1

SESV 263 straipsniu grindžiamu ieškiniu ieškovės Hengshi Egypt Fiberglass Fabrics SAE (toliau – Hengshi) ir Jushi Egypt for Fiberglass Industry SAE (toliau – Jushi) prašo panaikinti 2020 m. balandžio 1 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2020/492, kuriuo tam tikroms importuojamoms Kinijos Liaudies Respublikos ir Egipto kilmės austoms ir (arba) siūtoms stiklo pluošto medžiagoms nustatomi galutiniai antidempingo muitai (OL L 108, 2020, p. 1) (toliau – ginčijamas įgyvendinimo reglamentas), kiek jis su jomis susijęs.

2

Hengshi ir Jushi yra dvi pagal Egipto Arabų Respublikos teisės aktus įsteigtos bendrovės. Jos abi priklauso China National Building Material (CNBM) grupei. Ieškovių veiklą sudaro, be kita ko, tam tikrų austų ar siūtų stiklo pluošto medžiagų (toliau – SPM) gamyba ir eksportas; šios medžiagos parduodamos visų pirma Europos Sąjungoje.

3

Tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.) Jushi gamino SPM ir stiklo pluošto pusverpalius (toliau – SPP), pagrindinę žaliavą, naudojamą SPM gaminti. Jushi ne tik naudojo savo pagamintus SPP SPM gaminti, bet ir parduodavo SPP nesusijusiems pirkėjams Egipte ir užsienyje, pavyzdžiui, Hengshi. Ši bendrovė gamino SPM iš SPP, o šiuos pirko tiek iš Jushi, tiek iš kitos su ja susijusios bei nesusijusios bendrovių (jos abi įsteigtos Kinijoje).

4

Jushi SPM tiesiogiai parduodavo nesusijusiems pirkėjams Egipte ir Sąjungoje. Ji taip pat eksportavo SPM trims susijusiems pirkėjams Sąjungoje, t. y. Jushi Spain SA, Jushi France SAS ir Jushi ltalia Srl. Jushi, be kita ko, parduodavo SPM Sąjungoje per Jushi Group (HK) Sinosia Composite Materials Co. Ltd., už Sąjungos ribų įsteigtą susijusią bendrovę.

5

Hengshi neprekiavo SPM Egipto rinkoje. Ji tiesiogiai parduodavo SPM Sąjungoje nesusijusiems pirkėjams, taip pat per Huajin Capital Ltd., už Sąjungos ribų įsteigtą susijusią bendrovę.

6

Gavusi 2019 m. sausio 8 d. skundą (jį daugiau nei 25 % visų SPM Sąjungoje pagaminančių gamintojų vardu pateikė į bylą įstojusi šalis Tech-Fab Europe eV) pagal 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 21; toliau – pagrindinis reglamentas) 5 straipsnį, Europos Komisija inicijavo antidempingo tyrimą dėl Kinijos ir Egipto kilmės SPM importo į Sąjungą. 2019 m. vasario 21 d. Komisija paskelbė pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (OL C 68, 2019, p. 29).

7

Kaip matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 52 konstatuojamosios dalies, produktai, dėl kurių atliekamas antidempingo tyrimas, buvo Kinijos ir Egipto kilmės medžiagos iš austų arba ištisinėmis gijomis siūtų stiklo pluošto pusverpalių arba verpalų su kitais elementais ar be jų, išskyrus įmirkytus ar iš anksto įmirkytus produktus ir tinklines medžiagas, kurių akučių ilgis ir plotis didesnis nei 1,8 mm ir svoris didesnis nei 35 g/m2, kurių KN kodai klostantis faktinėms aplinkybėms buvo ex70193900, ex70194000, ex70195900 ir ex70199000 (TARIC kodai 7019390080, 7019400080, 7019590080 ir 7019900080).

8

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Tiriant žalai svarbias tendencijas ir priežastinį ryšį buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos.

9

2019 m. balandžio 8 d. ieškovės pateikė atsakymus į antidempingo klausimyną ir į su jomis susijusių bendrovių klausimyno I priedą.

10

2019 m. gegužės 16 d. Komisija inicijavo atskirą antisubsidijų tyrimą dėl Kinijos ir Egipto kilmės SPM importo į Sąjungą (toliau – lygiagretus SPM antisubsidijų tyrimas). 2019 m. birželio 7 d. Komisija taip pat inicijavo SPP antisubsidijų tyrimą (toliau – lygiagretus SPP antisubsidijų tyrimas).

11

Komisija surengė patikrinimus ieškovių ir su jomis susijusių bendrovių patalpose. Po šių patikrinimų 2019 m. gegužės 30 d. ieškovės pateikė savo papildomas pastabas.

12

2019 m. gruodžio 19 d. Komisija ieškovėms pateikė svarbiausias faktines aplinkybes ir motyvus, kuriais remdamasi ketino imtis galutinių antidempingo priemonių dėl importuojamų Kinijos ir Egipto kilmės SPM (toliau – galutinė informacija). 2020 m. sausio 9 d. ieškovės pateikė pastabas dėl šios informacijos. Dėl minėtos informacijos 2020 m. sausio 16 d. Komisijos patalpose buvo surengtas klausymas. Tą pačią dieną ieškovės pateikė papildomas rašytines pastabas.

13

2020 m. vasario 10 d. Komisija paskelbė dokumentą, kuriame išdėstyta papildoma galutinė informacija (toliau – papildoma galutinė informacija). Joje buvo atsižvelgta į tam tikrus ieškovių išdėstytus argumentus dėl galutinės informacijos. 2020 m. vasario 13 d. jos pateikė papildomas pastabas dėl papildomos galutinės informacijos. Dėl minėtos informacijos 2020 m. vasario 17 d. Komisijos patalpose buvo surengtas klausymas.

14

Ieškovių prašymu bylas nagrinėjantis pareigūnas 2020 m. vasario 25 d. surengė papildymą klausymą.

15

2020 m. balandžio 1 d. Komisija priėmė ginčijamą įgyvendinimo reglamentą. Šiuo reglamentu į Sąjungą ieškovių importuojamoms SPM nustatomas 20 % galutinis antidempingo muitas.

16

Ieškovės Bendrojo Teismo prašo:

17

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, Bendrojo Teismo prašo:

18

Grįsdamos ieškinį ieškovės nurodo du pagrindus. Pirma, Komisijos metodika, pagal kurią ji nustatė Hengshi SPM gamybos sąnaudas, pardavimo, administracines ir kitas bendrąsias išlaidas (toliau – PAB išlaidos) ir pelną, siekdama apskaičiuoti jos nustatytą normaliąją vertę, pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį, 2 straipsnio 3, 6, 11 ir 12 dalis bei 9 straipsnio 4 dalį ir, antra, metodika, pagal kurią Komisija nustatė ieškovių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumus, pažeidžia pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalis bei 9 straipsnio 4 dalį.

19

Šį ieškinio pagrindą sudaro penkios dalys.

20

Ieškovės iš esmės tvirtina, kad Komisijos argumentai, dėl kurių ji neatsižvelgė į Hengshi apskaitos dokumentuose nurodytas SPP sąnaudas, pažeidžia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą. Jų teigimu, šioje nuostatoje, kiek tai susiję su joje nustatyta antrąja sąlyga, nenustatyta įprastų rinkos sąlygų kriterijaus, todėl Komisija negali įvertinti išlaidų (visų pirma SPP), susijusių su nagrinėjamojo produkto, t. y. SPM, gamyba ir pardavimu, ir nurodytų Hengshi apskaitos dokumentuose, pagrįstumo.

21

Tokį aiškinimą patvirtina, pirma, Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) Ginčų sprendimo tarybos pateiktas Sutarties dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) VI straipsnio įgyvendinimo (OL L 336, 1994, p. 103, toliau – 1994 m. antidempingo susitarimas) 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio aiškinimas, antra, riboto Sąjungos teisėje numatytų išimčių aiškinimo principas ir, trečia, aplinkybės, kuriomis buvo priimta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalis, taip pat tuo reglamentu siekiami tikslai.

22

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ginčija šiuos argumentus.

23

Reikia priminti, kad, jei Sąjunga ketino įgyvendinti prisiimtą konkretų įsipareigojimą PPO arba tuo atveju, kai Sąjungos akte aiškiai daroma nuoroda į konkrečias PPO susitarimų nuostatas, Sąjungos teismas privalo vykdyti atitinkamo Sąjungos akto teisėtumo kontrolę, atsižvelgdamas į PPO taisykles (2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 95 punktas).

24

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį Sąjunga ketino įgyvendinti konkrečius įsipareigojimus, kylančius iš 1994 m. antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunkčio (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Acron / Taryba, T‑118/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:67, 66 punktą).

25

Darytina išvada, kad pagrindinio reglamento nuostatas, kiek jos atitinka 1994 m. antidempingo susitarimo nuostatas, reikia aiškinti kiek įmanoma atsižvelgiant į atitinkamas šio susitarimo nuostatas, kaip jas aiškina PPO ginčų sprendimo taryba (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 98 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

26

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa suformuluota taip:

„Išlaidos paprastai skaičiuojamos remiantis tiriamosios šalies dokumentais, jeigu tokie dokumentai atitinka bendrai priimtus [bendruosius] apskaitos principus atitinkamoje valstybėje, su sąlyga, kad tie dokumentai pagrįstai atspindi nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudas [išlaidas].“

27

Iš šios nuostatos formuluotės matyti, kad tiriamosios šalies apskaitos dokumentai yra pagrindinis informacijos šaltinis nustatant nagrinėjamojo produkto gamybos sąnaudas ir kad minėtuose dokumentuose esančių duomenų naudojimas yra principas, o jų pritaikymas ar pakeitimas kitu tinkamu pagrindu – išimtis. Turint omenyje principą, kad nuo bendros taisyklės nukrypti leidžianti nuostata ar tos taisyklės išimtis turi būti aiškinama siaurai, darytina išvada, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimčių sistemą reikia aiškinti siaurai (žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, T‑607/15, EU:T:2019:831, 66 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

28

Dėl pareigos įrodyti, kad esama informacijos, pateisinančios pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos taikymą, institucijos, manydamos, kad privalo neatsižvelgti į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytas gamybos sąnaudas ir jas pakeisti kita kaina, kuri laikoma pagrįsta, turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais, leidžiančiais nustatyti veiksnio, dėl kurio buvo atliktas koregavimas, egzistavimą (žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, T‑607/15, EU:T:2019:831, 67 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

29

Taip pat reikia priminti, kad prekybos apsaugos priemonių srityje institucijos turi didelę diskreciją dėl ekonominių, politinių ir teisinių situacijų, kurias jos turi nagrinėti, sudėtingumo. Todėl Sąjungos teismo atliekama institucijų vertinimų kontrolė apsiriboja patikrinimu, ar buvo laikytasi procedūros taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar nepadaryta akivaizdžios klaidos vertinant šias aplinkybes ir ar nebuvo piktnaudžiauta įgaliojimais. Ši ribota teisminė kontrolė visų pirma apima įvairių dempingo skirtumo apskaičiavimo metodų pasirinkimą ir produkto normaliosios vertės apskaičiavimą (žr. 2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, T‑607/15, EU:T:2019:831, 68 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

30

Kaip tik atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nagrinėti šią ieškinio pirmojo pagrindo dalį.

31

Pirma, reikėtų pažymėti, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirma pastraipa nedraudžia Komisijai neatsižvelgti į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytas išlaidas, jei nagrinėjamojo produkto gamybai naudojamų žaliavų kaina nėra nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis.

32

PPO ginčų sprendimo taryba (kaip, be kita ko, pažymėjo šalys), aiškindama 1994 m. antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2 dalies 1 punkto 1 papunktį, svarstė, kad gali būti nustatyta, jog dokumentai, kurie atitinka bendruosius apskaitos principus, tinkamai neatspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusių išlaidų, jei, pavyzdžiui, tam tikrų gamybos išteklių, susijusių su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu, sandoriai sudaromi ne įprastomis rinkos sąlygomis (šiuo klausimu žr. PPO apeliacinio komiteto 2016 m. spalio 26 d. ataskaitos byloje „Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos“ (WT/DS 473/AB/R) 6.33 punktą).

33

Vis dėlto, kaip priminta šio sprendimo 28 punkte, jei Komisija mano, kad neturėtų atsižvelgti į tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose nurodytas gamybos sąnaudas ir jų pakeisti kita kaina, kuri laikoma pagrįsta, ji turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais apie veiksnio, kuriuo remiantis atliekamas koregavimas, buvimą.

34

Šiuo klausimu reikia konstatuoti, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 312 konstatuojamojoje dalyje Komisija pažymėjo, kad kainos, kuriomis Hengshi pirko SPP iš Jushi, nuolat buvo gerokai mažesnės nei kainos, kurias Jushi taikė nesusijusiems pirkėjams Egipto vidaus rinkoje už tą patį produktą. Atsižvelgdama į didelį kainų skirtumą Komisija padarė teisingą išvadą, kad negalima laikyti, jog kainos, kurias bendrovė Hengshi mokėjo Jushi, nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Šios kainos buvo aiškiai naudingos Jushi, tačiau neatspindėjo Egipto rinkos kainų. Kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos, Hengshi deklaruotos SPP išlaidos buvo daug mažesnės, t. y. apie [konfidencialu] ( 1 ) %, nei Jushi nesusijusiems pirkėjams Egipte taikomos išlaidos; ieškovės to neginčija.

35

Siekdamos pagrįsti, kad toks kainų skirtumas nebuvo pakankamas, kad Komisija galėtų laikyti, jog Hengshi apskaitos dokumentuose nurodytos SPP kainos nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis ir todėl į jas nereikėtų atsižvelgti, ieškovės nurodė, jog dėl to, kad Jushi pardavė SPP Hengshi ir gavo [konfidencialu] % pelno, šiuose dokumentuose tinkamai ir pakankamai atsižvelgta į SPP sąnaudas. Be to, Komisija, be kita ko, 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 360/2014, kuriuo, pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 1225/2009 11 straipsnio 2 dalį atlikus priemonių galiojimo termino peržiūrą, importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Rusijos kilmės ferosiliciui nustatomas galutinis antidempingo muitas (OL L 107, 2014, p. 13), pripažino, kad sandoriai tarp susijusių šalių gali būti sudaromi negaunant pelno.

36

Vis dėlto šiems argumentams negalima pritarti.

37

Pirma, dėl pelno, kurį Jushi tariamai gavo iš SPP pardavimo Hengshi, reikėtų pritarti Komisijai ir pažymėti, kad gautas pelnas savaime nereiškia, kad sandoris sudarytas įprastomis rinkos sąlygomis. Be to, reikia pažymėti, kad šis pelnas buvo daug mažesnis už iš nesusijusių pirkėjų gautą pelną.

38

Antra, dėl nuorodos į Įgyvendinimo reglamentą Nr. 360/2014 reikia priminti, kad reglamento, kuriuo nustatomi antidempingo muitai, teisėtumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į teisės normas ir, be kita ko, pagrindinio reglamento nuostatas, o ne remiantis ankstesne Komisijos sprendimų priėmimo praktika (šiuo klausimu žr. 2016 m. spalio 18 d. Sprendimo Crown Equipment (Suzhou) ir Crown Gabelstapler / Taryba, T‑351/13, nepaskelbtas Rink., EU:T:2016:616, 107 punktą).

39

Antra, dėl ieškovių argumento, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos antroji sąlyga susijusi ne su išlaidų pagrįstumu, o su tiriamosios šalies apskaitos dokumentų „patikimumu“, reikia pripažinti, kad toks aiškinimas galiausiai užkirstų kelią taikyti nustatytą normaliąją vertę, be kita ko, tuomet, kai gamybos išlaidos yra paveiktos ypatingos rinkos situacijos (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo EuroChem MCC / Taryba, T‑84/07, EU:T:2013:64, 59 punktą).

40

Trečia, dėl ieškovių argumento, kad jų pateiktą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmos pastraipos aiškinimą patvirtina šios nuostatos priėmimo aplinkybės ir šiuo reglamentu siekiami tikslai, reikia pažymėti, kad nors iš tiesų, kaip jos nurodo, 2 straipsnio 5 dalyje, skirtingai nei pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje ir 4 straipsnio 1 dalies a punkte bei 2 dalyje, nenumatyta aiškios nuostatos dėl susijusių šalių patirtų išlaidų pagrįstumo, šios aplinkybės nepakanka įrodyti, kad Sąjungos teisės aktų leidėjas ketino šios aplinkybės neįtraukti į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies taikymo sritį.

41

Šiuo klausimu visų pirma reikia pažymėti, kad, kaip išdėstyta šio sprendimo 31 ir 32 punktuose, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą Komisijai nedraudžiama neatsižvelgti į išlaidas, nurodytas tiriamosios šalies apskaitos dokumentuose, kai nagrinėjamojo produkto gamybai naudojamos pirminės žaliavos kainos nėra nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis dėl santykių grupės viduje. Antra, kaip teisingai nurodo Komisija, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalies trečios ir ketvirtos pastraipų nuostatomis, kuriose aiškiai nurodomi atvejai, kai santykiai grupės viduje turi įtakos kainoms, grindžiamos likusios 2 straipsnio nuostatos dėl normaliosios vertės, įskaitant 2 straipsnio 5 dalies taisykles. Galiausiai pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis neturi reikšmės pagal kontekstą aiškinant jo 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, nes ši susijusi ne su dempingo nustatymu, o su Sąjungos pramonės apibrėžtimi nustatant žalą. Iš tiesų, kaip matyti iš pagrindinio reglamento 10 konstatuojamosios dalies, Sąjungos teisės aktų leidėjas įtraukė nuorodą į su eksportuotojais susijusias šalis, kad jos nebūtų įtrauktos į terminą „Sąjungos pramonė“.

42

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija, nepadarydama nei teisės, nei akivaizdžios vertinimo klaidos, galėjo nuspręsti, kad, kadangi Hengshi apskaitos dokumentuose nurodyta SPP kaina nebuvo nustatyta įprastomis rinkos sąlygomis, nebuvo pagrindo teigti, kad ši kaina tinkamai atspindi su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu susijusias išlaidas, todėl ją reikia pakoreguoti (šiuo klausimu žr. 2013 m. vasario 7 d. Sprendimo Acron / Taryba, T‑118/10, nepaskelbtas Rink., EU:T:2013:67, 53 punktą).

43

Taigi ieškinio pirmojo pagrindo pirmą dalį reikia atmesti.

44

Ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija padarė akivaizdžių vertinimo klaidų, taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą, kai, atlikdama įprastų rinkos sąlygų analizę, palygino Jushi SPP pardavimo kainas, taikytas atitinkamai Hengshi ir nesusijusiems vidaus pirkėjams, neatsižvelgdama į visus svarbius su aptariamu pardavimu susijusius veiksnius, pavyzdžiui, didelį skirtumą tarp Jushi SPP pardavimo nesusijusiems vidaus pirkėjams ir Hengshi apimčių, taip pat Jushi sumokėtus muitus, parduodant SPP tiems nesusijusiems vidaus pirkėjams.

45

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ginčija šiuos argumentus.

46

Pirmiausia reikia priminti, kad atsakymas į klausimą, ar kaina taikoma įprastomis prekybos sąlygomis, priklauso ir nuo kitų įtakos taikomoms kainoms galinčių turėti sandorio sąlygų, kaip antai sandorio apimties, papildomų sandorio šalių prisiimtų pareigų ar tiekimo termino. Atlikdamos tokį vertinimą, kuris turi būti daromas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai, institucijos turi atsižvelgti į visus reikšmingus veiksnius ir visas su nagrinėjamais pardavimais susijusias ypatingas aplinkybes (2014 m. spalio 1 d. Sprendimo Taryba / Alumina, C‑393/13 P, EU:C:2014:2245, 30 punktas).

47

Vis dėlto, siekiant įrodyti, jog vertindama faktines aplinkybes Komisija padarė akivaizdžią klaidą, kuri gali pateisinti ginčijamo akto panaikinimą, ieškovo pateiktų įrodymų turi pakakti tam, kad šiame sprendime esantis faktinių aplinkybių vertinimas pasirodytų neįtikinamas (šiuo klausimu žr. 2014 m. rugsėjo 11 d. Sprendimo Gold East Paper ir Gold Huasheng Paper / Taryba, T‑444/11, EU:T:2014:773, 62 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

48

Šiuo atveju reikia pažymėti, kad ieškovių prieštaravimas dėl didelio skirtumo tarp Jushi SPP pardavimo nesusijusiems vidaus pirkėjams ir Hengshi apimčių iš esmės grindžiamas, pirma, argumentu, kad yra logiška, jog pirkėjams taikoma kaina priklauso nuo pardavimo apimties, ir, antra, tuo, kad Jushi Hengshi taikoma nuolaida už parduotus SPP priklausė nuo šio pardavimo apimties.

49

Pirmiausia dėl argumento, kad yra logiška, jog pirkėjams taikoma kaina priklauso nuo pardavimo apimties, reikia pažymėti, kad nors šio sprendimo 46 punkte nurodytoje jurisprudencijoje pripažįstama, kad produkto kaina gali priklausyti nuo sandorių apimties, toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visus svarbius veiksnius ir visas su nagrinėjamais pardavimais susijusias ypatingas aplinkybes. Taigi vien tokio teiginio (nesant įrodymų, kad Jushi taikė nuolaidas savo pirkėjams priklausomai nuo SPP pardavimo apimties) nepakanka pagrįsti, jog Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, atlikdama įprastų rinkos sąlygų analizę, nes neatsižvelgė į Jushi SPP pardavimo apimtį.

50

Antra, dėl ieškovių argumento apie Jushi Hengshi taikomą nuolaidą už parduotus SPP priklausomai nuo šio pardavimo reikia pažymėti, kad Bendrajam Teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, kad Jushi tariamai Hengshi taikyta nuolaida nėra speciali ir nėra taikoma tik šių dviejų bendrovių tarpusavio SPP pardavimui. Be to, kaip pažymi Komisija, ieškovės nepateikė įrodymų, kad tokia pardavimo apimtimi grindžiama nuolaida būtų arba yra taikoma visiems pirkėjams, o ne tik Hengshi.

51

Atsižvelgiant į šio sprendimo 49 ir 50 punktuose išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovės nepateikė pakankamų įrodymų pagal šio sprendimo 47 punkte nurodytą jurisprudenciją, kad ginčijamame įgyvendinimo reglamente, ypač jo 320 konstatuojamojoje dalyje, pateiktas faktinių aplinkybių vertinimas, kuriuo remiantis, atliekant įprastų rinkos sąlygų analizę, nebuvo atsižvelgta į Jushi SPP pardavimo Hengshi apimtį, nėra įtikinamas.

52

Be to, reikia atmesti prieštaravimą dėl Komisijos atsiliepime į ieškinį pateikto argumento, kad siekiant nustatyti, ar kainos buvo panašios, reikia atsižvelgti į bendrą visų produktų pardavimo nesusijusiems vidaus pirkėjams procentinę dalį, priimtinumo. Iš tiesų šis argumentas tėra viena iš Komisijos atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių, pagal kurias reikėtų vertinti ieškovių prieštaravimą dėl pardavimo apimties. Reikėtų priminti, kad atsiliepimo į ieškinį turinys visų pirma skirtas paaiškinti Bendrojo Teismo vertinimui pateiktos bylos faktiniam ir teisiniam kontekstui, kuriam esant buvo priimtas ginčijamas sprendimas ir kurio Bendrasis Teismas, priešingai nei bylos šalys, nežino. Be to, tai, kad sprendime, kurį ieškiniu prašoma panaikinti, nebuvo pateikti duomenys apie kontekstą, kurie vėliau buvo išdėstyti Bendrajam Teismui vienai iš šalių aprašant aplinkybes, kuriomis susiklostė Bendrajame Teisme nagrinėjamas ginčas, savaime neįrodo pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą neįvykdymo (šiuo klausimu žr. 2007 m. kovo 8 d. Sprendimo France Télécom / Komisija, T‑340/04, EU:T:2007:81, 79 punktą). Vadinasi, tai, jog šis argumentas nebuvo pateiktas administraciniame etape, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

53

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šį prieštaravimą reikia atmesti.

54

Dėl muitų už SPP gamybos išteklius sumokėjimo ieškovės, pirma, teigia, kad buvo pažeista teisė į gynybą, nes Komisija nei pateikdama galutinę, nei papildomą galutinę informaciją joms nepranešė neketinanti atsižvelgti į šių muitų sumokėjimą, kadangi nebuvo įrodymų. Antra, ieškovės tvirtina, kad buvo pažeista rūpestingumo pareiga, nes Komisija turėjo savo iniciatyva pasinaudoti lygiagrečiame SPP antisubsidijų tyrime turimais šių muitų mokėjimo įrodymais arba bent jau paprašyti ieškovių pateikti tokius įrodymus per antidempingo tyrimą.

55

Dėl teisės į gynybą pažeidimo reikėtų pažymėti, jog tam, kad šios teisės būtų paisoma, o tai yra nepaprastai svarbu vykstant antidempingo tyrimo procedūroms, reikia, kad suinteresuotosioms įmonėms būtų suteikta galimybė per administracinę procedūrą tinkamai išreikšti nuomonę dėl nurodytų faktinių ir kitų aplinkybių tikrumo ir svarbos, taip pat dėl įrodymų, kuriais rėmėsi Komisija, grįsdama dempingo ir iš jo kylančios žalos egzistavimą (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 209 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

56

Dėl su šios teisės paisymu susijusio pažeidimo reglamentas, kuriuo nustatytas antidempingo muitas, gali būti panaikintas tik tuo atveju, jeigu yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo administracinė procedūra galėtų baigtis kitaip ir taip konkrečiai paveikti suinteresuotosios šalies teisę į gynybą. Vis dėlto ši šalis negali būti įpareigota įrodyti, kad Komisijos sprendimas būtų kitoks, o turi įrodyti tik tai, kad tokia prielaida nėra visiškai atmestina, nes ji būtų galėjusi geriau užtikrinti savo gynybą, jei nebūtų nurodyto procedūros pažeidimo (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 210 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

57

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovėms per administracinę procedūrą buvo suteikta galimybė tinkamai pareikšti nuomonę dėl nurodytų faktinių ir kitų aplinkybių egzistavimo ir svarbos, taip pat dėl įrodymų, kuriais Komisija grindė savo teiginius dėl dempingo ir dėl jo atsiradusios žalos, nes jos galėjo pateikti pastabas tiek dėl galutinės, tiek dėl papildomos galutinės informacijos. Būtent tokiomis aplinkybėmis ieškovės išreiškė nepritariančios tam, kad Komisija neatsižvelgė į Jushi sumokėtus muitus parduodant SPP nesusijusiems vidaus pirkėjams.

58

Be to, dėl ieškovių skundų, kad jos nebuvo konkrečiai išklausytos dėl Komisijos ketinimo neatsižvelgti į muitų mokėjimą, pakanka priminti, kad teisė būti išklausytam taikoma visoms faktinėms ar teisinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis priimamas aktas, tačiau ne galutiniam sprendimui, kurį ketina priimti administracinė institucija (žr. 2021 m. liepos 14 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe Nizhnedneprovsky Tube Rolling Plant / Komisija, T‑716/19, EU:T:2021:457, 211 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Komisijai taip pat negalima priekaištauti neišklausius ieškovių konkrečiai dėl jos ketinimo neatsižvelgti į muitų mokėjimą, nes tuo metu, kai ieškovės pateikė savo pastabas dėl galutinės ir papildomos galutinės informacijos, muitai dar nebuvo sumokėti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šis mokėjimas buvo atliktas 2020 m. vasario 27 d., o pastabas dėl papildomos galutinės informacijos reikėjo pateikti iki 2020 m. vasario 13 d.

59

Vadinasi, Komisija nepažeidė ieškovių teisės į gynybą.

60

Dėl rūpestingumo pareigos pažeidimo reikėtų priminti, kad, nors Komisija, kaip tyrimą atliekanti valdžios institucija, turi nustatyti dempingo, žalos ir priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina ir žalos buvimą, vis dėlto, kadangi pagrindiniame reglamente nėra jokios nuostatos, suteikiančios jai teisę priversti suinteresuotąsias šalis dalyvauti tyrime arba pateikti informaciją, ši institucija yra priklausoma nuo savanoriško suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo teikiant jai būtiną informaciją (šiuo klausimu žr. 2017 m. gruodžio 14 d. Sprendimo EBMA / Giant (China), C‑61/16 P, EU:C:2017:968, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

61

Antidempingo tyrimo tikslas Sąjungos institucijų atveju yra susijęs su objektyvių įrodymų paieška, pasitelkiant pagrindiniu reglamentu joms suteiktas priemones ir remiantis savanorišku ūkio subjektų bendradarbiavimu, t. y. visų pirma atsakymais į antidempingo klausimyną, galimais patikrinimais vietoje ir suinteresuotųjų asmenų pastabomis dėl informacinių dokumentų, siekiant įrodyti galimą dempingą, prieš tai nustačius nagrinėjamojo produkto normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnį (2019 m. gruodžio 3 d. Sprendimo Yieh United Steel / Komisija, T‑607/15, EU:T:2019:831, 133 punktas).

62

Šiomis aplinkybėmis Sąjungos teismas turi įsitikinti, kad institucijos atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes ir rūpestingai įvertino bylos įrodymus, kaip to reikalaujama tam, kad būtų galima padaryti išvadą, jog normalioji vertė buvo nustatyta pagrįstai (žr. 2009 m. kovo 10 d. Sprendimo Interpipe Niko Tube ir Interpipe NTRP / Taryba, T‑249/06, EU:T:2009:62, 41 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Iš šio sprendimo 60–62 punktuose nurodytos jurisprudencijos matyti, kad, nors Komisija privalo rūpestingai atlikti tyrimą ir atsižvelgti į visas svarbias aplinkybes normaliajai vertei nustatyti, kartu ji yra priklausoma nuo savanoriško tiriamųjų šalių bendradarbiavimo teikiant jai būtiną informaciją.

64

Todėl šiuo atveju ieškovės turėjo pateikti, kaip pačios mano, atliekant tyrimą svarbius įrodymus, būtent kai nurodė, kad Komisija turėjo atsižvelgti į tai, kad į Jushi SPP pardavimo kainą nesusijusiems vidaus pirkėjams buvo įtraukta importuojamiems gamybos ištekliams taikomus muitus padengianti suma. Kaip matyti iš Bendrajam Teismui pateiktos bylos medžiagos, visų pirma iš ieškovių pateiktų pastabų dėl galutinės ir papildomos galutinės informacijos, per antidempingo tyrimą jos nepateikė jokių tokių muitų mokėjimą patvirtinančių įrodymų. Be to, kaip konstatuota šio sprendimo 58 punkte, tuo metu, kai ieškovės pateikė savo pastabas dėl galutinės ir papildomos galutinės informacijos, šie muitai dar nebuvo sumokėti. Muitų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiasi ieškovės, Komisijai buvo pateiktas 2020 m. kovo 18 d., atliekant lygiagretų SPP antisubsidijų tyrimą; beje, jos tai patvirtino per teismo posėdį. Taigi ieškovės negali naudotis savo aplaidumu ir priekaištauti Komisijai neatsižvelgus į įrodymą, kurio pateikimu jos buvo suinteresuotos, tačiau pačios nepateikė.

65

Be to, ieškovės dublike nepagrįstai teigia, kad Komisija galėjo savo iniciatyva pasinaudoti tuo per lygiagretų SPP antisubsidijų tyrimą pateiktu dokumentu.

66

Iš tiesų 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių (OL L 176, 2016, p. 55) 29 straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje įtvirtinta:

„Pagal šį reglamentą gauta informacija naudojama tik tiems tikslams, kuriems jos buvo prašyta“.

67

Iš šios nuostatos matyti, kad Komisija antidempingo tyrime negali savo iniciatyva remtis per lygiagretų antisubsidijų tyrimą gautais įrodymais. Todėl šiuo atveju ieškovės privalėjo atsisakyti tame straipsnyje įtvirtintos garantijos ir prašyti pripažinti tokius įrodymus priimtinais ir antidempingo tyrime.

68

Be to, priešingai, nei teigia ieškovės, ginčijamo įgyvendinimo reglamento 268 konstatuojamojoje dalyje pateikta nuoroda į lygiagrečiame SPM antisubsidijų tyrime naudotus produkto kontrolės numerius (toliau – PKN), taip pat kai kurių ieškovių atsakymų į antidempingo klausimyną panaudojimas per šį antisubsidijų tyrimą jokiu būdu nepatvirtina jų teiginio, kad Komisija per antidempingo tyrimą galėjo remtis atliekant lygiagretų antisubsidijų tyrimą gauta informacija. Iš tiesų, pirma, kaip matyti iš ginčijamo įgyvendinimo reglamento 276 konstatuojamosios dalies, Komisija galėjo naudoti informaciją apie PKN, gautą atliekant lygiagretų SPM antisubsidijų tyrimą, tik todėl, kad atitinkamas Kinijos eksportuojantis gamintojas atsisakė pagrindinio reglamento 19 straipsnio 6 dalyje ir Reglamento 2016/1037 29 straipsnio 6 dalyje nustatytos garantijos ir paprašė, kad atliekant lygiagretų antisubsidijų SPM tyrimą surinkta teisinga informacija apie PKN būtų panaudota kaip geriausia turima informacija atliekant antidempingo tyrimą. Antra, iš 2019 m. gegužės 24 d. ieškovių rašto, pridėto prie jų dubliko, matyti, kad pačios ieškovės prašė panaudoti kai kuriuos jų atsakymus į antidempingo klausimyną atliekant lygiagretų SPM antisubsidijų tyrimą.

69

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti antrąjį prieštaravimą, taigi ir visą ieškinio pirmojo pagrindo antrą dalį.

70

Ieškinio pirmojo pagrindo trečia dalimi ieškovės, pirma, priekaištauja Komisijai pažeidus pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, nes ši, norėdama patikslinti Hengshi SPP sąnaudas, pasinaudojo šioje nuostatoje numatyta išimtimi ir šias išlaidas patikslino remdamasi „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“, užuot tai padariusi „remdamasi kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis“, visų pirma pasitelkdama Jushi, vienintelio kito SPP gamintojo Egipte, patirtas minėtų SPP gamybos išlaidas. Antra, ieškovės priekaištauja Komisijai pažeidus pareigą motyvuoti, nes ši ginčijamame įgyvendinimo reglamente nepaaiškino, kokiu pagrindu taikė tokią išimtį.

71

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ginčija šiuos argumentus.

72

Pirma, dėl pareigos motyvuoti pažeidimo (jį reikia nagrinėti pirmiausia) Bendrasis Teismas sutinka su Komisija ir pažymi, kad ginčijamo įgyvendinimo reglamento 331 konstatuojamojoje dalyje yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyti motyvai, dėl kurių ji atsisakė Hengshi SPP sąnaudas pakoreguoti pagal Jushi SPP gamybos sąnaudas. Toje konstatuojamojoje dalyje Komisija paaiškino, kad įvertinusi, ar Hengshi apskaitos dokumentai tinkamai atspindėjo su SPM gamyba susijusias išlaidas, ji nustatė, kad Hengshi SPP pirkimo iš Jushi sandorių kainos buvo gerokai defliuotos, palyginti su tų pačių rūšių produkto rinkos kaina Egipte, t. y. jos nebuvo nustatytos įprastomis rinkos sąlygomis. Todėl ji pakoregavo Hengshi SPP sąnaudas remdamasi kainomis, kurias Jushi taikė nesusijusiems vietos pirkėjams Egipto rinkoje.

73

Be to, kiek ieškovės ginčija Komisijos atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, kad Jushi ir Hengshi nėra panašios įmonės (nes pirmoji, priešingai nei Hengshi, yra vertikaliai integruota), reikia priminti, kad pagal šio sprendimo 52 punkte nurodytą jurisprudenciją tai, kad sprendime, kurį prašoma panaikinti, nenurodytos aplinkybės, kurias šalis vėliau pateikė Bendrajam Teismui apibūdindama jame nagrinėjamo ginčo kilimo aplinkybes, savaime negali būti laikoma pareigos motyvuoti ginčijamą sprendimą neįvykdymu.

74

Vis dėlto šiuo atveju patikslinimas, kad Jushi yra vertikaliai integruota įmonė (ieškovės to ir neginčija), yra tik viena iš aplinkybių, kurią Komisija, nepažeisdama savo pareigos motyvuoti, galėjo pateikti atsiliepime į ieškinį.

75

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės neturi pagrindo teigti, kad ginčijamas įgyvendinimo reglamentas buvo nepakankamai motyvuotas arba kad Komisija tik atsiliepime į ieškinį pirmą kartą nurodė priežastis, dėl kurių ji nusprendė šiuo atveju pasinaudoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi.

76

Taigi prieštaravimą dėl pareigos motyvuoti pažeidimo reikia atmesti.

77

Antra, dėl prieštaravimo, kad buvo pažeista pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antra pastraipa, iš pradžių reikėtų priminti, kad pagal šią nuostatą „[j]eigu su tiriamo produkto gamyba ir pardavimu susijusios išlaidos nėra tinkamai atspindėtos atitinkamos šalies dokumentuose, jos bus koreguojamos arba nustatomos remiantis kitų tos pačios valstybės gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis arba, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, bet kokiu kitu tinkamu pagrindu, įskaitant ir informaciją, gautą iš kitų tipinių rinkų“.

78

Reikia pritarti ieškovėms ir pažymėti, kad, atsižvelgiant į šios nuostatos formuluotę, abu šie būdai taikytini tokia tvarka, kokia jie išvardyti. Todėl Komisija visų pirma turi išnagrinėti galimybę koreguoti arba nustatyti su nagrinėjamo produkto gamyba ir pardavimu susijusias išlaidas remdamasi kitų gamintojų ar eksportuotojų išlaidomis. Tik tada, kai tokia informacija nėra prieinama arba ja negali būti naudojamasi, galima pasinaudoti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatyta išimtimi, pagal kurią išlaidos nustatomos remiantis „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“ (šiuo klausimu žr. 1999 m. spalio 12 d. Sprendimo Acme / Taryba, T‑48/96, EU:T:1999:251, 36 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

79

Be to, kadangi sprendimas remtis „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“ yra pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje nustatytos bendrosios taisyklės išimtis, jis turi būti aiškinamas siaurai. Taigi, jei Komisija nenori atsižvelgti į kitų tos pačios šalies gamintojų ar eksportuotojų išlaidas, ji turi remtis įrodymais arba bent jau požymiais, leidžiančiais nustatyti veiksnio, dėl kurio buvo atliktas koregavimas, egzistavimą.

80

Šiuo atveju, siekdama pagrįsti savo sprendimą nenaudoti Jushi SPP gamybos sąnaudų Hengshi SPP sąnaudoms koreguoti ir atitinkamai remtis kitu tinkamu pagrindu, Komisija paaiškino, kad Jushi, vienintelis kitas SPM gamintojas Egipte, buvo, pirma, su Hengshi susijusi ir, antra, vertikaliai integruota bendrovė; to negalima pasakyti apie Hengshi. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, Komisija nusprendė apskaičiuoti Hengshi SPP sąnaudas pagal Jushi nesusijusiems vidaus pirkėjams taikytas kainas.

81

Siekdamos užginčyti Komisijos sprendimą remtis bet kokiu kitu tinkamu pagrindu nagrinėjamosioms išlaidoms koreguoti, ieškovės paprasčiausiai teigia: kadangi Komisija „patikrino ir pripažino“Jushi, vienintelio kito SPP gamintojo Egipte, SPP gamybos sąnaudas, ji privalėjo minėtas išlaidas koreguoti remdamasi šiomis sąnaudomis.

82

Vis dėlto tokiam teiginiui negalima pritarti.

83

Pirma, kaip nurodyta šio sprendimo 80 punkte, Komisija „nepripažino“Jushi SPP gamybos sąnaudų. Kita vertus, priešingai, nei teigia ieškovės, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antros pastraipos formuluotė nereiškia, kad Komisija privalo, net ir esant kitiems tos pačios šalies gamintojams ar eksportuotojams, besąlygiškai atlikti aptariamą koregavimą pagal jų išlaidas. Priešingai, iš šios nuostatos matyti, kad net esant tokiai informacijai Komisija neprivalo ja vadovautis, jei mano, kad informacija negali būti panaudota. Komisija pripažino, kad, atsižvelgiant į šio sprendimo 80 punkte nurodytas aplinkybes, tokia informacija šiuo atveju negali būti panaudota.

84

Vadinasi, Komisija turėjo teisę koreguoti Hengshi SPP sąnaudas remdamasi „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“.

85

Šios išvados negali paneigti kiti ieškovių argumentai.

86

Pirma, dėl argumento, kad iš atsiliepimo į ieškinį iš esmės matyti, kad kiti gamintojai ar eksportuotojai patys turi būti „panašūs“, o tai lemtų platų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje numatytos išimties aiškinimą, reikėtų pažymėti, kad Komisijos minimas gamintojų „panašumas“ iš tikrųjų yra vienas iš argumentų, dėl kurių Komisija negalėjo atsižvelgti į Jushi SPP gamybos sąnaudas, nes ši bendrovė yra vertikaliai integruota, o Hengshi – ne. Kaip matyti iš šio sprendimo 80 ir 84 punktų, Komisija galėjo tokiu pagrindu neatsižvelgti į Jushi SPP gamybos sąnaudas ir atlikti koregavimą remdamasi „bet kokiu kitu tinkamu pagrindu“.

87

Antra, dėl argumento, kad Komisija, apskaičiuodama Hengshi SPM normaliąją vertę, rėmėsi PAB išlaidomis ir Jushi pelnu, gautu pardavus SPM vidaus rinkoje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą, todėl ji turėjo pasielgti analogiškai ir su Jushi SPP gamybos sąnaudomis, reikia pritarti Komisijai ir pripažinti, kad šis argumentas nereikšmingas. Iš tiesų nagrinėjamose nuostatose aptariami skirtingi klausimai. Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalyje nustatytas nagrinėjamojo produkto gamybos ir pardavimo išlaidų apskaičiavimas, o 2 straipsnio 6 dalis skirta PAB išlaidų ir pelno apskaičiavimui, remiantis panašaus produkto pardavimais vidaus rinkoje įprastomis prekybos sąlygomis.

88

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikia atmesti prieštaravimą, grindžiamą pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies pažeidimu, kaip ir visą ieškinio pirmojo pagrindo trečią dalį.

89

Ieškovės iš esmės teigia, kad Komisija, nustatydama Hengshi SPM normaliąją vertę, du kartus atsižvelgė į pelno ir PAB išlaidų dalį, susijusią su Jushi SPP pardavimu. Jos, be kita ko, pažymi, kad Komisija pirmiausia padidino Hengshi SPP sąnaudas, remdamasi Jushi nesusijusiems vidaus pirkėjams taikyta SPP pardavimo kaina, o tada prie patikslintų Hengshi SPM gamybos sąnaudų pridėjo PAB išlaidas ir Jushi pelną, gautą pardavus SPM šiems pirkėjams. Vis dėlto, kadangi Jushi SPM pardavimai nesusijusiems vidaus pirkėjams apima ne tik pelno ir PAB išlaidų dalį, susijusią su šiomis SPM, bet ir pelno ir PAB išlaidų dalį, susijusią su SPP, naudojamais SPM gamybai, Komisija du kartus atsižvelgė į PAB išlaidų ir pelno dalį, susijusią su Jushi SPP pardavimu. Tokiu būdu ji pažeidė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3, 6, 11 ir 12 dalis.

90

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ginčija šiuos argumentus.

91

Reikėtų pažymėti, kad ieškovių argumentai yra spekuliatyvūs ir nepagrįsti jokiais konkrečiais įrodymais, kad apskaičiuojant Hengshi SPM normaliąją vertę buvo du kartus įskaičiuotos su SPP susijusios PAB išlaidos ir pelnas.

92

Iš tiesų, nors ieškovės tvirtina, kad iš esmės vertikaliai integruotas gamintojas, kaip antai Jushi, patiria daug daugiau galutinio produkto PAB išlaidų ir gauna didesnį pardavimo pelną nei gamintojas, kuris nėra vertikaliai integruotas, nes vertikaliai integruotas gamintojas taip pat turi padengti PAB išlaidas ir pelną, susijusius su galutiniam produktui gaminti naudojamais gamybos ištekliais, jos ir toliau nepateikė konkrečių įrodymų, kokiu mastu šiuo atveju į PAB išlaidas ir pelną, gautą Jushi pardavus SPM, buvo įtraukta pelno ir PAB išlaidų, susijusių su SPM gamybai naudojamais SPP, dalis.

93

Nesant tokių įrodymų, nėra pagrindo priekaištauti Komisijai, kad ši, nustatydama Hengshi SPM normaliąją vertę, du kartus įskaičiavo Jushi SPP tenkančias PAB išlaidas ir pelną.

94

Taigi ieškinio pirmojo pagrindo ketvirtą dalį reikia atmesti kaip nepagrįstą.

95

Ieškovių teigimu, kadangi Komisijos taikyta Hengshi SPM normaliosios vertės nustatymo metodika buvo neteisėta dėl ieškinio pirmojo pagrindo pirmoje–ketvirtoje dalyse nurodytų priežasčių, ieškovėms nustatytas 20 % galutinis antidempingo muitas viršija dempingo dydį, o taip pažeidžiama pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis.

96

Komisija ir įstojusi į bylą šalis ginčija šį argumentą.

97

Šiuo klausimu reikia pritarti Komisijai ir pažymėti, kad atlikus ieškinio pirmojo pagrindo pirmųjų keturių dalių analizę nerasta jokios šios institucijos padarytos teisės ar akivaizdžios vertinimo klaidos, nustatant Hengshi SPM normaliąją vertę. Todėl ieškovės nepagrįstai teigia, kad Komisijos nustatytas antidempingo muitas viršija dempingo skirtumą, o taip pažeidžiama pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalis.

98

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinio pirmojo pagrindo penktą dalį ir visą šį pagrindą reikia atmesti.

99

Šį pagrindą sudaro keturios dalys. Ieškovės teigia, kad, pirma, Komisija, nustatydama ieškovių, pirmiausia – Jushi, eksporto kainą, siekdama apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo skirtumą ir pagal analogiją taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, pažeidė šio reglamento 3 straipsnio 1 dalį; antra, remdamasi šia eksporto kaina, apskaičiuota žalai nustatyti, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nustatydama žalą ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 ir 3 dalis; trečia, Komisijos nustatant žalą padaryta akivaizdi vertinimo klaida iškreipia jos pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį atliktą priežastinio ryšio analizę; galiausiai, ketvirta, kadangi pagal analogiją taikė pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį ir apskaičiavo ieškovių pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą pagal eksporto kainą, Komisija padarė akivaizdžią vertinimo klaidą nustatydama antidempingo muito dydį, kurio pakaktų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, ir taip pažeidė pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalį.

100

Komisija, palaikoma įstojusios į bylą šalies, ne tik ginčija šio ieškinio pagrindo pagrįstumą, bet ir pirmiausia teigia, kad jis nereikšmingas.

101

Šiuo klausimu ji tvirtina, kad net jei Bendrasis Teismas pripažintų, kad Komisija padarė klaidą, pagal analogiją ieškovių priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skaičiavimams taikydama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, dėl tokios klaidos vis dėlto nereikėtų panaikinti ginčijamo įgyvendinimo reglamento. Šiuo klausimu Komisija triplike pateikia naujus skaičiavimus; iš jų matyti, kad, net ir atsižvelgiant į Jushi susijusių bendrovių Sąjungoje išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytas sumas, neatlikus koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, priverstinio kainų mažinimo ([konfidencialu] vietoje 31,5 %) ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis ([konfidencialu] vietoje 63,9 %) lygio skirtumai yra labai nedideli.

102

Bendrajam Teismui raštu, taikant proceso organizavimo priemones, ir žodžiu per teismo posėdį paklausus apie naujus Komisijos triplike pateiktus skaičiavimus, ieškovės patvirtino, kad, net jei šie skaičiavimai neturės įtakos ginčijamu įgyvendinimo reglamentu nustatytų antidempingo muitų (šie atitinka dempingo skirtumą) dydžiui, minėti skaičiavimai gali turėti įtakos bendram antidempingo ir kompensacinių muitų dydžiui, o šis negali viršyti pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumo dydžio.

103

Pagal suformuotą jurisprudenciją Sąjungos teismas gali atmesti pagrindą arba prieštaravimą kaip nereikšmingą, jeigu konstatuoja, kad net būdamas pagrįstas jis negali lemti siekiamo panaikinimo (2000 m. rugsėjo 21 d. Sprendimo EFMA / Taryba, C‑46/98 P, EU:C:2000:474, 38 punktas ir 2009 m. lapkričio 19 d. Sprendimo Michail / Komisija, T‑50/08 P, EU:T:2009:457, 59 punktas).

104

Nagrinėjamu atveju ieškovės pripažino, kaip nurodyta šio sprendimo 102 punkte, kad net jei Komisija, nustatydama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, būtų pasitelkusi triplike pateiktus skaičiavimus, o šie pagrįsti Jushi eksporto kaina be koregavimų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, tai nebūtų turėję įtakos ginčijamame įgyvendinimo reglamente nustatytų antidempingo muitų dydžiui.

105

Be to, ieškovės nei taikant proceso organizavimo priemones, nei per teismo posėdį nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų argumentą, jog šie nauji skaičiavimai gali turėti įtakos bendram antidempingo ir kompensacinių muitų dydžiui.

106

Vadinasi, net darant prielaidą, jog ieškovės pagrįstai ginčija metodiką, pagal kurią Komisija nustatė Jushi eksporto kainą apskaičiuodama priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumą, bet kuriuo atveju dėl šio sprendimo 101 punkte nurodytų naujų skaičiavimų antidempingo muitai nepasikeistų; beje, tai pripažįsta ir ieškovės. Todėl tariama klaida negali būti pagrindas panaikinti ginčijamą įgyvendinimo reglamentą, kiek jis susijęs su ieškovėmis.

107

Taigi ieškinio antrąjį pagrindą reikia atmesti kaip nereikšmingą, nenagrinėjant ieškovių nurodytų keturių dalių, kuriomis jos grindžia šį pagrindą, pagrįstumo.

108

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, visą ieškinį reikia atmesti.

109

Pagal Bendrojo Teismo procedūros reglamento 134 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo. Kadangi ieškovės pralaimėjo bylą, jos turi padengti savo bylinėjimosi išlaidas ir iš jų priteisiamos Komisijos patirtos bylinėjimosi išlaidos pagal pastarosios pateiktus reikalavimus.

110

Pagal Procedūros reglamento 138 straipsnio 3 dalį įstojusi į bylą šalis padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais,

BENDRASIS TEISMAS (pirmoji išplėstinė kolegija)

nusprendžia: