atliktas tokio priskyrimo vertinimas atskleidžia didelių sunkumų buvimą, reikia priminti, jog tam, kad pranašumas galėtų būti kvalifikuojamas kaip „pagalba“, kaip ji suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, jis, be kita ko, turi būti priskirtas valstybei (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 58 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

45

Apie priemonės priskirtinumą valstybei, kaip tai suprantama pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį, negalima spręsti remiantis vien aplinkybe, kad šios priemonės ėmėsi valstybės įmonė. Iš tikrųjų, net jei valstybė gali kontroliuoti valstybės įmonę ir daryti lemiamą įtaką jos sandoriams, reali kontrolė konkrečiu atveju negali būti automatiškai preziumuojama. Taip pat reikia išnagrinėti, ar viešosios valdžios institucijos turi būti laikomos vienaip ar kitaip susijusiomis su aptariamos priemonės priėmimu (žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 59 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

46

Išvadą apie galimybę pagalbos priemonę, kurios ėmėsi valstybinė įmonė, priskirti valstybei galima daryti iš visų įrodymų, išplaukiančių iš konkretaus atvejo aplinkybių ir konteksto, kuriam esant ši priemonė buvo priimta. Negalima reikalauti, kad remiantis tiksliais nurodymais būtų įrodyta, jog valdžios institucijos konkrečiai skatino valstybės įmonę imtis atitinkamos pagalbos priemonės (žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 60 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

47

Ypač svarbus bet koks įrodymas, kuriuo konkrečiu atveju parodomas arba valdžios institucijų dalyvavimas priimant priemonę ar nedalyvavimo tikimybės nebuvimas, taip pat atsižvelgiant į priemonės apimtį, turinį ar ja nustatytas sąlygas, arba valdžios institucijų nedalyvavimas priimant tą priemonę (žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 61 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Be to, tarp požymių, leidžiančių daryti išvadą dėl tokio priskyrimo, yra tai, kad atitinkama valstybinė įmonė negalėjo priimti ginčijamo sprendimo, neatsižvelgdama į viešosios valdžios institucijų reikalavimus ar jų duotus nurodymus; valstybinės įmonės integracija į viešosios valdžios institucijų struktūras; šios įmonės veiklos pobūdis ir jos vykdymas rinkoje įprastomis konkurencijos su privačiais ūkio subjektais sąlygomis; įmonės teisinis statusas; taip pat valdžios institucijų vykdomos priežiūros lygis (žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo Komisija / Italija, C‑425/19 P, EU:C:2021:154, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

49

Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Komisija pirmiausia pabrėžė, kad PostNord, kaip valstybinės įmonės, statuso nepakanka, kad būtų galima manyti, kad jos priimtos priemonės priskirtinos jos akcininkėms, Danijos ir Švedijos valstybėms. Paskui ji išnagrinėjo įvairius veiksnius, kuriais remdamasi padarė išvadą, kad kapitalo didinimas nepriskirtinas Danijos ir Švedijos valstybėms, todėl tai nėra valstybės pagalba. Ši išvada iš esmės grindžiama šiais dvylika veiksnių:

50

Pateikdamos įvairių įrodymų, kurie, jų nuomone, įrodo, kad Danijos ir Švedijos valstybių nedalyvavimas didinant kapitalą buvo mažai tikėtinas, ieškovės tvirtina, kad Komisijos analizė rodo, kad ji susidūrė su dideliais sunkumais, kurių neįveikė.

51

Ieškovės pabrėžia PostNord valdybos, kurios daugumą narių skiria Danijos ir Švedijos valstybės, sudėtį; be to, kiekviena valstybė nusprendė į ją paskirti po vieną iš savo pareigūnų.

52

Žinoma, valdybos narių skyrimas yra bendrovės savininkų prerogatyva ir iš principo savaime neleidžia preziumuoti, kad priemonė, kurios ėmėsi valstybės įmonė, priskirtina ją kontroliuojančiai valstybei (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo SACE ir Danske Fragtmænd / Komisija, T‑305/13, EU:T:2015:435, 42 ir 61 punktus).

53

Vis dėlto vertinant priemonės, kurios ėmėsi valstybės įmonės valdyba, priskirtinumą valstybei turi būti tinkamai atsižvelgta į šio organo narių paskyrimą, jeigu jis patvirtina, kad egzistuoja ypatingi ryšiai tarp nagrinėjamos valstybės įmonės ir ją kontroliuojančios valstybės (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Slovėnija / Komisija, T‑507/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:35, 102–107 punktus). Šie ypatingi ryšiai gali būti požymis, kad mažai tikėtina, jog valstybė nedalyvavo priimant aptariamą priemonę, kaip tai suprantama pagal 47 punkte nurodytą jurisprudenciją.

54

Konkrečiai kalbant, tam tikrais atvejais aplinkybės, susijusios su valstybės įmonės valdymo organų narių paskyrimu, gali įrodyti, kad ši įmonė turi ribotą nepriklausomumo nuo ją kontroliuojančios valstybės diskreciją, todėl toks paskyrimas yra reikšmingas priskirtinumo valstybei požymis (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo SACE ir Sace BT / Komisija, T‑305/13, EU:T:2015:435, 63 punktą) ir net gali įrodyti tokį priskirtinumą (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Commerz Nederland, C‑242/13, EU:C:2014:2224, 35 punktą).

55

Nagrinėjamu atveju, pirma, reikia konstatuoti, kad, kaip matyti iš ginčijamo sprendimo 20 punkto, PostNord valdybą sudaro vienuolika narių, iš kurių keturis skiria Danijos Karalystė, keturis – Švedijos Karalystė ir tris – Post Danmark ir Posten, t. y. PostNord patronuojamųjų bendrovių, darbuotojai.

56

Konkrečiai kalbant, iš įvairių PostNord metinių ataskaitų, kurias ieškovės pateikė kaip ieškinio priedus, matyti, kad aštuoni Danijos ir Švedijos valstybių paskirti nariai skiriami per metinį visuotinį susirinkimą, kuriame Danijos Karalystei atstovauja jos transporto ministras, o Švedijos Karalystei – jos verslo ir inovacijų ministras.

57

Be to, šalys sutaria, kad tuo metu, kai buvo didinamas kapitalas, vienas iš keturių Danijos valstybės paskirtų PostNord valdybos narių tuo pačiu metu buvo aukšto lygio šios valstybės pareigūnas, o vienas iš keturių tos pačios valdybos narių, kuriuos paskyrė Švedijos valstybė, tuo pačiu metu taip pat buvo aukšto lygio šios valstybės pareigūnas. Pirma, Danijos pareigūnas Danijos finansų ministerijoje ėjo Įmonių, produktyvumo, tiekimo, energetikos ir Sąjungos biudžeto departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas. Antra, Švedijos pareigūnas buvo Švedijos įmonių ir inovacijų ministerijos Viešųjų įmonių departamento direktoriaus pavaduotojas.

58

Dėl šių dviejų pareigūnų Komisija pažymėjo, kad jie nepareiškė konkrečios nuomonės dėl kapitalo didinimo (ginčijamo sprendimo 77 punktas), kad negavo konkrečių Danijos ir Švedijos valstybių nurodymų šiuo klausimu (ginčijamo sprendimo 86 punktas), kad buvo preziumuojama, jog veikė savarankiškai ir negalėjo primesti savo valios, nes neturėjo nei specialios balsavimo, nei veto teisės (ginčijamo sprendimo 80 punktas).

59

Vis dėlto vien dėl šių argumentų, vertinant kapitalo didinimo priskirtinumą Danijos ir Švedijos valstybėms, negali būti paneigtas pareigūnų dalyvavimo PostNord valdyboje reikšmingumas, nes norint įrodyti priemonės, kurios ėmėsi valstybės įmonė, priskirtinumą valstybei, kuri ją kontroliuoja, nereikia įrodyti, kad remdamosi konkrečiu nurodymu viešosios valdžios institucijos konkrečiai skatino šią įmonę imtis nagrinėjamos priemonės (žr. šio sprendimo 46 punktą).

60

Šiuo klausimu pažymėtina, kad tai, jog į PostNord valdybą buvo paskirti nariai, Danijos ir Švedijos vyriausybės ministerijose tuo pat metu einantys aukštas vadovaujamas pareigas veiklos srityse, turinčiose tiesioginį ryšį su valstybės įmonėmis, tarp jų ir PostNord, leidžia manyti, kad šiais pareigūnais pasitikėjo šios valstybės, todėl jie galėjo palaikyti neformalius ryšius su ministerijų, kurioms jie priklauso, pareigūnais ir taip atspindėti minėtų valstybių įtaką PostNord sprendimų priėmimo procese.

61

Be to, ginčijamo sprendimo 77 punkte Komisija pabrėžė, jog „yra labai tikėtina, kad Danija ir Švedija žinojo apie numatomą kapitalo didinimą (be kita ko, dėl to, kad du valdybos nariai taip pat buvo atitinkamai Danijos ir Švedijos pareigūnai)“. Per teismo posėdį Danijos Karalystė iš esmės taip pat paaiškino, kad specialiai paskyrė pareigūną PostNord valdyboje, kuris informuotų Finansų ministeriją ir Transporto ministeriją apie šiame organe vykusias diskusijas dėl universaliųjų pašto paslaugų vykdant Post Danmark restruktūrizaciją.

62

Šiomis aplinkybėmis ieškovių pateiktais organizaciniais požymiais siekiama įrodyti, kad didinant kapitalą PostNord turėjo ribotą nepriklausomumo nuo Danijos ir Švedijos valstybių diskreciją, nes jos valdybą sudarė aštuoni nariai iš vienuolikos, kurie buvo paskirti šių valstybių ministrų ir iš kurių du buvo aukšto lygio pareigūnai (pagal analogiją žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo Sace BT / Komisija, T‑305/13, EU:T:2015:435, 61–63 punktus).

63

Šią išvadą patvirtina ginčijamo sprendimo 21 punkte nurodytas argumentas, kad PostNord valdybos posėdžiai turi vykti dalyvaujant bent po vieną Danijos ir Švedijos valstybės paskirtą narį.

64

Darytina išvada, kad į organizacinius elementus turėjo būti tinkamai atsižvelgta ir jie galėjo būti reikšmingas kapitalo didinimo priskyrimo Danijos ir Švedijos valstybėms įrodymas.

65

Ginčijamo sprendimo 79 ir 80 punktuose Komisija iš esmės tik nusprendė, kad organizacinių ryšių tarp PostNord ir Danijos bei Švedijos valstybių nepakanka, kad kapitalo didinimas būtų priskirtas šioms valstybėms, ir šiems elementams nesuteikė ypatingos reikšmės, palyginti su kitais nagrinėtais priskirtinumo požymiais.

66

Taip pat negalima pritarti Komisijai, kai ji remiasi tuo, kad PostNord priklauso dviem valstybėms narėms ir kad viena iš jų negalėjo paskirti šios bendrovės valdybos narių daugumos, būtinos kapitalo didinimui patvirtinti.

67

Iš tikrųjų iš PostNord akcininkų susitarimo, kuriuo Komisija rėmėsi ginčijamo sprendimo 95 punkte ir su kuriuo galėjo susipažinti per administracinę procedūrą, matyti, kad Danijos ir Švedijos valstybės turi glaudžiai bendradarbiauti, kai dalyvauja PostNord veikloje. Pirma, pagal šio dokumento 3.1.1 punktą Danijos ir Švedijos valstybės įsipareigojo veikti sąžiningai viena kitos ir PostNord atžvilgiu. Antra, pagal to paties dokumento 3.11 punktą blokuojant valdybos sprendimo priėmimą Danijos ir Švedijos valstybės turi paskirti po vyriausiąjį įgaliotinį, skirtą blokavimo problemoms spręsti.

68

Bet kuriuo atveju negalima sutikti su tuo, kad Komisija preliminaraus tyrimo procedūros etape gali atmesti dviejų valstybių kontroliuojamos įmonės priimtos priemonės priskirtinumą, apsiribodama konstatavimu, kad nė viena iš šių dviejų valstybių neturi paprastos balsavimo teisių daugumos valdyboje, ir išsamiau nenagrinėdama šio klausimo. Jei būtų pritarta tokiam teiginiui, tai reikštų, kad kelioms valstybėms narėms būtų leista lygiomis teisėmis susijungti į daugianacionalines institucijas, atsakingas už pagalbos paskirstymą, kad būtų apeinamos valstybės pagalbos taisyklės.

69

Danijos Karalystės nurodyta aplinkybė, kad Danijos ir Švedijos valstybės neturi įgaliojimų skirti PostNord arba PostNord Group direktorių valdybos narių, neturi reikšmės, nes nagrinėjamu atveju kapitalo didinimą turėjo patvirtinti kitas organas, t. y. PostNord valdyba, kurios daugumą narių skyrė šios valstybės.

70

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos atliktas, viena vertus, Danijos ir Švedijos valstybių ir, kita vertus, PostNord organizacinių ryšių vertinimas įrodo, kad ji neišsamiai ir nepakankamai išnagrinėjo kapitalo didinimo priskirtinumą šioms valstybėms, todėl tai yra didelių sunkumų buvimo požymis.

71

Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad organizacinių ryšių tarp valstybės įmonės ir valstybės, kuriai ji priklauso, iš principo negali pakakti siekiant įrodyti šios įmonės priimtos priemonės priskirtinumą valstybei (žr. šio sprendimo 52 punktą), dar reikia išnagrinėti, ar kiti įrodymai, kuriuos Komisija galėjo turėti, gali būti didelių sunkumų buvimo įrodymai.

72

Ieškovės remiasi 2017 m. metine ataskaita, kurioje minimas „bendravimas su savininkais dėl finansavimo“.

73

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad vien ši nuoroda neleidžia preziumuoti, kad Danijos ir Švedijos valstybės kartu su PostNord valdymo organais aptarė visus finansinius aspektus ar kad, darant prielaidą, jog taip yra, šie aspektai neišvengiamai apima visas rekapitalizavimo operacijas PostNord grupės patronuojamųjų bendrovių naudai, taigi ir kapitalo didinimą.

74

Be to, kaip pabrėžia Danijos Karalystė, PostNord Group ir PostNord Logistics, išsamus sakinio, kuriame šio sprendimo 72 punkte pateikta ištrauka, aiškinimas leidžia suprasti, kad jame vartojamas terminas „finansavimas“ susijęs ne su visais PostNord grupės bendrovių finansiniais aspektais, o su konkrečiu sandoriu, t. y. „veiklos restruktūrizacija Danijoje“.

75

Nors Danijos Karalystė, kaip ir PostNord Group ir PostNord Logistics, pripažįsta, kad Danijos ir Švedijos valstybės dalyvavo atliekant šią restruktūrizaciją, šios į bylą įstojusios šalys teigia, kad ji buvo susijusi tik su Post Danmark modelio pakeitimu, dėl kurio susitarta 2017 m. ir kuris buvo finansuojamas 2018 m., todėl jis visiškai nesusijęs su PostNord Logistics kapitalo didinimu.

76

Ieškovės ginčija šį teiginį ir teigia, kad sąvoka „veikla Danijoje“ taip pat susijusi su PostNord Logistics situacija. Grįsdamos šį teiginį jos pateikia bendrovės McKinsey & Company parengtą dokumentą „2020 m. derybų paštu analizės ataskaita“ (toliau – McKinsey analizės ataskaita), kurio priimtinumą ginčija Komisija, motyvuodama tuo, kad jis pateiktas pavėluotai.

77

McKinsey analizės ataskaitą ieškovės pateikė ne ieškinio priede, o tik prie jų pastabų dėl Danijos Karalystės įstojimo į bylą paaiškinimo ir prie pastabų dėl PostNord Group ir PostNord Logistics įstojimo į bylą paaiškinimo.

78

Šiuo klausimu Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai ir pasiūlymai pateikti įrodymų pateikiami pirmą kartą pasikeičiant pareiškimais. Vis dėlto paneigiantiems įrodymams ir pasiūlytų pateikti įrodymų papildymui po to, kai priešinga šalis pateikė paneigiančius įrodymus, netaikoma Procedūros reglamento 85 straipsnio 1 dalyje numatyta senaties taisyklė (šiuo klausimu žr. 2021 m. gegužės 5 d. Sprendimo ITD ir Danske Fragtmænd / Komisija, T‑561/18, EU:T:2021:240, 102 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79

Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota šio sprendimo 76 punkte, McKinsey analizės ataskaita buvo pateikta siekiant paneigti Danijos Karalystės ir PostNord Group bei PostNord Logistics argumentus, kad PostNord savininkų ir jos valdybos bendravimas buvo susijęs tik su Post Danmark restruktūrizacija.

80

Taigi McKinsey analizės ataskaita yra priimtina.

81

Iš šios ataskaitos ir atsakant į proceso organizavimo priemonę PostNord Group ir PostNord Logistics pateiktų paaiškinimų matyti, kad PostNord veiklos požiūriu yra suskirstyta į geografinius vienetus, t. y. be kita ko, PostNord Denmark Danijoje, PostNord Sweden Švedijoje, PostNord Finland Suomijoje ir PostNord Norway Norvegijoje. Iš to taip pat matyti tai, kad geografinis vienetas PostNord Denmark tuo pačiu metu apima ir Post Danmark, ir pagal Danijos teisę įsteigtą Danijoje bendrovę PostNord Logistics (žr. šio sprendimo 4 punktą), ir tai, kad PostNord Logistics generalinis direktorius (GD) yra pavaldus minėto geografinio vieneto veiklos vadovui, kuris, beje, yra Post Danmark GD.

82

Vadinasi, negalima atmesti galimybės, kad PostNord ir Danijos bei Švedijos valstybių bendravimas dėl „veiklos Danijoje“ restruktūrizacijos galėjo būti susijęs ne tik su Post Danmark, bet ir su PostNord Logistics veikla.

83

Juo labiau kad, kaip matyti iš 2017 m. metinės ataskaitos, būtent PostNord Denmark yra geografinis vienetas, kuris apima ir Post Danmark, ir PostNord Logistics (žr. šio sprendimo 81 punktą), kuri buvo „reorganizuota į pelningą komunikacijų ir logistikos įmonę įgyvendinant naują gamybos modelį“, o tai įrodo, kad PostNord Logistics galėjo būti susijusi su minėta restruktūrizacija.

84

Vis dėlto ginčijamame sprendime Komisija nenagrinėjo, ar buvo bendraujama dėl PostNord veiklos Danijoje restruktūrizacijos, nors tokią aplinkybę ITD savo skunde nurodė kaip įrodymą, kad Danijos ir Švedijos valstybės atlieka priežiūros ir kontrolės vaidmenį didinant kapitalo (tam pritarė PostNord).

85

Šiomis aplinkybėmis tai, kad Komisija neatsižvelgė į PostNord Logistics ryšius ir PostNord veiklos Danijoje restruktūrizaciją, įrodo, kad ji neišsamiai ir nepakankamai išnagrinėjo kapitalo didinimo priskirtinumą šioms valstybėms, todėl tai yra didelių sunkumų buvimo požymis.

86

Ieškovės tvirtina, kad PostNord veikla susijusi su universaliosiomis pašto paslaugomis Danijoje ir Švedijoje, o tai rodo ryšį tarp šios bendrovės priimtų priemonių ir Danijos bei Švedijos valstybių.

87

Šiuo klausimu pagalbą teikiančios valstybės įmonės veiklos pobūdis yra svarbus veiksnys vertinant šios pagalbos priskirtinumą valstybei (žr. šio sprendimo 48 punktą). Konkrečiai kalbant, tai, kad tokia įmonė siekia bendrojo intereso tikslų, Sąjungos teismas jau yra pripažinęs jos priimamų priemonių priskirtinumo ją kontroliuojančiai valstybei požymiu (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 27 d. Sprendimo Nitrogénművek Vegyipari / Komisija, T‑387/11, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:98, 63 punktą ir 2020 m. kovo 12 d. Sprendimo Elche Club de Fútbol / Komisija, T‑901/16, EU:T:2020:97, 58 ir 59 punktus), kaip ir valstybės įmonės vykdomą šios valstybės kompetencijai priklausančią veiklą (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Slovėnija / Komisija, T‑507/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:35, 92 punktą).

88

Nagrinėjamu atveju, pirma, ginčijamo sprendimo 90 punkte Komisija nusprendė, kad PostNord veiklos pobūdis nėra priskirtinumo požymis, nes tokia veikla yra tik komercinė, išskyrus Danijoje teikiamas universaliąsias pašto paslaugas, už kurias Post Danmark gauna valstybės kompensaciją.

89

Iš PostNord įstatų 3 straipsnio matyti, kad šios bendrovės pagrindinis tikslas yra tiesiogiai arba per patronuojamąsias bendroves nacionaliniu lygmeniu Danijoje ir Švedijoje teikti pašto paslaugas ir vykdyti su šiomis paslaugomis suderinamą veiklą. Be to, neginčijama, kad vieninteliai operatoriai, įpareigoti teikti universaliąsias pašto paslaugas Danijos ir Švedijos teritorijose, yra atitinkamai Post Danmark ir Posten (PostNord patronuojamosios bendrovės), kurios taip pat yra istoriniai šių valstybių operatoriai.

90

Šiuo klausimu universaliosios pašto paslaugos yra bendros ekonominės svarbos paslauga, kurią valstybės narės privalo užtikrinti pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (OL L 15, 1998, p. 14; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 3 t., p. 71) 3 straipsnį.

91

Darytina išvada, kad bendrovė PostNord kurios valdyba turėjo pritarti kapitalo didinimui, siekia bendrojo intereso tikslų, priklausančių Danijos ir Švedijos valstybių kompetencijai. Taigi, kaip iš esmės teigia ieškovės, ši aplinkybė įrodo, kad šios valstybės iš principo ypatingą dėmesį skiria šios bendrovės priimamiems sprendimams.

92

Šiuo klausimu Komisijos, taip pat PostNord Group ir PostNord Logistics nurodytos aplinkybės, kad PostNord vykdo veiklą konkurencingose rinkose ir kad kapitalo didinimas yra ekonomiškai racionalus sandoris, net jei būtų įrodytos, neturi lemiamos reikšmės nusprendžiant, kad šios bendrovės akcininkės valstybės šia priemone nesidomėjo. Iš tiesų niekas nedraudžia viešosios valdžios institucijoms dalyvauti valstybės įmonės verslo sandoryje, kuris, nors ir gali atitikti privataus investuotojo kriterijų, bet kuriuo atveju bus priskirtinas valstybei (šiuo klausimu žr. 2015 m. birželio 25 d. Sprendimo SACE ir Sace BT / Komisija, T‑305/13, EU:T:2015:435, 49 punktą ir 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Slovėnija / Komisija, T‑507/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:35, 92 punktą).

93

Ginčijamo sprendimo 91 punkte Komisija pažymėjo, kad nėra ryšio tarp PostNord Logistics ir Post Danmark veiklos, susijusios su universaliąja pašto paslauga.

94

Šiuo klausimu tiesa, kad aptariamos priemonės turinys gali būti svarbus veiksnys vertinant šios pagalbos priskirtinumą valstybei (žr. šio sprendimo 47 punktą) ir kad nagrinėjamu atveju padidinto kapitalo gavėja buvo PostNord Logistics, PostNord Group patronuojamoji bendrovė, kuri nėra įpareigota teikti universaliąsias paslaugas.

95

Vis dėlto, kadangi kapitalo didinimas turėjo būti patvirtintas PostNord valdybos, t. y. bendrovės, kurios pagrindinis veiklos tikslas – teikti pašto paslaugas Danijoje ir Švedijoje, taip pat vykdyti su šiomis paslaugomis susijusią veiklą, jos valdybos priimti sprendimai laikomi sutampančiais su tokiu bendrovės tikslu. Taigi preliminaraus tyrimo procedūros etape Komisija negalėjo apsiriboti konstatavimu, kad šios priemonės gavėjas nebuvo įpareigotas teikti universaliųjų pašto paslaugų. Komisija turėjo turėti galimybę pakankamai konkrečiai atmesti galimybę, kad kapitalo didinimas turės kokį nors teigiamą ar neigiamą poveikį šios paslaugos teikimui.

96

Šiomis aplinkybėmis tai, kad Komisija neatsižvelgė į PostNord, kuri turėjo patvirtinti kapitalo didinimą, veiklos tikslus, įrodo, kad jos atliktas šios priemonės priskyrimo Danijos ir Švedijos valstybėms vertinimas yra neišsamus ir nepakankamas, todėl tai yra didelių sunkumų buvimo požymis.

97

Pastabose dėl Švedijos Karalystės ir PostNord Group bei PostNord Logistics įstojimo į bylą paaiškinimų ieškovės pabrėžia, kad kapitalas padidintas didele suma. Atsakydama į Bendrojo Teismo taikant proceso organizavimo priemonę pateiktą klausimą Komisija iš esmės ginčijo šio argumento priimtinumą, nes tai yra naujas argumentas, pirmą kartą pateiktas pastabose dėl Švedijos Karalystės ir PostNord Group bei PostNord Logistics įstojimo į bylą paaiškinimų.

98

Šiuo klausimu reikia priminti, kad pagal Procedūros reglamento 84 straipsnio 1 dalį per procesą negalima remtis naujais pagrindais, nebent jie pagrindžiami teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, kurios tapo žinomos vykstant procesui. Vis dėlto pagrindas, kuris papildo anksčiau tiesiogiai ar netiesiogiai ieškinyje nurodytą pagrindą ir yra glaudžiai su juo susijęs, turi būti pripažintas priimtinu. Tam, kad naujas argumentas būtų laikomas papildančiu anksčiau pateiktą pagrindą arba priekaištą, jis turi būti pakankamai artimai susijęs su ieškinyje iš pradžių pateiktais pagrindais ir priekaištais, kad jį būtų galima laikyti įprastos per teismo procesą išsiplėtojusios diskusijos dalimi (žr. 2021 m. gegužės 5 d. Sprendimo ITD ir Danske Fragtmænd / Komisija, T‑561/18, EU:T:2021:240, 183 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

99

Šiuo atveju tiesa, kad ieškinyje ieškovės nenurodė kapitalo didinimo dydžio svarbos kaip įrodymo, kad nagrinėjant šios priemonės priskirtinumą Komisijai kilo didelių sunkumų.

100

Vis dėlto ieškinyje siekdamos įrodyti didelius sunkumus, su kuriais susidūrė Komisija, ieškovės teigė, kad kapitalo didinimas priskirtinas Danijos ir Švedijos valstybėms, ir pabrėžė, kad ši priemonė priklauso PostNord valdybos kompetencijai, nes tai buvo „reikšmingas“ finansinis sprendimas.

101

Taigi ieškinyje jau buvo nurodyta, kad, priešingai, nei ginčijamame sprendime pabrėžė Komisija, ieškovių nuomone, kapitalo didinimo suma turėjo būti laikoma didele. Vadinasi, kadangi ieškovių argumentai dėl kapitalo didinimo sumos glaudžiai susiję su ieškinyje bent jau netiesiogiai nurodytu priekaištu, jie turi būti laikomi įprastos per teismo procesą išplėtotos diskusijos dalimi, taigi ir šio priekaišto išplėtimu. Tokius argumentus reikia pripažinti priimtinais.

102

Dėl šių argumentų pagrįstumo reikia priminti, kad priemonės apimtis gali būti svarbus veiksnys vertinant šios priemonės priskirtinumą valstybei (žr. šio sprendimo 47 punktą).

103

Nagrinėjamu atveju ginčijamo sprendimo 98 dalyje Komisija nusprendė, kad kapitalo didinimo suma negalėjo sukelti įtarimų dėl Danijos ir Švedijos valstybių dalyvavimo, nes ši suma sudarė 0,3 % PostNord Group apyvartos.

104

Vis dėlto iš ginčijamo sprendimo nematyti, kad Komisija būtų atsižvelgusi į kapitalo didinimo absoliučia verte sumą, kuri viršija 15 mln. EUR, todėl negali būti laikoma nereikšminga. Šiuo klausimu Sąjungos teismas, vertindamas, ar ji priskirtina valstybei, jau atsižvelgė į 10 mln. EUR rekapitalizavimo priemonės, kurios ėmėsi valstybės įmonė, dydį (šiuo klausimu žr. 2016 m. sausio 28 d. Sprendimo Slovėnija / Komisija, T‑507/12, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:35, 186 punktą). Ši suma atrodo dar svarbesnė kapitalo didinimo naudos gavėjai PostNord Logistics, kurios ekonominis gyvybingumas priklausė nuo jos.

105

Nagrinėdama kapitalo didinimo sumą Komisija taip pat neatsižvelgė į tai, kad tokia suma viršijo ribą, kurią peržengus grupės vidaus kapitalo injekcijoms turėjo pritarti PostNord, minėtos grupės patronuojančioji bendrovė, kurios valdyba buvo glaudžiai susijusi su Danijos ir Švedijos valstybėmis (žr. šio sprendimo 62 punktą).

106

Tokiomis aplinkybėmis Komisijos vertinimas, kad kapitalo didinimo suma negalėjo sukelti įtarimų dėl Danijos ir Švedijos valstybių dalyvavimo priimant šią priemonę, įrodo neišsamų ir nepakankamą jos tyrimą dėl minėtos priemonės priskyrimo šioms valstybėms, todėl yra didelių sunkumų buvimo požymis.

107

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, ieškovėms pavyko įrodyti, kad Komisijos atliktas kapitalo didinimo pagalbos pobūdžio tyrimas buvo neišsamus ir nepakankamas. Taigi ieškovės įrodė didelius sunkumus, kurių Komisija neįveikė, kai vertino kapitalo didinimą. Šį ieškinį reikia patenkinti tiek, kiek jis pareikštas dėl ginčijamo sprendimo dalies, kurioje Komisija, nepradėjusi SESV 108 straipsnio 2 dalyje numatytos formalios tyrimo procedūros, padarė išvadą, kad kapitalo didinimas nepriskirtinas Danijos ir Švedijos valstybėms, todėl nėra valstybės pagalba.

[Praleista]

132

Pagal Procedūros reglamento 134 straipsnio 3 dalį, jeigu kiekvienos šalies dalis reikalavimų patenkinama, o dalis atmetama, kiekviena šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Tačiau Bendrasis Teismas gali nuspręsti, kad, be savo bylinėjimosi išlaidų, šalis padengia dalį kitos šalies bylinėjimosi išlaidų, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes.

133

Kadangi ieškinys iš dalies patenkintas, šiuo atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtų teisinga nuspręsti, kad ieškovės turi padengti pusę savo bylinėjimosi išlaidų, o likusią jų išlaidų dalį reikia priteisti iš Komisijos; be to, ši institucija turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas.

134

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį Danijos Karalystė ir Švedijos Karalystė padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Pagal to paties reglamento 138 straipsnio 3 dalį Jørgen Jensen Distribution, SLD, PostNord Group ir PostNord Logistics padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (ketvirtoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: