1

2017 m. kovo 13 d.Benkomers OOD, remdamasi 2001 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 6/2002 dėl Bendrijos dizaino (OL L 3, 2002, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 13 sk., 27 t., p. 142), pateikė Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybai (EUIPO) paraišką įregistruoti Bendrijos dizainą.

2

Bendrijos dizainas, kurį buvo prašoma įregistruoti ir kuris yra ginčijamas šioje byloje, pavaizduotas taip:

3

Gaminiai, kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, priklauso iš dalies pakeistos 1968 m. spalio 8 d. Lokarno sutarties dėl tarptautinės pramoninio dizaino klasifikacijos 09-01 klasei ir atitinka šį aprašymą: „gėrimų buteliai“.

(Praleista)

5

2017 m. liepos 24 d. ieškovė Bibita Group pateikė prašymą dėl ginčijamo dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia pagal Reglamento Nr. 6/2002 52 straipsnį.

6

Prašymas dėl registracijos pripažinimo negaliojančia grindžiamas Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktyje nurodytu pagrindu.

7

Prašyme pripažinti registraciją negaliojančia ieškovė tvirtino: kadangi pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punktą reikia taikyti tuos pačius kriterijus kaip vertinant individualias dizaino savybes pagal šio reglamento 25 straipsnio 1 dalies b punktą, siejamą su reglamento 6 straipsniu, ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, palyginti su ieškovei priklausančiu dizainu, kurio tarptautinės registracijos Nr. 095336 ir kuriam taikoma apsauga nuo ankstesnės datos nei paraiškos įregistruoti ginčijamą dizainą pateikimo diena. Ankstesnis tarptautinis dizainas pavaizduotas taip:

(Praleista)

17

Ieškovė Bendrojo Teismo prašo:

18

EUIPO Bendrojo Teismo prašo:

24

Savo ieškinį ieškovė grindžia vieninteliu pagrindu – Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunkčio pažeidimu.

25

EUIPO ginčija visus ieškovės argumentus.

29

Antra, kadangi prieštaravimo sąvoka, kaip ji suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktį, šiame reglamente neapibrėžta, reikia atsižvelgti į jurisprudencijoje pateiktą jos aiškinimą.

30

Aiškinant Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punktą reikia priminti, kad pagal šio reglamento 10 straipsnį dizaino teikiama apsauga saugo bet kokį dizainą, kuris informuotam vartotojui nesukelia skirtingo bendro įspūdžio, o vertinant šios apsaugos apimtį reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant dizainą.

31

Taigi Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punktą reikia aiškinti taip, kad Bendrijos dizainas prieštarauja ankstesniam dizainui, kai, atsižvelgus į dizainerio laisvę kuriant minėtą Bendrijos dizainą, šis dizainas informuotam vartotojui nesukelia skirtingo bendro įspūdžio nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas, kuriuo remiamasi (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Grupo Promer Mon Graphic / VRDT – PepsiCo (Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas), T‑9/07, EU:T:2010:96, 52 punktas).

32

Toks Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punkto aiškinimas yra vienintelis, galintis užtikrinti ankstesnio dizaino, kaip jis aprašytas šioje nuostatoje, savininko teisių apsaugą nuo bet kokio kenkimo minėtam dizainui, tuo pat metu egzistuojančiu vėlesniu Bendrijos dizainu, kuris informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį. Iš tikrųjų, aiškinant Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punktą kitaip, ankstesnės teisės savininkas neturėtų galimybės prašyti tokį vėlesnį Bendrijos dizainą pripažinti negaliojančiu ir neturėtų veiksmingos apsaugos, suteikiamos jo dizaino pagal Reglamento Nr. 6/2002 10 straipsnį (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 53 punktas).

33

Taigi ginčijamo sprendimo 23 punkte Apeliacinė taryba teisingai laikėsi tokio aiškinimo, manydama, kaip ir Anuliavimo skyrius, kad prieštaravimas tarp dviejų dizainų kyla tada, kai informuotam vartotojui jie sukelia tą patį bendrą įspūdį, ir kad šiuo klausimu reikia atsižvelgti į dizainerio laisvės mastą kuriant ginčijamą dizainą.

34

Pirma, ieškovė tvirtina, kad ankstesniam dizainui taikoma ypač plati apsauga pagal Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnį, siejamą su to paties reglamento 14 konstatuojamąja dalimi.

(Praleista)

37

Nepaisant Reglamento Nr. 6/2002 14 konstatuojamojoje dalyje nurodyto „aiškaus“ nagrinėjamų dizainų sukeliamo bendro įspūdžio skirtumo, reikia pažymėti, kad šio reglamento 6 straipsnio formuluotė yra aiški ir nedviprasmiška. Remiantis su šia nuostata susijusia jurisprudencija, taikant minėto reglamento 25 straipsnio 1 dalies d punktą ir vertinant, ar yra prieštaravimas tarp nagrinėjamų dizainų, dizainui pagal atitinkamus teisės aktus gali būti taikoma Bendrijos dizaino teikiama apsauga, jeigu informuotam vartotojui jis sukelia skirtingą bendrą įspūdį nei tas, kurį sukelia ankstesnis dizainas (šiuo klausimu žr. 2018 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Buck-Chemie / EUIPO – Henkel (WC plovimo sistema), T‑296/17, nepaskelbtas Rink., EU:T:2018:823, 29 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38

Antra, ieškovė tvirtina, kad ankstesnis dizainas jo paraiškos padavimo dieną buvo visiškai naujas. Ji teigia, kad į svarmenį panašios gėrimų butelio formos išskirtinis pobūdis pateisina didesnę ankstesniam dizainui suteiktą apsaugą.

39

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad remdamasi ankstesnio dizaino „ypač plačia apsauga“ ieškovė iš tikrųjų siekia nustatyti naują to dizaino apsaugos kriterijų, susijusį su tariamu jo novatorišku ir originaliu pobūdžiu pramonės sektoriuje, kuriam priklauso nagrinėjami gaminiai.

40

Pirma, darant prielaidą, kad įrodyta, jog į svarmenį panaši gėrimų butelio forma jos registracijos dieną atitinkamame pramonės sektoriuje buvo visiškai nauja, išskirtinis tokios formos pobūdis nesuteikia ankstesniam dizainui platesnės apsaugos nei ta, kuri jam suteikiama pagal Reglamentą Nr. 6/2002. Antra, individualios dizaino savybės, kurios yra būtinos jam registruoti, taikomos ginčijamam dizainui, palyginti su ankstesniu dizainu, o tariamai naujas jo pobūdis ar išvaizdos originalumas neturi jokios įtakos vertinant ginčijamo dizaino individualias savybes. Todėl ieškovės argumentai šiuo klausimu turi būti atmesti.

41

Taigi reikia išnagrinėti, ar ginčijamas dizainas prieštarauja ankstesniam dizainui, nes informuotam vartotojui sukelia tokį patį bendrą įspūdį, atsižvelgiant į dizainerio laisvės mastą kuriant ginčijamą dizainą; tai reikia padaryti atliekant keturių etapų analizę. Pirmiausia nustatomas gaminių, kuriuose numatyta pritaikyti dizainą arba kuriuose numatyta tą dizainą panaudoti, sektorius, antra – apie šiuos gaminius (pagal jų paskirtį) informuojamas vartotojas ir, atsižvelgiant į šį informuotą vartotoją, – ankstesnio dizaino žinomumo lygis ir pastabumo lyginant dizainų panašumus ir skirtumus lygis, trečia, – dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas, kurio įtaka individualumui yra atvirkščiai proporcinga, ir, ketvirta, turi būti atsižvelgiama į ginčijamo dizaino ir ankstesnio visuomenei atskleisto dizaino informuotam vartotojui daromo bendro įspūdžio palyginimo (jei įmanoma – tiesioginio) rezultatą (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Visi/one / EUIPO – EasyFix (Automobilių informaciniai stoveliai), T‑74/18, EU:T:2019:417, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Vertinant informuoto vartotojo požiūriu, dizaino individualios savybės kyla iš bendro įspūdžio, kurį sukuria skirtumai arba „déjà vu“ nebuvimas, palyginti su ankstesniu dizainu, neatsižvelgiant į skirtumus, kurie nepakankamai ryškūs, kad darytų įtaką minėtam bendram įspūdžiui, nors ir esant daug nereikšmingų detalių, tačiau atsižvelgiant į skirtumus, kurie pakankamai ryškūs, kad sukurtų skirtingą visumos įspūdį (šiuo klausimu žr. 2017 m. vasario 16 d. Sprendimo Antrax It / EUIPO – Vasco Group (Radiatorių termosifonai), T‑828/14 ir T‑829/14, EU:T:2017:87, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

(Praleista)

52

Vis dėlto ieškovė tvirtina, kad Apeliacinė taryba klaidingai aiškino ir taikė Reglamento Nr. 6/2002 6 straipsnyje numatytus principus, nes dizainerio laisvės mastas kuriant ankstesnį dizainą buvo neribotas, kiek tai susiję su į svarmenį panašios formos naudojimu. Iš tikrųjų, jos nuomone, nebuvo apribojimų dėl kiekio funkcijų ar standartų, dėl kurių tokia forma būtų buvusi reikalinga. Šiuo klausimu ji pabrėžia, kad iki ankstesnio dizaino tokios formos butelio nėra buvę. Be to, minėta forma ne tik atlieka techninę paskirtį, bet ir suteikia gaminiui su sportu susijusį įspūdį ir įvaizdį, taip išskiriant jį iš kitų rinkoje esančių butelių, kurių centrinės dalys yra plokštesnės.

53

Dizainerio laisvės mastas kuriant dizainą apibrėžtas, be kita ko, suvaržymais, susijusiais su gaminio arba gaminio sudėtinės dalies techninės paskirties savybėmis ar netgi gaminiui taikomomis teisės aktų nuostatomis. Dėl šių suvaržymų nustatomi tam tikrų savybių standartai, kurie tampa bendrai taikomi aptariamam gaminiui naudojamiems dizainams (2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 67 punktas).

54

Taigi, kuo didesnė dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo rečiau nedidelių nagrinėjamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Ir priešingai – kuo labiau suvaržyta dizainerio laisvė kuriant dizainą, tuo dažniau nedidelių nagrinėjamų dizainų skirtumų pakaks, kad informuotam vartotojui būtų sudarytas skirtingas bendras įspūdis. Taigi didelis dizainerio laisvės kuriant dizainą mastas sustiprina išvadą, kad iš esmės nesiskiriantys lyginami dizainai sudaro informuotam vartotojui tokį patį bendrą įspūdį (žr. 2017 m. liepos 18 d. Sprendimo Ornement, T‑57/16, EU:T:2017:517, 30 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

(Praleista)

60

Atvirkščiai, ieškovė tvirtina, kad ginčijamas dizainas neturi individualių savybių, nes bendras jo sukeliamas įspūdis informuotam vartotojui aiškiai nesiskiria nuo ankstesnio dizaino sukeliamo bendro įspūdžio. Iš tiesų tiesiogiai lygindama nagrinėjamus dizainus Apeliacinė taryba daugiausiai dėmesio skyrė nežymioms ginčijamo dizaino savybėms. Be to, šiame dizaine esančios juodos linijos, kurias nurodė Apeliacinė taryba, ant butelių, ant kurių pateiktas minėtas dizainas, nėra nubrėžtos juodai, o vaizduojamos vos pastebimai pakeista forma.

61

Remiantis jurisprudencija, nagrinėjamų dizainų sukeliamų bendrų įspūdžių palyginimas turi būti apibendrinantis ir apimti ne tik išvardytų panašumų ir skirtumų analitinį palyginimą. Šis palyginimas turi remtis ginčijamo dizaino atskleistomis savybėmis ir apimti tik saugomas charakteristikas, neatsižvelgiant į charakteristikas, kurios, kaip antai techninės, nėra saugomos (žr. 2019 m. birželio 13 d. Sprendimo Automobilių informaciniai stoveliai, T‑74/18, EU:T:2019:417, 84 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

62

Kai nagrinėjamų dizainų panašumai yra susiję su suvaržymais dėl, be kita ko, gaminio ar gaminio sudėtinės dalies techninės paskirties charakteristikų, šie panašumai yra mažai svarbūs bendram įspūdžiui, kurį minėti dizainai sukelia informuotam vartotojui (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 18 d. Sprendimo Apskritimo formos reklaminio įtaiso vaizdas, T‑9/07, EU:T:2010:96, 72 punktą).

63

Be to, skirtumai bus nereikšmingi prieštaraujančių dizainų sukeliamam bendram įspūdžiui, jeigu jie nėra pakankamai ryškūs, kad būtų galima atskirti nagrinėjamus gaminius, kaip juos suvokia informuotas vartotojas, arba nusverti nustatytus šių dizainų panašumus (šiuo klausimu žr. 2013 m. lapkričio 21 d. Sprendimo El Hogar Perfecto del Siglo XXI / VRDT – Wenf International Advisers (Kamščiatraukis), T‑337/12, EU:T:2013:601, 53 punktą).

64

Pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 31 punkte, dizainas turi individualių savybių, jeigu jo bendras įspūdis, kurį jis sukelia informuotam vartotojui, skiriasi nuo bendro įspūdžio, kurį tokiam vartotojui sukelia ankstesnis dizainas. Priešingai, nei teigia ieškovė, šiuo klausimu atliekamas vertinimas reiškia tai, kad reikia atsižvelgti į visus nagrinėjamų dizainų skirtumus, išskyrus tuos, kurie nėra pakankamai ryškūs, kad darytų poveikį minėtam bendram įspūdžiui.

(Praleista)

70

Dėl ankstesnio dizaino etiketės pažymėtina, jog ginčijamo sprendimo 35 punkte Apeliacinė taryba nusprendė, kad ji neturi didelės reikšmės lyginant nagrinėjamų dizainų sukeliamus bendrus įspūdžius. Bendrajame Teisme ieškovė tik pakartotinai pateikė ankstesnį dizainą be minėtoje etiketėje esančių žodinių elementų, tačiau neginčijo šios išvados. Tačiau, net ir nesant etiketės, nagrinėjami dizainai skiriasi iš esmės, kaip konstatuota šio sprendimo 66–69 punktuose.

71

Vadinasi, Apeliacinė taryba nepadarė vertinimo klaidos, kai ginčijamo sprendimo 36 ir 37 punktuose nusprendė, kad ginčijamas dizainas ir ankstesnis dizainas informuotam vartotojui sukelia skirtingą bendrą įspūdį, ir padarė išvadą, kad ginčijamas dizainas negali būti laikomas prieštaraujančiu ankstesniam dizainui, kaip tai suprantama pagal Reglamento Nr. 6/2002 25 straipsnio 1 dalies d punkto iii papunktį.

(Praleista)

74

Kadangi ieškovė bylą pralaimėjo, iš jos priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pagal EUIPO pateiktus reikalavimus. Be to, kalbant apie bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procedūra Apeliacinėje taryboje, pakanka pažymėti, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo sprendimu atmetamas ieškinys dėl ginčijamo sprendimo, nagrinėjamos išlaidos toliau reglamentuojamos būtent jo rezoliucinėje dalyje (šiuo klausimu žr. 2019 m. vasario 28 d. Sprendimo Lotte / EUIPO – Générale Biscuit-Glico France (PEPERO original), T‑459/18, nepaskelbtas Rink., EU:T:2019:119, 194 punktą).

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (penktoji kolegija)

nusprendžia: