a)

Ar frazė „[vieta], kurioje įvyko <…> žalą sukėlęs įvykis“, vartojama 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (1) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas „Briuselis Ia“) 7 straipsnio 2 punkte, turi būti aiškinama taip, kad „vieta, kurioje įvyko su žala priežastiniu ryšiu susijęs įvykis,“ (žalą sukėlusio įvykio vieta) yra bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, buveinės vieta, jei šis negalėjimas patenkinti reikalavimų sietinas su tuo, jog šios bendrovės aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu?

b)

Ar frazė „[vieta], kurioje įvyko <…> žalą sukėlęs įvykis“, vartojama Reglamento „Briuselis Ia“ 7 straipsnio 2 punkte, turi būti aiškinama taip, kad „vieta, kurioje buvo patirta žala,“ (žalos atsiradimo vieta) yra bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, buveinės vieta, jei šis negalėjimas patenkinti reikalavimų sietinas su tuo, jog šios bendrovės aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė neįvykdė rūpestingumo pareigos šių kreditorių atžvilgiu?

c)

Ar reikalingos papildomos aplinkybės, kuriomis būtų pateisinama, kad jurisdikciją turi bendrovės, kuri negali patenkinti reikalavimų, buveinės vietos teismas, ir, jei taip, kokios?

d)

Ar pagal Reglamento „Briuselis Ia“ 7 straipsnio 2 punktą nustatant jurisdikciją turintį teismą yra reikšminga aplinkybė, jog Nyderlanduose įsisteigęs bendrovės, kuri negali patenkinti savo kreditorių reikalavimų, bankroto administratorius, vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą ir veikdamas visų bendrai kreditorių naudai (bet ne jų vardu), pareiškė ieškinį dėl žalos, patirtos dėl delikto, atlyginimo? Toks ieškinys lemia tai, kad individuali atskirų kreditorių padėtis netikrinama ir trečiasis asmuo, kuriam reiškiami reikalavimai, bankroto administratoriaus atžvilgiu negali naudotis visomis gynybos priemonėmis, kuriomis jis galėtų naudotis atskirų kreditorių atžvilgiu.

e)

Ar pagal Reglamento „Briuselis Ia“ 7 straipsnio 2 punktą nustatant jurisdikciją turintį teismą yra reikšminga aplinkybė, kad kai kurių kreditorių, kurių naudai bankroto administratorius pareiškė ieškinį, gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos teritorijoje?

a)

Ar 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 864/2007 (2) dėl nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau – Reglamentas „Roma II“) 4 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad „šalis, kurioje atsirado žala,“ yra šalis, kurioje yra bendrovės, negalinčios atlyginti žalos, kurią patyrė šios bendrovės kreditoriai dėl pirmiau nurodytos rūpestingumo pareigos neįvykdymo, buveinė?

b)

Ar nustatant šią šalį yra reikšminga aplinkybė, kad ieškinius pareiškė bankroto administratorius, vykdydamas jam pagal teisės aktus pavestą užduotį realizuoti bankrutuojančio subjekto turtą, ir kolektyviniams interesams atstovaujantis subjektas, veikiantis visų bendrai kreditorių naudai (bet ne jų vardu)?

c)

Ar nustatant šią šalį yra reikšminga aplinkybė, kad kai kurių kreditorių gyvenamoji vieta yra ne Europos Sąjungos teritorijoje?

d)

Ar aplinkybė, jog bankrutuojanti Nyderlandų bendrovė ir jos aukštesnės grandies patronuojančioji bendrovė buvo sudariusios finansavimo susitarimus, kuriuose buvo numatyta, jog jurisdikciją turi Vokietijos teismai ir taikoma Vokietijos teisė, lemia tai, kad nurodomas BMA AG padarytas deliktas pagal Reglamento „Roma II“ 4 straipsnio 3 dalį yra akivaizdžiai glaudžiau susijęs su kita nei Nyderlandai šalimi?