1.

Ar 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) (1) 90 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos (atsižvelgiant, be kita ko, į Sprendimą Enzo Di Maura [C-246/16] (2) ir Nutartį Porr Építési Kft. [C-292/19] (3)) ir pagrindinius Sąjungos veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus taip, kad valstybės narės negali nustatyti, jog senaties terminas PVM, susijusiam su beviltiškomis skolomis, susigrąžinti pradedamas skaičiuoti prieš skolai, kuria grindžiamas grąžintinas PVM, tampant beviltiška?

2.

Ar PVM direktyvos 90 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 273 straipsnis turi būti aiškinami (atsižvelgiant, be kita ko, į Sprendimą Enzo Di Maura [C-246/16] ir Nutartį Porr Építési Kft [C-292/19]) ir pagrindinius Sąjungos veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, [taip pat] mokesčio neutralumo principą, taip, kad draudžiama valstybės narės praktika, pagal kurią grąžinant su beviltiška skola susijusį PVM, iš apmokestinamojo asmens tikimasi, kad jis ne tik susigrąžins tokią skolą per likvidavimo procedūrą, bet ir imsis kitų priemonių skolai atgauti, nes to reikalaujama siekiant susigrąžinti PVM?

3.

Ar PVM direktyvos 90 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 273 straipsnis turi būti aiškinami (atsižvelgiant, be kita ko, į Sprendimą Enzo Di Maura [C-246/16] ir Nutartį Porr Építési Kft [C-292/19]) ir pagrindinius Sąjungos teisės veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, [taip pat] mokesčio neutralumo principą, taip, kad [draudžiama] valstybės narės praktika, pagal kurią neįvykdžius pareigos sumokėti bendrovė paslaugų teikėja privalo nedelsdama nutraukti paslaugų teikimą, nes to nepadarius ir toliau teikiant paslaugas, tokia bendrovė taip pat negalės reikalauti grąžinti su beviltiškomis skolomis susijusį PVM, nepaisant to, kad šios skolos tik vėliau taps beviltiškomis?

4.

Ar PVM direktyvos 90 straipsnio 1 ir 2 dalys ir 273 straipsnis bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 15–17 straipsniai turi būti aiškinami (atsižvelgiant, be kita ko, į Sprendimą Enzo Di Maura [C-246/16] ir Nutartį [C-292/19]) ir pagrindinius Sąjungos veiksmingumo ir lygiavertiškumo principus, [taip pat] mokesčio neutralumo principą, taip, kad priėmus Nutartį Porr Építési Kft pagal [šias nuostatas ir šiuos principus draudžiama] valstybės narės institucijoms, atsakingoms už teisės laikymosi užtikrinimą, be jokio teisinio pagrindo nustatyti antrajame, trečiajame ir ketvirtajame klausimuose nurodytas sąlygas, nes šios sąlygos nebuvo aiškios apmokestinamajam asmeniui prieš skoloms tampant beviltiškomis?