–

Prokuratura Okręgowa w Warszawie, atstovaujamos S. Bańko, M. Dubowski ir A. Reczka,

–

YP, atstovaujamo adwokat B. Biedulski,

–

Lenkijos vyriausybės, atstovaujamos B. Majczyna, K. Straś ir S. Żyrek,

–

Belgijos vyriausybės, atstovaujamos M. Jacobs, C. Pochet ir L. Van den Broeck,

–

Danijos vyriausybės, atstovaujamos J. Farver Kronborg, J. Nymann‑Lindegren, V. Pasternak Jørgensen ir M. Søndahl Wolff,

–

Nyderlandų vyriausybės, atstovaujamos K. Bulterman, M. A. M. de Ree ir C. S. Schillemans,

–

Suomijos vyriausybės, atstovaujamos H. Leppo,

–

Švedijos vyriausybės, atstovaujamos A. Runeskjöld ir H. Shev,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos K. Herrmann ir P. J. O. Van Nuffel,

1

Prašymai priimti prejudicinį sprendimą pateikti dėl ESS 2 straipsnio ir 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 47 straipsnio, taip pat Sąjungos teisės viršenybės principo, ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo ir teisinio saugumo principo išaiškinimo.

2

Šie prašymai pateikti, pirma, nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurią Prokuratura Okręgowa w Warszawie (Varšuvos apygardos prokuratūra, Lenkija) iškėlė YP ir kt. dėl įvairių nusikalstamų veikų, ir, antra, nagrinėjant šios apygardos prokuratūros ir M. M. ginčą dėl priverstinės hipotekos nustatymo jam priklausančiam nekilnojamam turtui.

3

Konstytucja Rzeczypospolitej Polskiej (Lenkijos Respublikos Konstitucija, toliau – Konstitucija) 45 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai, nepagrįstai neatidėliodamas išnagrinėtų jurisdikciją turintis nepriklausomas ir nešališkas teismas.“

4

Pagal Konstitucijos 179 straipsnį Respublikos Prezidentas, remdamasis Krajowa Rada Sądownictwa (Nacionalinė teismų taryba, Lenkija; toliau – NTT) siūlymu, skiria teisėjus neterminuotam laikotarpiui.

5

Konstitucijos 180 straipsnyje nustatyta:

„1.   Teisėjai yra neatšaukiami.

2.   Teisėjas negali būti atleistas, nušalintas nuo pareigų, perkeltas į kitą teismą ar kitas pareigas prieš jo valią, išskyrus teismo sprendimu ir tik įstatymo numatytais atvejais.

<…>“

6

Konstitucijos 181 straipsnyje numatyta:

„Teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba jam gali būti atimta laisvė tik prieš tai gavus pagal įstatymą įsteigto teismo leidimą. <…>“

7

2017 m. gruodžio 8 d.Ustawa o Sądzie Najwyższym (Aukščiausiojo Teismo įstatymas; Dz. U., 2018, 5 pozicija) Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas, Lenkija) buvo įsteigta, be kita ko, nauja kolegija – Izba Dyscyplinarna (Drausmės bylų kolegija) (toliau – Drausmės bylų kolegija), nurodyta šio įstatymo 3 straipsnio 5 punkte.

8

2019 m. gruodžio 20 d.Ustawa o zmianie ustawy – Prawo o ustroju sądów powszechnych, ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustaw (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiami Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymas, Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai; Dz. U., 2020, 190 pozicija), įsigaliojusiu 2020 m. vasario 14 d., buvo iš dalies pakeistas Aukščiausiojo Teismo įstatymas, be kita ko, jo 27 straipsnio 1 dalį papildant nauju 1a punktu.

9

Iš dalies pakeisto Aukščiausiojo Teismo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Drausmės bylų kolegijos jurisdikcijai priklauso:

10

Šio sprendimo 9 punkte nurodyto Bendrosios kompetencijos teismų santvarkos įstatymo, iš dalies pakeisto šio sprendimo 8 punkte nurodytu 2019 m. gruodžio 20 d. įstatymu (toliau – Bendrosios kompetencijos teismų įstatymas), 41b straipsnyje nustatyta:

„1.   Subjektas, įgaliotas nagrinėti skundą ar prašymą dėl teismo veiklos, yra teismo pirmininkas.

<…>

3.   Subjektas, įgaliotas nagrinėti skundą dėl [Sąd Rejonowy (apylinkės teismas, Lenkija)], [Sąd Okręgowy (apygardos teismas, Lenkija)] arba [Sąd Apelacyjny (apeliacinis teismas, Lenkija)] pirmininko veiklos, yra atitinkamai [Sąd Okręgowy (apygardos teismas)] pirmininkas, [Sąd Apelacyjny (apeliacinis teismas)] pirmininkas ir [NTT].“

11

Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 42a straipsnyje nustatyta:

„1.   Teismams ar jų organams vykdant veiklą neleidžiama kelti abejonių dėl [teismų], valstybės konstitucinių organų ar institucijų, atsakingų už teisės kontrolę ir apsaugą, teisėtumo.

2.   Bendrosios kompetencijos teismas ar kitas organas negali nustatyti ar vertinti teisėjo paskyrimo ar iš jo kylančių įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumo.“

12

Šio įstatymo 47a straipsnio 1 dalyje numatyta:

„Bylos pagal konkrečias jų kategorijas atsitiktine tvarka paskirstomos teisėjams ir teisėjams stažuotojams, išskyrus atvejus, kai jos paskiriamos budinčiam teisėjui.“

13

Minėto įstatymo 47b straipsnyje nustatyta:

„1.   Pakeisti teismo sudėtį leidžiama tik tuo atveju, jeigu esamos sudėties teismas negali nagrinėti bylos arba jei yra ilgalaikių kliūčių, trukdančių esamos sudėties teismui išnagrinėti bylą. 47a straipsnio nuostatos taikomos mutatis mutandis.

<…>

3.   <…> [1 dalyje] nurodytus sprendimus priima teismo pirmininkas arba jo paskirtas teisėjas.“

14

Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 80 straipsnyje numatyta:

„1.   Teisėjas negali būti suimtas ar patrauktas baudžiamojon atsakomybėn be kompetentingo drausmės teismo leidimo. <…>

<…>

2c.   Drausmės teismas priima nutarimą leisti patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn, jei yra pakankamai pagrįstų priežasčių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Nutarime išdėstomas sprendimas leisti patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn ir jo motyvai.

<…>“

15

Šio įstatymo 107 straipsnio 1 dalis suformuluota taip:

„Teisėjas drausmine tvarka atsako už profesinių pareigų pažeidimus (drausminius nusižengimus), įskaitant šiuos atvejus:

<…>

<…>“

16

Minėto įstatymo 110 straipsnio 2a dalyje nurodyta:

„<…> 80 straipsnyje nurodytas bylas pirmojoje instancijoje nagrinėja vienas [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] Drausmės bylų kolegijos teisėjas, o antrojoje instancijoje – trijų teisėjų [Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas)] Drausmės bylų kolegija.“

17

To paties įstatymo 129 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta:

„1.   Drausmės teismas gali nušalinti nuo pareigų teisėją, jeigu jam iškelta drausmės byla <…>, taip pat, jeigu jis priima nutarimą leisti iškelti atitinkamam teisėjui baudžiamąją bylą.

2.   Jeigu drausmės teismas priima nutarimą, leidžiantį iškelti teisėjui baudžiamąją bylą už tyčinę nusikalstamą veiką, už kurią taikoma atsakomybė pagal valstybinį kaltinimą, jis ex officio nušalina teisėją nuo pareigų.

3.   Nušalindamas teisėją nuo pareigų drausmės teismas sumažina jo darbo užmokestį nuo 25 % iki 50 % nušalinimo laikotarpiu; <…>“

18

Kodeks karny (Baudžiamasis kodeksas) 241 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „tas, kas be leidimo viešai paskelbia informaciją, susijusią su ikiteisminiu tyrimu, kol ji nėra atskleista nagrinėjant bylą teisme, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.

19

Kodeks postępowania karnego (Baudžiamojo proceso kodeksas) 439 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Neatsižvelgdamas į skundo ir jame nurodytų pagrindų ribas, taip pat pažeidimo poveikį sprendimo turiniui, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą sprendimą, jeigu:

<…>“

20

Remiantis 2017 m. vasario 7 d. Varšuvos apygardos prokuratūros kaltinamuoju aktu, Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas, Lenkija) nagrinėjama baudžiamoji byla dėl YP ir kitų trylikos kaltinamųjų įvairių nusikalstamų veikų, dėl kurių nukentėjo 229 asmenys. Ši baudžiamoji byla buvo paskirta nagrinėti vienam to teismo teisėjui, t. y. teisėjui I. T. Pagrindinės bylos medžiagą sudaro iš viso 197 tomai ir šis teisėjas surengė daugiau nei šimtą posėdžių, per kuriuos buvo apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir daugiau nei 150 liudytojų. Prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑615/20 pateikimo dieną procesas artėjo prie pabaigos, liko apklausti tik kelis liudytojus ir ekspertus.

21

2020 m. vasario 14 d.Prokuratura Krajowa Wydział Spraw Wewnętrznych (Nacionalinės prokuratūros Vidaus reikalų skyrius, Lenkija) pateikė Drausmės bylų kolegijai prašymą leisti patraukti teisėją I. T. baudžiamojon atsakomybėn dėl to, kad jis „2017 m. gruodžio 18 d. Varšuvoje, kaip valstybės pareigūnas, <…> viešai nevykdė savo pareigų <…> ir viršijo įgaliojimus, kai leido žiniasklaidos atstovams daryti vaizdo ir garso įrašus per [Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas)] posėdį byloje <…>, taip pat skelbiant toje byloje sprendimą ir perskaitant jo motyvų santrauką, ir taip be įgalioto asmens teisiškai privalomo sutikimo atskleidė neįgaliotiems asmenims Varšuvos apygardos prokuratūros vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagą byloje <…>, t. y. informaciją, kurią gavo eidamas pareigas, taigi jis veikė pažeisdamas viešąjį interesą, o tai yra nusikalstama veika, kaip tai suprantama pagal Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalį, siejamą su šio kodekso 266 straipsnio 2 dalimi, 241 straipsnio 1 dalimi ir 11 straipsnio 2 dalimi“.

22

2020 m. birželio 9 d. vieno teisėjo sudėties Drausmės bylų kolegija, kaip pirmosios instancijos teismas, šio prašymo netenkino. Išnagrinėjusi nacionalinės prokuratūros skundą trijų teisėjų sudėties Drausmės bylų kolegija, kaip antrosios instancijos teismas, 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu (toliau – ginčijamas nutarimas) leido iškelti teisėjui I. T. baudžiamąją bylą, nušalino jį nuo pareigų ir 25 % sumažino darbo užmokestį nušalinimo laikotarpiu.

23

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas – vieno teisėjo, t. y. I. T., sudėties Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas), šiuo metu nagrinėjantis šio sprendimo 20 punkte nurodytą baudžiamąją bylą, pažymi, kad ginčijamas nutarimas gali būti kliūtis šios sudėties teismui toliau ją nagrinėti.

24

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

25

Savo rašytinėse pastabose YP, Varšuvos apygardos prokuratūra ir Europos Komisija nurodė, kad šios apygardos prokuratūros skundas dėl nutarties, kuria pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑615/20, buvo atmestas 2021 m. vasario 24 d.Sąd Apelacyjny w Warszawie (Varšuvos apeliacinis teismas, Lenkija) nutartimi; tas teismas nutarė, kad ginčijamas nutarimas negali laikomas teismo sprendimu, nes jį priėmė Drausmės bylų kolegija, kuri nėra nepriklausomas teismas.

26

Varšuvos apygardos prokuratūra pareiškė M. M. kaltinimus dėl įvairių nusikalstamų veikų, be kita ko, dėl to, kad jis nepateikė bendrovės balanso, taip pat finansinių ataskaitų, trukdė patenkinti jos kreditorių reikalavimus ir įvykdė bankinį sukčiavimą.

27

Šiomis aplinkybėmis 2020 m. birželio 9 d. sprendimu prokuroras nurodė nustatyti priverstinę hipoteką M. M. ir jo sutuoktinei priklausančiam nekilnojamajam turtui, kad būtų užtikrintas galimos baudos ir bylinėjimosi išlaidų, kurios galėtų būti priteistos iš M. M., sumokėjimas. M. M. apskundė tą sprendimą Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas); jame byla dėl šio skundo buvo paskirta teisėjui I. T.

28

Priėmus ginčijamą nutarimą, kuriuo teisėjas I. T., be kita ko, nušalintas nuo pareigų, 2020 m. lapkričio 24 d.Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) pirmininkas, remdamasis Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47b straipsnio 1 ir 3 dalimis, priėmė nutartį – ja įpareigojo skyriaus, kuriame posėdžiauja teisėjas I. T., pirmininkę pakeisti teismo sudėtį bylose, kurios buvo paskirtos nagrinėti šiam teisėjui, išskyrus bylą, kurioje teisėjas I. T. pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio nagrinėjama byla C‑615/20. Atsižvelgdama į tai, šio skyriaus pirmininkė, pasinaudojusi IT priemone ir remdamasi Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47a straipsnio ir 47b straipsnio 3 dalies nuostatomis, priėmė nutartį, ja perskyrė bylas, iš pradžių paskirtas teisėjui I. T., tarp jų – ir šio sprendimo 27 punkte nurodytą bylą.

29

Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, t. y. kitos vieno teisėjo sudėties Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas), kuriam ta byla perskirta, teigimu, tokia įvykių seka rodo, kad šio apygardos teismo pirmininkas pripažino ginčijamo nutarimo privalomąją galią, kai nusprendė, jog teisėjo I. T. nušalinimas nuo pareigų užkerta jam kelią nagrinėti tą bylą arba yra ilgalaikių kliūčių, trukdančių ją nagrinėti, kaip tai suprantama pagal Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47b straipsnio 1 dalį.

30

Šiomis aplinkybėmis Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

31

Dviejų skirtingų sudėčių Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas), pateikęs šiuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą (toliau – prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai), prašė, kad šiems jų prašymams būtų taikoma pagreitinta procedūra pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 105 straipsnį. Grįsdami prašymus taikyti pagreitintą procedūrą tie teismai iš esmės nurodė, kad tokios procedūros taikymas šiuo atveju yra pateisinamas, nes atsakymai į pateiktus klausimus gali turėti įtakos ne tik atitinkamai jų sudėčiai, bet ir kitų teisėjų nei I. T., dėl kurių Drausmės bylų kolegija priėmė ar ketina priimti ginčijamam nutarimui analogiškas priemones, padėčiai.

32

Procedūros reglamento 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymu arba išimties tvarka savo iniciatyva Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, gali nuspręsti nagrinėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pagal pagreitintą procedūrą, jeigu dėl bylos pobūdžio reikia, kad ji būtų greitai išnagrinėta.

33

Primintina, kad tokia pagreitinta procedūra yra procesinė priemonė, skirta reaguoti į ypatingos skubos situaciją. Be to, iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos taip pat matyti, kad pagreitinta procedūra gali būti netaikoma, kai dėl byloje kilusių teisinių problemų jautrumo ir sudėtingumo sunku taikyti tokią procedūrą, ypač kai neatrodo tinkama sutrumpinti rašytinę proceso Teisingumo Teisme dalį (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Šioje byloje 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. sausio 21 d. sprendimais Teisingumo Teismo pirmininkas, išklausęs teisėją pranešėją ir generalinį advokatą, netenkino šio sprendimo 31 punkte nurodytų prašymų taikyti pagreitintą procedūrą.

35

Nors pateikti klausimai iš tiesų susiję su pagrindinėmis Sąjungos teisės nuostatomis, jie yra sudėtingi, jautrūs ir patenka į palyginti sudėtingą nacionalinį procedūrinį kontekstą, todėl jiems negalėjo būti taikoma procedūra, kuria nukrypstama nuo įprastų procedūros taisyklių. Be to, atsižvelgta ir į tai, kad kitos Teisingumo Teisme nagrinėjamos bylos, kuriose kilo klausimų, analogiškų pateiktiesiems šiose bylose, jau yra vėlesnėse proceso stadijose.

36

Vis dėlto minėtais 2020 m. gruodžio 9 d. ir 2021 m. sausio 21 d. sprendimais Teisingumo Teismo pirmininkas pagal Procedūros reglamento 53 straipsnio 3 dalį šių bylų nagrinėjimui suteikė pirmenybę. Be to, tuo pačiu 2021 m. sausio 21 d. sprendimu bylos C‑615/20 ir C‑671/20 buvo sujungtos, kad būtų bendrai vykdoma rašytinė ir žodinė proceso dalys ir priimtas galutinis sprendimas.

37

Pasibaigus rašytinei proceso daliai šiose bylose, 2021 m. spalio 28 d. Teisingumo Teismo pirmininko sprendimu jų nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus baigta rašytinė proceso dalis byloje C‑204/21 Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas), atsižvelgiant į tai, kad šiose trijose bylose iškilę klausimai glaudžiai susiję. Užbaigus minėtą proceso dalį, 2022 m. vasario 23 d. buvo atnaujintas šių sujungtų bylų nagrinėjimas.

38

Lenkijos vyriausybė ir Varšuvos apygardos prokuratūra teigia, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini dėl įvairių aspektų.

39

Pirma, jos tvirtina: kadangi pagrindinėms byloms taikoma tik nacionalinė baudžiamoji teisė, priklausanti išimtinei valstybių narių kompetencijai, šios bylos susijusios su išimtinai vidaus situacija ir neturi jokio ryšio su Sąjungos teisės nuostatomis, dėl kurių Teisingumo Teismui pateikti klausimai. Konkrečiai dėl tokio akto, kaip ginčijamas nutarimas, jos pažymi, kad iš ESS 5 straipsnio ir SESV 3 ir 4 straipsnių matyti, kad tik valstybės narės sprendžia, ar teisėjams suteikti imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, jeigu nusprendžia jį suteikti, nustato šio imuniteto apimtį ir galimo jo panaikinimo procedūrą, taip pat tokio imuniteto panaikinimo pasekmes.

40

Šiuo klausimu visų pirma primintina, kad, nors valstybių narių teisingumo sistemos organizavimas, visų pirma nacionalinių teismų steigimas, sudėtis, įgaliojimai ir veikimas, taip pat teisėjų skyrimo procedūrai ar jų statusui ir pareigų vykdymui taikytinos taisyklės, kaip antai jiems taikoma drausmės tvarka arba jų imuniteto panaikinimo ir nušalinimo nuo pareigų sąlygos, yra priskirtas šių valstybių kompetencijos sričiai, įgyvendindamos šią kompetenciją jos vis dėlto privalo vykdyti savo pareigas, kurios kyla iš Sąjungos teisės, konkrečiai – iš ESS 2 ir 19 straipsnių (šiuo klausimu žr. 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka), C‑791/19, EU:C:2021:596, 56, 60–62 ir 95 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; taip pat 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 38 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

41

Be to, konstatuotina, kad šio sprendimo 39 punkte nurodyti argumentai iš esmės susiję su Sąjungos teisės nuostatų, dėl kurių pateikti prejudiciniai klausimai, taikymo sritimi ir aiškinimu, taip pat galimu šių nuostatų poveikiu, visų pirma atsižvelgiant į šios teisės viršenybę. Taigi tokie su pateiktų klausimų esme susiję argumentai pagal savo pobūdį negali lemti šių klausimų nepriimtinumo (šiuo klausimu žr. 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt., C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 54 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

42

Antra, Lenkijos vyriausybė ir Varšuvos apygardos prokuratūra laikosi nuomonės, kad prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtini, nes Teisingumo Teismo atsakymai į pateiktus klausimus nėra būtini pagrindinėms byloms išnagrinėti ir visų pirma negali lemti sprendimų, kuriuos prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai turės galimybę priimti šiose bylose.

43

Lenkijos vyriausybės teigimu, šie abiejų sudėčių teismai iš tiesų negali kvestionuoti ginčijamo nutarimo. Be to, net jei Teisingumo Teismas leistų kuriam nors iš tų teismų neatsižvelgti į šį nutarimą, pagal nacionalinę teisę jie neturi jokio procesinio pagrindo, kuriuo remdamiesi galėtų dar kartą faktiškai paskirti pagrindines bylas teisėjui, kuris iš pradžių jas nagrinėjo.

44

Ši vyriausybė mano, kad prejudiciniai klausimai iš tikrųjų yra svarbūs tik nagrinėjant teisėjui I. T. iškeltą baudžiamąją bylą. Galimas abejones dėl Sąjungos teisės nuostatų aiškinimo, kaip antai tas, kurias nurodė prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai, reikia nagrinėti toje baudžiamojoje byloje, kurioje atitinkamas teisėjas yra šalis, o ne pagrindinėse bylose, kurias nagrinėti jis buvo paskirtas atsitiktine tvarka, kol ginčijamu nutarimu nebuvo nušalintas nuo pareigų. Per posėdį Teisingumo Teisme Lenkijos vyriausybė teigė, kad šią analizę vėliau patvirtino 2022 m. kovo 22 d. Sprendimo Prokurator Generalny ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas) (C‑508/19, EU:C:2022:201) 60 ir 71 punktuose suformuluotos išvados.

45

Dėl pagrindinės bylos (C‑615/20) Varšuvos apygardos prokuratūra teigia, kad toje byloje prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo priimtas sprendimas sustabdyti jos nagrinėjimą užkerta kelią tam, kad procesas joje būtų užbaigtas dabartinės sudėties teismui paskelbus nuosprendį, o paskyrus naujos sudėties teismą nebeliks tokio sustabdymo pagrindo, nes ginčijamas nutarimas susijęs tik su teisėju I. T. Dėl pagrindinės bylos (C‑671/20) ji pažymi, kad teisėjo I. T. nušalinimas nuo pareigų yra ilgalaikė jos nagrinėjimo kliūtis, o tai – teisėtas pagrindas perskirti su ja susijusią bylą, kad būtų užtikrintas veiksmingas pagrindinės bylos nagrinėjimas, paisant atitinkamų asmenų teisių.

46

Šiuo klausimu vis dėlto pažymėtina, kad abu prašymus priimti prejudicinį sprendimą pateikę teismai atitinkamose savo nagrinėjamose pagrindinėse bylose turi spręsti in limine litis procesinio pobūdžio klausimus, o atsakymai į juos priklauso nuo to, kaip bus išaiškintos Sąjungos teisės nuostatos ir principai, dėl kurių pateikti prejudiciniai klausimai. Byloje C‑615/20 šiais klausimais iš esmės siekiama nustatyti, ar, atsižvelgiant į šias Sąjungos teisės nuostatas ir principus, vieno teisėjo sudėties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pagrįstai gali toliau nagrinėti pagrindinę bylą, nepaisant ginčijamo nutarimo, kuriuo jis nušalintas nuo pareigų. Dėl klausimų byloje C‑671/20 pažymėtina, kad jais iš esmės siekiama nustatyti, ar, atsižvelgiant į šias Sąjungos teisės nuostatas ir principus, vieno teisėjo sudėties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas šioje byloje gali laikyti šį nutarimą neturinčiu privalomosios galios ir už tai šis teisėjas nebus patrauktas drausminėn atsakomybėn, o tai reikštų, kad jis neturi pagrindo priimti sprendimo pagrindinėje byloje, kuri jam buvo perskirta priėmus minėtą nutarimą, todėl ta byla turi būti dar kartą paskirta ją iš pradžių nagrinėjusiam teisėjui.

47

Kaip matyti iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos, prejudiciniai klausimai, kuriais taip siekiama sudaryti sąlygas prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui išspręsti in limine litis procesinio pobūdžio sunkumus, kaip antai susijusius su jo paties jurisdikcija nagrinėti jam paskirtą bylą arba teisinėmis pasekmėmis, kurios turi arba neturi būti laikomos sukeltomis teismo sprendimo, sudarančio galimą kliūtį jam toliau nagrinėti tokią bylą, yra priimtini pagal SESV 267 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2019 m. lapkričio 19 d. Sprendimo A. K. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas), C‑585/18, C‑624/18 ir C‑625/18, EU:C:2019:982, 100, 112 ir 113 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją; 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 93 ir 94 punktus ir 2021 m. lapkričio 16 d. Sprendimo Prokuratura Rejonowa w Mińsku Mazowieckim ir kt., C‑748/19–C‑754/19, EU:C:2021:931, 47–49 punktus).

48

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, skirtingai nei byloje, kurioje priimtas Lenkijos vyriausybės nurodytas 2022 m. kovo 22 d. Sprendimas Prokurator Generalny ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas) (C‑508/19, EU:C:2022:201), pagrindinės bylos šiose sujungtose bylose visiškai nesusijusios su baudžiamąja byla, iškelta prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teisėjui byloje C‑615/20, ir jokiu būdu nėra šalutinis tos baudžiamosios bylos procesas, kaip tai suprantama pagal nurodyto sprendimo 71 punktą. Todėl minėtame sprendime padarytos išvados negali būti taikomos pagrindinėms byloms šiose sujungtose bylose.

49

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šie prašymai priimti prejudicinį sprendimą yra priimtini.

50

Pirmuoju–trečiuoju klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑615/20 iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 2 straipsnis, ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa ir Chartijos 47 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias instancijai, neatitinkančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, suteikiama jurisdikcija leisti iškelti baudžiamąją bylą bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, o tokio leidimo suteikimo atveju – nušalinti atitinkamus teisėjus nuo pareigų ir sumažinti darbo užmokestį nušalinimo laikotarpiu.

51

Šiuo klausimu pirmiausia pažymėtina, kad po to, kai buvo pateikti šie prašymai priimti prejudicinį sprendimą, Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs Komisijos ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo Lenkijos Respublikai, remdamasis 2023 m. birželio 5 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) (C‑204/21, EU:C:2023:442, toliau – Sprendimas Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas)) 91–103 punktuose išdėstytais motyvais, jo rezoliucinės dalies 1 punkte nusprendė, kad suteikusi Drausmės bylų kolegijai, neatitinkančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, jurisdikciją nagrinėti bylas, turinčias tiesioginį poveikį teisėjų ir teisėjų stažuotojų statusui ir jų pareigų vykdymui, kaip antai prašymus leisti iškelti baudžiamąją bylą teisėjams ir teisėjams stažuotojams, ši valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą.

52

To sprendimo 101 punkte Teisingumo Teismas pažymėjo, jog vien tai, kad leidimo patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn gali būti prašoma ir jis gali būti gautas instancijoje, neatitinkančioje nepriklausomumo reikalavimų, gali pakenkti jų pačių nepriklausomumui; tas pats pasakytina apie riziką, kad tokioje instancijoje gali būti priimtas sprendimas nušalinti teisėjus nuo pareigų ir sumažinti jų darbo užmokestį.

53

To paties sprendimo 102 punkte Teisingumo Teismas priminė, jog 2021 m. liepos 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų drausmės tvarka) (C‑791/19, EU:C:2021:596) 112 punkte jau yra konstatavęs, kad, remiantis pastarojo sprendimo 89–110 punktuose nurodytais motyvais, Drausmės bylų kolegijos nepriklausomumas ir nešališkumas nėra užtikrinti.

54

Nagrinėjamu atveju iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą matyti, kad ginčijamas nutarimas, kuriuo leista iškelti baudžiamąją bylą teisėjui – vienam įeinančiam į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo byloje C‑615/20 sudėtį, t. y. bendrosios kompetencijos teismą, kuriam pagal ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą gali tekti priimti sprendimą dėl klausimų, susijusių su Sąjungos teisės taikymu ar aiškinimu, – ir jis nušalintas nuo pareigų, kartu sumažinant darbo užmokestį, buvo priimtas remiantis nacionalinės teisės nuostatomis, kurias Sprendime Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) Teisingumo Teismas pripažino prieštaraujančiomis šiai Sąjungos teisės nuostatai, nes pagal jas jurisdikcija priimti tokius aktus, kaip šis nutarimas, suteikiama instancijai, neatitinkančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų.

55

Taigi to, kas konstatuota Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 91–103 punktuose, kuriais grindžiama jo rezoliucinės dalies 1 punkte padaryta išvada dėl įsipareigojimų neįvykdymo, pakanka atsakyti į pirmąjį–trečiąjį klausimus byloje C‑615/20, todėl šioje byloje taip pat nereikia aiškinti ESS 2 straipsnio ir Chartijos 47 straipsnio bei nagrinėti kitų šiuose pirmajame ir trečiajame klausimuose nurodytų vertinimo aspektų.

56

Šiomis aplinkybėmis taip pat primintina, kad pagal SESV 260 straipsnio 1 dalį, jei Teisingumo Teismas nustato, kad valstybė narė neįvykdė įsipareigojimų pagal Sutartis, ta valstybė narė privalo imtis būtinų priemonių, kad įvykdytų Teisingumo Teismo sprendimą, turintį res judicata galią fakto ir teisės klausimams, kurie juo buvo faktiškai arba privalomai išspręsti (2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 35 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

57

Taigi atitinkamos valstybės narės institucijos, dalyvaujančios įgyvendinant teisėkūros įgaliojimus, privalo pakeisti nacionalinės teisės nuostatas, dėl kurių priimtas sprendimas dėl įsipareigojimų neįvykdymo, taip, kad jos atitiktų Sąjungos teisės reikalavimus, o šios valstybės narės teismai, vykdydami savo jurisdikciją, savo ruožtu privalo užtikrinti, kad bus paisoma to sprendimo, ir tai, be kita ko, reiškia, kad šie teismai, remdamiesi minėto sprendimo galia, prireikus turi atsižvelgti į jame išdėstytus teisinius aspektus, kad nustatytų Sąjungos teisės nuostatų, kurias jie turi taikyti, taikymo sritį (2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 36 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad nagrinėdamas pagrindinę bylą prašymą priimti prejudicinį pateikęs teismas byloje C‑615/20 turi atsižvelgti į visas iš šio sprendimo 51 ir 55 punktuose nurodytų Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) išvadų kylančias pasekmes.

59

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į byloje C‑615/20 pateiktus pirmąjį–trečiąjį klausimus reikia atsakyti: ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos, pagal kurias instancijai, neatitinkančiai nepriklausomumo ir nešališkumo reikalavimų, suteikiama jurisdikcija leisti iškelti baudžiamąją bylą bendrosios kompetencijos teismų teisėjams, o tokio leidimo suteikimo atveju – nušalinti atitinkamus teisėjus nuo pareigų ir sumažinti darbo užmokestį nušalinimo laikotarpiu.

60

Ketvirtuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑615/20 iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės principas, ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas ir teisinio saugumo principas turi būti aiškinami taip:

61

Remiantis suformuota jurisprudencija, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą ši teisė laikoma viršesne už valstybių narių teisę. Todėl pagal šį principą reikalaujama, kad visos valstybių narių institucijos užtikrintų visišką įvairių Sąjungos teisės normų veiksmingumą, o valstybių narių teisė negali pakenkti šių normų veiksmingumui tų valstybių teritorijoje (2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 156 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

62

Taigi pagal šį principą kiekvienas nacionalinis teismas, turintis taikyti Sąjungos teisės nuostatas pagal jam suteiktą jurisdikciją, turi pareigą užtikrinti visišką šios teisės reikalavimų veiksmingumą jo nagrinėjamoje byloje, prireikus savo iniciatyva netaikydamas bet kurių tiesiogiai veikiančiai Sąjungos teisės nuostatai prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų ar praktikos, ir neprivalo prašyti, kad ši nacionalinė nuostata ar praktika būtų panaikintos teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis, arba laukti, kol tai bus padaryta (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 53 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šios pareigos vykdymas, be kita ko, būtinas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi valstybių narių lygybės prieš Sutartis, ir yra ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo išraiška (šiuo klausimu žr. 2022 m. vasario 22 d. Sprendimo RS (Konstitucinio Teismo sprendimų padariniai), C‑430/21, EU:C:2022:99, 55 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

63

Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, aiškinama atsižvelgiant į Chartijos 47 straipsnį, kurioje valstybėms narėms nustatytas aiškus ir tikslus įpareigojimas pasiekti rezultatą ir jis nėra susietas su jokia sąlyga dėl teismų, turinčių aiškinti ir taikyti Sąjungos teisę, nepriklausomumo ir nešališkumo, taip pat reikalavimu, kad jie būtų įsteigti pagal įstatymą, yra tiesiogiai veikianti, o tai reiškia, kad neturi būti taikoma jokia nacionalinės teisės nuostata, nacionalinė jurisprudencija ar praktika, prieštaraujanti šioms Sąjungos teisės nuostatoms, kaip jas išaiškino Teisingumo Teismas (Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 78 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

64

Iš suformuotos jurisprudencijos taip pat matyti, kad, net nesant nacionalinės teisės aktų, kuriais būtų nutrauktas Teisingumo Teismo konstatuotas įsipareigojimų neįvykdymas, nacionaliniai teismai privalo imtis visų priemonių, kad Sąjungos teisė būtų visiškai taikoma vadovaujantis tuo, kas nustatyta sprendime dėl įsipareigojimų neįvykdymo. Be to, pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą nacionaliniai teismai turi pašalinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 10 d. Sprendimo Grossmania, C‑177/20, EU:C:2022:175, 38 ir 63 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

65

Siekdamas įvykdyti šio sprendimo 61–64 punktuose nurodytas pareigas nacionalinis teismas turi netaikyti tokio akto, kaip ginčijamas nutarimas, kuriuo, pažeidžiant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, teisėjas nušalintas nuo pareigų, jeigu tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 159 ir 161 punktus).

66

Kadangi pateikti galutinį faktinių aplinkybių vertinimą, taip pat taikyti ir aiškinti nacionalinę teisę, kai vyksta SESV 267 straipsnyje numatyta procedūra, priklauso tik prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui, būtent jis turės galutinai nustatyti konkrečias pasekmes, kurios pagrindinėje byloje (C‑615/20) kyla iš ankstesniame punkte nurodyto principo. Vis dėlto pagal suformuotą jurisprudenciją Teisingumo Teismas, remdamasis bylos medžiaga, gali nacionaliniam teismui pateikti Sąjungos teisės išaiškinimo gaires, kurios jam galėtų būti naudingos šiuo tikslu (šiuo klausimu žr. 2021 m. kovo 2 d. Sprendimo A.B. ir kt. (Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimas – Skundas), C‑824/18, EU:C:2021:153, 96 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

67

Šiuo klausimu per Teisingumo Teismo posėdį Lenkijos vyriausybė nurodė, kad 2022 m. birželio 9 d. priimtas Ustawa o zmianie ustawy o Sądzie Najwyższym oraz niektórych innych ustawa (Įstatymas, kuriuo iš dalies keičiamas Aukščiausiojo Teismo įstatymas ir kai kurie kiti įstatymai) (Dz. U., 2022, 1259 pozicija), įsigaliojęs 2022 m. liepos 15 d. Remiantis šios vyriausybės pateiktais paaiškinimais, šiuo naujuoju įstatymu, be kita ko, buvo panaikinta Drausmės bylų kolegija ir įtvirtintos pereinamosios nuostatos, pagal kurias bet kuris teisėjas, dėl kurio buvo priimtas šios kolegijos nutarimas leisti iškelti jam baudžiamąją bylą, nuo šiol turi galimybę prašyti, kad sprendimą peržiūrėtų pagal tą patį įstatymą įsteigta nauja Sąd Najwyższy (Aukščiausiasis Teismas) kolegija; tokiu atveju ši nauja kolegija ne vėliau kaip per dvylika mėnesių turi priimti sprendimą dėl tokio prašymo.

68

Minėtos vyriausybės teigimu, ši nauja teisių gynimo priemonė leidžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui byloje C‑615/20 pasiekti, kad ginčijamas nutarimas būtų peržiūrėtas, todėl nagrinėjamu atveju nebelieka tikslo netaikyti šio nutarimo. Pasak jos, 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas) (C‑487/19, EU:C:2021:798) 161 punkte pats Teisingumo Teismas pažymėjo, kad tokios rūšies teisių gynimo priemonė yra pateisinama, tik jei atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją ji yra būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti.

69

Vis dėlto iš Lenkijos vyriausybės pateiktų paaiškinimų nematyti, kad ginčijamas nutarimas neteko galios įsigaliojus šio sprendimo 67 punkte nurodytam 2022 m. birželio 9 d. įstatymui ir kad dėl to išnyko kliūtis, trukdanti dabartinės sudėties prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui (byla C‑615/20) toliau nagrinėti pagrindinę bylą. Dėl aplinkybės, kad atitinkamas teisėjas nuo šiol turi galimybę prašyti peržiūrėti ginčijamą nutarimą naujai įsteigtoje instancijoje, turinčioje priimti sprendimą ne vėliau kaip per vienus metus, pažymėtina, kad neatrodo, jog ši aplinkybė (tai galutinai patikrins prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas) leidžia užtikrinti, kad minėta kliūtis gali būti nedelsiant pašalinta teisminių organų, įgaliotų nustatyti ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį, iniciatyva tokiomis sąlygomis, kad būtų laikomasi Sąjungos teisės viršenybės principo.

70

Galiausiai, jeigu toks aktas, kaip ginčijamas nutarimas, priimtas instancijoje, kuri nėra nepriklausomas ir nešališkas teismas, kaip tai suprantama pagal Sąjungos teisę, jokiais argumentais, grindžiamais teisinio saugumo principu arba susijusiais su tariama šio nutarimo res judicata galia, negalima veiksmingai remtis siekiant užkirsti kelią tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas ir teisminiai organai, įgalioti nustatyti ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį, netaikytų tokio nutarimo (šiuo klausimu žr. 2021 m. spalio 6 d. Sprendimo W.Ż. (Aukščiausiojo Teismo Išimtinės kontrolės ir viešųjų reikalų kolegija – Skyrimas), C‑487/19, EU:C:2021:798, 160 punktą).

71

Šiuo klausimu, be kita ko, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas (byla C‑615/20) sustabdė pagrindinės bylos nagrinėjimą, kol bus priimtas šis sprendimas. Šiomis aplinkybėmis a priori neatrodo, kad teisiniam saugumui galėtų pakenkti tai, kad šią pagrindinę bylą toliau nagrinės teisėjas, kuris vienas įeina į prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo sudėtį, ypač vėlesnėje tos bylos stadijoje ir kai byla yra itin sudėtinga. Priešingai, atrodo, jog tai leidžia užtikrinti, kad išnagrinėjus pagrindinę bylą galės būti priimtas sprendimas, atitinkantis tiek iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos kylančius reikalavimus, tiek atitinkamų asmenų teisę į teisingą bylos nagrinėjimą per protingą terminą.

72

Šiomis aplinkybėmis prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑615/20 gali pagrįstai netaikyti ginčijamo nutarimo, todėl pagrindinę bylą gali toliau nagrinėti tokios sudėties, kokia šiuo metu yra, o teisminiai organai, įgalioti nustatyti ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį, negali tam sutrukdyti.

73

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į byloje C‑615/20 pateiktą ketvirtąjį klausimą reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės principas ir ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas lojalaus bendradarbiavimo principas turi būti aiškinami taip:

74

Pirmuoju ir trečiuoju klausimais, taip pat ketvirtojo klausimo pirma dalimi, susijusia su Drausmės bylų kolegijos narių skyrimo sąlygomis, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑671/20 iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės, lojalaus bendradarbiavimo ir teisinio saugumo principai turi būti aiškinami taip:

75

Iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑671/20 matyti, kad priėmus ginčijamą nutarimą, kuriuo leista iškelti baudžiamąją bylą teisėjui I. T. ir jis nušalintas nuo pareigų, Sąd Okręgowy w Warszawie (Varšuvos apygardos teismas) pirmininkas, remdamasis Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 47b straipsnio 1 ir 3 dalimis, priėmė nutartį – ja įpareigojo skyriaus, kuriame posėdžiauja teisėjas I. T., pirmininkę pakeisti teismo sudėtį bylose, kurios buvo paskirtos nagrinėti šiam teisėjui, išskyrus bylą, kurioje tas teisėjas pateikė Teisingumo Teismui prašymą priimti prejudicinį sprendimą, dėl kurio nagrinėjama byla C‑615/20. Atsižvelgdama į tai, ši skyriaus pirmininkė, pasinaudojusi tam numatyta IT priemone, priėmė nutartį dėl pagrindinės bylos perskyrimo kitos sudėties teismui, t. y. prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui byloje C‑671/20.

76

Iš argumentų, kuriais grindžiamas atsakymas į ketvirtąjį klausimą byloje C‑615/20, matyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos tiesioginis veikimas reiškia, kad nacionaliniai teismai turi netaikyti pažeidžiant šią nuostatą priimto nutarimo dėl teisėjo nušalinimo nuo pareigų, jeigu tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją.

77

Siekiant užtikrinti ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos veiksmingumą, ši pareiga visų pirma taikoma tos sudėties teismui, kuriam atitinkama byla perskirta dėl tokio nutarimo, todėl šios sudėties teismas privalo jos nenagrinėti (šiuo klausimu žr. 2022 m. kovo 22 d. SprendimoProkurator Generalny ir kt. (Aukščiausiojo Teismo Drausmės bylų kolegija – Skyrimas), C‑508/19, EU:C:2022:201, 74 punktą). Ši pareiga taip pat taikoma organams, įgaliotiems nustatyti ir pakeisti nacionalinio teismo sudėtį, todėl jie turi perskirti tą bylą iš pradžių ją nagrinėjusios sudėties teismui.

78

Nagrinėjamu atveju dėl šio sprendimo 70 punkte nurodytos priežasties negalima veiksmingai remtis jokiais argumentais, grindžiamais teisinio saugumo principu arba susijusiais su tariama minėto nutarimo res judicata galia.

79

Šiuo klausimu pažymėtina, kad, kaip matyti iš nutarties dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje C‑671/20, skirtingai nuo kitų bylų, kurios buvo paskirtos teisėjui I. T. ir vėliau perskirtos kitos sudėties teismui, tačiau kurios toliau buvo nagrinėjamos ir net tam tikrais atvejais užbaigtos naujos sudėties teismo priimtu sprendimu, pagrindinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus priimtas šis sprendimas byloje C‑671/20. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu pagrindinės bylos nagrinėjimą atnaujintų teisėjas I. T., atrodo, būtų galima užtikrinti, kad, nepaisant ginčijamo nutarimo nulemto vėlavimo, ją išnagrinėjus bus priimtas sprendimas, atitinkantis reikalavimus, kylančius tiek iš ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos, tiek iš atitinkamo asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

80

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į byloje C‑671/20 pateiktus pirmąjį ir trečiąjį klausimus bei ketvirtojo klausimo pirmą dalį reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principai turi būti aiškinami taip:

81

Antruoju klausimu ir ketvirtojo klausimo antra dalimi, susijusia su Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) narių skyrimo sąlygomis, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑671/20 iš esmės siekia išsiaiškinti, ar ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos:

82

Pirma, dėl nacionalinės teisės nuostatų, kuriomis rėmėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑671/20, pažymėtina, kad Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 42a straipsnio 1 ir 2 dalyse, be kita ko, šiems teismams numatyti draudimai kvestionuoti teismų teisėtumą arba vertinti teisėjo paskyrimo ar jo įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumą. Pagal to paties įstatymo 107 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas drausminiu nusižengimu laikomas, be kita ko, bet koks bendrosios kompetencijos teismų teisėjų veiksmas, kuriuo kvestionuojamas teisėjo paskyrimo galiojimas.

83

Kaip matyti iš šio prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo paaiškinimų, jo nuomone, tokiomis nacionalinės teisės nuostatomis jam užkertamas kelias priimti sprendimą dėl tokio akto, kaip ginčijamas nutarimas, privalomosios galios nebuvimo ir prireikus jo netaikyti, nors, atsižvelgiant į Teisingumo Teismo atsakymus į kitus jo pateiktus klausimus, privalėtų tai daryti. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo teigimu, taip veikdamas jis būtų priverstas kvestionuoti teisminės instancijos, t. y. Drausmės bylų kolegijos, teisėtumą, ir sunkiai sutrikdyti jos veikimą. Šitaip nagrinėdamas ginčijamo nutarimo privalomąją galią prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas privalėtų vertinti šią kolegiją sudarančių teisėjų skyrimo ir jų įgaliojimų vykdyti teismines funkcijas teisėtumą, taip pat priimti sprendimą dėl tokio skyrimo galiojimo.

84

Šiuo aspektu iš atsakymo į byloje C‑671/20 pateiktus pirmąjį ir trečiąjį klausimus bei ketvirtojo klausimo pirmą dalį matyti, kad nacionaliniai teismai, turintys įgyvendinti nutarimą, kuriuo, pažeidžiant ESS 19 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, teisėjas nušalintas nuo pareigų, privalo jo netaikyti, jeigu tai būtina Sąjungos teisės viršenybei užtikrinti, atsižvelgiant į nagrinėjamą procesinę situaciją.

85

Tokiomis aplinkybėmis tai, kad nacionalinis teismas vykdo pagal Sutartis jam pavestas užduotis ir laikosi įsipareigojimų pagal šias Sutartis, įgyvendindamas tokią nuostatą, kaip ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, iš esmės negali būti laikoma nei draudžiamu veiksmu, nei tokio teismo teisėjų drausminiu nusižengimu (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 132 punktą).

86

Remdamasis Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 198–219 punktuose išdėstytais motyvais, kaip matyti iš jo rezoliucinės dalies 3 punkto, Teisingumo Teismas nusprendė, kad priėmusi ir palikusi galioti Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 42a straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias bet kuriam nacionaliniam teismui draudžiama tikrinti, ar laikomasi Sąjungos teisės reikalavimų dėl pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo užtikrinimo, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal kartu taikomas ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio nuostatas, taip pat Sąjungos teisės viršenybės principą.

87

Remdamasis to paties sprendimo 125–163 punktuose išdėstytais motyvais, kaip matyti iš jo rezoliucinės dalies 2 punkto, Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad priėmusi ir palikusi galioti Bendrosios kompetencijos teismų įstatymo 107 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, pagal kuriuos atitikties Sąjungos teisėje įtvirtintiems pagal įstatymą įsteigto nepriklausomo ir nešališko teismo reikalavimams tikrinimą leidžiama kvalifikuoti kaip drausminį nusižengimą, Lenkijos Respublika neįvykdė, be kita ko, įsipareigojimų pagal kartu taikomas ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos ir Chartijos 47 straipsnio nuostatas.

88

Šio sprendimo 56, 58 ir 61–64 punktuose jau priminta, kad, atsižvelgiant į sprendimų, kuriais Teisingumo Teismas konstatuoja įsipareigojimų neįvykdymą, galią, ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos tiesioginį veikimą ir Sąjungos teisės viršenybės principą, nacionaliniai teismai, taigi, ir prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑671/20, savo nagrinėjamose bylose turi netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis šiai Sąjungos teisės nuostatai. Vadinasi, atitinkamos nacionalinės teisės nuostatos, visų pirma jose nustatyti draudimai bendrosios kompetencijos teismams, negali trukdyti tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išnagrinėtų ginčijamo nutarimo privalomąją galią ir jo netaikytų, kaip jis privalo padaryti.

89

Antra, dėl Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos, kuria rėmėsi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, pažymėtina, kad, kaip matyti iš jo paaiškinimų, ši jurisprudencija, jo teigimu, taip pat užkerta kelią tam, kad jis galėtų patikrinti Drausmės bylų kolegijos narių skyrimo sąlygas, siekdamas įsitikinti, jog ši instancija yra nepriklausoma ir nešališka, ir prireikus padaryti išvadą, kad ginčijamas nutarimas netaikytinas.

90

Šiuo klausimu, nesant būtinybės nagrinėti ketvirtojo klausimo antros dalies, susijusios su šio Konstitucinio Teismo narių skyrimo sąlygomis, pakanka priminti, kad, atsižvelgiant į ESS 19 straipsnio 1 dalies antros pastraipos tiesioginį veikimą, pagal Sąjungos teisės viršenybės principą reikalaujama, kad nacionaliniai teismai netaikytų jokios nacionalinės jurisprudencijos, prieštaraujančios šiai Sąjungos teisės nuostatai, kaip ją išaiškino Teisingumo Teismas (šiuo klausimu žr. Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 78 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją).

91

Be to, primintina, kad jei Teisingumo Teismui priėmus sprendimus nacionalinio teismo teisėjas manytų, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencija prieštarauja Sąjungos teisei, tai, kad toks nacionalinio teismo teisėjas, vadovaudamasis šios teisės viršenybės principu, nuspręstų netaikyti šios konstitucinės jurisprudencijos, negalėtų užtraukti jam drausminės atsakomybės (Sprendimo Komisija / Lenkija (Teisėjų nepriklausomumas ir privatus gyvenimas) 151 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

92

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas byloje C‑671/20 turės netaikyti šio sprendimo 86 ir 87 punktuose nurodytų nacionalinės teisės nuostatų, taip pat jo 89 punkte nurodytos Trybunał Konstytucyjny (Konstitucinis Teismas) jurisprudencijos, nes, kaip paaiškėjo, minėtos nuostatos ir jurisprudencija gali kliudyti tam, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas netaikytų ginčijamo nutarimo ir atitinkamai nepriimtų sprendimo dėl pagrindinės bylos.

93

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, į byloje C‑671/20 pateiktą antrąjį klausimą reikia atsakyti, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa, Sąjungos teisės viršenybės ir lojalaus bendradarbiavimo principai turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiamos:

94

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: