–

Aktiebolaget Östgötatrafiken, atstovaujamos R. Berzelius ir F. Weyde,

–

Europos Komisijos, atstovaujamos É. Gippini Fournier, K. Simonsson ir G. Tolstoy,

1

Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 299, 2008, p. 25) 3 straipsnio 1 dalies b punkto išaiškinimo.

2

Šis prašymas pateiktas nagrinėjant Aktiebolaget Östgötatrafiken ir Patent‑ och registreringsverket (Intelektinės nuosavybės tarnyba, Švedija) ginčą dėl paraiškos įregistruoti prekių ženklą atmetimo.

3

Direktyvos 2008/95 2 straipsnyje „Žymenys, sudarantys prekių ženklą“ numatyta:

„Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokio žymens, kurį galima pavaizduoti grafiškai, būtent, iš <…> piešinių, <…> išorinio prekių ar jų pakuotės vaizdo, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia atskirti vienai įmonei priklausančias prekes arba paslaugas nuo kitai įmonei priklausančių prekių arba paslaugų.“

4

Šios direktyvos 3 straipsnyje „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ nustatyta:

„1.   Toliau išvardyti žymenys neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, registracija gali būti pripažinta negaliojančia:

<…>

<…>

3.   Neatsisakoma registruoti prekių ženklą ar jo registracija nepripažįstama negaliojančia 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka, jeigu iki paraiškos įregistruoti padavimo datos ir vėliau jį naudojant prekių ženklas įgijo skiriamąjį požymį. Bet kuri valstybė narė gali papildomai numatyti, jog ši nuostata taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos įregistruoti padavimo arba registravimo datos.

<…>“

5

Nuo 2019 m. sausio 15 d. Direktyva 2008/95 buvo panaikinta ir pakeista 2015 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/2436 valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 336, 2015, p. 1).

6

Direktyvos 2015/2436 3 straipsnis „Žymenys, galintys sudaryti prekių ženklą“ suformuluotas taip:

„Prekių ženklas gali būti sudarytas iš bet kokių žymenų, visų pirma iš <…> piešinių, <…> spalvų, išorinės prekių ar prekių pakuotės formos <…>, su sąlyga, kad tokie žymenys leidžia:

<…>“

7

Šios direktyvos 4 straipsnyje „Atsisakymo registruoti ir negaliojimo pagrindai“ numatyta:

„1.   Toliau išvardyti objektai [žymenys] neregistruojami arba, jeigu įregistruoti, jie gali būti pripažinti negaliojančiais:

<…>

<…>

4.   Prekių ženklo registruoti 1 dalies b, c arba d punktuose nurodyta tvarka neatsisakoma, jeigu iki paraiškos įregistruoti padavimo datos prekių ženklas dėl jo naudojimo įgijo skiriamąjį požymį. Prekių ženklas nepripažįstamas negaliojančiu dėl tų pačių priežasčių, jeigu iki prašymo pripažinti negaliojančiu padavimo datos prekių ženklas dėl jo naudojimo įgijo skiriamąjį požymį.

5.   Bet kuri valstybė narė gali numatyti, jog 4 dalis bus taikoma ir tada, kai skiriamasis požymis buvo įgytas po paraiškos įregistruoti padavimo datos, bet iki įregistravimo datos.“

8

Pagal minėtos direktyvos 54 straipsnį „Perkėlimas į nacionalinę teisę“ valstybės narės ne vėliau kaip iki 2019 m. sausio 14 d. turėjo perkelti, be kita ko, jos 3–6 straipsnius.

9

Ieškovei pagrindinėje byloje priklauso vaizdiniai prekių ženklai, Intelektinės nuosavybės tarnybos įregistruoti numeriais 363521–363523 ir skirti transporto priemonėmis teikiamoms paslaugoms ir vežimo paslaugoms, priskirtoms prie peržiūrėtos ir iš dalies pakeistos 1957 m. birželio 15 d. Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 39 klasės.

10

Šie vaizdiniai prekių ženklai atrodo taip:

–	Nr. 363521

–	Nr. 363522

–	Nr. 363523

11

2016 m. lapkričio 23 d. ieškovė pagrindinėje byloje pateikė Intelektinės nuosavybės tarnybai tris prekių ženklų paraiškas dėl įvairių transporto priemonėmis teikiamų paslaugų ir vežimo paslaugų, priskirtų prie Nicos sutarties dėl tarptautinės prekių ir paslaugų klasifikacijos ženklams registruoti 39 klasės.

12

Prie šių trijų paraiškų buvo pridėtas toks aprašymas: „transporto priemonių dažymas raudona, balta ir oranžine spalva, kaip pavaizduota“. Be to, ieškovė pagrindinėje byloje patikslino, kad šios paraiškos nesusijusios su pačia transporto priemonių forma arba juodos ar pilkos spalvos jų paviršiaus vietomis.

13

2017 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Intelektinės nuosavybės tarnyba atmetė minėtas paraiškas tuo pagrindu, kad pagal prekių ženklų teisę prašomi įregistruoti žymenys yra tik dekoratyviojo pobūdžio, negali būti suvokiami kaip žymenys, galintys atskirti paraiškose nurodytas paslaugas, todėl neturi jokio skiriamojo požymio.

14

Ieškovė pagrindinėje byloje pareiškė ieškinį dėl šio sprendimo Patent‑ och marknadsdomstolen (Intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų teismas, Švedija).

15

Grįsdama savo ieškinį ji nurodė, kad prašomi įregistruoti prekių ženklai yra „poziciniai prekių ženklai“, sudaryti iš įvairių raudonos, oranžinės ir baltos spalvų ovalų, kurie nustatyto dydžio ir pozicijos vaizduojami ant autobusų ir traukinių, kuriais užtikrinamas vežimo paslaugų teikimas.

16

Ji pateikė šiuos prašomų įregistruoti prekių ženklų vaizdus, kuriuose transporto priemonių kontūrai nubrėžti punktyru, kad būtų aišku, jog prašoma apsauga neapima šių transporto priemonių formos:

17

Ieškovė pagrindinėje byloje taip pat teigė, kad prašomų įregistruoti prekių ženklų sukeliamas įspūdis panašus į tą, kurį sukelia prekių ženklai, įregistruoti numeriais 363521–363523, ir kad pirmųjų skiriamasis požymis neturi būti vertinamas kitaip vien dėl to, kad jie skirti būti tam tikru būdu vaizduojami ant transporto priemonių, naudojamų vežimo paslaugoms teikti. Apskritai ji pridūrė, kad skirtingos transporto bendrovės savo transporto priemones apipavidalina grafiškai ar nuspalvina savaip, todėl jų teikiamų paslaugų gavėjai ši apipavidalinimą ar spalvas laiko komercinės kilmės nuorodomis.

18

Savo ruožtu Intelektinės nuosavybės tarnyba nurodė, kad pagrindinėje byloje nagrinėjamų prekių ženklų vaizdinių elementų apsaugos buvo prašoma ne abstrakčiai, o siekiant šiais vaizdiniais elementais žymėti ieškovės pagrindinėje byloje naudojamas transporto priemones. Kadangi skiriamasis požymis turi būti vertinamas kaip visuma, o komercinio transporto priemonės dažnai dekoruojamos spalvomis, vartotojai turi būti iš anksto susipažinę su tokiais elementais, kad galėtų laikyti juos prekių ženklu, nes priešingu atveju jie juos laikys tik dekoratyviniais elementais. Atsižvelgiant į spalvų ir dekoracijų ant transporto priemonių įvairovę atitinkamame ekonomikos sektoriuje, pagrindinėje byloje nagrinėjami žymenys galėtų būti laikomi komercinės kilmės nuoroda tik jei pakankamai skiriasi nuo šio sektoriaus normų ar įpročių, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra.

19

2018 m. kovo 29 d. sprendimu Patent‑ och marknadsdomstolen (Intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų teismas) atmetė ieškovės pagrindinėje byloje pareikštą ieškinį tuo pagrindu, kad pateiktų įrodymų nepakako išvadai, jog žymenų, kuriuos prašoma apsaugoti pagal prekių ženklų teisę, spalvos ir formos pakankamai skiriasi nuo to, kaip kitos įmonės dekoruoja savo transporto priemones, todėl nebuvo galima pripažinti, kad atitinkama visuomenė šiuos žymenis suvoks kaip komercinės kilmės nuorodą.

20

Dėl šio sprendimo ieškovė pagrindinėje byloje pateikė apeliacinį skundą Svea hovrätt, Patent‑ och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų apeliacinis teismas, Švedija).

21

Šis teismas pažymi, kad Direktyvos 2015/2436 3 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis reikalavimas yra šis: tam, kad žymuo būtų prekių ženklas, jis turi turėti skiriamąjį požymį.

22

Šiuo klausimu jis pabrėžia, kad pagal Teisingumo Teismo suformuotą jurisprudenciją atitinkama visuomenė nebūtinai vienodai suvoks žymens skiriamąjį požymį, nelygu, ar nagrinėjamas prekių ženklas yra erdvinis ir jį sudaro pačios prekės vaizdas, ar žodinis arba vaizdinis. Kadangi vidutiniai vartotojai nėra įpratę preziumuoti prekių kilmės remdamiesi jų ar jų pakuotės forma, gali būti sunkiau nustatyti erdvinio, o ne žodinio ar vaizdinio prekių ženklo skiriamąjį požymį. Todėl, kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, žymuo, kuris sutampa su prekės išvaizda, gali būti laikomas turinčiu skiriamąjį požymį tik su sąlyga, kad jis labai skiriasi nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.

23

Dėl paslaugą žyminčio prekių ženklo tas pats teismas nurodo, kad 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Apple (C‑421/13, EU:C:2014:2070) 20 punkte Teisingumo Teismas nusprendė, jog pardavimo vietos įrengimas gali leisti atskirti vienos įmonės prekes ar paslaugas nuo kitų įmonių prekių ar paslaugų, jeigu vaizduojamas įrengimas labai skiriasi nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ir įpročių.

24

Vis dėlto prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymi, kad tame sprendime Teisingumo Teismas nepatikslino, kokiomis sąlygomis didelio skirtumo nuo sektoriaus normų ar įpročių reikalavimas turi būti taikomas paslaugą žyminčiam prekių ženklui.

25

Be to, jis pabrėžia, kad tame pačiame sprendime Teisingumo Teismas nenagrinėjo, ar ginčijamas prekių ženklas nepriklausė nuo materialių objektų, leidžiančių teikti paslaugas, kurioms šis prekių ženklas buvo įregistruotas, vaizdo.

26

Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui kyla klausimas, ar vertinant žymenų, kuriais siekiama žymėti tam tikras vežimo paslaugų teikėjo transporto priemonių dalis, skiriamąjį požymį, siekiant jį atskirti, tokie žymenys turi labai skirtis nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.

27

Šiomis aplinkybėmis Svea hovrätt, Patent‑ och marknadsöverdomstolen (Stokholmo apeliacinis teismas, veikiantis kaip intelektinės nuosavybės ir komercinių bylų apeliacinis teismas) nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šiuos prejudicinius klausimus:

28

Pirmiausia pažymėtina, kad, kiek tai susiję su atsisakymu registruoti prekių ženklą, paraiškos registruoti šį prekių ženklą data turi lemiamos reikšmės nustatant taikytiną materialinę teisę (pagal analogiją žr. 2020 m. sausio 29 d. Sprendimo Sky ir kt., C‑371/18, EU:C:2020:45, 49 punktą).

29

Kadangi pagrindinėje byloje nagrinėjamos registracijos paraiškos buvo pateiktos 2016 m. lapkričio 23 d., t. y. tą dieną, kai Direktyvos 2015/2436 perkėlimo terminas dar nebuvo pasibaigęs ir Direktyva 2008/95 dar nebuvo panaikinta, pagrindinėje byloje nagrinėjamoms faktinėms aplinkybėms taikytinos Direktyvos 2008/95, o ne Direktyvos 2015/2436 nuostatos.

30

Be to, reikia pabrėžti, kad nors pagrindinėje byloje nagrinėjamose registracijos paraiškose nurodyti spalviniai motyvai skirti tam tikru būdu žymėti vežimo paslaugoms teikti naudojamų objektų didelei paviršiaus daliai, ieškovė pagrindinėje byloje aiškiai nurodė, kad pati šių objektų forma nėra šių prašymų dalykas.

31

Taigi reikia manyti, kad dviem klausimais, kuriuos reikia nagrinėti kartu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės siekia išsiaiškinti, ar Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą paslaugai žymėti, kurį sudaro spalviniai motyvai ir kuris skirtas išimtinai ir sistemingai tam tikru būdu žymėti didelei objektų, naudojamų šiai paslaugai teikti, paviršiaus daliai, skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į ryšį su šiais objektais ir analizuojant, ar šis žymuo labai skiriasi nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.

32

Šiuo klausimu iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad esminė prekių ženklo funkcija yra garantuoti vartotojui ar galutiniam naudotojui prekių ženklu žymimos prekės ar paslaugos kilmės tapatybę, kad jis galėtų neklysdamas atskirti šią prekę ar paslaugą nuo kitos kilmės prekių ar paslaugų (2019 m. birželio 12 d. Sprendimo Hansson, C‑705/17, EU:C:2019:481, 31 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Žymens skiriamąjį požymį, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnį, reikia vertinti atsižvelgiant, viena vertus, į prekes ir paslaugas, kurioms prašoma įregistruoti šį žymenį, ir, kita vertus, į tai, kaip šį žymenį suvokia atitinkama visuomenė, kurią sudaro vidutiniai šių prekių ir paslaugų vartotojai, kurie yra pakankamai informuoti ir protingai pastabūs bei nuovokūs (šiuo klausimu žr. 2004 m. vasario 12 d. Sprendimo Koninklijke KPN Nederland, C‑363/99, EU:C:2004:86, 34 punktą ir 2019 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Deutsches Patent‑ und Markenamt (#darferdas?), C‑541/18, EU:C:2019:725, 20 punktą).

33

Be to, vertindama žymens skiriamąjį požymį, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punktą, kompetentinga institucija turi atlikti patikrinimą in concreto, atsižvelgdama į visas reikšmingas konkretaus atvejo aplinkybes, prireikus įskaitant šio žymens naudojimą (šiuo klausimu žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Hartwall, C‑578/17, EU:C:2019:261, 26 punktą ir jame nurodyta jurisprudencija).

34

Kai, kaip pagrindinėje byloje, prekių ženklo paraiška susijusi su žymeniu, skirtu išimtinai ir sistemingai tam tikru būdu žymėti didelei objektų, naudojamų teikiant paslaugas, paviršiaus daliai, šio žymens skiriamasis požymis negali būti vertinamas neatsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia šį žymenį ant šių objektų.

35

Iš tiesų, net jei paslaugoms teikti skirti objektai nėra prekių ženklo paraiškos dalykas, atitinkama visuomenė suvokia konkretų žymenį sudarančius spalvinius motyvus tokius, kokie jie vaizduojami ant vienintele jų laikmena esančių objektų.

36

Iš to matyti, kad žymens, kurį sudaro spalviniai motyvai, skirti išimtinai ir sistemingai žymėti objektams, naudojamiems paslaugoms teikti, skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tokį suvokimą.

37

Nagrinėjamu atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, konkrečiai analizuodamas visą bylos medžiagą, turės nustatyti, ar registracijos paraiškose nurodyti sisteminiai spalvų deriniai gali suteikti ginčijamiems žymenims būdingą skiriamąjį požymį (pagal analogiją žr. 2019 m. kovo 27 d. Sprendimo Hartwall, C‑578/17, EU:C:2019:261, 34 punktą). Ši sąlyga turi būti laikoma įvykdyta, jeigu iš šios analizės matyti, kad spalvų deriniai kuriais nudažomos ieškovei pagrindinėje byloje priklausančios transporto priemonės, leidžia vidutiniam vartotojui neklystamai atskirti šios įmonės teikiamas vežimo paslaugas nuo kitų įmonių teikiamų paslaugų.

38

Jei paaiškėtų, kad nurodytiems spalvų deriniams nėra būdingas skiriamasis požymis, kiek tai susiję su nagrinėjamomis paslaugomis, šis konstatavimas nepaneigtų galimybės įgyti tokį skiriamąjį požymį dėl vėlesnio naudojimo.

39

Atliekant šią analizę nereikia nagrinėti, ar žymenys, kuriuos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklus, labai skiriasi nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.

40

Iš tiesų, kaip matyti iš suformuotos Teisingumo Teismo jurisprudencijos, vertinimo kriterijus, susijęs su dideliu skirtumu nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių, taikomas tais atvejais, kai žymenį sudaro prekės, kuriai jį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą, išorinis vaizdas, nes vidutinis vartotojas nėra įpratęs preziumuoti prekių kilmės remdamasis jų ar jų pakuotės forma, kai nėra jokio vaizdinio ar tekstinio elemento (šiuo klausimu žr. 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimo Henkel / VRDT, C‑456/01 P ir C‑457/01 P, EU:C:2004:258, 39 punktą; 2006 m. birželio 22 d. Sprendimo Storck / VRDT, C‑25/05 P, EU:C:2006:422, 27–29 punktus; taip pat 2015 m. gegužės 7 d. Sprendimo Voss of Norway / VRDT, C‑445/13 P, EU:C:2015:303, 90 ir 91 punktus).

41

Šis vertinimo kriterijus taip pat taikomas, kai žymenį sudaro patalpų, kuriose faktiškai teikiamos paslaugos, kurioms šį žymenį prašyta įregistruoti kaip prekių ženklą, įrengimo vaizdas (šiuo klausimu žr. 2014 m. liepos 10 d. Sprendimo Apple, C‑421/13, EU:C:2014:2070, 20 punktą).

42

Tokia situacija nesusiklosto, kai, kaip nagrinėjamu atveju, ginčijamus žymenis sudaro grafiniai elementai, skirti žymėti objektams, naudojamiems registracijos paraiškoje nurodytoms paslaugoms teikti.

43

Šiuo klausimu reikia pažymėti, kad nors pagrindinėje byloje nagrinėjamoms paslaugoms teikti naudojami objektai, t. y. transporto priemonės, registracijos paraiškose nubrėžti punktyru siekiant parodyti vietas, kuriose ketinama išdėstyti prašomus įregistruoti prekių ženklus, ir jų kontūrus, žymenys, kuriuos prašoma įregistruoti kaip prekių ženklus, nesutampa su šių objektų forma ar pakuote ir neskirti vaizduoti patalpoms, kuriose faktiškai teikiamos paslaugos. Šiuo atveju nurodyti žymenis yra sistemiškai išdėstyti ir riboti erdvėje spalvų deriniai. Taigi registracijos paraiškose nurodyti aiškiai apibrėžti grafiniai elementai, kurie, skirtingai nuo šio sprendimo 40 ir 41 punktuose minėtoje jurisprudencijoje nagrinėtų žymenų, nėra skirti vaizduoti objektui ar paslaugų teikimo patalpai tiesiog perteikiant jų linijas ar kontūrus.

44

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimus reikia atsakyti: Direktyvos 2008/95 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą paslaugai žymėti, kurį sudaro spalviniai motyvai ir kuris skirtas išimtinai ir sistemingai tam tikru būdu žymėti didelei objektų, naudojamų šiai paslaugai teikti, paviršiaus daliai, skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia šių objektų žymėjimą šiuo žymeniu, tačiau nereikia analizuoti, ar šis žymuo labai nukrypsta nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.

45

Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (dešimtoji kolegija) nusprendžia:

2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/95/EB valstybių narių teisės aktams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti 3 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad žymens, kurį prašoma įregistruoti kaip prekių ženklą paslaugai žymėti, kurį sudaro spalviniai motyvai ir kuris skirtas išimtinai ir sistemingai tam tikru būdu žymėti didelei objektų, naudojamų šiai paslaugai teikti, paviršiaus daliai, skiriamasis požymis turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, kaip atitinkama visuomenė suvokia šių objektų žymėjimą šiuo žymeniu, tačiau nereikia analizuoti, ar šis žymuo labai nukrypsta nuo atitinkamo ekonomikos sektoriaus normų ar įpročių.