1

Savo ieškiniu Europos Komisija prašo Teisingumo Teismo pripažinti, kad vienašališkai atlikdama dokumentų, susijusių su Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) ir Eurosistemos užduočių vykdymu, poėmį Banka Slovenije (Slovėnijos centrinis bankas) patalpose ir šioje srityje lojaliai nebendradarbiaudama su Europos Centriniu Banku (ECB), Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 343 straipsnį, Protokolo (Nr. 4) dėl Europos centrinių bankų sistemos ir Europos centrinio banko statuto (OL C 202, 2016, p. 230, toliau – Protokolas dėl ECBS ir ECB) 39 straipsnį, Protokolo (Nr. 7) dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų (OL C 202, 2016, p. 266, toliau – Protokolas dėl privilegijų ir imunitetų) 2, 18 ir 22 straipsnius ir ESS 4 straipsnio 3 dalį.

2

Protokolo dėl ECBS ir ECB 1 straipsnis suformuluotas taip:

„Vadovaujantis [SESV] 282 straipsnio 1 dalimi, [ECB] kartu su nacionaliniais centriniais bankais sudaro [ECBS]. ECB kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą.

ECBS ir ECB atlieka savo uždavinius ir vykdo savo veiklą pagal Sutarčių ir šio Statuto nuostatas.“

3

Šio protokolo 8 straipsnyje nustatyta:

„ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai.“

4

Minėto protokolo 9.2 straipsnyje nurodyta:

„ECB užtikrina, kad pagal [SESV] 127 straipsnio 2–3 ir 5 dalis ECBS numatyti uždaviniai bus įgyvendinami arba jam pačiam veikiant vadovaujantis šiuo Statutu, arba per nacionalinius centrinius bankus vadovaujantis 12.1 ir 14 straipsniais.“

5

To paties protokolo 9.3 straipsnyje nustatyta:

„Pagal [SESV] 129 straipsnio 1 dalį, ECB sprendimus priimantys organai yra Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba.“

6

Protokolo dėl ECBS ir ECB 10.1 straipsnyje numatyta:

„Pagal [SESV] 283 straipsnio 1 dalį, Valdančioji taryba susideda iš ECB vykdomosios valdybos narių bei valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų valdytojų.“

7

Šio protokolo 14.3 straipsnis suformuluotas taip:

„Nacionaliniai centriniai bankai yra sudėtinė ECBS dalis ir veikia pagal ECB gaires bei nurodymus. Valdančioji taryba imasi reikiamų veiksmų, kad užtikrintų, jog būtų laikomasi EBC gairių ir nurodymų, bei reikalauja, kad jai būtų pateikiama visa reikalinga informacija.“

8

Minėto protokolo 39 straipsnyje nustatyta:

„Valstybių narių teritorijoje ECB naudojasi tokiomis privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jo uždaviniams atlikti, laikantis [Protokole dėl privilegijų ir imunitetų] nustatytų sąlygų.“

9

Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų preambulė suformuluota taip:

„Atsižvelgdamos į tai, kad pagal [SESV] 343 straipsnį ir [AE] 191 straipsnį Europos Sąjunga ir [Europos atominės energijos bendrija] valstybių narių teritorijose naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurie yra būtini jų uždaviniams atlikti.“

10

Šio protokolo 1 straipsnyje nustatyta:

„Sąjungos patalpos ir pastatai yra neliečiami. Juose negali būti atliekama krata, jų negalima rekvizuoti, konfiskuoti ar eksproprijuoti. Be Teisingumo Teismo leidimo Sąjungos nuosavybei ir turtui negali būti taikomos jokios administracinės ar teisinės suvaržymo priemonės.“

11

Minėto protokolo 2 straipsnyje nurodyta:

„Sąjungos archyvai yra neliečiami.“

12

To paties protokolo 18 straipsnyje nustatyta:

„Taikydamos šį Protokolą, Sąjungos institucijos bendradarbiauja su atitinkamomis suinteresuotų valstybių narių valdžios institucijomis.“

13

Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 22 straipsnio pirmoje pastraipoje numatyta:

„Šis Protokolas taip pat taikomas [ECB], jo organų nariams ir personalui, nepažeidžiant Protokolo dėl [ECBS ir ECB] nuostatų.“

14

Nuo 2015 m. vasario mėn. Slovėnijos centrinis bankas ir Slovėnijos teisėsaugos institucijos (toliau – Slovėnijos institucijos) susirašinėjo dėl pastarųjų vykdyto tyrimo, susijusio su tam tikrais šio centrinio banko darbuotojais, įskaitant tuometinį valdytoją (toliau – valdytojas), kuriam buvo pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo įgaliojimais ir pasinaudojimu tarnybine padėtimi, 2013 m. vykstant vieno Slovėnijos banko restruktūrizavimui. Vykstant šiam susirašinėjimui, Slovėnijos centrinis bankas Slovėnijos institucijoms jų prašymu perdavė tam tikrą informaciją ir tam tikrus dokumentus, kurie nebuvo susiję su ECBS ir Eurosistemos užduočių vykdymu. Vis dėlto Slovėnijos institucijos nusprendė, kad Slovėnijos centrinis bankas nepateikė visos prašytos informacijos ir visų prašytų dokumentų.

15

Vykdydamos minėtą tyrimą 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos institucijos, remdamosi dviem 2016 m. birželio 30 d. ir liepos 6 d.Okrožno sodišče v Ljubljani (Liublianos apygardos teismas, Slovėnija) nutartimis, Slovėnijos centrinio banko patalpose atliko kratą ir dokumentų poėmį.

16

Nors Slovėnijos centrinis bankas ir tvirtino, kad šios priemonės susijusios su pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų saugomais „ECB archyvais“, prie kurių Slovėnijos institucijos neturi teisės prieiti be aiškaus ECB sutikimo, šios institucijos tęsė kratą ir atliko dokumentų poėmį, nesikreipdamos į ECB.

17

Be fizinėse laikmenose esančių dokumentų, Slovėnijos institucijos paėmė visų pirma elektroninių dokumentų iš Slovėnijos centrinio banko serverio, taip pat įtariamų asmenų asmeninius kompiuterius. Iš valdytojo paimti dokumentai – tai visas susirašinėjimas, atliktas naudojant jo elektroninio pašto paskyrą, visi jo stacionariame ir nešiojamajame kompiuteriuose buvę elektroniniai dokumentai, susiję su laikotarpiu nuo 2012 iki 2014 m., neatsižvelgiant į jų turinį, taip pat dokumentai, susiję su šiuo laikotarpiu ir buvę valdytojo kabinete. Slovėnijos institucijos taip pat paėmė visus minėto laikotarpio elektroninius dokumentus, išsaugotus Slovėnijos centrinio banko serveryje ir susijusius su valdytoju.

18

Tą pačią dieną ECB pirmininkas Slovėnijos institucijoms adresuotame rašte oficialiai užginčijo jų atliktą dokumentų poėmį, remdamasis ECB archyvų neliečiamumo principu. Jis skundėsi, be kita ko, tuo, kad šios institucijos nepadarė nieko, kad būtų rastas sprendimas, leidžiantis suderinti jų vykdomą tyrimą su ECB archyvų neliečiamumo principu.

19

ECB susirašinėjant su Slovėnijos institucijomis, pastarosios 2016 m. liepos 7 d. informavo ECB apie tai, kad galimi prieštaravimai, susiję su ECB privilegijomis ir imunitetais, bus nagrinėjami tik gavus paimtus dokumentus.

20

2016 m. liepos 26 d. ECB pasiūlė Slovėnijos institucijoms susitarti dėl metodologijos, kad būtų identifikuoti paimti dokumentai, kurie priskiriami prie jo archyvų – tai leistų atskirti šiuos dokumentus nuo vertinimo nedelsiant per šį tyrimą ir suteiktų ECB galimybę nustatyti, ar reikia panaikinti jų apsaugą.

21

2016 m. liepos 27 d. už bylą atsakingas valstybės prokuroras (toliau – valstybės prokuroras) informavo ECB apie tai, kad šis pasiūlymas, jo manymu, yra kišimasis į aptariamą tyrimą. Vis dėlto jis pritarė tam, kad būtų toliau nagrinėjamas ECB pareikštas susirūpinimas, ir pareiškė esąs pasirengęs 2016 m. rugpjūčio pabaigoje susitikti su ECB atstovais.

22

2016 m. rugpjūčio 5 d. ECB apskundė abi šio sprendimo 15 punkte nurodytas Okrožno sodišče v Ljubljani (Liublianos apygardos teismas) nutartis Upravno sodišče (administracinis teismas, Slovėnija); šis 2016 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu skundą atmetė. 2016 m. spalio 11 d.Vrhovno sodišče (Aukščiausiasis Teismas, Slovėnija) atmetė apeliacinį skundą, kurį ECB pateikė dėl to sprendimo.

23

2016 m. rugpjūčio 16 d. valstybės prokuroras informavo ECB apie tai, kad nusprendė atidėti numatytą susitikimą su jo atstovais, ir nurodė davęs Slovėnijos policijai nurodymą nenagrinėti paimtų dokumentų tol, kol galutinai nenuspręs dėl bendradarbiavimo su ECB.

24

2016 m. spalio 27 d. valstybės prokuroras nurodė ECB, kad nuo 2016 m. lapkričio 17 d. tyrėjai pradės paimtų elektroninių duomenų išsaugojimą pagal Zakon o kazenskem postopku (Baudžiamojo proceso kodeksas) ir kad ECB atstovas kviečiamas dalyvauti šioje duomenų išsaugojimo procedūroje, kuri apima šių duomenų kopijų sukūrimą. 2016 m. lapkričio 11 d. ECB atstovas priėmė šį kvietimą.

25

Kadangi ši duomenų išsaugojimo procedūra buvo suplanuota laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 24 d., o ECB ir valstybės prokuroro susitikimas numatytas tų pačių metų lapkričio 18 d., 2016 m. lapkričio 16 d. ECB pateikė Okrožno sodišče v Ljubljani (Liublianos apygardos teismas) laikinųjų apsaugos priemonių prašymą, siekdamas, kad būtų nurodyta sustabdyti šią paimtų elektroninių dokumentų išsaugojimo procedūrą.

26

2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Okrožno sodišče v Ljubljani (Liublianos apygardos teismas) šį prašymą atmetė. To teismo teigimu, Slovėnijos institucijų paimti duomenys ir dokumentai nėra „ECB archyvai“, saugomi pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų.

27

Slovėnijos institucijų paimtų elektroninių duomenų išsaugojimo procedūra vyko laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. Šioje procedūroje dalyvavęs ECB atstovas aiškiai nurodė „ECB archyvų“ pažeidimą.

28

2017 m. sausio 17 d. ECB pateikė konstitucinį skundą dėl šio sprendimo 26 punkte nurodytos nutarties; jame nurodė Ustava Republike Slovenije (Slovėnijos Respublikos Konstitucija) įtvirtintas pagrindines procesines teises, visų pirma teisę į pagal įstatymą įsteigtą teismą. Šiame konstituciniame skunde ECB pažymėjo manantis, kad Teisingumo Teismui turėtų būti pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą dėl Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio išaiškinimo. 2018 m. balandžio 19 d.Ustavno sodišče (Konstitucinis Teismas, Slovėnija) atmetė šį skundą, motyvuodamas tuo, kad ECB neturi nurodytų pagrindinių procesinių teisių.

29

2017 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku valstybės prokuroras informavo ECB atstovą apie tai, kad Slovėnijos policija šiuo metu analizuoja paimtus dokumentus ir kad jis jai davė nurodymą iš bylos medžiagos išimti visus dokumentus, kuriuos oficialiai ir formaliai išdavė ECB, taip pat visus elektroninius laiškus, kuriuos ECB perdavė kaip siuntėjas, o Slovėnijos centrinis bankas gavo kaip gavėjas. Valstybės prokuroras pasiūlė ECB išanalizuoti šiuos dokumentus (su sąlyga, kad su tuo sutiks Slovėnijos centrinis bankas) tam, kad galėtų pareikšti nuomonę dėl galimo jo užduočių ir funkcijų pažeidimo, panaudojus minėtus dokumentus tyrimo ir baudžiamojo proceso tikslais. Jis pažymėjo, kad, esant tokiam pažeidimui, prašys bylą nagrinėti uždarame posėdyje arba nustatyti, kad bylos nagrinėjimas iš esmės liktų konfidencialus. Galiausiai valstybės prokuroras pareiškė esąs atviras ECB pasiūlymams, išskyrus kokį nors prašymą uždrausti tyrimą ar grąžinti paimtus dokumentus.

30

Savo 2017 m. gegužės 29 d. atsakyme ECB pasiūlė abiem šalims susitikti ir išsamiau aptarti abipusį bendradarbiavimą, siekiant užtikrinti jo archyvų neliečiamumą.

31

2017 m. birželio 12 d. vykusiame susitikime su valstybės prokuroru ECB pažymėjo manantis, kad jo archyvuose yra, pirma, dokumentai, kuriuos jis pats yra parengęs, kai vykdė jam pavestus uždavinius, antra, jo ir nacionalinių centrinių bankų susirašinėjimas, būtinas ECBS ar Eurosistemos uždaviniams vykdyti, ir, trečia, šių centrinių bankų parengti dokumentai, skirti ECBS ar Eurosistemos uždaviniams vykdyti. ECB taip pat tvirtino, kad prieš naudojant tokius dokumentus nacionalinių valdžios institucijų vykdomame baudžiamajame procese jis turi panaikinti šiems dokumentams taikomą apsaugą. Vis dėlto ECB nurodė neprieštarausiantis tokiam panaikinimui, jeigu tai būtų daroma nacionalinių valdžios institucijų vykdomo baudžiamojo proceso interesais ir neprieštarautų jo paties pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų saugomiems interesams.

32

Nors valstybės prokuroras ir ECB nesutarė nei dėl sąvokos „ECB archyvai“ aiškinimo, nei dėl lojalaus bendradarbiavimo pareigos turinio, jie sutiko tęsti diskusiją dėl bendradarbiavimo ateityje ir susitarė, kad vėliau ECB turės parengti pasiūlymą dėl dokumentų, kuriuos, kaip jis mano, apima ši sąvoka, nustatymo kriterijų.

33

2018 m. vasario 13 d. ECB pateikė valstybės prokurorui savo pasiūlymą dėl dokumentų, kurie yra sudėtinė ECB archyvų dalis, nustatymo. ECB pasiūlė pirmiausia nustatyti jo paties dokumentus ir dokumentus, kuriuos jis yra nusiuntęs Slovėnijos centriniam bankui ar jo darbuotojams, o vėliau – dokumentus, kuriuos Slovėnijos centrinis bankas yra parengęs, kai vykdė ECBS ar Eurosistemos uždavinius. Be to, ECB pasiūlė, kad Slovėnijos policija grąžintų Slovėnijos centriniam bankui visus dokumentus, kurie, jos manymu, nesvarbūs tyrimui.

34

Per 2018 m. birželio 13 d. vykusį susitikimą valstybės prokuroras informavo ECB apie tai, kad Slovėnijos policija baigė nagrinėti paimtus dokumentus ir rudenį jis laukia ataskaitos su galutinėmis policijos išvadomis. Patvirtinęs, kad ir toliau nesutariama dėl sąvokos „ECB archyvai“ aiškinimo, jis pažymėjo, kad visi tyrimui nesvarbūs dokumentai bus sunaikinti arba grąžinti asmenims, iš kurių buvo paimti. Jis taip pat pareiškė, kad ECB turi galimybę išnagrinėti visus dokumentus, atitinkančius kriterijus, kuriuos jis pasiūlė savo 2017 m. gegužės 15 d. elektroniniame laiške, nurodytame šio sprendimo 29 punkte, kai tik Slovėnijos policija parengs galutinę ataskaitą. Vis dėlto, siekiant išvengti ECB kišimosi į vykdomus tyrimus, apie galutinei ataskaitai panaudotus dokumentus jam nebus pranešta tol, kol Slovėnijos policija jų neperduos prokuratūrai.

35

2016 m. gruodžio 9 d. Komisija, naudodamasi „ES Pilot“ procedūra, išsiuntė Slovėnijos Respublikai raštą; jame išreiškė savo abejones dėl Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnių teisingo taikymo, kiek tai susiję su 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose atliktu dokumentų poėmiu. Slovėnijos Respublika atsakė į šį raštą 2017 m. sausio 23 d. raštu.

36

2017 m. balandžio 28 d. Komisija išsiuntė Slovėnijos Respublikai oficialų pranešimą, jame pažymėjo, kad Slovėnijos centrinio banko patalpose atlikdama kratą ir dokumentų poėmį Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimo laikytis ECB archyvų neliečiamumo principo ir taip pažeidė SESV 343 straipsnį, Protokolo dėl ECBS ir ECB 39 straipsnį ir Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 ir 22 straipsnius. Ji taip pat informavo Slovėnijos Respubliką apie tai, kad, jos nuomone, Slovėnijos institucijos šiuo klausimu nevedė konstruktyvių diskusijų su ECB – priešingai, nei reikalaujama pagal ESS 4 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 18 straipsnyje įtvirtintą lojalaus bendradarbiavimo principą.

37

Slovėnijos Respublika į šį oficialų pranešimą atsakė 2017 m. birželio 21 d. raštu; jame pabrėžė, kad sąvoka „ECB archyvai“, kaip ji suprantama pagal Protokolą dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų, neapima paimtų dokumentų.

38

Manydama, kad Slovėnijos Respublikos pateiktas atsakymas yra nepatenkinamas, 2018 m. liepos 20 d. Komisija pateikė pagrįstą nuomonę, joje paragino Slovėnijos Respubliką per du mėnesius nuo šios nuomonės gavimo imtis būtinų priemonių, kad į ją būtų tinkamai atsižvelgta.

39

2018 m. rugsėjo 11 d. Slovėnijos Respublika savo atsakyme į pagrįstą nuomonę nesutiko su Komisijos nurodytu įsipareigojimų neįvykdymu.

40

Šiomis aplinkybėmis Komisija nusprendė pareikšti šį ieškinį.

41

2019 m. liepos 23 d. Teisingumo Teismo pirmininko nutartimi ECB leista įstoti į bylą palaikyti Komisijos reikalavimų.

42

Komisija, palaikoma ECB, tvirtina, kad vienašališkai atlikdama dokumentų, susijusių su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu, poėmį Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos Respublika pažeidė ECB archyvų neliečiamumo principą, todėl neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 343 straipsnį, Protokolo dėl ECBS ir ECB 39 straipsnį, Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2, 18 ir 22 straipsnius, taip pat ESS 4 straipsnio 3 dalį.

43

Pirmiausia, sąvoka „Sąjungos archyvai“, esanti Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje, nors šiame protokole ir nebuvo apibrėžta, apima visus Sąjungos institucijai priklausančius ar jos turimus dokumentus, neatsižvelgiant į naudojamą laikmeną.

44

Be to, iš jurisprudencijos matyti, kad šiame protokole pripažįstamos privilegijos ir imunitetai yra tik funkcinio pobūdžio, nes jais siekiama, kad nebūtų trukdoma Sąjungos veikimui ir nepriklausomumui. Atsižvelgiant į ypatingą institucinę ECBS ir Eurosistemos tvarką, Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnis turėtų būti taikomas ne tik ECB turimiems dokumentams, bet ir sudėtine ECBS ir Eurosistemos dalimi esančių nacionalinių centrinių bankų, kaip antai Slovėnijos centrinio banko, turimiems dokumentams, jeigu šie dokumentai susiję su ECBS arba Eurosistemos uždavinių vykdymu, nesvarbu, ar juos parengė ECB, ar nacionaliniai centriniai bankai.

45

Pirma, iš SESV 282 straipsnio 1 dalies ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 1 straipsnio matyti, kad, viena vertus, ECBS sudaro ECB ir valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai, kita vertus, ECB kartu su eurozonos valstybių narių nacionaliniais centriniais bankais sudaro Eurosistemą, kurios „sudėtinė dalis“, kaip nurodyta šio protokolo 14.3 straipsnyje, yra nacionaliniai centriniai bankai.

46

Antra, specifinė ECBS ir Eurosistemos struktūra neišvengiamai sukuria glaudų ECB ir nacionalinių centrinių bankų ryšį. Konkrečiai kalbant, iš SESV 282 straipsnio 2 dalies ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 8 straipsnio matyti, kad ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai, įskaitant ECB Valdančiąją tarybą, kurios nariai, remiantis SESV 283 straipsnio 1 dalimi ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 10 straipsniu, yra valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų valdytojai.

47

Trečia, pagal SESV ECB, ECBS ir Eurosistemai yra patikėta uždavinių. Iš Protokolo dėl ECBS ir ECB 9.2 straipsnio matyti, kad ECBS numatytus uždavinius įgyvendina arba pats ECB, arba nacionaliniai centriniai bankai.

48

Nacionaliniai centriniai bankai ir jų valdytojai tiesiogiai dalyvauja priimant ECB sprendimus ir įgyvendinant bei vykdant šiuos sprendimus. Tam, kad taip sukurta sistema veiktų, reikia keistis dokumentais SEBC ir Eurosistemos viduje, taip pat tarp ECB ir nacionalinių centrinių bankų, kad būtų priimami sprendimai, reikalingi ECBS ir Eurosistemos uždaviniams vykdyti, taip pat to, kad šiuos sprendimus įgyvendintų ir vykdytų nacionaliniai centriniai bankai. Todėl, siekiant išvengti bet kokios neigiamos įtakos geram ECB, taip pat ECBS ir Eurosistemos, kaip visumos, veikimui ir nepriklausomumui, apsaugos lygis turėtų būti identiškas visiems dokumentams, parengtiems siekiant vykdyti ECBS ir Eurosistemos uždavinius. Taigi visi šie dokumentai turi būti laikomi sudėtine „Sąjungos archyvų“ dalimi, net jeigu juos turi nacionalinis centrinis bankas arba jie yra jo patalpose.

49

Taip pat yra aišku, kad 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose atlikdamos kratą Slovėnijos institucijos paėmė dokumentus, kurie yra sudėtinė Sąjungos archyvų dalis. Žinoma, Komisija neturi tikslios informacijos apie tuomet paimtų dokumentų, kurie yra sudėtinė Sąjungos archyvų dalis, pobūdį. Vis dėlto vien tai, kad buvo paimta visa įtariamų asmenų kompiuterinė įranga ir dokumentai, paminėti šio sprendimo 17 punkte, reiškia, kad neišvengiamai buvo paimti dokumentai, kurie yra sudėtinė Sąjungos archyvų dalis.

50

Galiausiai šių archyvų neliečiamumo principas reiškia, kad nacionalinės institucijos prie jų gali prieiti tik gavusios išankstinį ECB sutikimą arba, jeigu ECB ir šios institucijos nesusitaria, – gavus Teisingumo Teismo leidimą. Taigi nagrinėjamu atveju krata ir atitinkamų dokumentų poėmis buvo atlikti vienašališkai.

51

Atsikirsdama Slovėnijos Respublika nurodo nepažeidusi Sąjungos archyvų neliečiamumo principo.

52

Visų pirma Slovėnijos Respublika teigia, kad iš tarptautinės teisės, Teisingumo Teismo jurisprudencijos ir pagrindinių Sąjungos vertybių, kaip antai skaidrumo, atvirumo ir teisinės valstybės principų, matyti, kad „privilegijų ir imunitetų“ sąvoka turi būti aiškinama siaurai ir naudojimasis šiomis privilegijomis ir imunitetais, visiškai nebūdamas absoliutaus pobūdžio, funkciniu požiūriu apsiriboja apimtimi, būtina užtikrinti Sąjungos bei jos institucijų veikimą ir pasiekti jų tikslus.

53

Konkrečiai kalbant, tarptautinės teisės privilegijų ir imunitetų sistemos tikslas – garantuoti veiksmingą tarptautinių organizacijų, kurios yra „silpnoje padėtyje“, palyginti su jas įsteigusiomis valstybėmis narėmis, veikimą. Atsižvelgiant į Sąjungos teisės evoliuciją ir ypatingą Sąjungos teisės sistemos pobūdį, jos institucijos nėra tokioje padėtyje, palyginti su valstybėmis narėmis. Todėl Sąjungos archyvams, įskaitant ECB archyvus, taikoma mažesnė apsauga nei tarptautinės teisės privilegijų ir imunitetų sistemoje, o tai rodo, kad „Sąjungos privilegijų ir imunitetų“ sąvoka turi būti aiškinama siaurai.

54

Be to, nors funkcinis tarptautinių organizacijų imunitetas susijęs su teisėtu viešuoju interesu, jis nėra absoliutus ir turi būti suderintas su kitais viešaisiais interesais. Sąjungoje teisinės valstybės principas yra viršesnis už jos privilegijas ir imunitetus. Nepriklausomas ir nešališkas nusikalstamų veikų tyrimas ir nagrinėjimas teisme, priklausantis valstybių narių kompetencijai, yra „esminis teisinės valstybės pagrindas“. Jeigu Slovėnijos institucijos būtų turėjusios prašyti išankstinio ECB sutikimo prieš pradėdamos kratą, kurią atliko nagrinėjamu atveju, šis nepriklausomumas nebūtų buvęs užtikrintas, nes valdytojas yra glaudžiai susijęs su ECB.

55

Be to, kadangi Protokole dėl privilegijų ir imunitetų numatytos privilegijos ir imunitetai Sąjungoje užtikrinami tik tiek, kiek to reikia siekiant išvengti, kad nebūtų sudaroma kliūčių jos veikimui ir nepriklausomumui, pareiga įrodyti tokios kliūties buvimą tenka atitinkamai Sąjungos institucijai. Vis dėlto Komisija ir ECB neįrodė, kad Slovėnijos institucijų atliktas dokumentų poėmis galbūt realiai kažkaip sutrukdė ECB veikimui arba pakenkė Sąjungos ekonominei ir pinigų politikai.

56

Be to, Slovėnijos Respublika teigia, kad sąvoka „Sąjungos archyvai“ irgi turi būti aiškinama siaurai, o dokumentai, kuriuos Slovėnijos institucijos paėmė Slovėnijos centrinio banko patalpose, nėra sudėtinė ECB archyvų dalis. Pirma, ji tvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra svarbios teisės nuostatos, skirtos archyvų imunitetui pagal tarptautinę teisę, ypač tos, kurios taikytinos konsuliniams ir diplomatiniams santykiams. Pagal tarptautinių ir nacionalinių teismų jurisprudenciją sudėtine archyvų dalimi gali būti laikomi tik dokumentai, priklausantys asmeniui, kuriam taikomas archyvų neliečiamumo principas, arba kuriuos šis asmuo turi, o ne dokumentai, kuriuos toks asmuo siunčia trečiajam asmeniui arba kuriuos trečiasis asmuo turi.

57

Antra, Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų tikslas yra užtikrinti Sąjungos institucijų nepriklausomumą. Taigi, šiame protokole numatytomis privilegijomis ir imunitetais gali naudotis tik ECB, kaip Sąjungos institucija, o ne ECBS ir nacionaliniai centriniai bankai, kaip sudėtinė ECBS dalis.

58

Trečia, Komisijos ginamas nagrinėjamų nuostatų aiškinimas reiškia, kad Sąjungos archyvai gali būti visų nacionalinių tarnautojų ir pareigūnų, kurie yra Sąjungos institucijų nariai arba dirba joms vadovaujant, įskaitant valstybių narių ministrus, kurie dalyvauja priimant sprendimus Europos Sąjungos Taryboje, valstybių narių valstybės ar vyriausybės vadovus, kurie dalyvauja priimant sprendimus Europos Taryboje, ir visus nacionalinius tarnautojus, kurie dirba Sąjungos komitetuose ir agentūrose, kompiuteriuose, o tai praktiškai lemtų „absurdiškas situacijas“, kai visi dokumentai, kuriuos turi nacionalinė vyriausybė ir jos ministrai, valstybės vadovas ir visos valstybės institucijos, būtų laikomi Sąjungos archyvais.

59

Ketvirta, Komisijos siūlomo sąvokos „ECB archyvai“ aiškinimo teisiškai ir faktiškai būtų neįmanoma įgyvendinti, o tai sudarytų didelių kliūčių arba užkirstų kelią bet kokiam baudžiamajam tyrimui valstybių narių viešajame sektoriuje.

60

Slovėnijos Respublika taip pat teigia, kad, net jeigu Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų paimti dokumentai yra sudėtinė ECB archyvų dalis, šios aplinkybės nepakanka konstatuoti, kad ji pažeidė Sąjungos archyvų neliečiamumo principą.

61

Pirma, pareiga aiškiai identifikuoti ir saugoti archyvus tenka asmeniui, kuris remiasi šių archyvų neliečiamumo principu. Kadangi nagrinėjamu atveju ECB tinkamai neidentifikavo savo archyvų ir jų tinkamai nesaugojo, negalima taikyti „ECB archyvų“ sąvokos, kurią vartoja ECB, nes toks negalimumas jokiu būdu nesusijęs su tuo, kaip Slovėnijoje buvo vykdomas baudžiamasis tyrimas. Be to, būtent dėl Sąjungos archyvų fizinio atskyrimo ir tinkamo apibrėžimo nebuvimo Slovėnijos institucijos neturėjo kito pasirinkimo, tik atlikti visų susijusių daiktų ir dokumentų poėmį, kad gautų ieškomos informacijos.

62

Antra, Slovėnijos institucijų vykdyto tyrimo tikslas nebuvo pažeisti ECB archyvų neliečiamumo principą, juo labiau pakenkti jo uždavinių vykdymui ir nepriklausomumui. Taigi, nacionalinis tyrimas, kuris vyko pagal nacionalinę teisę ir nacionalinių teismų sprendimus, nepažeidė šio principo.

63

Trečia, platus sąvokos „Sąjungos archyvai“ supratimas, kurio laikosi Komisija ir ECB, praktiškai reiškia visišką kelio užkirtimą baudžiamajam tyrimui, o tai lemia įtariamų asmenų nebaudžiamumą.

64

Ketvirta, pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 1 straipsnį Teisingumo Teismo leidimas reikalingas tik tuomet, kai nacionalinės institucijos pageidauja priimti administracines ar teisines suvaržymo priemones, susijusias su Sąjungos daiktais ar turtu. Vis dėlto pagal šio protokolo 2 straipsnį, kaip ir pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją, tokio leidimo nebūtų reikalaujama, jeigu Slovėnijos institucijos būtų siekusios gauti Sąjungos institucijoms priklausančius ar jų turimus dokumentus.

65

Pirmiausia pažymėtina, kad per teismo posėdį atsakydama į Teisingumo Teismo klausimą Komisija pažymėjo: nors savo ieškinyje ji nurodė 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų atliktą kratą ir dokumentų poėmį, šis ieškinys iš tiesų skirtas tik dokumentų poėmiui.

66

Komisija teigia, kad 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose vienašališkai atlikdamos dokumentų poėmį Slovėnijos institucijos pažeidė Sąjungos archyvų neliečiamumo principą. Todėl visų pirma reikia išnagrinėti, ar tarp Slovėnijos institucijų tuomet paimtų dokumentų buvo tokių, kurie yra sudėtinė ECB archyvų dalis, ir, jeigu taip, ar atlikus šių dokumentų poėmį buvo pažeistas šių archyvų neliečiamumo principas.

67

Pagal Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį Sąjungos archyvai yra neliečiami. Siekiant patikrinti, ar, kaip teigia Komisija, Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal šį straipsnį, iš anksto reikia nustatyti sąvokos „ECB archyvai“ apimtį.

68

Pirmiausia dėl Slovėnijos Respublikos argumento, kad „archyvų“ sąvoka turėtų būti aiškinama darant nuorodą į tarptautinę teisę, reikia priminti, kad, skirtingai nuo paprastų tarptautinių sutarčių, su Europos Sąjunga susijusiomis Sutartimis buvo sukurta atskira teisės sistema, įsigaliojant šioms Sutartims integruota į valstybių narių teisės sistemą (1990 m. liepos 13 d. Nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88–IMM, EU:C:1990:315, 15 punktas). Tai reiškia, kad sąvoka „ECB archyvai“ yra savarankiška Sąjungos teisės sąvoka, kuri skiriasi nuo tos, kuri gali būti vartojama tarptautinių organizacijų ir tarptautinių teismų arba valstybių narių teisėje.

69

Iš jurisprudencijos matyti, kad tokia sąvoka dėl savo savarankiškumo turi būti suprantama atsižvelgiant į jos žodžius, kontekstą ir nuostata, kurioje ši sąvoka vartojama, siekiamą tikslą (šiuo klausimu žr. 2019 m. gruodžio 19 d. Sprendimo Junqueras Vies, C‑502/19, EU:C:2019:1115, 62 punktą).

70

Žodis „archyvai“ bendrai reiškia asmens vykdant veiklą turimų dokumentų visumą, nepriklausomai nuo jų datos, formos ir materialios laikmenos.

71

Vis dėlto Sąjungos teisėje žodis „archyvai“ buvo apibrėžtas kitame nei Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų kontekste, t. y. 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (OL L 43, 1983, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 16 sk., 1 t., p. 3) 1 straipsnio 2 dalies a punkte, kaip visi su šių bendrijų veikla susiję dokumentai, nepriklausomai nuo jų rūšies ir laikmenos, kuriuos, vykdydama savo funkcijas, parengė ar gavo viena iš institucijų, įstaigų ar vienas iš organų, jų atstovai ar tarnautojai.

72

Ši sąvokos „archyvai“ apibrėžtis yra svarbi aiškinant Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį. Jokia šio protokolo nuostata nedraudžia atsižvelgti į tokią apibrėžtį ir šis atsižvelgimas padeda nuosekliai suprasti šios sąvokos apimtį Sąjungos teisėje.

73

Dėl Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsniu siekiamo tikslo pažymėtina: iš jurisprudencijos matyti, kad pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų Sąjungai pripažintos privilegijos ir imunitetai yra funkcinio pobūdžio, nes jais siekiama, kad nebūtų trukdoma Sąjungos veikimui ir nepriklausomumui (1990 m. liepos 13 d. Nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88-IMM, EU:C:1990:315, 19 punktas; 2020 m. birželio 18 d. Sprendimo Komisija / RQ, C‑831/18 P, EU:C:2020:481, 47 punktas). Teisingumo Teismas yra nusprendęs, kad prieštaravimu Sąjungos archyvų neliečiamumo principui gali remtis visų pirma Sąjungos institucija, kad išvengtų informacijos, esančios dokumentuose, kurie yra atitinkamos institucijos archyvuose, atskleidimo, kai toks atskleidimas gali apsunkinti šios institucijos veikimą ir nepriklausomumą, visų pirma trukdant vykdyti jai patikėtus uždavinius (šiuo klausimu žr. 1990 m. gruodžio 6 d. Nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88–IMM, EU:C:1990:440, 11 punktą).

74

Šis apsaugos tikslas patvirtina, kad Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje nurodyti Sąjungos archyvai būtinai apima bet kokį dokumentą, susijusį su Sąjungos ir jos institucijų, įstaigų ir organų veikla arba šių subjektų uždavinių vykdymu.

75

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad sąvoka „Sąjungos archyvai“ pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį turi būti suprantama kaip bet kokios rūšies dokumentų visuma, nepriklausomai nuo jų datos, formos ir materialios laikmenos, kuriuos Sąjungos institucijos, įstaigos ir organai ar jų atstovai ir tarnautojai parengia arba gauna, kai vykdo savo funkcijas, ir kurie susiję su šių subjektų veikla arba šių subjektų uždavinių vykdymu.

76

Kadangi ECB yra viena iš Sąjungos institucijų, iš Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio, kaip jis aiškinamas ankstesniame punkte ir siejant jį su SESV 343 straipsniu, Protokolo dėl ECBS ir ECB 39 straipsniu ir Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 22 straipsniu, matyti, kad ECB archyvams taikomas Sąjungos archyvų neliečiamumo principas.

77

Atsižvelgiant į tai, reikia nustatyti, ar dokumentai, kuriuos turi ne ECB, bet nacionalinis centrinis bankas, taip pat gali būti laikomi sudėtine „ECB archyvų“ dalimi.

78

Pirma, manytina, kad, kaip savo išvados 50 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Sąjungos archyvai nebūtinai turi būti laikomi atitinkamos institucijos, įstaigos ar organo patalpose, antraip Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio taikymo sritis ir šio protokolo 1 straipsnio, kuriame numatytas Sąjungos patalpų ir pastatų neliečiamumas, taikymo sritis sutampa tiek, kad šis 2 straipsnis tampa neveiksmingas. Tuo remiantis darytina išvada, kad minėtas 2 straipsnis apima Sąjungos institucijos, kaip antai ECB, archyvus, esančius kitose nei Sąjungos patalpose.

79

Antra, primintina, kad iš SESV 282 straipsnio 1 dalies ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 1 ir 14.3 straipsnių matyti, kad ECB ir valstybių narių nacionaliniai centriniai bankai sudaro ECBS, o šie nacionaliniai centriniai bankai yra sudėtinė šios sistemos dalis. Be to, iš to matyti, kad ECB kartu su valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionaliniais centriniais bankais (įskaitant Slovėnijos centrinį banką), sudarančiais Eurosistemą, vykdo Sąjungos pinigų politiką.

80

Pagal SESV 127 straipsnio 1 dalį ir 282 straipsnio 2 dalį pagrindinis ECBS tikslas – palaikyti kainų stabilumą, kaip priminta Protokolo dėl ECBS ir ECB 2 straipsnyje. Tuo tikslu SESV 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pagrindiniai ECBS uždaviniai yra, be kita ko, nustatyti ir įgyvendinti Sąjungos pinigų politiką. Taigi tokie uždaviniai per ECBS tenka ne tik ECB, bet ir nacionaliniams centriniams bankams, o tam reikia glaudaus ECB ir šių bankų bendradarbiavimo.

81

Taip pat primintina, kad pagal SESV 129 straipsnio 1 dalį ir 282 straipsnio 2 dalį, taip pat Protokolo dėl ECBS ir ECB 8 straipsnį ECBS vadovauja ECB sprendimus priimantys organai, įskaitant ECB Valdančiąją tarybą. SESV 283 straipsnio 1 dalyje ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 10.1 straipsnyje numatyta, kad valstybių narių, kurių valiuta yra euro, nacionalinių centrinių bankų valdytojai yra ECB Valdančiosios tarybos nariai. Todėl šie valdytojai, tarp kurių yra ir Slovėnijos centrinio banko valdytojas, dalyvauja priimant sprendimus, būtinus ECBS uždaviniams vykdyti.

82

Be to, pagal Protokolo dėl ECBS ir ECB 9.2 straipsnį ECBS numatytus uždavinius įgyvendina arba pats ECB, arba nacionaliniai centriniai bankai.

83

Kaip yra nusprendęs Teisingumo Teismas, ECBS yra savitas teisinis darinys Sąjungos teisėje; jame dalyvauja ir glaudžiai bendradarbiauja nacionalinės institucijos, t. y. nacionaliniai centriniai bankai, ir Sąjungos institucija, t. y. ECB, ir jam būdinga kitokia Sąjungos teisės sistemos ir nacionalinės teisės sistemų sąveika ir nežymūs šių sistemų skirtumai (2019 m. vasario 26 d. Sprendimo Rimšēvičs ir ECB / Latvija, C‑202/18 ir C‑238/18, EU:C:2019:139, 69 punktas). Šioje labai integruotoje sistemoje, kurios norėjo Sutarčių rengėjai dėl ECBS, nacionaliniai centriniai bankai ir jų valdytojai turi hibridinį statusą, nes jie, nors ir yra nacionalinės institucijos, veikia kaip ECBS, kurią, kaip pažymėta šio sprendimo 79 punkte, sudaro šie centriniai nacionaliniai bankai ir ECB, dalis.

84

Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 54 punkte, tam, kad ECBS arba Eurosistema veiktų ir tinkamai vykdytų savo uždavinius, būtina, kad vyktų glaudus ECB ir joje dalyvaujančių nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimas ir nuolatinis keitimasis informacija, o tai neišvengiamai reiškia, kad dokumentus, susijusius su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu, turi ne tik ECB, bet ir nacionaliniai centriniai bankai.

85

Šiomis aplinkybėmis konstatuotina, kad sąvoka „ECB archyvai“ apima tokius dokumentus, net jeigu juos turi nacionaliniai centriniai bankai, o ne pats ECB. Atsižvelgiant į funkcionalumą, kurį reikia pripažinti Sąjungos archyvų neliečiamumo principui, kaip priminta šio sprendimo 73 punkte, šis principas netektų praktinio veiksmingumo, jeigu remiantis juo nebūtų saugomi ECB arba nacionalinių centrinių bankų išleisti dokumentai, kuriais šie subjektai keičiasi, siekdami vykdyti ECBS ir Eurosistemos uždavinius.

86

Kiti Slovėnijos Respublikos nurodyti argumentai nepaneigia šios išvados.

87

Pirma, kiek tai susiję su Slovėnijos Respublikos argumentais, kad dokumento pateikimas trečiajai šaliai pagal tarptautinę teisę reiškia, kad šis dokumentas nebegali būti laikomas sudėtine valstybės, atlikusios tokį perdavimą, archyvų dalimi, reikia pažymėti, kad, atsižvelgiant į glaudų ECB ir joje dalyvaujančių nacionalinių centrinių bankų bendradarbiavimą ir struktūrinius ryšius integruotoje sistemoje, kokia yra ECBS, šie bankai, kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 56 punkte, negali būti laikomi „trečiaisiais asmenimis“ ECB atžvilgiu.

88

Antra, dėl šio sprendimo 58 punkte perteiktų Slovėnijos Respublikos argumentų pakanka pažymėti, kad, kalbant apie dokumentus, susijusius su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu, sąvokos „Sąjungos archyvai“ aiškinimas, koks pateiktas šio sprendimo 85 punkte, grindžiamas ypač glaudžiais ECB ir nacionalinių centrinių bankų ryšiais, aprašytais šio sprendimo 83 ir 84 punktuose.

89

Trečia, nė viena faktinė ir teisinė aplinkybė neleidžia manyti, kad toks aiškinimas gali susidurti su neįveikiamomis problemomis, kai valstybės narės institucijos per procedūrą, vykdomą nacionaliniu lygmeniu pagal šios valstybės narės teisę, nori atlikti dokumentų poėmį centrinio banko patalpose, todėl toks poėmis negali apsiriboti dokumentais, nesusijusiais su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu.

90

Dėl to, ar dėl 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų atlikto dokumentų poėmio buvo pažeistas ECB archyvų neliečiamumo principas, reikia pažymėti, kad toks pažeidimas gali būti konstatuotas, tik jeigu, pirma, dėl tokio nacionalinių institucijų vienašališkai nuspręsto dokumentų, priklausančių Sąjungos archyvams, poėmio gali būti padarytas toks pažeidimas ir, antra, tarp nagrinėjamu atveju paimtų dokumentų iš tiesų buvo tokių, kurie turi būti laikomi sudėtine ECB archyvų dalimi.

91

Pirma, pažymėtina, kad, kaip savo ieškinyje nurodo Komisija, sąvoka „neliečiamumas“, kaip ji suprantama pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį, reiškia apsaugą nuo bet kokio vienašališko valstybių narių kišimosi. Kaip pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 67 ir 68 punktuose, tai patvirtina aplinkybė, kad ši sąvoka, pavartota ir protokolo 1 straipsnyje, apibrėžta kaip apsauga nuo bet kokios kratos, rekvizicijos, konfiskavimo ir eksproprijavimo.

92

Taigi nacionalinių valdžios institucijų atliekamas vienašališkas Sąjungos archyvams priklausančių dokumentų poėmis turi būti laikomas šių Sąjungos archyvų neliečiamumo principo pažeidimu.

93

Antra, primintina, kad pagal suformuotą jurisprudenciją, susijusią su įrodinėjimo pareiga procese dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį, Komisija turi įrodyti tvirtinamą įsipareigojimų neįvykdymą. Būtent ji turi Teisingumo Teismui pateikti reikalingus įrodymus, kad šis galėtų patikrinti šio įsipareigojimo neįvykdymo buvimą, nesiremdamas jokia prielaida (žr., be kita ko, 2006 m. balandžio 27 d. Sprendimo Komisija / Vokietija, C‑441/02, EU:C:2006:253, 48 punktą ir 2019 m. rugsėjo 5 d. Sprendimo Komisija / Italija (Bakterija Xylella fastidiosa), C‑443/18, EU:C:2019:676, 78 punktą).

94

Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad Komisija pripažino, jog neturi tikslios informacijos apie 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų paimtų dokumentų pobūdį, todėl negali nustatyti, ar dalis tų dokumentų turi būti laikomi sudėtine Sąjungos archyvų dalimi. Per posėdį Komisija šiuo klausimu paaiškino (o Slovėnijos Respublika prieštaravimų nepareiškė), kad minėtus dokumentus tebeturi Slovėnijos institucijos.

95

Vis dėlto reikia priminti, kad, kaip pažymėta šio sprendimo 17 punkte, tarp Slovėnijos institucijų paimtų dokumentų buvo visas susirašinėjimas, vykęs naudojant valdytojo elektroninio pašto paskyrą, visi jo stacionariame ir nešiojamajame kompiuteriuose buvę elektroniniai dokumentai, susiję su laikotarpiu nuo 2012 iki 2014 m., neatsižvelgiant į jų turinį, taip pat dokumentai, susiję su šiuo laikotarpiu ir buvę valdytojo kabinete. Slovėnijos institucijos taip pat paėmė visus 2012–2014 m. laikotarpio elektroninius dokumentus, išsaugotus Slovėnijos centrinio banko serveryje ir susijusius su valdytoju.

96

Atsižvelgiant į didelį paimtų dokumentų kiekį ir funkcijas, kurias ECB valdančiojoje taryboje, taigi ir ECBS bei Eurosistemoje, turi vykdyti nacionalinio centrinio banko, kaip antai Slovėnijos centrinio banko, valdytojas, tarp Slovėnijos institucijų paimtų dokumentų neišvengiamai buvo tokių, kurie yra sudėtinė ECB archyvų dalis. Be to, reikia pažymėti, kad Slovėnijos Respublika neteigia, jog paimti dokumentai yra tik dokumentai, nepriklausantys šiai dokumentų kategorijai.

97

Tokiomis aplinkybėmis gali būti laikoma įrodyta, kad tarp 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų paimtų priemonių ir dokumentų buvo tokių, kurie yra sudėtinė ECB archyvų dalis.

98

Taigi, kadangi Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje aiškiai numatyta, kad Sąjungos archyvai yra neliečiami, vienašališkai atlikusios tokių dokumentų poėmį Slovėnijos institucijos pažeidė ECB archyvų neliečiamumo principą.

99

Slovakijos Respublikos pateikti argumentai nepaneigia šios išvados.

100

Pirma, nors, kaip priminta šio sprendimo 73 punkte, Sąjungos privilegijos ir imunitetai yra funkcinio pobūdžio, tai nereiškia, kad atitinkama institucija arba – ieškinio dėl įsipareigojimų neįvykdymo pagal SESV 258 straipsnį atveju – Komisija turėtų įrodyti, kad tam tikrų dokumentų atskleidimas reiškia trukdį Sąjungos veikimui ir nepriklausomumui, tam, kad šių dokumentų poėmis, kurį vienašališkai atliko valstybės narės institucijos, galėtų būti laikomas neteisėtu. Toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnio, pagal kurį „Sąjungos archyvai yra neliečiami“, prasmei ir tikslui.

101

Žinoma, Sąjungos archyvų neliečiamumo principas nereiškia, kad šiuose archyvuose esantys dokumentai valstybių narių institucijoms bet kuriuo atveju yra neprieinami. Iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad Sąjungos privilegijos ir imunitetai, atsižvelgiant į funkcinį jų pobūdį, Sąjungos institucijoms neleidžia pažeisti lojalaus bendradarbiavimo su nacionalinėmis institucijomis pareigos (šiuo klausimu žr. 1990 m. liepos 13 d. Nutarties Zwartveld ir kt., C‑2/88–IMM, EU:C:1990:315, 19 ir 21 punktus).

102

Tam, kad gautų prieigą prie Sąjungos archyvuose esančių dokumentų, nacionalinėms institucijoms reikia atitinkamos institucijos sutikimo arba, jeigu suteikti prieigą buvo atsisakyta, – Sąjungos teismo sprendimo duoti leidimą, įpareigojančio šią instituciją suteikti prieigą prie savo archyvų. Jeigu nacionalinės institucijos nuspręstų veikti vienašališkai, prieigos prie tokių dokumentų nesusiejimas su atitinkamos institucijos sutikimu arba Sąjungos teismo leidimu neturėtų prasmės, nes toks sutikimas arba leidimas leidžia užtikrinti Sąjungos archyvų neliečiamumo funkciją, t. y. išvengti to, kad būtų sudaroma nepateisinamų kliūčių jos veikimui ir nepriklausomumui.

103

Antra, kaip tvirtina Slovėnijos Respublika, funkcinis tarptautinių organizacijų imunitetas, nors ir yra teisėtas viešasis interesas, nėra absoliutus ir turi būti derinamas su kitomis teisėmis ir viešaisiais interesais, visų pirma teisinės valstybės principu ir, konkrečiau kalbant, būtinumu užtikrinti nepriklausomą ir nešališką nusikalstamų veikų tyrimą ir nagrinėjimą teisme ir išvengti asmenų, kurių atžvilgiu atliekamas baudžiamasis tyrimas, ypač nacionalinių centrinių bankų valdytojų, kurie yra labai privilegijuoti dėl glaudaus ryšio su ECB, nebaudžiamumo.

104

Vis dėlto, be to, kad tarptautinių organizacijų ir jų institucijų privilegijų ir imunitetų buvimas savaime neprieštarauja teisinės valstybės principui, pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2 straipsnį iš esmės draudžiama valstybės narės institucijai paimti dokumentus, jeigu jie yra sudėtinė Sąjungos archyvų dalis ir atitinkamos institucijos nedavė sutikimo tokiam poėmiui.

105

Taip pat pažymėtina, kad atitinkamų Sąjungos teisės normų aiškinimas taip, kad valstybės narės institucijos neturi teisės nacionalinio centrinio banko patalpose vienašališkai atlikti ECB archyvams priklausančių dokumentų poėmio, nereiškia nei to, kad asmenims, kurių atžvilgiu vykdomas baudžiamasis tyrimas, suteikiamas nebaudžiamumas, nei to, kad baudžiamųjų tyrimų vykdymas valstybės narės teritorijoje apsunkinamas ar net tampa neįmanomas. Net jeigu valstybių narių institucijoms pagal Sąjungos teisę neleidžiama vienašališkai atlikti Sąjungos archyvuose esančių dokumentų poėmio, primintina, kad šios institucijos turi teisę kreiptis į atitinkamą Sąjungos instituciją tam, kad ši panaikintų atitinkamų dokumentų neliečiamumą (prireikus – su tam tikromis sąlygomis).

106

Taip pat pažymėtina, kad Protokolo dėl Sąjungos privilegijų ir imunitetų 2 straipsnyje numatyta Sąjungos archyvų apsauga niekaip neprieštarauja tam, kad nacionalinės institucijos valstybės narės nacionalinio centrinio banko patalpose atliktų Sąjungos archyvams nepriklausančių dokumentų poėmį.

107

Suprantama, negalima visiškai atmesti to, kad būtinumas prašyti ECB pateikti valstybės narės institucijoms dokumentus, kurie priklauso šiems archyvams, tačiau kuriuos turi nacionalinis centrinis bankas, gali turėti neigiamų pasekmių nacionalinių institucijų vykdomam baudžiamajam tyrimui, kiek tai susiję su šių institucijų prieiga prie kitų dokumentų, kuriuos irgi turi šis nacionalinis centrinis bankas ir kurie nepriklauso ECB archyvams, tačiau gali būti svarbūs atitinkamam tyrimui. Vis dėlto, kaip iš esmės pažymėjo generalinė advokatė savo išvados 81 punkte, nagrinėjamu atveju nematyti, kad dokumentų poėmiui, kurį Slovėnijos institucijos atliko 2016 m. liepos 6 d., būtų reikėję netikėtumo elemento, nes šios institucijos jau prieš tai Slovėnijos centrinio banko buvo prašiusios (ir netgi kelis kartus) su jų tyrimu susijusios informacijos.

108

Trečia, argumentas, jog Sąjungos archyvų neliečiamumo principas nėra pažeistas dėl to, kad tarp paimtų dokumentų esantys dokumentai, kurie yra sudėtinė ECB archyvų dalis, nėra svarbūs tiriant Slovėnijoje iškeltą baudžiamąją bylą, negali būti priimtas, nes, kaip matyti iš šio sprendimo 104 punkto, šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, kai tik įvykdomos minėtu principu nustatytos apsaugos materialinės sudėties sąlygos, nepriklausomai nuo poėmiu siekiamo tikslo.

109

Ketvirta, siekdama pateisinti Sąjungos archyvų neliečiamumo principo pažeidimą Slovėnijos Respublika negali remtis ECB tenkančia pareiga aiškiai identifikuoti savo archyvus ir imtis priemonių jiems apsaugoti. Tam, kad galėtų būti taikoma pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų archyvams teikiama apsauga, nereikia aiškiai iš anksto identifikuoti šiems archyvams priklausančių dokumentų.

110

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad Komisijos pirmasis priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

111

Savo antrajame priekaište Komisija, palaikoma ECB, tvirtina, kad Slovėnijos Respublika neįvykdė lojalaus bendradarbiavimo pareigos pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 18 straipsnį ir ESS 4 straipsnio 3 dalį. Iš esmės Komisija priekaištauja Slovėnijos institucijoms, kad šios nepakankamai derino savo veiksmus su ECB tam, kad suderintų ECB archyvų neliečiamumo principą su nacionaliniu lygmeniu atliekamu tyrimu tiek prieš šių institucijų atliktą kratą ir dokumentų poėmį, tiek po jų.

112

Komisijos teigimu, pagal lojalaus bendradarbiavimo principą iš Slovėnijos institucijų buvo reikalaujama, kad jos bendradarbiautų su ECB tam, kad, pirma, būtų nustatyta, kokie dokumentai buvo saugomi pagal Protokolą dėl privilegijų ir imunitetų ir kokie nesaugomi, antra, tarp saugomų dokumentų būtų identifikuoti dokumentai, kurie galėjo būti svarbūs nacionaliniam baudžiamajam tyrimui, ir, trečia, sudaryti galimybę ECB nuspręsti (dokumentų, kurie galėjo būti svarbūs, atveju), ar apsauga turėjo būti panaikinta, ar – priešingai – negalėjo būti panaikinta dėl priežasčių, susijusių su ECB veikimu ir nepriklausomumu.

113

Kalbant apie laikotarpį iki kratos ir dokumentų poėmio, pažymėtina, kad Slovėnijos institucijos neužmezgė jokio dialogo su ECB arba Slovėnijos centriniu banku, kiek tai susiję su būdu apsaugoti Sąjungos archyvų neliečiamumo principą. Kalbant apie laikotarpį po kratos ir dokumentų poėmio, pažymėtina, kad Slovėnijos institucijos, viena vertus, toliau nesutiko su aiškinimu, kad nacionalinių centrinių bankų turimi dokumentai gali būti ECB archyvai, ir, kita vertus, atsisakė pradėti konstruktyvias diskusijas, kad būtų apsaugoti šiai kategorijai priklausantys dokumentai, kurie buvo paimti.

114

Slovėnijos Respublika teigia įvykdžiusi jai tenkančią lojalaus bendradarbiavimo pareigą.

115

Pirma, Slovėnijos institucijos nei pažeidė ECB archyvus, nei pakenkė jo veikimui ir nepriklausomumui. Bet kuriuo atveju ESS 4 straipsnio 3 dalis negali būti aiškinama taip, kad joje numatyta valstybėms narėms tenkanti „nepriklausoma pareiga“, viršijanti pareigas, kurios joms gali tekti pagal tokias aiškias Sąjungos teisės nuostatas.

116

Antra, valstybės prokuroras per visą tyrimą prašė, kad paimti dokumentai būtų tvarkomi „ypač atsargiai“, tam, kad jie būtų prieinami kuo mažesniam skaičiui tyrėjų ir atskleidimo rizika būtų sumažinta iki minimumo. Valstybės prokuroras taip pat leido ECB atstovams (nors nacionalinėje teisėje to nenumatyta) dalyvauti šių dokumentų išsaugojimo procedūroje. Be to, buvo nurodyta, kad su paimtais dokumentais, kurie, ECB manymu, yra sudėtinė jo archyvų dalis, jis galės susipažinti prokuratūros patalpose, pabaigus tyrimą.

117

Beje, ECB į valstybės prokuroro prašymą pateikti kriterijus, leidžiančius iš Slovėnijos institucijų paimtų dokumentų identifikuoti tuos, kurie, ECB manymu, yra sudėtinė jo archyvų dalis, atsakė tik 2018 m. vasario 13 d., t. y. „labai pavėlavęs“.

118

Trečia, darant prielaidą, kad Slovėnijos Respublika neužmezgė konstruktyvios diskusijos su ECB, Komisija neįrodė, kad ši aplinkybė sukėlė pavojų ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimui ir kainų stabilumo Sąjungoje palaikymui.

119

Pagal suformuotą jurisprudenciją iš ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto lojalaus bendradarbiavimo principo matyti, kad valstybės narės turi imtis visų priemonių, galinčių užtikrinti Sąjungos teisės galiojimą ir veiksmingumą (2019 m. spalio 31 d. Sprendimo Komisija / Nyderlandai, C‑395/17, EU:C:2019:918, 95 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Pagal Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 18 straipsnį, kuriame šiuo atžvilgiu paaiškinamas ESS 4 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas principas, Sąjungos ir valstybių narių valdžios institucijos privalo bendradarbiauti, kad būtų išvengta bet kokio skirtingo šio protokolo nuostatų aiškinimo ir taikymo (šiuo klausimu žr. 2008 m. spalio 21 d. Sprendimo Marra, C‑200/07 ir C‑201/07, EU:C:2008:579, 41 ir 42 punktai).

120

Dėl laikotarpio, buvusio iki 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose Slovėnijos institucijų atlikto dokumentų poėmio, konstatuotina, kad, kaip savo išvados 94 punkte pažymėjo generalinė advokatė, Komisijos nurodytas antrasis priekaištas persipina su pirmuoju, kiek jame nurodytas tas pats elgesys. Pirmajame priekaište Komisija priekaištauja Slovėnijos institucijoms būtent dėl to, kad jos vienašališkai, taigi iš anksto nepasikonsultavusios su ECB, Slovėnijos centrinio banko patalpose atliko dokumentų poėmį.

121

Vis dėlto iš Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bendrosios lojalaus bendradarbiavimo pareigos, kylančios iš ESS 4 straipsnio 3 dalies, pažeidimas skiriasi nuo konkrečių įsipareigojimų, kuriuose tas bendradarbiavimas pasireiškia, neįvykdymo. Todėl toks pažeidimas gali būti konstatuotas tik tiek, kiek jis susijęs su elgesiu, kuris skiriasi nuo elgesio, sudarančio šių konkrečių įsipareigojimų pažeidimą (šiuo klausimu žr. 2006 m. gegužės 30 d. Sprendimo Komisija / Airija, C‑459/03, EU:C:2006:345, 169–171 punktus).

122

Taigi, kalbant apie laikotarpį, buvusį iki 2016 m. liepos 6 d. atlikto dokumentų poėmio, negalima konstatuoti bendrųjų įsipareigojimų, numatytų ESS 4 straipsnio 3 dalyje ir Protokolo dėl ECBS ir ECB 18 straipsnyje, neįvykdymo; šis neįvykdymas skiriasi nuo jau konstatuoto konkretesnių įsipareigojimų, kurių Slovėnijos Respublika privalėjo laikytis pagal šio protokolo 2 straipsnį, neįvykdymo.

123

Kalbant apie laikotarpį po dokumentų poėmio, primintina, kad, kaip matyti iš ankstesnių šio sprendimo punktų, šis poėmis reiškia Sąjungos teisės pažeidimą, jeigu tarp paimtų dokumentų neišvengiamai buvo dokumentų, susijusių su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu.

124

Iš Teisingumo Teismo suformuotos jurisprudencijos matyti, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, numatytu ESS 4 straipsnio 3 dalyje, valstybės narės privalo panaikinti neteisėtas Sąjungos teisės pažeidimo pasekmes ir šią pareigą pagal savo kompetenciją turi visos atitinkamos valstybės narės institucijos (2019 m. birželio 27 d. Sprendimo Belgisch Syndicaat van Chiropraxie ir kt., C‑597/17, EU:C:2019:544, 54 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija).

125

Suprantama, lojalaus bendradarbiavimo pareiga pagal savo pobūdį yra abipusė (2003 m. spalio 16 d. Sprendimo Airija / Komisija, C‑339/00, EU:C:2003:545, 72 punktas). Todėl ECB turėjo pareigą padėti Slovėnijos institucijoms, kad šios galėtų kiek įmanoma panaikinti neteisėtas dokumentų poėmio, kurį Slovėnijos centrinio banko patalpose atliko 2016 m. liepos 6 d., pasekmes.

126

Vis dėlto tam, kad ECB būtų sudarytos sąlygos šiuo klausimu naudingai bendradarbiauti su Slovėnijos institucijomis, buvo būtina, kad šios leistų ECB tarp 2016 m. liepos 6 d. paimtų dokumentų identifikuoti tuos, kurie susiję su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu. Neginčijama, kad pasibaigus pagrįstoje nuomonėje nustatytam terminui Slovėnijos institucijos nebuvo leidusios ECB atlikti tokio identifikavimo. Taip pat neginčijama, kad tą dieną Slovėnijos institucijos šių dokumentų nebuvo grąžinusios Slovėnijos centriniam bankui, nors per posėdį Slovėnijos Respublika nurodė, kad tokie dokumentai nėra svarbūs šioje valstybėje narėje nagrinėjamai baudžiamajai bylai.

127

ECB negalėjo pateikti įtikinamo paaiškinimo, kad pateisintų vėlavimą atsakyti į valstybės prokuroro prašymą pasiūlyti kriterijus, leidžiančius tarp Slovėnijos institucijų paimtų dokumentų identifikuoti tuos, kurie, ECB manymu, yra sudėtinė jo archyvų dalis. Vis dėlto pažymėtina, kad net gavusios šį pasiūlymą Slovėnijos institucijos nesiėmė priemonių sudaryti ECB sąlygų identifikuoti su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu susijusius dokumentus, kuriuos 2016 m. liepos 6 d. buvo paėmusios Slovėnijos centrinio banko patalpose. Taip pat neginčytina, kad šios institucijos nesutiko su ECB prašymu, pateiktu jo 2018 m. vasario 13 d. atsakyme ir pridėtu prie pasiūlymo dėl kriterijų, leidžiančių identifikuoti dokumentus, kurie yra sudėtinė jo archyvų dalis, grąžinti Slovėnijos centriniam bankui visus dokumentus, jų vertinimu, nesvarbius vykdomam tyrimui.

128

Šiomis aplinkybėmis tai, kad Slovėnijos institucijos ėmėsi priemonių 2016 m. liepos 6 d. Slovėnijos centrinio banko patalpose paimtų dokumentų konfidencialumui užtikrinti, nepaneigia išvados, kad šios institucijos nagrinėjamu atveju neįvykdė joms tenkančios lojalaus bendradarbiavimo su ECB pareigos. Tas pats pasakytina apie Slovėnijos Respublikos nurodytą aplinkybę, kad Slovėnijos institucijų vykdomas tyrimas negalėjo sukelti pavojaus ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimui ir kainų stabilumo Sąjungoje palaikymui, nes pagal tai, kas priminta šio sprendimo 124 punkte, ši aplinkybė neturi įtakos Slovėnijos institucijoms tenkančiai pareigai panaikinti neteisėtas ECB archyvų pažeidimo, kurį jos padarė, kai 2016 m. liepos 6 d. atliko dokumentų poėmį, pasekmes.

129

Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad, kalbant apie laikotarpį po aptariamo poėmio, Slovėnijos institucijos neįvykdė joms tenkančios lojalaus bendradarbiavimo su ECB pareigos, taigi, Komisijos antrasis priekaištas turi būti pripažintas pagrįstu.

130

Atsižvelgiant į visa tai kas išdėstyta, reikia konstatuoti, kad vienašališkai atlikdama dokumentų, susijusių su ECBS ir Eurosistemos uždavinių vykdymu, poėmį Slovėnijos centrinio banko patalpose ir, kalbant apie laikotarpį po šio poėmio, šioje srityje lojaliai nebendradarbiaudama su ECB Slovėnijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal SESV 343 straipsnį, Protokolo dėl ECBS ir ECB 39 straipsnį, Protokolo dėl privilegijų ir imunitetų 2, 18 ir 22 straipsnius, taip pat ESS 4 straipsnio 3 dalį.

131

Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 138 straipsnio 1 dalį iš pralaimėjusios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, jei laimėjusi šalis to reikalavo.

132

Kadangi Komisija prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Slovėnijos Respublika pralaimėjo bylą, pastaroji turi jas padengti.

133

Remiantis Procedūros reglamento 140 straipsnio 1 dalimi, įstojusios į bylą valstybės narės ir institucijos padengia savo bylinėjimosi išlaidas. Taigi ECB padengia savo bylinėjimosi išlaidas.

Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (didžioji kolegija) nusprendžia: