1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/54/EB (OL L 211, 2009, p. 55), ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 2003/55/EB (OL L 211, 2009, p. 94), tinkamai į nacionalinę teisę neperkėlusi:

2

Direktyvos 2009/72 9, 11, 34, 37 ir 61 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

<…>

<…>

<…>

<…>

3

Šios direktyvos 5 straipsnyje numatyta:

„Reguliavimo institucijos, valstybėms narėms taip nusprendus, arba valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyti techniniai saugos kriterijai ir būtų parengtos bei paskelbtos techninės taisyklės, nustatančios būtiniausius techninės konstrukcijos ir eksploatavimo reikalavimus, taikomus gamybos įrenginių, skirstymo sistemų, tiesiogiai prijungtos vartotojų įrangos, jungiamųjų linijų [grandinių] ir tiesioginių linijų prijungimui prie sistemos. Tos techninės taisyklės užtikrina sistemų sąveiką, yra objektyvios bei nediskriminacinės. Prireikus, Agentūra gali parengti atitinkamas rekomendacijas, skirtas toms taisyklėms suderinti. Tos taisyklės pateikiamos Komisijai laikantis 1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus bei apie informacinės visuomenės paslaugas reglamentuojančias taisykles teikimo tvarką [(OL L 204, 1998, p. 37)], 8 straipsnio.“

4

Direktyvos 2009/72 9 straipsnio 1 dalies a punkte ir 8 dalyje nustatyta:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2012 m. kovo 3 d.:

<…>

8.   Jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti 1 dalies.

Tokiu atveju atitinkama valstybė narė:

5

Šios direktyvos 10 straipsnio 2 dalyje numatyta:

„Įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kurioms nacionalinė reguliavimo institucija, taikydama toliau nurodytą sertifikavimo procedūrą, išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad tos įmonės atitinka 9 straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatoriais <…>“

6

Minėtos direktyvos V skyriuje „Nepriklausomas perdavimo operatorius“ esančio 17 straipsnio 1 dalies a punkte nurodyta:

„Perdavimo sistemos operatoriai turi turėti visus žmogiškuosius, techninius, materialinius ir finansinius išteklius, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal šią direktyvą įgyvendinti ir užsiimti elektros energijos perdavimo veikla, visų pirma:

7

Tos pačios direktyvos 35 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta:

„4.   Valstybės narės garantuoja reguliavimo institucijos nepriklausomumą ir užtikrina, kad ji nešališkai ir skaidriai naudotųsi savo įgaliojimais <…>

<…>

5.   Siekdamos apsaugoti reguliavimo institucijos nepriklausomumą, valstybės narės pirmiausia užtikrina, kad:

<…>“

8

Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalies i ir j punktuose, 4 dalies a ir b punktuose, 6 dalies a–c punktuose ir 9 dalyje numatyta:

„1.   Reguliavimo institucijos pareigos yra šios:

<…>

<…>

4.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti 1, 3 ir 6 dalyse nurodytas pareigas. Šiuo tikslu reguliavimo institucija turi bent šiuos įgaliojimus:

<…>

6.   Reguliavimo institucijos atsako už tai, kad likus pakankamai laiko iki jų įsigaliojimo būtų nustatytos ar patvirtintos bent tos metodikos, pagal kurias apskaičiuojama ar nustatomos sąlygos, susijusios su:

<…>

9.   Reguliavimo institucijos stebi nacionalinių elektros energijos sistemų, įskaitant jungiamąsias linijas, perkrovos valdymą ir perkrovos valdymo taisyklių įgyvendinimą. Tuo tikslu perdavimo sistemos operatoriai arba rinkos operatoriai pateikia nacionalinėms reguliavimo institucijoms savo perkrovos valdymo taisykles, įskaitant pajėgumų paskirstymą. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali reikalauti pakeisti tas taisykles.“

9

Direktyvos 2009/73 6, 8, 30, 33 ir 59 konstatuojamųjų dalių formuluotės atitinka Direktyvos 2009/72 9, 11, 34, 37 ir 61 konstatuojamąsias dalis. Direktyvos 2009/72 33 konstatuojamojoje dalyje pateikta nuoroda į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/54/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 96/92/EB (OL L 176, 2003, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 211), pakeičiama Direktyvos 2009/73 29 konstatuojamojoje dalyje padaryta nuoroda į 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/55/EB dėl dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančią Direktyvą 98/30/EB (OL L 176, 2003, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230). Nuorodos į elektros energijos rinkas pakeičiamos nuorodomis į dujų rinkas.

10

Direktyvos 2009/73 9 straipsnio 1 dalies a punkto ir 8 dalies, 10 straipsnio 2 dalies, 17 straipsnio 1 dalies a punkto, 41 straipsnio 1 dalies i ir j punktų, 4 dalies a ir b punktų, 6 dalies a–c punktų ir 9 dalies formuluotės atitinka atitinkamai Direktyvos 2009/72 9 straipsnio 1 dalies a punktą ir 8 dalį, 10 straipsnio 2 dalį, 17 straipsnio 1 dalies a punktą, 37 straipsnio 1 dalies i ir j punktus, 4 dalies a ir b punktus, 6 dalies a–c punktus ir 9 dalį.

11

1999 m. balandžio 29 d. Elektros energijos rinkos organizavimo įstatymo (Moniteur belge, 1999 m. gegužės 11 d., p. 16264), iš dalies pakeisto 2015 m. birželio 28 d. įstatymu (Moniteur belge, 2015 m. liepos 6 d., p. 44424) (toliau – Elektros energijos įstatymas), 9bis straipsnio, įtraukto 2003 m. sausio 14 d. įstatymu (Moniteur belge, 2003 m. vasario 28 d., p. 9944), 1 dalyje nustatyta:

„Išskyrus du vertybinius popierius, sistemos operatoriui privalo tiesiogiai ar netiesiogiai priklausyti visas kapitalas ir balsavimo teisės, susijusios su vertybiniais popieriais, kuriuos išleido:

1. kiekviena patronuojamoji bendrovė, per kurią sistemos operatoriaus prašymu visiškai ar iš dalies užtikrinamas 8 straipsnyje nurodytas perdavimo sistemos valdymas;

2. kiekviena patronuojamoji bendrovė, kuriai priklauso perdavimo sistemos infrastruktūra ir įrenginiai.“

12

Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„[Federalinis energetikos] ministras, gavęs [Elektros energijos ir dujų reguliavimo komisijos (CREG)] nuomonę ir po svarstymo Ministrų Taryboje, taip pat gavęs vieno ar kelių perdavimo sistemos savininkų (įskaitant prireikus išeinančiosios sistemos operatorių), kuriems atskirai arba kartu priklauso ne mažiau kaip 75 [%] nacionalinės teritorijos ir bent jau du trečdaliai kiekvieno regiono teritorijos apimančios perdavimo sistemos dalies, pasiūlymą, paskiria perdavimo sistemos operatorių.

<…>“

13

Šio įstatymo 11 straipsnyje nustatyta:

„Gavęs (CREG) nuomonę ir pasikonsultavęs su sistemos operatoriumi, Karalius nustato perdavimo sistemos valdymo ir prieigos prie jos techninį reglamentą.

Techniniame reglamente, be kita ko, apibrėžiami:

1. būtiniausi techniniai reikalavimai, taikomi gamybos įrenginių, skirstymo sistemų, tiesiogiai prijungtos vartotojų įrangos, jungiamųjų linijų grandinių ir tiesioginių linijų prijungimui prie sistemos, prijungimo terminai, taip pat techninės sąlygos, suteikiančios galimybę sistemos operatoriui turėti prieigą prie naudotojų įrenginių ir imtis arba užtikrinti, kad būtų imtasi su jais susijusių priemonių, kai to reikalauja sistemos saugumas ar techninis patikimumas; taip pat prijungimo terminai;

2. veiklos taisyklės, taikomos sistemos operatoriui, kai jis techniškai valdo elektros energijos srautus ir atlieka veiksmus, kurių jis turi imtis, kad išspręstų perkrovos problemas, techninius sutrikimus ir gamybos vienetų gedimus;

3. prireikus pirmenybė turi būti teikiama, atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į būtiną tiekimo saugumą, gamybos įrenginiams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius, arba kogeneracijos įrenginiams;

4. pagalbinės paslaugos, kurias turi nustatyti sistemos operatorius;

5. informacija, kurią tinklo naudotojai turi pateikti sistemos operatoriui, įskaitant duomenis, susijusius su plėtros planu;

6. informacija, kurią sistemos operatorius turi pateikti kitų elektros energijos tinklų, su kuriais perdavimo sistema yra sujungta, operatoriams, kad būtų užtikrintas saugus ir veiksmingas jungtinės sistemos eksploatavimas, koordinuojama jos plėtra ir sąveika;

7. nuostatos dėl informacijos apie veiklos taisyklių, bendrųjų sąlygų, standartinių sąlygų, formų ar procedūrų, taikomų sistemos operatoriui ir prireikus naudotojams, teikimo ar išankstinio [CREG] jų patvirtinimo.

Remiantis techniniu reglamentu, sistemos operatoriaus sutartyse dėl prieigos prie sistemos nediskriminuojant nurodomi jo taikymo būdai sistemos naudotojams, platintojams ar tarpininkams.“

14

To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Nepažeisdamas 1995 m. balandžio 6 d. Įstatymo dėl investicinių bendrovių statuso ir kontrolės, finansinių tarpininkų ir finansinių patarėjų (Moniteur belge, 1995 m. birželio 3 d., p. 15876) taikymo, Karalius, gavęs [CREG] nuomonę, gali:

<…>

2. nustatyti tarpininkų ir tiekėjų elgesio taisykles, be kita ko, sandorių ir tikslinimo srityje;

<…>“

15

Elektros energijos įstatymo 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta:

„1.   Įsteigiama [CREG]. [CREG] yra savarankiška įstaiga, turinti juridinio asmens statusą ir buveinę administraciniame Briuselio sostinės (Belgija) rajone.

[CREG] imasi visų pagrįstų priemonių, prireikus glaudžiai konsultuodamasi su kitomis atitinkamomis federalinėmis institucijomis, įskaitant Belgijos konkurencijos instituciją, ir nepažeisdama jų įgaliojimų, kad vykdydama 23 straipsnio 2 [dalyje] išvardytas pareigas pasiektų šiuos tikslus:

<…>

2.   [CREG] pavedama teikti konsultacijas viešosios valdžios institucijoms dėl, pirma, elektros energijos rinkos organizavimo ir veikimo ir, antra, bendros su ja susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo priežiūros ir kontrolės pareigos.

Šiuo tikslu [CREG]:

<…>

3) prižiūri skaidrumą ir konkurenciją elektros energijos rinkoje pagal 23bis straipsnį;

3bis) įvertina, ar 23ter straipsnyje nurodytų įmonės kainų ir išlaidų santykis yra objektyviai pagrįstas;

4) prižiūri ir tikrina prekybą didmeniniais energetikos produktais pagal [2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL L 326, 2011, p. 1)], atsižvelgdama į atitinkamus Belgijos konkurencijos institucijos ir [Finansinių paslaugų ir rinkų tarnybos (FSMA)] įgaliojimus;

<…>

8) tikrina, kaip sistemos operatorius ir elektros energijos įmonės laikosi pareigų pagal šį įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus, taip pat kitas elektros energijos rinkai taikomas įstatymų ir teisės aktų nuostatas, ypač tarpvalstybiniais klausimais ir klausimais, numatytais [2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančiame Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL L 211, 2009, p. 15)];

9) tikrina, kaip taikomas techninis reglamentas, tvirtina šiame reglamente nurodytus dokumentus, visų pirma susijusius su prijungimo ir prieigos prie perdavimo sistemos, taip pat atsakomybės už balansą valdymo rajone sąlygomis, taip pat įvertina ankstesnį techninio reglamento, reglamentuojančio perdavimo sistemos saugą ir patikimumą, taisyklių vykdymą;

<…>“

16

Šio įstatymo 23bis straipsnyje nustatyta:

„[CREG] užtikrina, kad kiekviena elektros energijos įmonė, tiekianti elektros energiją Belgijoje gyvenantiems namų ūkio vartotojams, atskirai arba kartu su viena ar keliomis elektros energijos įmonėmis susilaikytų nuo bet kokio antikonkurencinio elgesio ar nesąžiningos komercinės veiklos, darančių poveikį arba galinčių daryti poveikį Belgijos elektros energijos rinkai.

Jei vykdydama priežiūros ir kontrolės užduotis [CREG] nustato nesąžiningą komercinę veiklą arba antikonkurencinį elgesį, ji savo iniciatyva pateikia [federaliniam energetikos] ministrui ataskaitą, kurioje nurodo savo išvadas ir prireikus visas priemones, kurių, kaip ji mano, reikia imtis jai pačiai ar kitai kompetentingai institucijai, kad būtų ištaisyta nesąžininga komercinė veikla ar antikonkurencinis elgesys, turintys arba galintys turėti poveikį Belgijos elektros energijos rinkai.

[CREG] praneša Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus, perduoda jai ataskaitą, kurią prieš tai pateikė [federaliniam energetikos] ministrui, ir pateikia būtiną konfidencialią informaciją.

Kiek tai susiję su nesąžininga komercine veikla, Karalius, remdamasis (CREG) siūlymu, Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali patikslinti skubias priemones, kurių (CREG) yra įgaliota imtis.

[CREG] gali parengti nuomones ir pasiūlyti bet kokias priemones, skatinančias sklandų rinkos veikimą ir skaidrumą, kurios taikomos visoms Belgijoje veikiančioms elektros energijos įmonėms.“

17

Minėto įstatymo 23ter straipsnyje nurodyta:

„1.   Elektros energijos įmonės siūlomos kainos turi būti objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į įmonės išlaidas. [CREG] įvertina šį santykį lygindama, be kita ko, minėtos įmonės išlaidas ir kainas su panašių įmonių išlaidomis ir kainomis, jei įmanoma, ir tarptautiniu lygmeniu.

2.   Jeigu elektros energijos įmonė yra susijusi įmonė, preziumuojamas piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi, jei nesusijusioms įmonėms ji siūlo diskriminacines kainas ir (arba) sąlygas.

3.   Jei [CREG] nustato, kad objektyviai pateisinamo ryšio nėra, kaip nurodyta [1 dalyje], ji savo iniciatyva [federaliniam energetikos] ministrui pateikia ataskaitą, išdėstydama savo išvadas ir rekomenduojamas priemones.

[CREG] praneša Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus, perduoda jai ataskaitą, kurią prieš tai pateikė [federaliniam energetikos] ministrui, ir pateikia būtiną konfidencialią informaciją.

Kiek tai susiję su diskriminacinėmis kainomis ir (arba) sąlygomis, Karalius, remdamasis (CREG) siūlymu, Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali nurodyti skubias priemones, kurių (CREG) yra įgaliota imtis.

Kainų srityje (CREG) gali parengti nuomonę ir pasiūlyti bet kokias priemones, taikomas visoms Belgijoje veikiančioms elektros energijos įmonėms.“

18

To paties įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje numatyta:

„1. Vykdydama jai pavestas pareigas [CREG] gali reikalauti, kad sistemos operatorius ir paskirstymo sistemų operatoriai, bet kurios susijusios ar asocijuotos įmonės, taip pat bet kuri įmonė, valdanti ar eksploatuojanti daugiašalės prekybos platformą, dėl kurios vyksta derybos dėl energijos blokų ar finansinių priemonių, susijusių su energijos blokais, turinčiais tiesioginį ryšį su Belgijos elektros energijos rinka arba turinčiais jai tiesioginį poveikį, suteiktų jai visą reikalingą informaciją, įskaitant bet kokio atsisakymo suteikti prieigą trečiajai šaliai pagrindimą, ir visą informaciją apie sistemai stiprinti reikalingas priemones, jei jos prašymas yra motyvuotas. Ji gali tikrinti jų sąskaitas vykdomos veiklos vietoje.

Nuo 2003 m. sausio 1 d. [CREG] taip pat gali prašyti jų ir Elektros energijos ir dujų kontrolės komiteto, nepažeidžiant jam patikėtų pareigų, pateikti informaciją, kuri būtų naudinga rengiant jos tarifų politiką, vykdant jai 23, 14bis, 15 ir 16 straipsniuose pavestas pareigas.“

19

Elektros energijos įstatymo 26 straipsnio 1bis dalyje numatyta:

„Vykdydama 23bis ir 23ter straipsniuose jai pavestas pareigas, (CREG) taip pat turi šiuos įgaliojimus ir teises:

1) per 30 dienų nuo jos prašymo pateikimo gauti iš elektros energijos įmonių bet kokios formos informaciją apie jos kompetencijai priklausančius klausimus ir pareigas;

2) gauti iš jų ataskaitas apie jų veiklą arba tam tikrus jos aspektus;

3) nustatyti informaciją, kurią elektros energijos įmonės privalo pateikti periodiškai, ir periodiškumą, kuriuo ši informacija turi būti jai perduodama;

4) jei atsisakoma pateikti prašomą informaciją per 30 dienų, surengti vizitą vietoje, per kurį ji gali susipažinti su visa pirma nurodyta informacija ir dokumentais, reikalingais vykdyti jai skirtas pareigas, ir prireikus daryti jų kopijas.

Pagal šią dalį (CREG) surinkta informacija gali būti naudojama tik 23bis ir 23ter straipsniuose nurodytų ataskaitų, nuomonių ir rekomendacijų tikslais. Karalius Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali išplėsti šio straipsnio taikymą privalomiems sprendimams, kurie gali būti nurodyti 23bis ir 23ter straipsniuose.“

20

Šio įstatymo 30a straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„<…>

(CREG) nariai turi kompetenciją protokolais, kurie yra autentiški, kol neįrodyta kitaip, tirti ir nustatyti pažeidimus <.. > Šiuo tikslu jie gali:

1) patekti į pastatus, dirbtuves ir jų priklausinius darbo valandomis, kai tai būtina jų pareigoms atlikti;

2) padaryti atitinkamas išvadas ir surinkti visus dokumentus, knygas ir daiktus, reikalingus tyrimui ir pažeidimams nustatyti;

3) rinkti visą informaciją, gauti visus rašytinius ar žodinius parodymus;

4) teikti pagalbą vykdant Komisijos sprendimus.

<…>“

21

Pagal minėto įstatymo 31 straipsnį, „[n]epažeisdama kitų šiame įstatyme numatytų priemonių, [CREG] gali įpareigoti bet kurį Belgijoje įsisteigusį fizinį ar juridinį asmenį laikytis konkrečių šio įstatymo nuostatų, jo įgyvendinimo nutarimų, vėlesnių įstatymų, susijusių su tarifais arba su 21bis straipsnyje nurodytomis įmokomis, ar bet kurių kitų nuostatų, kurių taikymą ji prižiūri pagal 23 straipsnio 2 [dalies antros pastraipos] 4 ir 8 punktus, per [CREG] nustatytą terminą“.

22

To paties įstatymo 31/1 straipsnyje nustatyta:

„1.   <…> gavę išankstinį ikiteisminio tyrimo teisėjo leidimą, 30a straipsnio 3 [dalies pirmoje pastraipoje] nurodyti asmenys gali motyvuotu sprendimu areštuoti turtą, išskyrus gyvenamąjį būstą, kuris yra asmens, dėl kurio [CREG] pradėjo tyrimą, nuosavybė ir yra arba nagrinėjamo pažeidimo dalykas, arba buvo skirtas ar panaudotas atitinkamam nusikaltimui įvykdyti, arba tiesiogiai iš pažeidimo suteikia turtinę nauda ar yra jai lygiavertis.

30a straipsnio 3 [dalies pirmoje pastraipoje] nurodyti asmenys savo sprendime nurodo faktines aplinkybes, dėl kurių priemonė buvo patvirtinta, ir motyvuodami savo sprendimą atsižvelgia į proporcingumo ir subsidiarumo principus.

Vykdydami šį įsakymą 30a straipsnio 3 [dalies pirmoje pastraipoje] nurodyti asmenys prireikus gali prašyti viešosios valdžios institucijų pagalbos.

<…>“

23

1965 m. balandžio 12 d. Įstatymo dėl dujų ir kitų produktų perdavimo vamzdynais (Moniteur belge, 1965 m. gegužės 7 d., p. 5260), iš dalies pakeisto 2015 m. liepos 8 d. įstatymu (Moniteur belge, 2015 m. liepos 16 d., p. 46239) (toliau – Gamtinių dujų įstatymas), 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nustatyta:

„Leidimo perduoti gamtines dujas turėtojui, kuris yra kandidatas valdyti gamtinių dujų perdavimo sistemą, vienam ar kartu su kitais gamtinių dujų perdavimo leidimo turėtojais turi priklausyti planuojamos sistemos dalis, apimanti ne mažiau kaip 75 % nacionalinės teritorijos.“

24

Šio įstatymo 15/5undecies straipsnyje nustatyta:

„1.   [CREG] siūlymu Karalius nustato gero elgesio kodeksą, susijusį su prieiga prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir [suskystintų gamtinių dujų (SGD)] įrenginio.

Gero elgesio kodeksas apibrėžia:

1) prašymo suteikti prieigą prie sistemos procedūrą ir tvarką;

2) informaciją, kurią gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio naudotojai turi pateikti gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio operatoriams;

3) atsargumo priemones, kurių turi imtis gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio operatoriai, kad būtų išsaugotas komercinių duomenų, susijusių su gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos [arba] SGD įrenginio naudotojais, konfidencialumas;

4) terminus, per kuriuos gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio operatoriai turi atsakyti į prašymus suteikti prieigą prie jų sistemos ir įrenginių;

5) priemones, kuriomis siekiama išvengti bet kokios gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ar SGD įrenginio naudotojų ar jų kategorijų diskriminacijos;

6) būtiniausius reikalavimus, susijusius su teisiniu ir operatyviniu gamtinių dujų perdavimo ir gamtinių dujų tiekimo funkcijų, vykdomų integruotų gamtinių dujų perdavimo sistemų, gamtinių dujų saugyklos ar SGD įrenginio operatorių veikloje, atskyrimu;

7) pagrindinius principus, susijusius su, pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio operatorių ir, antra, gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ar SGD įrenginio naudotojų teisėmis ir pareigomis siekiant gauti prieigą prie jų;

8) pagrindinius sąskaitų faktūrų išrašymo principus;

9) pagrindinius principus, susijusius su, pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklų ir SGD įrenginio operatorių ir, antra, gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklų ar SGD įrenginio naudotojų teisėmis ir pareigomis dėl jų naudojimo, ypač derantis dėl prieigos prie transporto pajėgumų, perkrovos valdymo ir informacijos skelbimo;

10) priemones, kurios turi būti įtrauktos į įsipareigojimų programą siekiant užtikrinti, kad nebūtų jokios diskriminacinės praktikos, ir garantuoti tinkamą jos laikymosi kontrolę. Programoje nustatomos konkrečios darbuotojų pareigos, kad šis tikslas būtų pasiektas. Už atitikties programos įgyvendinimo priežiūrą atsakingas asmuo ar įstaiga turi pateikti [CREG] metinę ataskaitą, kurioje nurodomos taikytos priemonės. Ši ataskaita skelbiama viešai;

11) operatorių darbuotojų nepriklausomumo nuo gamintojų, platintojų, tiekėjų ir tarpininkų reikalavimus[;]

12) 15/1 straipsnio [1 dalies] 9bis punkte nurodytas antrinės rinkos taisykles ir organizavimą;

13) pagrindinius principus, susijusius su prieigos prie centrų organizavimu.

Bet kokio perdavimo ar paslaugų teikimo leidimo išdavimas ir išlaikymas priklauso nuo gero elgesio kodekso laikymosi.

<…>“

25

Minėto įstatymo 15/14 straipsnio 2 dalies pirmoje ir antroje pastraipose nustatyta:

„[CREG] pavedama viešosios valdžios institucijoms teikti konsultacijas dėl, pirma, gamtinių dujų rinkos organizavimo ir veikimo ir, antra, su ja susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo priežiūros ir kontrolės.

Šiuo tikslu [CREG]:

<…>

6) tvirtina pagrindines prieigos prie perdavimo sistemos sąlygas, išskyrus 15/5–15/5quinquies straipsniuose nurodytus tarifus, ir prižiūri, kaip perdavimo įmonės įgyvendina jas savo atitinkamose sistemose;

<…>

9) prižiūri gamtinių dujų sektoriaus įmonių apskaitą siekiant, be kita ko, patikrinti, ar laikomasi 15/12 straipsnio nuostatų ir ar nėra kryžminių subsidijų;

<…>

16) stebi veiklos skaidrumo lygį, įskaitant didmenines kainas, ir užtikrina, kad gamtinių dujų įmonės laikytųsi skaidrumo įsipareigojimų;

17) stebi rinkos atvėrimo ir konkurencijos lygį bei veiksmingumą didmeninėse ir mažmeninėse rinkose, įskaitant gamtinių dujų biržą, ir galimus konkurencijos iškraipymo ar apribojimo atvejus, pateikdama visą naudingą informaciją Belgijos konkurencijos institucijai ir pranešdama jai tai pateisinančius atvejus;

<…>

29) gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus siūlymu tvirtina prieigos prie tarpvalstybinės infrastruktūros nustatymo metodus, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras. Šie metodai yra skaidrūs ir nediskriminaciniai. Patvirtintus metodus [CREG] skelbia savo interneto svetainėje;

30) stebi gamtinių dujų perdavimo sistemos perkrovos valdymą, įskaitant jungiamąsias linijas, ir perkrovos valdymo taisyklių įgyvendinimą pagal 15/1 straipsnio [3 dalies] 7 punktą. [CREG] informuoja [Federalinės viešosios „ekonomikos, MVĮ, vidurinės klasės ir energijos“ tarnybos] Energetikos generalinį direktoratą“.

26

To paties įstatymo 15/14bis straipsnyje numatyta:

„[CREG] užtikrina, kad kiekviena gamtinių dujų įmonė, tiekianti gamtines dujas Belgijoje gyvenantiems namų ūkio vartotojams, atskirai arba kartu su viena ar keliomis gamtinių dujų įmonėmis susilaikytų nuo bet kokio antikonkurencinio elgesio ar nesąžiningos komercinės veiklos, turinčių arba galinčių turėti poveikį Belgijos gamtinių dujų rinkai.

Jei vykdydama priežiūros ir kontrolės pareigas [CREG] nustato nesąžiningą komercinę veiklą arba antikonkurencinį elgesį, ji savo iniciatyva [federaliniam energetikos] ministrui pateikia ataskaitą, kurioje nurodo savo išvadas ir prireikus visas priemones, kurių, kaip ji mano, reikia imtis jai pačiai ar kitai kompetentingai institucijai, kad būtų ištaisyta nesąžininga komercinė veikla ar antikonkurencinis elgesys, turintys arba galintys turėti poveikį Belgijos gamtinių dujų rinkai.

[CREG] praneša Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus, perduoda jai ataskaitą, kurią prieš tai pateikė [federaliniam energetikos] ministrui, ir pateikia būtiną konfidencialią informaciją.

Kiek tai susiję su nesąžininga komercine veikla, Karalius, remdamasis [CREG] siūlymu, Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali patikslinti skubias priemones, kurių [CREG] yra įgaliota imtis.

[CREG] gali parengti nuomones ir pasiūlyti bet kokias priemones, skatinančias sklandų rinkos veikimą ir skaidrumą, kurios taikomos visoms Belgijoje veikiančioms gamtinių dujų įmonėms.“

27

Gamtinių dujų įstatymo 15/14ter straipsnyje nustatyta:

„1.   Gamtinių dujų įmonės siūlomos kainos turi būti objektyviai pagrįstos, atsižvelgiant į įmonės išlaidas. [CREG] įvertina šį santykį lygindama, be kita ko, minėtos įmonės išlaidas ir kainas su panašių įmonių išlaidomis ir kainomis, jei įmanoma, ir tarptautiniu lygmeniu.

2.   Jeigu gamtinių dujų įmonė yra susijusi įmonė, piktnaudžiavimas dominuojančia padėtimi preziumuojamas, jei nesusijusioms įmonėms ji siūlo diskriminacines kainas ir (arba) sąlygas.

3.   Jei [CREG] nustato, kad objektyviai pateisinamo ryšio nėra, kaip nurodyta [1 dalyje], ji savo iniciatyva [federaliniam energetikos] ministrui pateikia ataskaitą išdėstydama savo išvadas ir rekomenduojamas priemones.

[CREG] praneša Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus, perduoda jai ataskaitą, kurią prieš tai pateikė [federaliniam energetikos] ministrui, ir pateikia reikalingą konfidencialią informaciją.

Kiek tai susiję su diskriminacinėmis kainomis ir (arba) sąlygomis, Karalius, remdamasis [CREG] siūlymu, Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali patikslinti skubias priemones, kurių [CREG] yra įgaliota imtis.

Kainų srityje [CREG] gali parengti nuomonę ir pasiūlyti bet kokias priemones, taikomas visoms Belgijoje veikiančioms dujų įmonėms.“

28

Šio įstatymo 15/16 straipsnio 1bis dalyje nurodyta:

„Vykdydama 15/14bis ir 15/14ter straipsniuose jai pavestas pareigas [CREG] taip pat turi šiuos įgaliojimus ir teises:

1) per 30 dienų nuo prašymo pateikimo gauti iš gamtinių dujų įmonių visą bet kokios formos informaciją apie jos kompetencijai priklausančius klausimus ir pareigas;

2) gauti iš jų ataskaitas apie jų veiklą arba tam tikrus jos aspektus;

3) nustatyti informaciją, kurią gamtinių dujų įmonės privalo jai pateikti periodiškai, ir periodiškumą, kuriuo ši informacija turi būti jai perduodama;

4) jei atsisakoma pateikti prašomą informaciją per 30 dienų, surengti vizitą vietoje, per kurį ji gali susipažinti su visa pirma nurodyta informacija ir dokumentais, reikalingais vykdyti jai patikėtas pareigas, ir prireikus daryti jų kopijas.

Pagal šią dalį [CREG] surinkta informacija gali būti naudojama tik 15/14bis ir 15/14ter straipsniuose nurodytų ataskaitų, nuomonių ir rekomendacijų tikslais. Karalius Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali išplėsti šio straipsnio taikymą privalomiems sprendimams, kurie gali būti nurodyti 15/14bis ir 15/14ter straipsniuose.“

29

Gamtinių dujų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„<…>

[CREG] nariai turi kompetenciją protokolais, kurie yra autentiški, kol neįrodyta kitaip, tirti ir nustatyti pažeidimus <…> Šiuo tikslu jie gali:

1) patekti į pastatus, dirbtuves ir jų priklausinius darbo valandomis, kai tai būtina jų pareigoms atlikti;

2) padaryti atitinkamas išvadas ir surinkti visus dokumentus, knygas ir daiktus, reikalingus tyrimui ir pažeidimams nustatyti;

3) rinkti visą informaciją, gauti visus rašytinius ar žodinius parodymus;

4) teikti pagalbą vykdant Komisijos sprendimus.

<…>“

30

Pagal šio įstatymo 20/2 straipsnį „[n]epažeisdama kitų šiame įstatyme numatytų priemonių, [CREG] gali įpareigoti bet kurį Belgijoje įsisteigusį fizinį ar juridinį asmenį laikytis konkrečių šio įstatymo nuostatų, jo įgyvendinimo nutarimų, vėlesnių įstatymų, susijusių su tarifais arba 15/11 straipsnyje nurodytomis įmokomis, ar bet kurių kitų nuostatų, kurių taikymą ji prižiūri pagal 15/14 straipsnio 2 dalies [antros pastraipos] 5 ir 5bis punktus, per [CREG] nustatytą terminą“.

31

Komisija savo iniciatyva išnagrinėjo direktyvų 2009/72 ir 2009/73 perkėlimą į Belgijos teisę, siekdama patikrinti, ar esama galimų nesuderinamumų su Sąjungos teise. Tyrimas buvo susijęs su perdavimo sistemų atskyrimu, nacionalinių reguliavimo institucijų nepriklausomumu ir įgaliojimais bei vartotojų apsauga.

32

2013 m. gegužės 6 d. Komisija per „ES Pilot“ procedūrą nusiuntė Belgijos Karalystei raštą, ragindama ją atsakyti į kelis klausimus dėl šio nuostatų perkėlimo. 2014 m. vasario 10 d. šiai valstybei narei buvo pateikti papildomi klausimai.

33

Minėta valstybė narė į šį raštą ir papildomus klausimus atsakė 2013 m. rugsėjo 12 d., 2014 m. vasario 24 d. ir vasario 28 d., taip pat 2014 m. kovo 3 d., kovo 18 d. ir kovo 19 d.

34

2014 m. spalio 17 d. Komisija pateikė Belgijos Karalystei oficialų pranešimą, kuriame nurodė, kad šios valstybės narės pateikta informacija neišsklaidė jos nuogąstavimų dėl direktyvų 2009/72 ir 2009/73 perkėlimo į Belgijos teisę atitikties. Minėta valstybė narė į jį atsakė 2015 m. sausio 18 d.

35

2016 m. vasario 26 d. Komisija pateikė Belgijos Karalystei pagrįstą nuomonę, ragindama per du mėnesius nuo jos gavimo imtis būtinų priemonių šiai pagrįstai nuomonei įvykdyti.

36

Belgijos Karalystė atsakė 2016 m. liepos 19 d., o vėliau – 2016 m. rugsėjo 15 d., taip pat 2017 m. sausio 9 d., sausio 10 d. ir sausio 30 d. – pranešė Komisijai apie teisėkūros priemones. 2018 m. spalio 2 d. įvyko Belgijos valdžios institucijų ir Komisijos tarnybų telefoninė konferencija.

37

Manydama, kad tam tikros Belgijos teisės nuostatos ir toliau neatitinka direktyvų 2009/72 ir 2009/73, Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

38

Komisija teigia, kad kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 1 dalies a punktas nebuvo tinkamai perkeltas į Belgijos teisę. Šiuo klausimu Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje ir Gamtinių dujų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nereikalaujama, kad perdavimo sistemos operatorius būtų jos savininkas, o reikalaujama, kad pagal Elektros energetikos įstatymą sistemos savininkams, siūlantiems federaliniam energetikos ministrui paskirti operatorių, bendrai priklausytų perdavimo sistemos dalis, apimanti ne mažiau kaip 75 % nacionalinės teritorijos, o pagal Gamtinių dujų įstatymą sistemos operatoriui kartu su kitais subjektais bendrai priklausytų sistemos dalis, apimanti ne mažiau kaip 75 % nacionalinės teritorijos.

39

Sąjungos teisę atitinkanti faktinė situacija ar administracinė praktika negali kompensuoti netinkamo šių direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę. Be to, neturi reikšmės tai, kad Komisija neprieštaravo Elia System Operator SA ir Fluxys Belgium SA, atitinkamai elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių, sertifikavimui Belgijoje.

40

Be to, 2003 m. į Elektros energijos įstatymą įtraukus 9bis straipsnį pažeidimas nebuvo nutrauktas, nes šioje nuostatoje numatyta tik tai, kad sistemos operatoriaus kontrolė gali būti užtikrinta per jam visiškai priklausančią patronuojamąją bendrovę.

41

Belgijos Karalystė tvirtina, kad Elia System Operator ir Fluxys Belgium yra sistemos savininkės, kaip tai suprantama pagal direktyvas 2009/72 ir 2009/73, ir kad Komisija savo nuomonėse, pateiktose šių operatorių sertifikavimo procese, nepateikė pastabų dėl šių direktyvų 9 straipsnio 1 dalies a punkto aiškinimo.

42

Belgijos Karalystės teigimu, kyla painiava tarp, pirma, asmenų, kurie gali pasiūlyti skirti perdavimo sistemos operatorių ir kuriems priklauso bent 75 % sistemos nuosavybės šio operatoriaus paskyrimo momentu, ir, antra, paskirto operatoriaus sistemos nuosavybės procentinės dalies. Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nurodytas tik pirmasis aspektas, tačiau ji nesusijusi su paskirtam sistemos operatoriui priklausančia sistemos nuosavybe. Be to, 2003 m. įtrauktame šio įstatymo 9bis straipsnyje įtvirtintas nuosavybės perleidimo pasirinkimas, nes juo reikalaujama, kad sistemos operatorius per patronuojamąją bendrovę būtų perdavimo sistemos savininkas.

43

Belgijos Karalystė tvirtina, kad Komisijos argumentai, jog pagal Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį sistemos savininkai taip pat gali būti įmonės, vykdančios gamybos ar tiekimo funkciją, savininkai, yra grindžiami teorinėmis prielaidomis ir teiginiais, o Komisija nepateikia įsipareigojimų neįvykdymo įrodymų, nors įrodinėjimo pareiga tenka jai.

44

Kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 1 dalies a punkte numatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog nuo 2012 m. kovo 3 d. kiekviena įmonė, kuriai priklauso perdavimo sistema, veiktų kaip perdavimo sistemos operatorė.

45

Pagal kiekvienos iš šių direktyvų 10 straipsnio 2 dalį įmones, kurioms nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ir kurioms nacionalinė reguliavimo institucija išdavė sertifikatą, patvirtinantį, kad jos atitinka šio 9 straipsnio reikalavimus, valstybės narės patvirtina ir paskiria perdavimo sistemos operatorėmis.

46

Direktyvos 2009/72 9 konstatuojamojoje dalyje ir Direktyvos 2009/73 6 konstatuojamojoje dalyje nurodoma, kad, tinklų veiksmingai neatskyrus nuo gamybos ir tiekimo veiklos (toliau – veiksmingas atskyrimas), lieka diskriminacijos pavojus ne tik eksploatuojant tinklą, bet ir skatinant vertikalios integracijos įmones pakankamai investuoti į savo tinklus.

47

Kaip matyti iš Direktyvos 2009/72 11 konstatuojamosios dalies ir Direktyvos 2009/73 8 konstatuojamosios dalies, nuosavybės atskyrimas reiškia, kad sistemos savininkas paskiriamas sistemos operatoriumi ir kad jis yra nepriklausomas nuo tiekimo ir gamybos (šiuo klausimu žr. 2017 m. spalio 26 d. Sprendimo Balgarska energiyna borsa, C‑347/16, EU:C:2017:816, 46 punktą).

48

Be to, kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu 2009 m. rugsėjo 3 d. perdavimo sistema priklauso vertikalios integracijos įmonei, valstybė narė gali nuspręsti netaikyti šio straipsnio 1 dalies ir kad tokiu atveju atitinkama valstybė narė paskiria nepriklausomą sistemos operatorių laikydamasi atitinkamai Direktyvos 2009/72 13 straipsnio ir Direktyvos 2009/73 14 straipsnio nuostatų arba laikosi atitinkamai Direktyvos 2009/72 V skyriaus ir Direktyvos 2009/73 IV skyriaus nuostatų.

49

Kalbant apie nepriklausomus perdavimo sistemos operatorius, svarbu pažymėti, kad buvo nuspręsta, jog pagal Direktyvos 2009/72 17 straipsnio 1 dalies a punktą aiškiai reikalaujama, kad šie sistemos operatoriai būtų turto, reikalingo elektros energijos perdavimo veiklai vykdyti (visų pirma perdavimo sistemos), savininkai, be kita ko, siekiant užtikrinti (kaip matyti iš šios direktyvos 16, 17 ir 19 konstatuojamųjų dalių) visišką ir veiksmingą šių operatorių nepriklausomumą nuo tiekimo ir gamybos veiklos (2019 m. spalio 17 d. Sprendimo Elektrorazpredelenie Yug, C‑31/18, EU:C:2019:868, 64 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

50

Kaip teisingai teigia Komisija, nėra jokios priežasties, kuri pateisintų sistemos nuosavybės apimties skirtumus kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 1 ir 8 dalyse. Ši 1 dalis taikoma „įmonei, kuriai priklauso perdavimo sistema“, visiškai neminint įmonės, kuriai priklauso dalis tokios sistemos, o tai reiškia, kad aptariamai įmonei, kuri gali būti paskirta perdavimo sistemos operatore, turi priklausyti visa ši sistema. Tokį aiškinimą patvirtina nedviprasmiškas kiekvienos iš šių direktyvų 17 straipsnio 1 dalies a punkto tekstas, kuriame daroma nuoroda į 9 straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį ir reikalaujama, kad perdavimo sistema būtų perdavimo sistemos operatoriaus nuosavybė.

51

Iš šios kiekvienos iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 9 straipsnio 1 dalies formuluotės ir konteksto analizės matyti, kad perdavimo sistemos savininkui turi priklausyti visa ši sistema.

52

Be to, tokia išvada atitinka šios nuostatos tikslą. Iš tiesų, kaip teisingai teigia Komisija, operatorius, būdamas visos sistemos savininkas, yra skatinamas atlikti investicijas ir techninius pakeitimus, kurie jam leistų optimaliai eksploatuoti ir plėtoti šią sistemą.

53

Nagrinėjamu atveju pagal Belgijos teisės aktus nereikalaujama, kad elektros energijos arba gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius būtų jos savininkas.

54

Iš tiesų Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta tik tai, kad sistemos savininkams, siūlantiems federaliniam energetikos ministrui paskirti operatorių, bendrai priklauso perdavimo sistemos dalis, apimanti ne mažiau kaip 75 % nacionalinės teritorijos. Kalbant apie Gamtinių dujų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies antrą pastraipą, pažymėtina, kad pagal ją reikalaujama, kad kandidatui, siekiančiam valdyti perdavimo sistemą, kartu su kitais subjektais bendrai priklausytų sistemos dalis, apimanti ne mažiau kaip 75 % nacionalinės teritorijos.

55

Reikia pažymėti, kad 2003 m. įtrauktame Elektros energijos įstatymo 9bis straipsnyje, kuriuo remiasi Belgijos Karalystė, numatyta, kad, išskyrus du vertybinius popierius, sistemos operatoriui turi tiesiogiai ar netiesiogiai priklausyti „visas kapitalas ir balsavimo teisės“, susijusios su vertybiniais popieriais, kuriuos išleido kiekviena patronuojamoji bendrovė, sistemos operatoriaus prašymu visiškai ar iš dalies užtikrinanti šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytą perdavimo sistemos valdymą, arba kiekviena patronuojamoji bendrovė, kuriai priklauso perdavimo sistemos infrastruktūra ir įrenginiai. Nors šioje nuostatoje numatyta, kad sistemos operatoriaus kontrolė gali būti užtikrinta per beveik 100 % šio operatoriaus valdomą patronuojamąją bendrovę, ja visiškai nereikalaujama, kad kiekvienam sistemos operatoriui priklausytų tokia patronuojamoji bendrovė ar kad egzistuojant tokiai patronuojamajai bendrovei jos užtikrinama kontrolė apimtų visą atitinkamą perdavimo sistemą.

56

Be to, nors, kaip teigia Belgijos Karalystė, Elektros energijos įstatymo 10 straipsnio 1 dalis susijusi tik su asmenimis, kurie gali siūlyti skirti perdavimo sistemos operatorių, ir tai darant pats operatorius neturi įvykdyti šios nuostatos reikalavimų, remiantis tuo konstatuotina ne tai, kad Belgijos teisės aktai atitinka Direktyvą 2009/72, o tai, kad pagal šiuos teisės aktus nereikalaujama, kad operatoriui priklausytų nuosavybės teisė į perdavimo sistemą, nes reikalavimas, kad jam priklausytų „perdavimo sistemos dalis“, jam netaikomas. Remiantis Belgijos Karalystės argumentais, vienas ar keli sistemos dalies savininkai galėtų operatoriumi pasiūlyti asmenį, kuriam nepriklauso net ir dalis šios sistemos.

57

Galiausiai Belgijos Karalystė remiasi direktyvų 2009/72 ir 2009/73 veiksmingumo laikymusi. Jos argumentai iš esmės grindžiami tuo, kad pagal CREG priimtus sprendimus dėl sertifikavimo, vadovaujantis Reglamentu Nr. 714/2009 ir 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1755/2005 (OL L 211, 2009, p. 36), Elia System Operator ir Fluxys Belgium, atitinkamai elektros energijos ir gamtinių dujų perdavimo sistemų operatoriai, yra sistemos savininkai, kaip tai suprantama pagal direktyvas 2009/72 ir 2009/73. Tačiau, nepaisant to, kad šie CREG priimti sprendimai yra privalomi, iš suformuotos jurisprudencijos matyti, kad valstybės narės administracinių institucijų atliekamas direktyvos nuostatas atitinkantis vykdymas pats savaime negali būti laikomas tokiu aiškiu ir tiksliu, kad būtų įvykdytas teisinio tikrumo reikalavimas, o paprasta administracinė praktika, pagal savo pobūdį keičiama administracijos nuožiūra, negali būti laikoma tinkamu valstybėms narėms tenkančių įsipareigojimų vykdymu perkeliant direktyvą (2012 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija / Lenkija, C‑46/11, nepaskelbtas Rink., EU:C:2012:146, 28 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

58

Be to, tai, kad Komisija savo nuomonėse, pateiktose dėl šių sistemos operatorių sertifikavimo procedūros, neprieštaravo jų sertifikavimui, negali daryti poveikio tinkamam direktyvų 2009/72 ir 2009/73 perkėlimui į Belgijos teisę, nes šiomis nuomonėmis nesiekiama priimti sprendimo dėl šio perkėlimo.

59

Todėl reikia konstatuoti, kad tinkamai neperkėlusi kiekvienos iš šių direktyvų 9 straipsnio 1 dalies a punkto Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šias direktyvas.

60

Kalbant apie antrąjį pagrindą, kurį ieškinyje sudaro trys dalys, pažymėtina, kad Komisija dublike nurodė atsisakanti trečios dalies, grindžiamos Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 10 dalies ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 10 dalies pažeidimu.

61

Komisija tvirtina, kad Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktai bei Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktai nebuvo tinkamai perkelti į Belgijos teisę. Kelios Elektros energijos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo nuostatos neleidžia reguliavimo institucijai, šiuo atveju CREG, priimti privalomų sprendimų dėl skaidrumo ir laisvos konkurencijos rinkoje, nustatyti proporcingų ir būtinų priemonių, kad būtų skatinama veiksminga konkurencija ir užtikrinamas tinkamas rinkos veikimas elektros energijos ir dujų įmonėms.

62

Nors pagal šias direktyvų 2009/72 ir 2009/73 nuostatas reguliavimo institucija turi turėti įgaliojimus nustatyti priemones veiksmingai konkurencijai užtikrinti, Belgijos Karalystės argumentai, kad pagal Belgijos teisę tik Karalius, kaip politinė valdžios institucija, gali leisti CREG priimti privalomus sprendimus jos pačios siūlymu arba perduoti kitoms valdžios institucijoms jos surinktą informaciją, kad šios institucijos prireikus imtųsi privalomų priemonių, turi būti atmesti. Tas pats pasakytina apie argumentus, susijusius su tariama išimtine konkurencijos institucijų kompetencija.

63

Dėl Belgijos Karalystės argumento, kad pagal Elektros energijos įstatymo 31 straipsnį ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnį CREG suteikiama bendroji kompetencija priimti privalomus sprendimus dėl fizinių ar juridinių asmenų, Komisija tvirtina, kad pagal šias nuostatas leidžiama tik nurodyti šiems asmenims vykdyti jiems jau tenkančius įpareigojimus, o Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktais ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktais siekiama suteikti reguliavimo institucijai įgaliojimus savarankiškai priimti sprendimus.

64

Belgijos Karalystė tvirtina, kad Komisijos nurodytos nacionalinės nuostatos išimtinai susijusios su konkurencijos teise ir perkelia Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalies j punkto „paskutinę dalį“ ir 13 dalį, taip pat Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 1 dalies j punkto „paskutinę dalį“ ir 13 dalį. Šioje srityje kompetentingos yra tik konkurencijos institucijos, kaip, be kita ko, matyti iš Direktyvos 2009/72 37 ir 61 konstatuojamųjų dalių.

65

Komisijos nurodytos nacionalinės nuostatos patvirtina įgaliojimų paskirstymą tarp konkurencijos institucijų ir sektorinės institucijos, kaip antai CREG, kuri turi kompetenciją rinkti informaciją ir perduoti ją konkurencijos institucijoms, kurios, remdamosi šia informacija, gali imtis priemonių ar priimti sprendimus. CREG veikia reguliariai bendradarbiaudama su Belgijos konkurencijos institucija.

66

Be to, Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalyje ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalyje išvardyti įgaliojimai negali apimti visų reguliavimo institucijai pagal kiekvieno iš šių straipsnių 1 dalį priskirtų pareigų, nes konkurencijos teisės srityje gali kilti konkurencijos institucijos ir CREG jurisdikcijų kolizijos rizika. Šiose 4 dalyse minima tik veiksminga konkurencija ir veiksmingas rinkos veikimas, o ne skaidrumo ir laisvos konkurencijos rinkoje koncepcijos. Be to, CREG jau turi minėtose 4 dalyse išvardytus įgaliojimus pagal Elektros energijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, Elektros energijos įstatymo 7 straipsnio 1bis dalį ir 29bis straipsnio 7 punktą ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14 straipsnio 2 dalies 8bis punktą.

67

Be to, vadovaujantis tomis pačiomis 4 dalimis, reguliavimo institucijai turi būti suteikti tik įgaliojimai, reikalingi minėtų 37 ir 41 straipsnių 1, 3 ir 6 dalyse numatytoms pareigoms vykdyti, o taip yra Belgijos teisėje pagal 2012 m. sausio 8 d. įstatymo, iš dalies keičiančio 1999 m. balandžio 29 d. Įstatymą dėl elektros energijos rinkos organizavimo ir 1965 m. balandžio 12 d. Įstatymą dėl dujų ir kitų produktų perdavimo vamzdynais (Moniteur belge, 2012 m. sausio 11 d., p. 909), 36 straipsnio 2 punktą, taip pat Elektros energijos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies antrą pastraipą, kuria perkeltos Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1, 4, 6 ir 9 dalys, susijusios su reguliavimo institucijų įgaliojimais.

68

Belgijos Karalystė tvirtina, kad Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalies i punkte ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 1 dalies i punkte numatyta tik pareiga užtikrinti, kad elektros energijos ir dujų įmonės laikytųsi skaidrumo pareigos. Reguliavimo institucija gali skirti sankciją tik tuo atveju, kai nesilaikoma skaidrumo pareigos. Reikšmingos yra tik Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalies j punkto „paskutinė dalis“ ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 1 dalies j punkto „paskutinė dalis“, kuriose numatyta namų ūkio vartotojams taikomų kainų, įskaitant išankstinio apmokėjimo sistemas, tiekėją pakeitusių vartotojų procentinės dalies, nuo tinklo atjungtų vartotojų procentinės dalies, mokesčių už techninės priežiūros paslaugas ir techninės priežiūros paslaugų vykdymo bei namų ūkio vartotojų pateiktų skundų priežiūra.

69

Bet kuriuo atveju Elektros energijos įstatymo 31 straipsnyje ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnyje bendrai numatyta sprendimų priėmimo dėl įmonių kompetencija ir tai, kad reguliavimo institucijos – tai administracinės institucijos, turinčios kompetenciją priimti sprendžiamojo pobūdžio administracinius aktus. CREG gali prižiūrėti įmonių skaidrumo lygį ir pasiektą rinkos atvėrimo bei konkurencijos didmeninėse ir mažmeninėse rinkose lygį ir veiksmingumą. Ji turi įgaliojimus duoti nurodymus, įgaliojimus tikrinti dokumentus ir vietą, tyrimo įgaliojimus, numatytus Elektros energijos įstatymo 30bis straipsnio 3 dalyje ir 31/1 straipsnyje bei Gamtinių dujų įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje ir 15/16 straipsnyje, taip pat įgaliojimus patvirtinti ir nustatyti priemones konkurencijai skatinti, remiantis Elektros energijos įstatymo 31 straipsniu ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsniu. CREG gali skirti administracines baudas ir užtikrinti Reglamento Nr. 1227/2011 laikymąsi.

70

Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalimi ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 1 dalimi reguliavimo institucijai pavedamos įvairios pareigos, be kita ko, numatytos šių 1 dalių i ir j punktuose – stebėti veiklos skaidrumo lygį, įskaitant didmenines kainas, ir užtikrinti, kad elektros energijos ir gamtinių dujų įmonės laikytųsi skaidrumo įpareigojimų, stebėti rinkos atvėrimo ir konkurencijos didmeninėje bei mažmeninėje prekyboje lygius ir veiksmingumą, namų ūkio vartotojams taikomas kainas ir namų ūkio vartotojų pateiktus skundus, taip pat visus konkurencijos iškraipymo ar apribojimo atvejus, įskaitant visos svarbios informacijos teikimą atitinkamoms konkurencijos institucijoms, pranešant joms apie visus atitinkamus atvejus.

71

Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktuose numatyta, kad valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijoms būtų suteikti įgaliojimai, kuriais naudodamosi jos galėtų efektyviai ir operatyviai vykdyti šių straipsnių 1, 3 ir 6 dalyse nurodytas pareigas, ir kad šiuo tikslu reguliavimo institucija turi turėti bent jau įgaliojimus priimti privalomus sprendimus dėl elektros energijos ar gamtinių dujų įmonių, taip pat atlikti tyrimą ir nuspręsti, kokių reikia imtis būtinų ir proporcingų priemonių veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamam rinkos veikimui užtikrinti, ir nustatyti šias priemones. Tam tikrais atvejais reguliavimo institucija, atlikdama su konkurencijos teise susijusį tyrimą, taip pat turi įgaliojimus bendradarbiauti, be kita ko, su nacionaline konkurencijos institucija.

72

Taigi, priešingai, nei teigia Belgijos Karalystė, įgaliojimas patvirtinti priemones veiksmingai konkurencijai elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose skatinti neturi priklausyti išimtinai nacionalinėms konkurencijos institucijoms. Kaip teigiama Direktyvos 2009/72 37 konstatuojamojoje dalyje ir Direktyvos 2009/73 33 konstatuojamojoje dalyje, reguliavimo institucijai turi būti suteikti įgaliojimai neatsižvelgiant į taikomas konkurencijos taisykles nuspręsti imtis tinkamų priemonių, kuriomis, skatinant veiksmingą konkurenciją, būtiną tam, kad tinkamai veiktų elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinka, būtų užtikrinama nauda vartotojams. Kaip matyti iš Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies b punkte ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies b punkte vartojamo žodžio „nustatyti“, šie įgaliojimai turi leisti patvirtinti privalomas priemones.

73

Taigi iš direktyvų 2009/72 ir 2009/73 nuostatų matyti, kad valstybės narės turi suteikti reguliavimo institucijoms įgaliojimus patvirtinti privalomas priemones, be kita ko, siekiant skatinti veiksmingą konkurenciją elektros energijos ir gamtinių dujų rinkose. Nors šios institucijos turi turėti galimybę bendradarbiauti su nacionalinėmis konkurencijos institucijomis, joms pateikdamos visą naudingą informaciją ir pranešdamos apie atitinkamus atvejus, vis dėlto jos turi turėti galimybę naudotis savo kompetencija ir įgaliojimais, nepriklausomai nuo tų, kuriuos vykdo tos konkurencijos institucijos.

74

Būtent atsižvelgiant į šias aplinkybes reikia nagrinėti Komisijos nurodyto antrojo pagrindo pirmą dalį. Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad Elektros energijos įstatymo 23bis, 23ter straipsniai ir 26 straipsnio 1a dalis, taip pat Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis, 15/14ter ir 15/16 straipsniai, kuriuos Komisija nurodė šioje pirmoje dalyje, patenka į Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 1 dalies i ir j punktų ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 1 dalies i ir j punktų taikymo sritį, nes šiomis nacionalinės teisės nuostatomis, kaip ir šiomis Sąjungos nuostatomis, siekiama pavesti CREG prižiūrėti ir tikrinti antikonkurencinį elgesį ar praktiką, taip pat kainas, kurias taiko elektros energijos ir gamtinių dujų įmonės.

75

Kaip teisingai pažymi Komisija, minėtos nacionalinės teisės nuostatos neleidžia reguliavimo institucijai priimti privalomų sprendimų dėl skaidrumo ir laisvos konkurencijos rinkoje, taigi ir nustatyti proporcingų ir būtinų priemonių dėl elektros energijos ir gamtinių dujų įmonių, siekiant skatinti veiksmingą konkurenciją ir užtikrinti tinkamą rinkos veikimą.

76

Iš tiesų, nors įgaliojimai, kylantys iš Elektros energijos įstatymo 23bis ir 23ter straipsnių, taip pat 30bis straipsnio 3 dalies ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis, 15/14ter, 15/16 straipsnių ir 18 straipsnio 3 dalies, gali leisti CREG tikrinti ir prižiūrėti elektros energiją ar gamtines dujas tiekiančių įmonių antikonkurencinį elgesį ir nesąžiningą komercinę veiklą, turinčių arba galinčių turėti poveikį elektros energijos ar gamtinių dujų rinkai, taip pat tikrinti ir prižiūrėti šių įmonių taikomas kainas, kurios turi būti objektyviai pagrįstos atsižvelgiant į šių įmonių išlaidas, reikia pažymėti, kad pagal Elektros energijos įstatymo 23bis ir 23ter straipsnius, taip pat Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis ir 15/14ter straipsnius CREG išvados, kurias ji padaro vykdydama savo priežiūros ir kontrolės užduotis, iš esmės leidžia jai tik parengti ataskaitas federaliniam energetikos ministrui, pateikti nuomones ir rekomendacijas ir pranešti Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus. Žinoma, šiose nuostatose taip pat numatyta, kiek tai susiję su nesąžininga komercine veikla ir diskriminacinėmis kainomis ir (arba) sąlygomis, kad Karalius, remdamasis CREG siūlymu, Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu gali nurodyti priemones, kurių CREG leidžiama imtis ir kurios, atrodo, gali apimti privalomas priemones. Tačiau šios priemonės, kurių CREG gali būti leidžiama imtis, apsiriboja „skubiomis priemonėmis“. Bet kuriuo atveju Belgijos Karalystė nenurodė jokio dekreto, nustatančio privalomas priemones, kurių CREG būtų leista imtis.

77

Kalbant apie Elektros energijos įstatymo 26 straipsnio 1bis dalį ir Gamtinių dujų įstatymo 15/16 straipsnį, reikia pažymėti, kad šiomis nuostatomis CREG tik suteikiami įgaliojimai rinkti informaciją, kuri gali būti naudojama ataskaitų, nuomonių, rekomendacijų ir prireikus skubių priemonių, numatytų Elektros energijos įstatymo 23bis ir 23ter straipsniuose ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis ir 15/14ter straipsniuose, tikslais. Taigi šie įgaliojimai negali ištaisyti CREG įgaliojimų, kylančių iš Elektros energijos įstatymo 23bis ir 23ter straipsnių ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis ir 15/14ter straipsnių, spragų.

78

Be to, pagal Belgijos Karalystės nurodytą Elektros energijos įstatymo 31/1 straipsnį CREG darbuotojams leidžiama motyvuotu sprendimu, gavus išankstinį tyrimo teisėjo leidimą, tik areštuoti turtą, išskyrus gyvenamąjį būstą, kuris yra asmens, dėl kurio CREG pradėjo tyrimą, nuosavybė ir yra arba nagrinėjamo pažeidimo dalykas, arba buvo skirtas ar panaudotas atitinkamam nusižengimui įvykdyti, arba tiesiogiai iš pažeidimo suteikia turtinę nauda ar yra jai lygiavertis.

79

Galiausiai reikia pridurti, kad iš Elektros energijos įstatymo 31 straipsnio ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnio nuostatų negalima daryti išvados, kad CREG turi įgaliojimus, numatytus Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies b punkte ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies b punkte. Iš tiesų, kaip teisingai teigia Komisija, šie Elektros energijos įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo straipsniai leidžia CREG tik nurodyti atitinkamiems asmenims vykdyti pareigas, kurios jiems jau tiksliai nustatytos šių įstatymų nuostatose. Minėti straipsniai šiai institucijai nesuteikia platesnių įgaliojimų priimti privalomus sprendimus ir savarankiškai nustatyti priemones, kurios, jos nuomone, be kita ko, yra būtinos veiksmingai konkurencijai skatinti ir tinkamam rinkos veikimui užtikrinti.

80

Dėl Belgijos Karalystės palaikomo tų pačių straipsnių aiškinimo, kiek jais CREG leidžiama priimti privalomus sprendimus ir nustatyti priemones, kurių reikalaujama pagal Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktus ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktus, reikia pažymėti, kad toks aiškinimas prieštarautų Elektros energijos įstatymo 23bis ir 23ter straipsniams ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14bis ir 15/14ter straipsniams, kurie, be to, kad gali suteikti galimybę CREG imtis skubių priemonių, kurios iš anksto nurodytos Karaliaus dekrete, numato tik galimybę šiai institucijai parengti ataskaitas, nuomones ir rekomendacijas ir pranešti Belgijos konkurencijos institucijai apie įtariamus pažeidimus. Tačiau Elektros energijos įstatymo 31 straipsnis ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnis turi būti aiškinami, kaip juose aiškiai numatyta, „nepažeidžiant kitų [šiuose įstatymuose] numatytų priemonių“.

81

Šiomis aplinkybėmis, net jeigu Teisingumo Teismas pripažintų, kad Elektros energijos įstatymo 31 straipsnį ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnį būtų galima aiškinti taip, kaip siūlo Belgijos Karalystė, negalima teigti, kad šiomis nacionalinės teisės nuostatomis tiksliai ir aiškiai įgyvendinami Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktai ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktai.

82

Iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad direktyvos nuostatos turi būti įgyvendintos neginčytinos teisinės galios aktais ir laikantis tokio konkretumo, tikslumo ir aiškumo, kurio reikia stengiantis nepažeisti teisinio tikrumo principo, pagal kurį reikalaujama, kad jeigu direktyva siekiama suteikti teises privatiems asmenims, tie asmenys privalo turėti galimybę sužinoti visas savo teises (1999 m. liepos 8 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑354/98, EU:C:1999:386, 11 punktas; 2006 m. kovo 14 d. Sprendimo Komisija / Prancūzija, C‑177/04, EU:C:2006:173, 48 punktas ir 2018 m. spalio 4 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑599/17, nepaskelbtas Rink., EU:C:2018:813, 19 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

83

Todėl reikia konstatuoti, kad tinkamai neperkėlusi Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 4 dalies a ir b punktų ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 4 dalies a ir b punktų Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvas 2009/72 ir 2009/73.

84

Komisija tvirtina, kad Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktai ir 9 dalis, taip pat Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktai ir 9 dalis nebuvo tinkamai perkelti į Belgijos teisę. Keliose šios teisės nuostatose reguliavimo institucijai, šiuo atveju CREG, nesuteikiama išimtinių įgaliojimų nustatyti ar patvirtinti metodus, taikomus apskaičiuojant ar nustatant prijungimo ir prieigos prie nacionalinių sistemų sąlygas, taip pat balansavimo paslaugų teikimo sąlygas.

85

Sritys, kurios turėtų priklausyti išimtinei reguliavimo institucijos kompetencijai, yra įtrauktos į „techninį reglamentą“, kaip jis suprantamas pagal Elektros energijos įstatymo 11 straipsnį, ir į „gero elgesio kodeksą“, kaip jis suprantamas pagal Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies straipsnį, kuriuos turi priimti Karalius. CREG kompetencija apsiriboja tik šio techninio reglamento ir gero elgesio kodekso vykdymo užtikrinimu. Be to, CREG yra atsakinga už dokumentų, kurie turi būti parengti remiantis Karaliaus nustatytomis prieigos sąlygomis, patvirtinimą.

86

Komisija teigia, kad minėtas techninis reglamentas ir gero elgesio kodeksas turi atitikti „trečiojo energetikos dokumentų rinkinio“ nuostatas, įskaitant susijusias su reguliavimo institucijos įgaliojimais ir nepriklausomumu. Ji turėtų būti kompetentinga parengti to paties techninio reglamento ir gero elgesio kodekso nuostatas.

87

Galiausiai, atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą, Komisija nurodė atsisakanti argumentų, susijusių su Elektros energijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

88

Belgijos Karalystė teigia perkėlusi Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 ir 9 dalis keliomis Elektros energijos įstatymo ir 2019 m. balandžio 22 d. Karaliaus dekreto, nustatančio elektros energijos perdavimo sistemos valdymo ir prieigos prie jos techninį reglamentą (Moniteur belge, 2019 m. balandžio 29 d., p. 41040; toliau – techninis reglamentas), nuostatomis ir šio techninio reglamento 4 antraštinės dalies 4, 5 ir 6 dalyse numatytais CREG suteiktais patvirtinimo įgaliojimais. Be to, ji mano perkėlusi Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 ir 9 dalis keliomis Gamtinių dujų įstatymo nuostatomis ir 2010 m. gruodžio 23 d. Karaliaus dekretu dėl gero elgesio kodekso, susijusio su prieiga prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio, iš dalies keičiančiu 2001 m. birželio 12 d. Karališkąjį dekretą dėl gamtinių dujų tiekimo bendrųjų sąlygų ir leidimų tiekti gamtines dujas išdavimo sąlygų (Moniteur belge, 2011 m. sausio 5 d., p. 181; toliau – gero elgesio kodeksas).

89

Visų pirma dėl Elektros energijos ir Gamtinių dujų įstatymų nuostatų, viena vertus, Belgijos Karalystė teigia, kiek tai susiję su elektros energijos rinka, kad nors Elektros energijos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 9 punktas suteikia reguliavimo institucijai tik įgaliojimus patvirtinti dokumentus, susijusius su prijungimu, prieiga ir balansavimo paslaugų sąlyga, ši nuostata buvo įgyvendinta techninio reglamento 4 straipsnyje, pagal kurį CREG turi išimtinę kompetenciją tvirtinti standartines prijungimo, prieigos, už balansą atsakingos šalies ir balansavimo teikimo paslaugų sutartis.

90

Kita vertus, kiek tai susiję su dujų rinka, Gamtinių dujų įstatymo 15/14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 6 ir 6bis punktuose numatyta, kad CREG tvirtina pagrindines prieigos prie perdavimo sistemos sąlygas ir prieigos prie jungiamųjų linijų perdavimo sutartį. Be to, šio įstatymo 15/1 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad CREG tvirtina perkrovos valdymo taisyklių projektą ir gali sistemos operatoriaus motyvuotai prašyti pakeisti šias taisykles. Šios nuostatos buvo įgyvendintos Gero elgesio kodekso 2 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 29 straipsnio 1 dalyje, 77 straipsnio 1 dalyje ir 96 straipsnio 1 dalyje. Taigi CREG turi išimtinę kompetenciją tvirtinti pagrindines prieigos prie perdavimo sistemos ir perdavimo paslaugų sąlygas, numatytas šio kodekso 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 2 dalyje, reglamentą dėl prieigos prie gamtinių dujų perdavimo veiklos, numatytą minėto kodekso 29 straipsnio 1 dalyje, standartinę sutartį dėl gamtinių dujų perdavimo veiklos, numatytą to paties kodekso 77 straipsnio 1 dalyje, ir standartinę prijungimo sutartį ir jos pakeitimus, numatytus gero elgesio kodekso 96 straipsnio 1 dalyje.

91

Kiek tai susiję su Elektros energijos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 9 punktu ir Gamtinių dujų įstatymo 15/14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 15 punktu, šiomis nuostatomis CREG suteikiami įgaliojimai užtikrinti techninio reglamento ir gero elgesio kodekso vykdymą. CREG suteikti išimtiniai tvirtinimo įgaliojimai leidžia jai spręsti dėl teisinės sistemos, susijusios su prijungimo ir prieigos prie nacionalinių sistemų sąlygomis, balansavimo paslaugų teikimo sąlygomis ir prieigos prie tarpvalstybinės infrastruktūros sąlygomis, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras. CREG prerogatyvos neapsiriboja sąlygų, kurias Karalius anksčiau nustatė techniniame reglamente, vykdymo užtikrinimu. Tai, kad tokios prerogatyvos kyla iš kartu aiškinamų įstatymo straipsnių ir Karaliaus išleistų įgyvendinimo dekretų, neriboja tokių prerogatyvų.

92

Pagal direktyvų 2009/72 ir 2009/73 nuostatas CREG tvirtina pavyzdines sutartis, kuriose numatyti metodai, taikomi apskaičiuojant ar nustatant prijungimo ir prieigos prie nacionalinių sistemų sąlygas, taip pat balansavimo paslaugų teikimo sąlygas. Tai yra reguliavimo institucijos atliekamas visiems taikomų pavyzdžių patvirtinimas, o ne individualių sprendimų priėmimas. Elektros energijos įstatymo 31 straipsnyje ir Gamtinių dujų įstatymo 20/2 straipsnyje numatyta, kad CREG, be direktyvose 2009/72 ir 2009/73 reikalaujamų patvirtinimo įgaliojimų, turi atitinkamus kontrolės ir sankcijų skyrimo įgaliojimus.

93

Antra, dėl techninio reglamento ir gero elgesio kodekso priėmimo Belgijos Karalystė teigia, kad Karaliaus kompetencija dekretu priimti techninį reglamentą ir gero elgesio kodeksą, atitinkamai gavus CREG nuomonę ar pasiūlymą, atitinka direktyvų 2009/72 ir 2009/73 nuostatas. Tai, kad reguliavimo institucija neturi galimybės pakeisti teksto, kurio rengti ji nėra kompetentinga, nėra nesuderinama su šiomis nuostatomis.

94

Trečia, kalbant apie techninio reglamento ir gero elgesio kodekso nuostatas, pažymėtina, jog Belgijos Karalystė ginčija, kad jomis gali būti pažeista išimtinė CREG kompetencija. Visų pirma Komisija tiksliai nenurodė šio reglamento ir šio kodekso straipsnių, nors įrodinėjimo pareiga tenka jai. Pagrindas turėtų būti laikomas nepriimtinu.

95

Be to, iš Elektros energijos įstatymo 11 straipsnio ir 23 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 9 punkto, taip pat Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies ir 15/14 straipsnio 2 dalies antros pastraipos 6 ir 15 punktų negalima daryti išvados, kad techninio reglamento ir gero elgesio kodekso nuostatomis, kurias Karalius priima remdamasis CREG nuomone ar pasiūlymu, jai suteikiama išimtinė kompetencija, kuri turėtų priklausyti CREG.

96

Galiausiai direktyvos 2009/72 ir 2009/73 yra platesnės reglamentų Nr. 714/2009 ir Nr. 715/2009, kuriuose numatyta priimti visoms valstybėms narėms taikomus tinklo kodeksus, sistemos dalis. Kalbant apie prijungimą elektros energijos sektoriuje, pažymėtina, kad Komisija priėmė tris kodeksus. Kiekvieno iš šių kodeksų 2 konstatuojamojoje dalyje primenamas skirtumas tarp Direktyvos 2009/72 5 straipsnio taikymo srities ir šios direktyvos 37 straipsnio 6 dalies taikymo srities. Pagal 2016 m. balandžio 14 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/631 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi generatorių prijungimo prie elektros energijos tinklo reikalavimai (OL L 112, 2016, p. 1), 7 straipsnio 1 dalį, 2016 m. rugpjūčio 17 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1388 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi apkrovos prijungimo reikalavimai (OL L 223, 2016, p. 10), 6 straipsnio 1 dalį ir 2016 m. rugpjūčio 26 d. Komisijos reglamento (ES) 2016/1447 dėl tinklo kodekso, kuriame nustatomi aukštosios įtampos nuolatinės srovės sistemų ir nuolatinės srovės linija jungiamų elektros jėgainių parko modulių prijungimo prie tinklo reikalavimai (OL L 241, 2016, p. 1), 5 straipsnio 1 dalį valstybėms narėms leidžiama suteikti kompetenciją tvirtinti bendruosius reikalavimus, kuriuos atitinkami sistemos operatoriai turi nustatyti kitai nei reguliavimo institucijai.

97

Būtent dėl šios priežasties buvo priimtas techninis reglamentas, nes juo, remiantis Sąjungos tinklo kodeksais, patvirtinami šie taikymo reikalavimai. Techninio reglamento nuostatomis perkeliamas Direktyvos 2009/72 5 straipsnis ir jos nepriskiria Karaliui CREG kompetencijos, taip pat neriboja šios institucijos kompetencijos patvirtinti Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 ir 9 dalyse nurodytus metodus ir taisykles.

98

Visų pirma pažymėtina, kad negalima pritarti Belgijos Karalystės nurodytam nepriimtinumu grindžiamam prieštaravimui, nes Komisija savo pagrinde pakankamai, kad būtų galima jį suprasti, nurodė keletą Elektros energijos ir Gamtinių dujų įstatymų nuostatų, kurios, jos nuomone, prieštarauja Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 ir 9 dalims ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 ir 9 dalims. Be to, ši valstybė narė galėjo šį pagrindą suprasti ir į jį atsakyti.

99

Antra, kalbant apie esmę, Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktuose ir 9 dalyje ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktuose ir 9 dalyje numatyta, kad būtent reguliavimo institucija turi nustatyti arba patvirtinti bent jau metodus, naudojamus prijungimo ir prieigos prie nacionalinių sistemų sąlygoms, balansavimo paslaugų teikimo sąlygoms ir prieigai prie tarpvalstybinės infrastruktūros, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras, apskaičiuoti ar nustatyti; ji taip pat turi prašyti perdavimo sistemos operatorių ar rinkos operatorių pakeisti jų perkrovos valdymo taisykles, įskaitant pajėgumų paskirstymą, kurias jie privalo pateikti minėtai institucijai.

100

Kaip matyti iš Direktyvos 2009/72 34 konstatuojamosios dalies ir Direktyvos 2009/73 33 konstatuojamosios dalies, tam, kad elektros energijos ir gamtinių dujų vidaus rinkos tinkamai veiktų, reguliavimo institucijos turi turėti galimybę priimti sprendimus visais svarbiais reguliavimo klausimais ir būti visiškai nepriklausomos nuo visų kitų viešųjų ar privačiųjų interesų.

101

Nagrinėjamu atveju Elektros energijos įstatymo 11 straipsniu ir Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies straipsniu Karaliui suteikiami įgaliojimai nustatyti atitinkamai elektros energijos perdavimo sistemos valdymo techninį reglamentą ir prieigą prie jo, taip pat gero elgesio kodeksą, susijusį su prieiga prie gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio.

102

Pagal šias nuostatas, nustatydamas šį techninį reglamentą ir gero elgesio kodeksą, Karalius gali apibrėžti tam tikrus reikalavimus ir veiklos taisykles, taip pat įvairius būdus, sąlygas ir informaciją, kurie pagal Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktus ir 9 dalį, taip pat Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktus ir 9 dalį turi priklausyti reguliavimo institucijos kompetencijai.

103

Taigi, be kita ko, Elektros energijos įstatymo 11 straipsnio antros pastraipos 1 ir 5 punktuose numatyta, kad techninis reglamentas nustato prijungimo terminus ir informaciją, kurią sistemos naudotojai turi pateikti šios sistemos operatoriui. Be to, Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies straipsnio antros pastraipos 1, 2, 4 ir 7 punktuose numatyta, kad gero elgesio kodekse nustatoma prašymų suteikti prieigą prie sistemos tvarka, informacija, kurią sistemos naudotojai turi pateikti sistemos operatoriui, terminai, per kuriuos sistemos operatorius turi atsakyti į prašymus suteikti prieigą prie jo sistemos ir įrenginių, taip pat pagrindiniai principai, susiję su, pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir, antra, gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojų teisėmis ir pareigomis dėl prieigos prie sistemos.

104

Taip techninis reglamentas ir gero elgesio kodeksas numato taisykles, informaciją ir principus, susijusius su prijungimo ir prieigos prie nacionalinių tinklų sąlygomis, kaip tai apibrėžta Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a punkte ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a punkte. Pagal šias Sąjungos teisės nuostatas reguliavimo institucija turėtų būti atsakinga už šių sąlygų arba bent jau joms nustatyti taikomų metodų nustatymą ar patvirtinimą.

105

Be to, Elektros energijos įstatymo 11 straipsnio antros pastraipos 2 ir 7 punktuose numatyta, kad techniniame reglamente apibrėžiamos veiklos taisyklės, kurios taikomos sistemos operatoriui vykdant elektros energijos srautų techninį valdymą, ir kad būtent laikantis šio techninio reglamento sistemos operatoriaus sutartyse dėl prieigos prie sistemos nediskriminuojant nurodoma, kaip jis turi būti taikomas sistemos naudotojams. Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies straipsnio antros pastraipos 5 ir 9 punktuose taip pat numatyta, kad gero elgesio kodekse apibrėžiamos priemonės, kuriomis siekiama išvengti bet kokios gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojų ar jų kategorijų diskriminacijos, taip pat pagrindiniai principai, susiję su, pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir, antra, gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojų teisėmis ir pareigomis sistemos naudojimo srityje.

106

Taip taisyklės, priemonės ir principai, kurie nustatyti techniniame reglamente ir gero elgesio kodekse, gali apimti atitinkamai balansavimo paslaugų teikimo sąlygas, kurios turi būti teisingos ir nediskriminacinės. Pagal Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies b punktą ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies b punktą reguliavimo institucija turėtų būti įpareigota nustatyti ar patvirtinti šias sąlygas arba bent jau metodus, naudojamus joms nustatyti.

107

Be to, Elektros energijos įstatymo 11 straipsnio antros pastraipos 2 ir 6 punktuose numatyta, kad techniniu reglamentu nustatomos veiklos taisyklės, taikomos sistemos operatoriui atliekant veiksmus, kurių jis turi imtis, kad būtų išspręstos perkrovos problemos, taip pat informacija, kurią sistemos operatorius turi pateikti kitų elektros tinklų, su kuriais sujungta perdavimo sistema, operatoriams, siekiant užtikrinti saugų ir veiksmingą sujungtos sistemos eksploatavimą, suderintą jos plėtrą ir sąveiką. Be to, Gamtinių dujų įstatymo 15/5undecies straipsnio antros pastraipos 9 punkte numatyta, kad gero elgesio kodekse apibrėžiami pagrindiniai principai, susiję su, pirma, gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus ir, antra, gamtinių dujų perdavimo sistemos naudotojų teisėmis ir pareigomis derybose dėl prieigos prie perdavimo pajėgumų ir perkrovos valdymo.

108

Taip taisyklės, informacija ir principai, kurie nustatyti techniniame reglamente ir gero elgesio kodekse, gali apimti prieigą prie tarpvalstybinės infrastruktūros, įskaitant pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo procedūras. Tačiau pagal Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies c punktą ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies c punktą būtent reguliavimo institucija turi būti įpareigota nustatyti ar patvirtinti šią prieigą ir procedūras arba bent jau jų nustatymo metodus, nes pagal kiekvieno iš šių straipsnių 9 dalį minėta institucija, be kita ko, yra atsakinga už perkrovos valdymo priežiūrą.

109

Tokiomis aplinkybėmis Karaliaus įsikišimas nustatant keletą sąlygų, kurias pagal direktyvas 2009/72 ir 2009/73 turėtų nustatyti ar patvirtinti pati CREG, atima iš jos reguliavimo įgaliojimus, kurie jai turėtų būti palikti (pagal analogiją žr. 2009 m. spalio 29 d. Sprendimo Komisija / Belgija, C‑474/08, nepaskelbtas Rink., EU:C:2009:681, 29 punktą).

110

Pažymėtina, kad CREG, kaip reguliavimo institucija, turėtų turėti galimybę savo sprendimus priimti savarankiškai, remdamasi vien viešuoju interesu, kad būtų užtikrintas minėta direktyva siekiamų tikslų įgyvendinimas, ir nesivadovauti nurodymais iš išorės, kuriuos pateikia kiti subjektai, pavyzdžiui, Karalius (pagal analogiją žr. 2020 m. birželio 11 d. Sprendimo Prezident Slovenskej republiky, C‑378/19, EU:C:2020:462, 54 punktą).

111

Reikia pridurti, kad Belgijos Karalystės pateikti argumentai negali paneigti antrojo pagrindo antros dalies.

112

Šiuo klausimu reglamentais Nr. 714/2009 ir Nr. 715/2009 grindžiami argumentai neturi reikšmės, nes jie susiję su prieigos prie tarpvalstybinių mainų tinklo sąlygomis ir jais nesiekiama pakeisti šiame ieškinyje nurodytų direktyvų 2009/72 ir 2009/73 nuostatų, susijusių su reguliavimo institucijos kompetencija nustatyti ar patvirtinti bent jau metodus, taikomus prijungimo ir prieigos prie nacionalinių tinklų sąlygoms apskaičiuoti ar nustatyti.

113

Kalbant apie argumentus, susijusius su reglamentais 2016/631, 2016/1388 ir 2016/1447, Direktyvos 2009/72 5 straipsnio panaikinimu ir techninio reglamento priėmimu, reikia priminti, kad pagal suformuotą jurisprudenciją įsipareigojimų neįvykdymas turi būti vertinamas atsižvelgiant į valstybės narės padėtį pagrįstoje nuomonėje nustatyto termino pabaigoje ir kad Teisingumo Teismas neatsižvelgia į vėliau įvykusius pasikeitimus (2017 m. kovo 15 d. Sprendimo Komisija / Ispanija, C‑563/15, nepaskelbtas Rink., EU:C:2017:21016, 25 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Taigi nagrinėjant šį ieškinį negalima atsižvelgti į šiuos reglamentus, taip pat Direktyvos 2009/72 5 straipsnio panaikinimą ir techninio reglamento priėmimą, nes jie yra vėlesni nei pagrįstoje nuomonėje nustatytas terminas.

114

Bet kuriuo atveju, nors reglamentais 2016/631, 2016/1388 ir 2016/1447 siekiama nustatyti suderintas tinklų prijungimo taisykles, jais nesiekiama nei pakeisti kompetencijos taisyklių, numatytų Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktuose ir 9 dalyje, taip pat Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktuose ir 9 dalyje, nei atleisti valstybes nares nuo pareigos perkelti šias nuostatas į nacionalinę teisę.

115

Todėl reikia konstatuoti, kad tinkamai neperkėlusi Direktyvos 2009/72 37 straipsnio 6 dalies a–c punktų ir 9 dalies ir Direktyvos 2009/73 41 straipsnio 6 dalies a–c punktų ir 9 dalies Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal direktyvas 2009/72 ir 2009/73.

116

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

117

Kadangi Komisija reikalavo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Belgijos Karalystė bylą pralaimėjo, pastaroji turi jas padengti.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia: